- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-16
- Bylos Nr.
- e2-826-405/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01597-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- E. P.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
- 2.3.4.6.2Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas
- 2.3.4.7Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas nagrinėjant ginčus dėl vaikų ir bylas dėl tėvų valdžios apribojimo
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.3.9.2.3Kiti su nepilnamečių globa ir rūpyba susiję klausimai
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, ieškinį atsakovui R. S. su trečiuoju asmeniu E. P. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškiniu prašo neterminuotai apriboti atsakovui R. S. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. S. atžvilgiu, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, mokamą po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo nustatyti E. P. šeimoje.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė Oksana Pavliukevičienė nurodė, kad 2023 m. gegužės 23 d. gauta informacija apie tai, kad A. S. liko be atstovo pagal įstatymą, kadangi mirė jo motina. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, buvo nustatytas apsaugos poreikis ir kreiptasi į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš vaiko tėvo R. S.. 2023 m. birželio 28 d. potvarkiu vaikui A. S. nustatyta laikinoji globa. Nuo 2023 m. gegužės 26 d. BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras taiko R. S. atvejo vadybą. Per tą laiką buvo sudarytas pagalbos planas, teikta socialinė pagalba, tačiau paskutiniame atvejo vadybos posėdyje visų atvejo vadybos procese dalyvavusių specialistų nuomone, R. S. teikta pagalba jokio poveikio nepadarė – atsakovas su sūnumi nesuartėjo, matėsi su juo tik vieną kartą, su vaiku nebendravo, išlaikymo neteikė, nors kiekvieną kartą socialinių darbuotojų buvo raginamas ir jam buvo aiškinama, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, taip pat bendrauti su vaiku ir juo rūpintis. Praėjo beveik metai nuo A. S. motinos mirties, tačiau tėvas nesiėmė jokių veiksmų susigrąžinti vaiką į šeimą. Viena iš sąlygų, įtvirtintų įstatyme, kuriai esant galima apriboti tėvų valdžią, – tėvai nesirūpina vaikais. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, pagalbos plane numatytų priemonių neįgyvendino. Atsakovas nesprendžia savo priklausomybių, nesutinka vykti į ilgalaikę reabilitaciją. Atsižvelgus į tai, yra pagrindo neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimu R. S. neterminuotai apribota tėvo valdžia jo kitų dviejų vaikų atžvilgiu. Nėra pagrindo manyti, kad artimiausiu metu situacija pasikeis ir vaikas galės gyventi kartu su tėvu. Pasikeitus situacijai, yra galimybė kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo arba neterminuoto tėvo valdžios pakeitimo į terminuotą. Apribojus tėvo valdžią, vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti laikino globėjo E. P. gyvenamojoje vietoje, kadangi šiuo metu mero potvarkiu jis paskirtas globėju. Apribojus tėvo valdžią, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui. Remiantis SoDros ir kitais ieškovei prieinamais duomenimis, R. S. neturi nustatyto neįgalumo, jis jauno amžiaus, apie atsakovo sveikatos problemas ieškovė duomenų neturi. Prašo priteisti vaikui minimalų 250 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Orientacinė suma vaiko išlaikymui yra minimalus atlyginimas, kuris šiuo metu 708,40 Eur dydžio, pusė minimalaus atlyginimo būtų 354 Eur. Atsižvelgus į tai, kad yra kitų išlaikytinių, kurių išlaikymui priteista po 250 Eur, ieškovė prašo priteisti vaikui 250 Eur dydžio išlaikymą. 2023 m. lapkričio mėn. buvo bendrauta su vaiku. Vaikas nenori grįžti pas tėvą. Nemano, kad vaiko nuomonė pasikeitė, kadangi tėvas su vaiku nebendrauja. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas pagalbos plane numatytus uždavinius vykdė tik iš dalies, nors didžiosios dalies nevykdė, t. y. nevykdė įsipareigojimų dėl pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo, dėl priklausomybės problemų sprendimo, dėl integracijos į darbo rinką. Atsakovas pagalbą teikiantiems specialistams teigė, kad šiuo metu nepasiruošęs auginti vaiką, nenori, kad vaikas augtų tokiomis sąlygomis, kokias jis gali suteikti vaikui. Atsakovo teigimu, jis turi daug vidinių ir išorinių problemų. Visos įmanomos pagalbos priemonės šeimai buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos. Iš vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad vaikas, pasakodamas apie tai, kas juo rūpinasi, įvardija močiutę, seserį, globėją E., senelį. Pirmame teismo posėdyje atsakovas minėjo, kad norėtų su vaiku bendrauti, tačiau sutinka, kad vaikas būtų globojamas, nes atsakovas neturi sąlygų ir įgūdžių auginti vaiką. Šiame posėdyje atsakovas išreiškė norą auginti vaiką, tačiau nepaneigė, kad turi priklausomybę ir nesiima veiksmų dėl gydymosi. Atsakovas buvo ilgalaikėje reabilitacijoje, tačiau nurodė, kad jam ji nepadėjo, lankė kursus, bet dabar jų nebelanko. Pagal SoDros duomenis, atsakovas nedirba, pats atsakovas nepateikė duomenų, kad dirbo ir todėl negalėjo lankyti anoniminių alkoholikų grupių bei narkotinių priklausomybių grupių,. Atsakovas slėpė savo gyvenamąją vietą ir tik posėdžio metu nurodė, kad pakeitė savo gyvenamąją vietą. Atsakovas socialinio paslaugų centro darbuotojų apie tai neinformavo. Atsakovas visiškai nesirūpina vaiku, t. y. neteikia vaikui išlaikymo, nesirūpina vaiko sveikata, todėl yra pagrindas apriboti tėvo valdžią neterminuotai. Per vienus metus atsakovo elgesyje nepastebėta jokių teigiamų pokyčių, kurie rodytų, kad atsakovas stengiasi vaiką susigrąžinti į šeimą. Prašo iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su globėju E. P..
