- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- 2YT-6320-595/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00653-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- J. O.
- Suinteresuotas asmuo
- L. O.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo Vita Valeckaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. O. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuoti asmenys L. O., antstolis A. N.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. O. pateikė skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2015-12-29 antstolio patvarkymą Nr. B-72216 bei šiuo patvarkymu sudarytą Turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/02270/PRV, kuriuo buvo areštuota skolininko J. O. ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis vykdo 2015-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 16 386,92 eurų išieškojimo iš jo išieškotojos L. O. naudai. 2015-12-29 antstolis išsiuntė jam raginimą įvykdyti sprendimą, kuris jam buvo įteiktas 2015-12-31. Nepasibaigus raginime numatytam įvykdyti sprendimą geruoju terminui antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo buvo areštuotas jo turtas, - ½ dalis buto. Su patvarkymu jis nesutinka, kadangi antstolis jį priėmė nepagrįstai ir neteisėtai. Antstolis užkirto kelią jam pasinaudoti teisės aktuose numatytomis skolininko teisėmis - priimtą sprendimą įvykdyti geruoju. Taip yra ženkliai padidintos vykdymo išlaidos. Įstatymas antstoliui numato ne pareigą, o tik teisę areštuoti skolininko turtą (CPK 658 str. 2 d.), ir tik tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali paslėpti turtą. Patvarkyme antstolis nenurodė, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis remiantis jis daro išvadą apie gresiantį pavojų turtui. Išieškotinos sumos dydis nėra pagrindas areštuoti skolininko turtą, nes tai dar nesudaro pagrindo manyti, kad yra pavojus kad skolininkas gali paslėpti turtą. Nurodė, kad jo turtui nebuvo taikomi jokie apribojimai nuo bylinėjimosi pradžios. Per visą šį laikotarpį jis nepaslėpė turto ar kitaip neapsunkino jo. Iš areštuoto buto išieškojimas gali būti vykdomas tik paskutiniąja eile. Antstolis neatsižvelgė į tai, kad skolininkas turi kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Butas, kuriame skolininkas gyvena, galėjo būti areštuotas tik kraštutiniu atveju. Taigi, antstolis pažeidė imperatyvius CPK 664 str. 3 d., 5 d. reikalavimus. Taip pat buvo pažeisti CPK 681 str. 1 d. reikalavimai, nes areštuotas turtas nebuvo įkainotas rinkos kainomis. Pažeidė CPK 675 str. 2 d., kadangi areštuoto turto vertė yra kelis kartus didesnė nei reikia teismo sprendimui įvykdyti. Prašo skundą tenkinti.
A. A. N 2016-01-11 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą Nr. 0157/15/02270 su pareiškėjo skundu persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad jis vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-2817-937/2015 dėl 16 386,92 eurų skolos ir 5 procentų metinių palūkanų ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko J. O. išieškotojos L. O. naudai. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Teigia, kad kartu su vykdomuoju raštu jo kontoroje buvo gautas išieškotojos prašymas raginimo metu areštuoti skolininko turtą, kadangi išieškoma suma yra didelė ir skolininkas yra nurodęs, kad jei bus kreipiamasi į antstolį, jis perleis jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Prie prašymo buvo pridėtas susirašinėjimas su skolininku. Pagal CPK 658 str. jei yra pavojus, kad skolininkas turtą gali paslėpti, antstolis turi teisę įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Susipažinus su pateiktais dokumentais, buvo nustatyta, kad išieškojimo suma yra didelė ir skolininkas gali bandyti paslėpti turtą ar kitaip apsunkinti įkeitimu ar kitais būdais. Todėl buvo tenkintas išieškotojos prašymas areštuoti skolininko turtą. Todėl antstolis priėmė 2015-12-29 skundžiamą patvarkymą. Patikrinus buvo nustatyta, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1650 eurų; ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9450 eurų (sklypas yra įkeistas); gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 81500 eurų, kuris taip pat įkeistas; ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7120 