- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- e2-2817-937/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36616-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Ieškovas
- L. O.
- Atsakovas
- J. O.
- Advokatai
- Domas Pakėnas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. O. ieškinį atsakovui J. O. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. O. kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinį, prašo priteisti iš atsakovo J. O. 50 000 Lt be pagrindo įgytą turtą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodo, jog 2011-06-16 šalys sudarė ikivedybinę sutartį, kuria susitarė, kad turtas, įgytas iki santuokos įregistravimo, ir turtas, įgytas po santuokos įregistravimo, lieka kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe (2011-06-16 vedybų sutarties 3.1, 3.2 p.). Minėta sutartimi (3.3 p.) šalys taip pat susitarė, jog turtui, kurį įgyjant abu sutuoktiniai įsigijimo sutartyje nurodys, kad turtą jie įgyja bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, bus taikomas bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teisinis režimas. Teigia, kad 2011-07-01 ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką. Nurodo, kad 2011-11-30 atsakovas ieškovei padovanojo ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas nusprendė statyti bendrą gyvenamąjį namą ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakovu susitarė, kad, pastačius namą, jam bus taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas. Teigia, kad susitarimo pagrindu ji gyvenamojo namo statybai 2011-11-30 atsakovui pervedė 100 000 Lt. Ieškovė ir atsakovas susitarė, kad likusią pinigų sumą, reikalingą namo statybai, pasiskolins iš banko. 2011-06-22 ieškovė ir atsakovas su „Swedbank“ AB banku pasirašė kredito sutartį Nr. 12-031238-FA, kurios pagrindu bankas suteikė ieškovei ir atsakovui 180 000 Lt dydžio kreditą gyvenamojo namo statybai. Atsakovas nusprendė nebaigtos statybos gyvenamąjį namą registruoti ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o asmeninės nuosavybės teise, ieškovei pažadėjęs grąžinti iš jos gautus 100 000 Lt gyvenamojo namo statybai. Teigia, kad, atsakovui prašant ir pažadėjus grąžinti 100 000 Lt sumą, ieškovė 2012-11-21 pasirašė pareiškimą dėl turto (vienbutis gyvenamasis namas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini)ir pastatas - ūkio pastatas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)) registravimo atsakovo asmenine nuosavybe. Atsakovui įregistravus gyvenamąjį namą asmeninės nuosavybės teise, ieškovė ragino atsakovą grąžinti pervestą pinigų sumą. Pusę sumos atsakovas sutiko grąžinti, tačiau tik su ta sąlyga, jei ieškovė grąžins 2011-11-30 atsakovo ieškovei dovanotą ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2013-11-08 ieškovė su atsakovu žodžiu susitarė, kad atsakovas grąžina ieškovei 37 000 Lt ir įsipareigoja padovanoti 13 000 Lt vertės automobilį Toyota Yaris, o ieškovė įsipareigoja atsakovui padovanoti 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2013-11-09 ieškovė ir atsakovas šį susitarimą pasirašė raštu. 2013-11-08 aukščiau minėto susitarimo pagrindu, atsakovas ieškovei grąžino 37 000 Lt. Nurodo, kad atsakovas kaip dalį skolos perleido ieškovei 13 000 Lt vertės automobilį Toyota Yaris, v/n (duomenys neskelbtini) Teigia, kad tokiu būdu šalys susitarė, kad 50 000 Lt pinigų suma ieškovei yra grąžinta ir atsakovas iš be pagrindo gautų 100 000 Lt ieškovei yra skolingas 50 000 Lt. Nurodo, kad atsakovas gyvenamąjį namą įregistravo asmeninės nuosavybės teise, tačiau likusios iš ieškovės gautos pinigų sumos (50 000 Lt), kuri buvo skirta bendro gyvenamojo namo statybai, negrąžino. Nurodo, kad atsakovas, įregistravęs gyvenamąjį namą asmeninės nuosavybės teise ir negrąžindamas ieškovei likusios pinigų sumos, kuri buvo skirta bendro gyvenamojo namo statybai, nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, tad nepagrįstai įgyta 50 000 Lt suma, kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas, grąžintina ieškovei.