Atsiliepimas
Atsakovas R. S. nurodė, kad turėjo problemų dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo, turi sveikatos problemų. Stebėjo save ir matė, kokias klaidas darė. Labai norėjo ir nori pasiimti vaiką, bet dėl savo gyvenimo būdo mano, kad sugadins vaiką ir jis neužaugs toks, kokį jį nori matyti. Pritaria, kad vaikas gyventų su močiute ar su E.. Vaikas paskutiniu metu gyveno su mama, kuri mirė. Kol buvo gyva vaiko motina, jis (atsakovas) kartais atvažiuodavo, pabūdavo mėnesį, kartais bendraudavo su vaiku telefonu, kartais pasiimdavo savaitei pas save į Vilnių. Tarpusavio ryšys buvo šiltas ir gražus. Kai įvyko nelaimė ir vaikas liko be motinos, jam (atsakovui) ėmė nesisekti darbai, pašlijo sveikata. Jis neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos ir nuolatinio darbo, bet vėliau susirado darbą ir gyvenamąją vietą, tačiau vartojo alkoholį, patekdavo į policiją, teko gydytis ligoninėje. Nenori, kad jam būtų apribota galimybė matytis ir bendrauti su vaiku. Jis su vaiku pagal galimybes bendravo, kai vaikas buvo globos namuose, jis vaiką aplankė, vaikas atbėgo ir stipriai jį apkabino. Vėliau vaikui buvo paskirtas globėjas, jis gavo globėjo kontaktus, tačiau sugedo telefonas ir juos prarado, pakartotinai globėjo kontaktai jam nebuvo suteikti. Visi sakė, kad vaikas bijo bendrauti su juo, tačiau kai kalbėdavosi tiesiogiai su vaiku, vaikas klausdavo, kada jis atvažiuos, ar ką nors nupirks. Mano, kad vaikas nori su juo būti, buvo atvejis, kai vaikas pas jį gyveno mėnesį ir nenorėjo sugrįžti pas motiną ir seserį. Mirus vaiko motinai, jis gyveno pas draugą rūsyje, negalėjo susirasti darbo, nes turėjo sveikatos problemų, neturėjo lėšų vaistams ir gyvenamajam būstui. Jei būtų davęs vaikui po 10-20 Eur, situacijos tai nebūtų pakeitę. Ir šiuo metu jis (atsakovas) nedirba, gauna pašalpos išmokas, moka 120 Eur už nuomą, visus kitus pinigus skiria skoloms atiduoti arba maistui. Jis ieško darbo, bet pagal sugebėjimus negali atlikti darbų, kurie jam siūlomi. Jis baigęs tris klases, jo biografija nėra gera – jis 16 kartų teistas, 7 m. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, vaikystę praleido gatvėse. Jei vaikas jam nerūpėtų, jis nesėdėtų teismo posėdyje ir nesiteisintų. Jis kartais dirba atsitiktinius darbus, kad gautų pinigų pragyvenimui ir nesugrįžtų prie seno gyvenimo būdo, t. y. neitų vogti, neužsiimtų kriminaline veikla. Jis ieško darbo, nori įgyti vairuotojo pažymėjimą ir mokosi. Psichiatrė nustatė, kad jis turi psichikos problemų, todėl išrašė jam vaistų, kuriuos jis vartoja. Nesutinka, kad tėvo valdžia jam būtų apribota neterminuotai. Jis nori susitikti su vaiku, nori, kad gyvenimas pagerėtų, nori vaikui būti tėvu. Žino, kad turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo, prisideda, kai turi galimybių. Norėtų, kad vaikas gyventų pas močiutę, o jis vaiką susigrąžins, kai jo (atsakovo) gyvenimas taps stabilus, dar pagalvos, kaip vaikui būtų geriau, nes nenorėtų susigrąžinti vaiko, jei vaikas to nenori. Išlaikymo vaikui dydžio klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra. Jis, nedirba, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Jis jau bandė gydytis nuo priklausomybių – buvo 1,5 m. trukmės reabilitacijoje, po to vėl pradėjo vartoti alkoholį, tuomet