eurų, kuris įkeistas; dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė nenustatyta, nes neatliktas vertinimas. Taigi, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės neužtenka išieškotojos reikalavimui užtikrinti. Kitas skolininkui priklausantis turtas yra įkeistas, išskyrus ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Buto vertės užtenka išieškotojos reikalavimams užtikrinti. Antstolis, areštuodamas turtą, raginimo metu turto neįkainoja, turto įkainojimas vyksta pasibaigus raginime nustatytam terminui. Vertė nustatoma pagal VĮ Registrų centro duomenis. Areštuoto turto įkainojimas vyksta pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus. Areštuotas turtas raginimo metu neužkirto kelio skolininkui sprendimą įvykdyti geruoju. Kitam skolininko turtui areštas nėra taikomas. Vykdymo išlaidas sudaro šiuo atveju būtinosios vykdymo išlaidos, taip pat paskaičiuotos 10 eurų papildomos vykdymo išlaidos, į kurias įeina pašto išlaidos, raginimo parengimas, išieškotų lėšų paskirstymas, dokumentų kopijos, mokėjimo pavedimas. Nebuvo paskaičiuota vykdymo išlaidų už arešto taikymą. Raginime yra nurodyta, kad skolininkui įvykdžius sprendimą geruoju, areštas jo turtui bus panaikintas. Taikomas areštas tik užtikrino, kad skolininkas jam nuosavybės teise priklausančio turto nepaslėps, ar kitaip jo neapsunkins. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. O. atsiliepime į skundą nurodė, kad ji visiškai nesutinka su skundu. 2015-12-28 pareiškėjas elektroniniu paštu jos atstovui advokatui D. P. siuntė laišką, kad jei prasidės vykdymas, visą turtą perleis dukrai. Todėl esant tokiam skolininko grasinimui kilo reali grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Įstatymas įtvirtina antstoliui teisę areštuoti turtą nepasibaigus raginimo terminui. Antstolis prieš taikant areštą patikrino visus pareiškėjui priklausančius turto vienetus ir įvertino, jog visi turto vienetai, išskyrus ½ buto dalį ((duomenys neskelbtini)), yra įkeisti arba turto vieneto vertė yra nepakankama padengti reikalavimo sumą. Įkeistus turto vienetus leidžiama areštuoti tik su įkaito turėtojo leidimu. Todėl įvertinęs visas šias aplinkybes, antstolis pagrįstai ir teisėtai areštavo skolininko ½ buto dalį. Areštuojant turtą šioje vykdymo proceso stadijoje buvo naudojamasi VĮ Registrų centro duomenimis. Turto įkainojimas yra svarbus nustatant kainą, už kurią turtas būtų parduodamas antstolio rengiamose varžytinėse. Antstolis turto nebuvo įkainojęs. Pareiškėjo siūlymai išieškotojai yra neadekvatūs, jis grasindamas mėgina priversti išieškotoją pasirašyti taikos sutartį nepalankiomis sąlygomis. Taigi, skundas yra nepagrįstas. Todėl turi būti atmestas.
Pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 442 str. – 443 str., 513 str., 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad antstolio A. N. kontoroje yra vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-23 išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-2817-937/2015 dėl 16 386,92 eurų skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. O. išieškotojos L. O. naudai (Vykdomoji byla Nr. 0157/15/02270). Vykdant išieškojimą, 2015-12-29 antstolis remdamasis išieškotojos pateiktu 2015-12-28 prašymu dėl skolininko turto arešto raginimo metu bei pateiktais išieškotojos rašytiniais įrodymais (skolininko ir išieškotojos advokato susirašinėjimo) pagal CPK 658 str. priėmė patvarkymą dėl skolininko turto arešto raginimo metu ir 2015-12-29 Turto arešto aktu areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausančią ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį (Vykd. b.l. 54-56). Pareiškėjas skundžia antstolio A. N. 2015-12-29 patvarkymą dėl turto arešto raginimo metu bei Turto arešto aktą, nurodydamas, kad antstolis jam užkirto kelią teismo sprendimą įvykdyti geruoju, padidino vykdymo išlaidas, nenurodė, kuo remiantis daro išvadą apie gresiantį pavojų, kad skolininkas gali paslėpti turtą, iš buto, kuriame jis gyvena, išieškojimas gali būti vykdomas tik paskutiniąja eile, buto dalis nebuvo įkainuota ją areštuojant, taip pat areštuoto turto vertė yra didesnė, nei reikia išieškomai sumai padengti.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.).
