Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. skundą dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimo, kuriuo V. B. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142 straipsnio 4 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimu V. B. pripažinta kalta pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį ir nubausta 60 Lt dydžio bauda, už tai, kad ji, 2013 m. rugsėjo 16 d., apie 16.20 val. Vilniaus miesto savivaldybėje važiavo troleibusu Nr. 530, maršrutu 6, tarp stotelių G. Vilties-Vilkpėdės be bilieto ir taip pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 punkto reikalavimus.

Tuo tarpu skundo argumentas, kad pareiškėja nevažiavo be bilieto, nes nuolat perka mėnesinį bilietą, kurį netyčia išėmė jos anūkė, o ji to nepastebėjo, neturi esminės reikšmės, kadangi Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 21 punkte nustatyta, jog „keleivis, įlipęs į autobusą/troleibusą ir neturintis galiojančio aktyvuoto bilieto, privalo nedelsdamas toje pačioje stotelėje: aktyvuoti bilietą; įsigyti bilietą iš e. piniginės; įsigyti vienkartinį bilietą iš vairuotojo“. Šių veiksmų pareiškėja V. B. neatliko, todėl jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. B. bei jos atstovė advokatė R. J. prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. skundas atmestinas.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimu V. B. pripažino kalta pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį ir nubaudė 60 Lt dydžio bauda, už tai, kad ji, 2013 m. rugsėjo 16 d., apie 16.20 val. Vilniaus miesto savivaldybėje tarp stotelių G. Vilties-Vilkpėdės važiavo troleibusu Nr. 530, maršrutu 6, be bilieto ir taip pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 punkto reikalavimus.

Pareiškėja skunde nurodo, kad institucijos atstovas, surašydamas protokolą ir nutarimą pažeidė ATPK 272 straipsnio nuostatas, nutarimas ir protokolas surašyti vienu metu, o tai prieštarauja įstatymams ir teismų pripažįstama kaip ydinga praktika. Išties, tokia situacija, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas surašomi tuo pat metu teismų praktikoje pripažįstamas ydinga, nes ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatytų teisių realizavimas turi būti realus, o ne tariamas. Asmuo turi turėti pakankamai laiko suvokti, kokios teisei priešingos veikos padarymu jis yra kaltinamas, apsispręsti, ar savo interesus gins pats, ar naudosis kvalifikuota teisininko pagalba. Organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo suteikti asmeniui, kurio atžvilgiu pradėtas administracinis persekiojimas, nedeklaratyvią galimybę pasinaudoti įstatymų leidėjo apibrėžtomis priemonėmis ir būdais ginti savo interesus. Tuo tarpu tą pačią dieną pareiškus kaltinimą (surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą) ir priėmus nutarimą tokių teisių, o kartu ir administracinės atsakomybės teisėtumo principo, reikalaujančio tikslaus materialinių ir procesinių teisės normų laikymosi, tikslaus jų reikalavimų vykdymo, nepaisoma (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. APT-1050-487/2012). Vis dėlto teismas atkreipia dėmesį, jog nepaisant to, kad Institucija surašydama vienu metu nutarimą ir protokolą padarė procesinį pažeidimą, tačiau V. B. tai nesutrukdė savalaikiai pasinaudoti savo teisėmis, ji padavė skundą dėl nutarimo, organizavo savo teisių gynybą. V. B. buvo tinkamai pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą Vilniaus miesto apylinkės teisme, keletą kartų jos prašymu atidėti teismo posėdžiai, be to, pareiškėja kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuri jai buvo suteikta, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, dalyvavo V. B. advokatė R. J.. Teismo posėdyje dalyvavo ir pati V. B., kuri turėjo galimybę teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus, užduoti klausimus liudytojui, tai ji ir padarė. Taigi, darytina išvada, jog Institucijos padarytas pažeidimas iš esmės nesukėlė rimtesnių pasekmių ir buvo ištaisytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jis nepripažintinas esminiu, turėjusiu esminės įtakos nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Pareiškėja nurodo, kad ji nevažiavo be bilieto, nes nuolat perka mėnesinį bilietą, kurį netyčia išėmė jos anūkė, o ji to nepastebėjo. Šis V. B. skundo argumentas atmestinas, nes nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad nutarimas jai surašytas nepagrįstai. Pažymėtina, kad V. B. teismo posėdyje patvirtino, jog protokole