išvyko į Marijampolę reabilituotis, vėliau dar kartą buvo atkrytis, bet jis suprato, kad negali taip gyventi. Jis kartais dalyvauja anoniminių alkoholikų susirinkimuose, kurie vyksta pirmadieniais ir ketvirtadieniais Lazdynuose, susirinkimuose pasikalba ir išsikalba, kartais eina į bažnyčią. Iš dalies nebendravo su vaiku, nes jam nebuvo pranešama apie vaiko buvimo vietą. Po paskutinio teismo posėdžio su vaiku susitiko du kartus, beveik kiekvieną dieną bendravo vaizdo skambučiais. Anksčiau nenorėjo auginti vaiko, nes tam nebuvo tinkamų sąlygų, t. y. jis gyveno dviejų kambarių bute su dar dvejais asmenimis, iš kurių vienas turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Nesutinka, kad nevykdė pagalbos plane numatytų priemonių – jis lankė psichologų konsultacijas, ketino lankyti pozityvios tėvystės kursus, bet nebuvo vietų. Jis faktiškai neįvykdė tik šios sąlygos, visas kitas vykdė. Po paskutinio teismo posėdžio jis susiekė su vaiko globėju, buvo susitikęs su vaiku PC „Akropolis“, nupirko dovanų. Norėjo vaiką pasiimti savaitgaliui, bet sužinojo, kad be prašymo vaiko paimti negali. Tą prašymą parašė, buvo paskirta diena, kada atsakovas gali pasimatyti su vaiku. Atsakovas atvyko ir buvo valandą su vaiku. Pagal galimybes siuntė pinigų. Jei globėjas turi laiko, duoda vaikui telefoną, kad vaikas pakalbėti su tėvu. Apie gyvenamosios vietos pakeitimą Vaiko teisių apsaugos tarnybai nepranešė, buvo užsiėmęs ir apie tai pamiršo. Jis lankėsi psichikos sveikatos centre vykusiuose grupiniuose susitikimuose, negalėjo lankytis, kai dirbdavo. Jis nustatytu laiku lankosi pas psichiatrą, kiekvieną dieną vartoja paskirtus vaistus.
Atsakovo atstovas advokatas Arūnas Merkys nurodė, kad atsakovo pozicija yra pasikeitusi –atsakovas nori pats auginti vaiką. Palaiko atsiliepime nurodytus argumentus. Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. nesutinka dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Atsakovas neneigia, kad turi sveikatos problemų, jis lankosi pas gydytojus, vartoja jam paskirtus raminamuosius ir kitus vaistus. Atsakovas sprendžia problemas, nes nori susigrąžinti vaiką. Mano, kad yra pagrindo taikyti terminuotą tėvo valdžios apribojimą. Atsakovas pagerino gyvenamosios vietos sąlygas, ieško darbo, registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsakovas dirbo neoficialiai, tačiau tai parodo, kad atsakovas supranta, kad reikia dirbti. Net jei darbas buvo neoficialus, turėtų būti vertinamas, kaip teigiamas atsakovo žingsnis. Skiriant neterminuotą tėvo valdžios apribojimą turi būti konstatuota, kad atsakovas visiškai nesirūpina vaiku ir nėra jokių duomenų, kad situacija gali pasikeisti. Galbūt rūpinimosi vaiku per mažai, bet tėvo ir vaiko bendravimas buvo ir šiuo metu ribojamas. Atsakovas bendrauja ir nori bendrauti su vaiku. Tai rodo, kad padėtis gali pasikeisti, todėl reikalavimas apriboti tėvo valdžią neterminuotai nepagrįstas. Atsakovas gauna 230-240 Eur išmoką, todėl prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra proporcingas atsakovo gaunamoms pajamoms ir jo galimybėms uždirbti tokias pajamas. Atsakovas deda pastangas įsidarbinti, tačiau kol kas jam nepavyko. Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas. Prašo sumažinti išlaikymo dydį iki 150 Eur.