Pareiškime dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovė nurodo, kad prašo priteisti iš atsakovo 50 000 Lt, nes šios lėšos buvo pervestos gyvenamojo namo statybai, tačiau faktiškai atsakovas jas panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teigia, kad susitarus, kad namas priklausys atsakovui, ieškovei 2012-11-21 pareiškime nurodžius, kad lėšos nebuvo panaudotos namo statybai, tapo akivaizdu, kad atsakovo gauta suma nebuvo panaudota gyvenamojo namo statybai, tad atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita. Teigia, kad tai nebuvo dovana, šalys nesudarė dovanojimo sandorio notarine forma (CK 6.469 str. 2 d.). Nurodo, kad tai nebuvo bendros lėšos, nes pavedimo atlikimo metu šalys buvo sudariusios vedybų sutartį, pagal kurios 3.2 punktą ieškovės lėšos buvo laikomos jos asmenine nuosavybe. Nurodo, kad atsakovas, nepagrįstai praturtėjęs ieškovės sąskaita, turi grąžinti 50 000 Lt sumą, nes lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams ar namo statybai, o atsakovas dalį lėšų jau grąžino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas J. O. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad už lėšų perdavimą ji gavo atlygį iš atsakovo, nes 2011-11-30 dovanojimo sutartimi jis perleido po ½ dalį žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tad ji įgijo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Teigia, kad žodžiu buvo sutarta, kad ieškovė perves asmenines lėšas atsakovui, o jis padovanos sklypų dalis. Ieškovei gavus turto už pervestas lėšas, ji neturi teisės reikalauti lėšų grąžinimo, priešingu atveju bus sukurta diskriminacinė situacija. Atsakovas nurodo, kad 2013-11-09 susitarimu jis neįsipareigojo grąžinti iš ieškovės gautas lėšas. Susitarimu atsakovas įsipareigojo grąžinti 50 000 Lt, bet ir ieškovė turėjo grąžinti (padovanoti/parduoti) atsakovui ½ dalį žemės sklypo, kurį ji buvo gavusi dovanojimo sutarties pagrindu. Teigia, kad 2013-11-09 susitarimas atskleidžia tikrąją šalių valią, kad sklypų perleidimas buvo sąlygotas ieškovės pervestų lėšų atsakovui. Teigia, kad jis šį susitarimą įvykdė, tačiau ieškovė to nepadarė. Teigia, kad jis ne tik perleido dviejų žemės sklypų dalis ieškovei mainais už jos pervestas asmenines lėšas, bet ir papildomai grąžino dalį pervestų lėšų (37 000 Lt grynais ir 13 000 Lt suma įvertintą automobilį). Teigia, kad ieškovė tiksliai nesuformulavo savo reikalavimo, neįrodė nei be pagrindo įgyto turto, nei nepagrįsto praturtėjimo sąlygų. Pasak atsakovo, šių institutų negalima taikyti, kai teises galima apginti kitais teisių gynybos būdais, pvz. taikyti restituciją, ką patvirtina ir 2013-11-09 susitarimas. Teigia, kad ieškovė neprarado turto, be to, įrodžius, kad nėra bent vienos be pagrindo įgyto turto ar nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, nebūtina įrodinėti, jog nėra kitų sąlygų, o ieškinys yra atmestinas.
Šalies argumentai
2015-07-01 patikslintame ieškinyje nurodo, kad ieškinys reiškiamas 2 savarankiškais teisiniais pagrindais: CK 6.237 str. ir 6.242 str. Nurodo, kad atsakovas be teisinio pagrindo įgijo turtą iš ieškovės, o taip pat jis nesąžiningai praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl tokiu būdu įgytas turtas turi būti grąžintas ieškovei, ieškovei taip pat turi būti atlyginti nuostoliai. Teigia, kad atsakovui kilo pareiga mokėti 5 proc. metines palūkanas nuo to momento, kai atsakovas sužinojo apie nepagrįstą pinigų gavimą. Pasak ieškovės, atsakovas turi grąžinti be pagrindo įgytą pinigų sumą, o taip pat praturtėjimo sumą, priešingu atveju atsakovas būtų nepagrįstai praturtėjęs ieškovės sąskaita. Ieškovė remiasi CK 6.237 str. 1, 2 d.