ir nutarime nurodytu laiku važiavo troleibusu apie 10-12 stotelių, neturėdama su savimi keleivio bilieto, tačiau nepamena ar žinojo, kad važiuoja be bilieto, ar nežinojo. Tiesiog žino, kad buvo sumokėjusi už mėnesinį keleivio bilietą, kurio su savimi neturėjo ir nemano, kad sumokėjusi už mėnesinį bilietą ir palikdama jį namuose, ji turi dar kartą mokėti SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Teismo posėdžio metu V. B. prašė bylos nagrinėjime skelbti pertrauką argumentuodama tuo, kad kitame teismo posėdyje pateiks rašytinius įrodymus, jog išties buvo įsigijusi mėnesinį bilietą, t. y. už jį sumokėjusi. Tačiau į kitą teismo posėdį pareiškėja neatvyko ir jokių įrodymų nepateikė, per savo atstovę prašydama vėl skelbti teismo posėdžio pertrauką, nepaisant to, kad per byloje paskelbtos pertraukos laiką turėjo galimybę pateikti minėtus įrodymus tiek atsiųsdama juos teismui, tiek perduodama per savo atstovę. Kita vertus, net jei ir pareiškėja būtų pateikusi dokumentus, aptvirtinančius, jog ji buvo pažeidimo laikotarpiu įsigijusi mėnesinį keleivio bilietą, ši aplinkybė nepaneigia jos kaltės padarius ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Pažymėtina, kad pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį administracine tvarka atsako tas, kas važiavo be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavo įsigijęs bilietą su nuolaida, neturėdamas teisės į lengvatas. Šis straipsnis nustato administracinę atsakomybę už pažeidimus kelių ūkio srityje. Pagal šį ATPK straipsnį atsako asmuo ne už tai, kad važiavo neįsigiję keleivio bilieto, o už tai, kad važiuodamas keleiviniu transportu neturėjo su savimi apmokėto galiojančio bilieto, kurį privalo pateikti keleivių kontrolę vykdančiam asmeniui. Tokiu būdu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti ne tik tai, kad asmuo susimokėtų už teikiamą viešąją paslaugą, bet ir sudaryti sąlygas efektyviai vykdyti keleivių kontrolę. Taigi, pats faktas, kad V. B., jos teigimu, buvo sumokėjusi už bilietą, veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi, nors ši aplinkybė gali būti reikšminga sprendžiant dėl pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio. Pažymėtina, kad pagal Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 punktą, keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto arba vežančiu vaiką nuo septynerių iki keturiolikos metų be bilieto, jeigu keleivių kontrolės metu jis nepateikė jokio bilieto; pateikė galiojantį (aktyvuotą) bilietą su nuolaida, tačiau nepateikė galiojančio dokumento, patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą; pateikė nepažymėtą vienkartinį bilietą, du ar daugiau kartų pažymėtą vienkartinį bilietą, ne tame autobuse/troleibuse pažymėtą vienkartinį bilietą, kontrolės metu pažymėtą/aktyvuotą bilietą, negaliojantį (neaktyvuotą) bilietą. Teismas įvertinęs bylos medžiagą konstatuoja, kad šią nuostatą V. B. žinojo, nes bylos duomenimis yra itin daug kartų bausta už analogiškus pažeidimus, be to, teismo posėdyje pati paaiškino, kad dėl analogiško pažeidimo tenka dažnai bylinėtis teismuose. Tai patvirtino ir liudytojas A. J., kuris taip pat paaiškino, kad nutarime nurodytą mėnesį su V. B. dėl analogiško pažeidimo teko bendrauti apie tris kartus. Šis liudytojas taip pat paaiškino, kad bilietas nėra vardinis, todėl vien ta aplinkybė, jog V. B. nurodo sumokėjusi už bilietą, tačiau jį pamiršusi, reikšmės neturi. Teismo požiūriu vien faktas, kad V. B. galimai buvo sumokėjusi už bilietą, nepaneigia jos kaltės, nes neaišku už kokį bilietą ji mokėjo, o jos priešiškas, nuolat besikartojantis analogiškas elgesys darant tokio pobūdžio pažeidimus, sudaro pagrindą spręsti, kad ji savo teisėmis piktnaudžiauja ir šį pažeidimą daro tyčia ir sąmoningai. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad V. B. žinojo, jog važiuojant keleivinėmis transporto priemonėmis būtina su savimi turėti bilietą, tačiau sąmoningai šio reikalavimo nesilaikė. Juo labiau, kad ir teismo posėdyje V. B. išreiškė priešiškumą SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vykdoma veikla ir nuolat jai skiriamomis nuobaudomis.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas daro išvadą, jog V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį, nors surašant nutarimą buvo padaryta procesinių pažeidimų, juos ištaisius bylą nagrinėjant teisme nutarimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. B. – skundo netenkinti ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.