Trečiasis asmuo E. P. 2024 m. gegužės 6 d. vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad pritartų atsakovo bendravimui su vaiku, jei matytų atsakovo norą keistis. Atsakovas su juo dėl susitikimo su vaiku nebuvo susiekęs. Jis (trečiasis asmuo) globėju paskirtas nuo balandžio 3 d. Vaikas, jei su juo pasikalbėtų globėjas, galbūt norėtų susitikti su atsakovu. 2024 m. birželio 26 d. vykusiame teismo posėdyje trečiasis asmuo paaiškino, kad vaikas buvo susitikęs su tėvu, susitikimas socialinių paslaugų centre vyko sklandžiai, truko gal šiek tiek ilgiau nei valandą. Vaikas ir tėvas buvo patenkinti, jokių kivirčų, nesusipratimų nekilo. Jis (trečiasis asmuo) dalyvavo susitikime. Vaikas nori bendrauti su tėvu, todėl jis leidžia atsakovui susitikti su vaiku ir nori, kad jie susitiktų, tačiau mano, kad vaikui bus geriau gyventi ne su tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Iš Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo įraše esančių duomenų nustatyta, kad A. S. tėvai – I. S. ir R. S.. Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų išduoto medicininiame mirties liudijime esančių duomenų nustatyta, kad I. S. mirė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eS2-12763-1018/2023) leista paimti nepilnametį A. S. iš jo tėvo R. S., Švenčionių rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 27 d. potvarkiu nepilnamečiui A. S. nustatyta laikinoji globa, vaiko laikinąja globėja paskirta Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro administracija, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro budinčio globėjo šeimoje. Švenčionių rajono savivaldybės mero 2024 m. sausio 3 d. potvarkiu Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro administracija atleista nuo vaiko A. S. laikinosios globėjos pareigų, nepilnamečio vaiko laikinąja globėja paskirta L. P., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos šeimoje. Švenčionių rajono savivaldybės mero 2024 m. balandžio 3 d. potvarkiu L. P. atleista nuo vaiko A. S. laikinosios globėjos pareigų, nepilnamečio vaiko laikinuoju globėju paskirtas E. P., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjo šeimoje.
LR CK 3.155 str. 2 d. įtvirtintas tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgus į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžios apribojimo (laikino ir neterminuoto) pagrindai įtvirtinti LR CK 3.180 str., kuriame nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009).
Iš ieškovės atstovės paaiškinimų, VVTAĮT Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. sausio 20 d., 2023 m. vasario 10 d., 2023 m. gegužės 26 d. Vaiko situacijos vertinimo anketų, VVTAĮT Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliosios komandos 2023 m. birželio 22 d. rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo nustatyta, kad vaiko A. S. tėvai kartu negyveno, nors oficialiai išsituokę nebuvo. (duomenys neskelbtini) mirus vaiko motinai I. S., nepilnametis A. S. liko be vieno iš atstovų pagal įstatymą. Vaiko tėvas R. S. atsisakė rūpintis sūnumi, motyvuodamas tuo, kad neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo. Atsakovas pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui ir kitoms psichotropinėms medžiagoms, turi elgesio sutrikimų ir sveikatos problemų, jam stinga bendravimo su vaiku žinių. Kaip nurodyta 2024 m. gegužės 16 d. motyvuotame siūlyme, atsakovas pagalbos plano uždavinius vykdė tik iš dalies, visos įmanomos pagalbos priemonės šeimai buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, vaiko atstovas pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei. VVTAĮT Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gegužės 17 d. Vaiko išklausymo akte nurodoma, kad vaikas norėtų matytis su tėvu.
Atsakovas antrame teismo posėdyje nurodė, kad nori auginti vaiką, tačiau jokių įrodymų apie pasikeitusį savo elgesį ir situaciją šeimoje nepateikė. Nustatyta, kad atsakovas pakeitė savo gyvenamąją vietą, tačiau apie tai VVTAĮT specialistų neinformavo, duomenų apie gyvenimo sąlygas naujame būste į bylą nepateikė, atsakovas registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau į darbo pokalbius eina tik institucijai pasiūlius, savo iniciatyva oficialaus darbo neieško, atsakovas nebando aktyviai spręsti priklausomybės alkoholiui problemos (tik kartais, nereguliariai lankosi anoniminių alkoholikų susirinkimuose), nelankė ir nelanko pozityvios tėvystės kursų, išlaikymo vaikui neteikia. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su vaiku bendrautų reguliariai, domėtųsi vaiko ugdymo pasiekimais, psichologine ir fizine sveikata, vaiko kasdieniais poreikiais.
