Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog antstolis Robertas Vasiliauskas, vykdydamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08)483-89953, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-39951-854/2019, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. gegužės 6 d. vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08)483-19734, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. e2VP-35698-934/2018 dėl skolų išieškojimo iš skolininko D. T. išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2021 m. rugsėjo 20 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-21-179-27894 pasiūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriame nurodė, kad atliekant vykdomuosius veiksmus buvo nustatyta, kad skolininkas D. T. yra santuokoje, proceso metu areštuotas skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – 1200/21700 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja pateikė prašymą dėl skolininko D. T. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su E. T., nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui D. T. priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto – 1200/21700 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas ir fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos. Iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad D. T. ir E. T. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iš 2021 m. spalio 1 d. Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad D. T. ir E. T. (duomenys neskelbtini) sudarė Povedybinę sutartį, vedybų sutarties indentifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), iš kurio 3.1 p. matyti, kad po povedybinės sutarties sudarymo nustatytas teisinis režimas – asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Iš registro išrašo 6 d. 3 p. matyti, kad sutuoktiniai susitarė, jog sutuoktinių turto, įgyto nuo santuokos įregistravimo iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo teisinis režimas yra nekeičiamas ir nustatomas pagal įstatymus ir/ar sutuoktinių sudarytas sutartis (jeigu tokios buvo sudarytos).

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad 1200/21700 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė 2006 m. spalio 10 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6931 pagrindu įregistruota suinteresuoto asmens E. T. vardu. Matyti, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas santuokos metu iki Povedybinės sutarties sudarymo, todėl konstatuotina, kad nekilnojamajam turtui - 1200/21700 dalims žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taikytinos bendros CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Minėta, kad povedybine sutartimi, kuri sudaryta po minėto nekilnojamojo turto įsigijimo, sutuoktiniai susitarė, jog sutuoktinių turto, įgyto nuo santuokos įregistravimo iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo teisinis režimas yra nekeičiamas ir nustatomas pagal įstatymus ir/ar sutuoktinių sudarytas sutartis.

Pagal CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006). Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno iš jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

CK 3.116 straipsnio, reglamentuojančio turto padalijimo būdus, 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. CK 3.88 straipsnyje detaliai išvardijama, koks turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu, laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.