Teigia, kad 100 000 Lt suma atsakovui buvo pervesta bendro namo statybai, jam nusprendus namą registruoti asmenine nuosavybe, atsakovui atsirado pareiga grąžinti pervestus pinigus, priešingu atveju atsakovas būtų praturtėjęs ieškovės sąskaita. Nurodo, kad situacija atitinka ir CK 6.242 str. 1 d. dispoziciją ir taikytina byloje. Teigia, kad atsakovas ieškovės sąskaita praturtėjo, nes, gavęs ieškovės sumą, ją panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teigia, kad pinigai nebuvo panaudoti nei gyvenamojo namo statybos darbams finansuoti, nei kitiems šeimos poreikiams tenkinti. Mokėjimo pavedimo pagrindas buvo susitarimas statyti bendrą namą, tačiau atsakovui persigalvojus ir nutarus namą valdyti asmeninės nuosavybės teise, pagrindas, kuriuo atsakovas įgijo pinigus, išnyko. Nurodo, kad pusę pinigų sumos atsakovas grąžino, taip pripažindamas savo prievolę ieškovei.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į 2015-07-01 patikslintą ieškinį atsakovas nurodo, kad ieškovė 100 000 Lt sumą pervedė žodinio susitarimo pagrindu atsakovui mainais už atsakovui nuosavybės teise priklausančių sklypų dovanojimą. Teigia, kad ieškovė neįvykdė įsipareigojimų pagal 2013-11-09 susitarimą, ½ dalies žemės sklypo neperleido atsakovui, nors šis buvo įvykdęs savo įsipareigojimus, t.y. pervedęs 37 000 Lt sumą, perleidęs 13 000 Lt vertės automobilį. Nurodo, kad dėl nurodytų aplinkybių ieškovė neturi teisės kelti klausimo dėl be pagrindo įgyto turto. Teigia, kad ieškovė neįrodė, kad pinigai nebuvo panaudoti namo statybai. Teigia, kad jis ieškovei padovanojo 2 žemės sklypus už pervedamas lėšas, ieškovės turto masė nesumažėjo. Ieškovė gali ginti savo teises, prašydama taikyti restituciją pagal 2013-11-09 susitarimą. Ieškovė motyvuose prašo priteisti nuostolius, tačiau nei jų dydžio, nei skaičiavimo tvarkos, įrodymų dėl jų nepateikia.
Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011-06-16 L. O. ir J. O. pasirašė vedybų sutartį (el. b. apyrašo 1 t., 9-13 l.). Šalys nurodė, kad 2011-07-01 jos sudarė santuoką.
2011-11-30 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė pervedė atsakovui 100 000 Lt sumą, mokėjimo paskirtis – šeimos reikmėms (1 t., 27 l.).
2011-11-30 dovanojimo sutartimi J. O. padovanojo L. O. ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., 15-24, 106-124 l.).
2014-09-03 NTR išrašai patvirtina, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), po ½ dalį priklauso J. O. ir L. O. (1 t., 29-30, 31-33 l.).
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012-05-16 išdavė ieškovei ir atsakovui leidimą statyti namą, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 160 l.).
Byloje esanti 2012-06-22 „Swedbank“ AB kreditavimo sutartis patvirtina, kad bankas suteikė ieškovei ir atsakovui 180 000 Lt kreditą gyvenamojo namo statybai (1 t., 41-58 l.).
2012-11-21 pareiškimu L. O. patvirtino ir pareiškė, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra jos vyro J. O. asmeninė nuosavybė ir kad nėra jokio pagrindo turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (1 t., 25 l.).
Šalys 2013-11-09 pasirašė preliminariąją sklypo dalies dovanojimo (pirkimo-pardavimo) sutartį (1 t., 26, 125 l.).
2013-11-08 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovas pervedė ieškovei 37 000 Lt, mokėjimo paskirtis – avansas už sklypus (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)) dovanojimą pagal 2013-11-08 preliminariąją sklypų dalies dovanojimo sutartį“ (1 t., 28, 126 l.).
Byloje kilo klausimas dėl ieškovės atsakovui pervestos 50 000 Lt sumos grąžinimo kaip be teisėto pagrindo įgytus ir lėšų grąžinimo dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Ieškovė ieškinį dėl 50 000 Lt sumos priteisimo grindžia CK 6.237 str. 1 d., 2 d., CK 6,242 str. 1 d., nurodo, kad atsakovas be pakankamo teisinio pagrindo įgijo pinigų sumą, kad be teisinio pagrindo praturtėjo ieškovės sąskaita, kad pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams ar namo statybai, o tik atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl pinigai ieškovei turi būti grąžinti. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ieškovė neįrodė nei be pagrindo įgyto turto, nei nepagrįsto praturtėjimo sąlygų.