CPK 658 str. 2 d. numato, kad tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Kaip minėta, išieškotoja kartu su prašymu raginimo metu areštuoti skolininko turtą pateikė antstoliui rašytinius įrodymus, patvirtinančius skolininko grasinimus dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo tretiesiems asmenims (Vykd. b.l. 51). Taigi, nustatyta, kad priimant skundžiamus procesinius dokumentus, antstolis įsitikino, jog yra pakankamai reali grėsmė, jog skolininkas gali perleisti turtą ir tokiu būdu apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Nustatyta, kad antstolis prieš areštuodamas skolininko ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kur skolininkas gyvena, patikrino ir kitą skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį būtų galima areštuoti sprendimo vykdymo užtikrinimui ir vykdyti iš to turto išieškojimą. T.y. antstolis nustatė, kad skolininkui nuosavybės teise dar priklauso: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1650 eurų; ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9450 eurų; gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 81500 eurų; ūkio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7120 eurų; dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė nenustatyta, nes neatliktas vertinimas. Taip pat buvo nustatyta, kad tik žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nėra apsunkinti įkeitimu. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės (1650 eurų) neužtenka išieškotojos reikalavimui (16 386,92 eurų) užtikrinti (Vykd. b.l. 48, 46-47, 45, 39-41, 38, 34-37, 33, 32, 31, 28-30, 27, 14-17). Buto dalies vertės, kuri yra nurodyta viešajame registre (VĮ Registrų centro duomenys) - užtenka išieškotojos reikalavimams padengti (Vykd. b.l. 43-44, 42). Pažymėtina tai, kad jei turtas yra įkeistas (hipoteka), reikalavimų patenkinimo pirmumą iš įkeisto turto turi hipotekos kreditorius, be jo sutikimo, išieškojimas iš įkeisto turto negalimas (CPK 754 str., 746 str.). Todėl antstolis pagrįstai nustatęs, kad skolininkui nuosavybės teise priklausančio buto dalis yra neapsunkinta įkeitimu, šio turto vertės pakanka išieškotojos reikalavimui padengti, išieškotojos reikalavimams užtikrinti areštavo šį turtą. Pažymėtina tai, kad įstatymas nenumato, jog šiuo atveju areštuojant turtą turi būti atliktas jo įkainojimas. Areštuojant turtą raginimo metu jo vertė nustatoma pagal VĮ Registrų centro pateiktus viešus duomenis. Įkainojimas turi būti atliekamas pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus, tuomet, kai vyksta areštuoto turto realizavimas priverstine tvarka (CPK 681 str.). Remiantis CPK 664 str. nenustatyta, kad antstolis būtų pažeidęs išieškojimo iš skolininko turto eilę. Antstolis areštavo ½ buto dalį, kurios vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra apie 20 997 eurų (Vykd. b.l. 43-44). T.y. areštuota yra turto ne daugiau, nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
2015-12-29 skolininkui išsiųstame raginime buvo aiškiai nurodyta, kad skolininkas raginamas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos geruoju įvykdyti teismo sprendimą. Taip pat nurodyta, kad neįvykdžius per raginime nustatytą terminą nurodyto reikalavimo, prasidės priverstinis teismo sprendimo vykdymas (Vykd. b.l. 59). Skolininkas raginimą yra gavęs 2015-12-3. Taigi, priešingai nei teigia skunde skolininkas, jam buvo sudaryta įstatymo nustatyta galimybė teismo sprendimą įvykdyti geruoju (CPK 655 str., 659 str.). Antstolis areštavęs skolininko turtą CPK 658 str. pagrindu, neužkirto jam kelio sprendimą įvykdyti geruoju, o tik užtikrino sprendimo įvykdymą. Vykdymo procese vienas iš vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šiuo atveju nenustatyta, kad areštuojant skolininko turtą raginimo metu būtų pažeisti skolininko interesai. Nenustatyta, kad skolininkas geruoju būtų įvykdęs teismo sprendimą.
Įvertinus antstolio paskaičiuotas vykdymo išlaidas, susidariusias vykdomojoje byloje 2015-12-29 dienai matyti, kad vykdomojoje byloje yra apskaičiuotos būtinosios vykdymo išlaidos (239,98 eurai), kurios apskaičiuojamos pagal išieškomą sumą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 p., 1 lentelės 15 p.), bei 10 eurų papildomos vykdymo išlaidos, susidedančios iš pašto išlaidų, raginimo parengimo išlaidų, išieškotų lėšų paskirstymo, dokumentų kopijų darymo išlaidų, mokėjimo pavedimo atlikimo išlaidų (Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p., 3 lentelė). Tai patvirtina Vykdomojoje byloje esantis Vykdymo išlaidų apskaičiavimas (Vykd. b.l. 58). Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, antstolis nėra paskaičiavęs vykdymo išlaidų už patvarkymą dėl turto arešto, Turto arešto aktą. Taigi, nepagrįstas yra pareiškėjo argumentas, kad vykdomojoje byloje taikius areštą jo turtui, susidarė ir papildomos nepagrįstos vykdymo išlaidos.
Taigi, remiantis nurodytais argumentais bei vykdomosios bylos Nr. 0157/15/02270 medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl antstolio veiksmų yra nepagrįsti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Teismas, vadovaujantis išdėstytu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 443, 513 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo J. O. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.