Pagal CK 3.165 str. 1 d. tėvai turi pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Nustatyta, kad atsakovas bendrauja su vaiku, tačiau kitų savo kaip tėvo pareigų nevykdo – negyvena su vaiku, jo neauklėja, neužtikrina kasdienių vaiko poreikių, jo neišlaiko. Atsakovas tik deklaratyviai nurodo, kad nori auginti vaiką, tačiau jokių realių pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą nededa, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovo elgesys artimiausiu metu pasikeis ir atsakovas ims rūpintis vaiku. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, yra pagrindo išvadai, kad atsakovas visiškai neįgyvendina savo kaip tėvo valdžios nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t. y. negyvena su vaiku, nesudaro jam būtinų sąlygų vystytis, nesirūpina vaiko ugdymu ir sveikata, jo neišlaiko, tai tęsiasi pakankamai ilgą laiką, taip pat nėra pagrindo manyti, kad situacija artimiausiu metu pasikeis, nes atsakovas nedirba, jo teigimu, negali susirasti darbo ir dėl išsilavinimo, ir dėl sveikatos būklės, tačiau atsakovas nepripažintas iš dalies darbingu. Sprendžiant dėl tėvo valdžios apribojimo atsižvelgiama ir į tai, kad atsakovas neturi tvirtos nuomonės dėl vaiko susigrąžinimo į šeimą, jo nuomonė keičiasi, taip pat į tai, kad dedamos pastangos ne nuoseklios – teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad pakeitė gyvenamąją vietą ir turi tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė, su institucija nebendravo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, vadovaujantis vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, atsakovui R. S. tėvo valdžia sūnui A. S. apribojama neterminuotai.
Pagal LR CK 3.183 str. 4 d. teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Kaip minėta, Švenčionių rajono savivaldybės mero 2024 m. balandžio 3 d. potvarkiu nepilnamečio A. S. laikinuoju globėju paskirtas E. P., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjo šeimoje. Byloje nėra duomenų, kad laikinasis globėjas negalėtų toliau globoti vaiko, todėl nepilnamečio A. S. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatoma laikinojo globėjo šeimoje.
Ieškovė VVTAĮT prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, mokamą po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovo atstovas prašė priteisti 150 Eur dydžio išlaikymą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pajamas pagal SoDros 2024 m. vasario 1 d. sprendimą dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką sudaro 225-250 Eur dydžio nedarbo išmoka, atsakovas turi sveikatos problemų (širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai), taip pat kitų išlaikytinių. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia.
LR CK 3.195 str. nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus net ir apribojus jiems tėvų valdžią. LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (LAT 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas 2024 m. gaunamos minimalios mėnesinės algos dydis – 924 Eur bruto arba apie 708 Eur neto.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui 250 Eur kas mėnesį, t. y. mažesnį nei pusė šiuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį. Atsakovo turtinė padėtis sunki – atsakovas šiuo metu nedirba, jo mėnesio pajamas sudaro 225-250 Eur. nedarbo išmokos, atsakovo teigimu, dėl sveikatos problemų gali dirbti ne visus darbus. Nors išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, dėl sunkios tėvų turtinės padėties negali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis, atsižvelgiant į šalyje esantį ekonomikos lygį, gali užtikrinti tik būtiniausius vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, todėl negali būti mažinamas. Pažymėtina, kad atsakovui nenustatytas neįgalumas, atsakovas gali užsiimti individualia veikla pagal savo galimybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteisiamas išlaikymas, mokamas 150 Eur dydžio išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo (2023 m. lapkričio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.192 str.). Vaiko išlaikymui priteistomis lėšomis disponuoja globėjas.
VGTPT pateikė 2024 m. birželio 25 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui išlaidų dydis – 345,83 Eur. LR CPK 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tuo atveju, kai abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.). Nustatyta, kad VGTPT Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. sausio 26 d. sprendimu R. S. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus LR CPK 88 str. 1 d. 6, 9 p.) atleistas 100 proc., todėl, teismui nenustačius, kad atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas, iš atsakovo negali būti priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, nes teisinė pagalba buvo teikiama atsakovui (Vilniaus apygardos 2021 m. kovo 23 d. papildomas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-946-910/2021).
Teismo sprendimas vykdomas skubiai (LR CPK 282, 496 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 268, 270, 406, 496 str., CK 3.180, 3.183 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Neterminuotai apriboti R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnaus A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nepilnamečio A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti E. P., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje.
Priteisti iš R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo (2023 m. lapkričio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko A. S. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo skirti globėją.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui.
Teismo sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.