CK šeštosios knygos XX skyriaus normos reglamentuoja santykius, atsirandančius dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Taigi įstatyme aptartos dvi skirtingos situacijos: turto gavimas be pagrindo (CK 6.237–6.241 str.) ir nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 str.).
Pagal CK 6.237 str. pirmąją dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.237 str. 2 dalis numato, kad CK 6.237 str. 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.
Pagal 6.242 straipsnio pirmąją dalį be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.
Taigi, ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 50 000 Lt sumą, teigdama, kad 2011-11-30 mokėjimo nurodymu ji atsakovui pervedė 100 000 Lt sumą šeimos reikmėms ir atsakovas yra grąžinęs tik pusę šios sumos.
Kaip matyti iš paties 2011-11-30 mokėjimo nurodymo, juo ieškovė pervedė atsakovui 100 000 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama šeimos reikmėms (el. b. 27 l.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pinigų pervedimo dieną tarp šalių buvo pasirašyta ikivedybinė sutartis (2011-06-16), pagal kurią turtas, įgytas iki santuokos įregistravimo lieka kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe (3.1 p.), turtas, įgytas po santuokos įregistravimo, taip pat lieka kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe (3.2. p.), pajamos, gautos atskirai po santuokos sudarymo <...> yra šias pajamas ar turtą gavusio sutuoktinio asmenine nuosavybe (5.1 p.). Byloje nėra ginčo, kad ieškovės atsakovui 2011-11-30 mokėjimo nurodymu pervestos lėšos yra ieškovės asmeninė nuosavybė.
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad iš ieškovės gautus pinigus panaudojo pagal rangos sutartį, įrengiant sklypuose vandens ir nuotekų tinklus. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas pateikė į bylą 2011-10-07 statybos rangos sutartį Nr. 11/0823-6 (1 t., 161-164 l.), sudarytą tarp J. O., D. A. ir UAB „Vilšansta“, kurios dalykas yra lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų su atvadais į 20 sklypų, siurblinės šulinių montavimo darbai ir darbo projekto parengimas šiems darbams atlikti 2-oje ir 5-oje gatvėse gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini). Pagal statybos rangos sutarties 2.1 punktą, statybos kaina yra 332 750 Lt, kuri nustatyta remiantis lokaline sąmata (priedas Nr. 1). Byloje esantis 2014-10-29 NTR išrašas patvirtina, kad J. O. priklauso 8613/126700 dalys, o D. A. su sutuoktine – 2462/1267000 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Posėdžio metu buvo patvirtina, kad tarp šių 20 sklypų yra ir ieškovei priklausančios ½ dalys sklypų ((duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)). Nors teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, 2015-06-09 nutartimi buvo įpareigojęs atsakovą pateikti duomenis, susijusius su 2011-10-07 statybos rangos sutartimi, tačiau nei nustatytu terminu, nei vėliau (teismo įpareigojimas atsakovui buvo primintas ir 2015-10-14 nutartimi) jis tokių duomenų nepateikė, o teismo posėdžio metu nurodė, kad šių dokumentų neteiks. Nors atsakovas iš ieškovės pervestų sumų galimai pagerino ir jos sklypo dalis, tačiau įvertinus, kad atsakovas neįrodinėjo, kokia suma buvo investuota/skirta ieškovei priklausančių sklypų dalims pagerinti (CPK 12, 178 str.), teismas pagal turimus ir į bylą pateiktus duomenis negali spręsti, kokia dalimi ieškovės atsakovui pervesta pinigų suma negalėtų būti vertinama kaip be pagrindo įgyta ir ieškovės nuostoliu, t.y. investicija į jos sklypų dalis.
Ieškovei teigiant, kad pinigai buvo skirti bendro namo statybai, įvertinus, kad leidimas jam statyti buvo gautas tik 2012-05-16, o atsakovas patvirtino, kad pinigai panaudoti atsiskaitant pagal 2011-10-07 statybos rangos sutartį (avanso forma), teismas laiko, kad pinigai iš tiesų nebuvo panaudoti šeimos poreikiams, kaip kad nurodyta mokėjimo paskirtyje.
Atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė, kad pinigai nebuvo panaudoti namo statybai. Teismo posėdžio metu atsakovui patvirtinus aplinkybę, kad pinigai panaudoti atsiskaitant pagal 2011-10-07 statybos rangos sutartį, teismas neturi pagrindo laikyti neįrodyta aplinkybe dėl pinigų panaudojimo fakto.
Atsakovas teigia, kad ieškovė 100 000 Lt sumą jam pervedė žodinio susitarimo pagrindu mainais už atsakovui nuosavybės teise priklausančių sklypų dovanojimą. Vien jau iš 2011-11-30 dovanojimo sutarties matyti, kad šalys dovanojamą turtą įkainojo NTR rinkos vertėmis, t.y. 20 500 Lt ir 28 850 Lt, iš viso 49 350 Lt (pagal NTR vertes ½ dalių sklypų vertės iš tiesų yra 59 600 Lt). Tad 100 000 Lt lėšų pervedimas mainais už 49 350 Lt (59 600 Lt) vertės turtą nėra adekvatus. Be to, pagal CK 6.466 str. 3 d., jeigu abi dovanojimo sutarties šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles, tai tokia sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi. Šiuo atveju atsiranda apsimestinių sandorių teisinės pasekmės. Kai vienas asmuo perduoda turtą ar turtinę teisę kitam asmeniui už atlyginimą, dovanojimo sutartis gali būti pripažinta sudaryta tik dėl tos turto ar turtinės teisės dalies, kuri viršija atlyginimo vertę, jeigu prievolės esmė neleidžia daryti kitokios išvados. Byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl apsimestinio dovanojimo sandorio, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako. Teismo nuomone, atsakovo nurodytos aplinkybės, nesant nuginčytai 2011-11-30 dovanojimo sutarčiai, negali turėti reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Teismas, įvertinęs, kad tarp šalių yra pasirašyta ikivedybinė sutartis, kad ieškovė yra pervedusi atsakovui pinigines lėšas, kurios turėjo būti skirtos šeimos poreikiams tenkinti (pasak ieškovės, pinigai turėjo būti skirti bendro namo statybai, kuris vėliau buvo registruotas tik atsakovo vardu, ieškovei 2012-11-21 pareiškus, kad jos lėšos namo statybai nebuvo panaudotos), t.y. pervedant pinigus pagrindas buvo, tačiau paskui jis išnyko, nes atsakovas šiuos pinigus panaudojo įrengiant sklypuose vandens ir nuotekų tinklus (kitas pinigų panaudojimo pagrindas, nei nurodyta mokėjimo nurodyme), teismas, remdamasis taip pat aukščiau sprendime nurodytais argumentais, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas (CK 6.237 str. 1, 2 d.), todėl tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 14 481 Eur sumą.
Nors atsakovas nurodo, kad ieškovė neišnaudojo kitų būdų apginti savo teises, kad ji gali ginti savo teises, prašydama taikyti restituciją pagal 2013-11-09 susitarimą, nėra pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis, teismas neturi pagrindo laikyti, kad ieškovė savo teises gali apginti kitais civilinių teisių gynimo būdais, tarp jų ir restitucija (sudaryta ir nenuginčyta sklypų dovanojimo sutartis).
Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodo, kad ieškovė neįvykdė įsipareigojimų pagal 2013-11-09 susitarimą, ½ dalies žemės sklypo neperleido atsakovui, nors šis buvo įvykdęs savo įsipareigojimus, t.y. pervedęs 37 000 Lt sumą, perleidęs 13 000 Lt vertės automobilį. Nors, atsakovo teigimu, ieškovė nevykdo 2013-11-09 preliminariosios sklypo dalies dovanojimo (pirkimo-pardavimo) sutarties, tačiau įvertinus, kad šis susitarimas nėra ginčo objektas, priešieškinis dėl šios susitarimo nėra priimtas, teismas išaiškina atsakovui, kad jis gali kreiptis dėl atitinkamų sumų priteisimo su savarankiškais reikalavimais į teismą bendra tvarka.
Teismo nuomone, kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-10-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 434 Eur žyminis mokestis (1 t., 8 l.), 1 471,92 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 t., 34-39 l.) (CPK 88 str., 93 str., 98 str.), iš viso 1 905,92 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje procesinių dokumentų išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kad ieškinys buvo patenkintas, valstybei iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 7,96 Eur (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 98, 269-270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo J. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 14 481 Eur (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 14 481 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 905,92 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkis eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei L. O., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti valstybei iš atsakovo J. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,96 Eur (septynių eurų 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.