Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal P. V. P. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko M. B. 2014 m. spalio 15 d. nutarimu P. V. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį 200 Lt bauda už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 28 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje necenzūriniais žodžiais išplūdo J. P., tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, P. V. P. jį apskundė Radviliškio rajono apylinkės teismui.

P.V. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio kyla, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir dėl P. V. P. skundo priėmė teisingą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad P. V. P. kaltė dėl ginčijamo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai.

Kaip jau minėta, P. V. P. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą.

ATPK 174 straipsnyje nurodyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Nors P. V. P. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, jo kaltė padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą įrodyta byloje surinktais ir teismo visumoje įvertintais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji J. P. nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 28 d. prie jos namų P. B. tvarkant laiptus, grįžęs P. V. P. priėjęs prie P. B. pasakė: „Ko tai vagilkai dirbi ?“, o jai P. V. P. paklausus, kodėl ją šmeižia, jis išvadino ją necenzūriniais žodžiais – k ..., valkata (16 b. l.). Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti minėtais parodymais, laikyti juos melagingais nėra pagrindo. Byloje esančiame P. B. paaiškinime (jis ištirtas pirmosios instancijos teisme) nurodyta, kad 2014 m. rugsėjo 28 d. jam J. P. prašymu tvarkant aptrupėjusius laiptus, adresu: (duomenys neskelbtini), apie 13 val. į namus grįžęs P. V. P. pradėjo jam pasakoti, jog iš jo viskas vagiama. Į kiemą išėjus J. P., P. V. P. pastarąją jo akivaizdoje išplūdo necenzūriniais žodžiais – išvadino „kurva“. Tai, kad P. V. P. ją, girdint kitiems asmenims, išvadino necenzūriniais žodžiais, J. P. nurodė ir savo 2014 m. rugsėjo 28 d. policijos komisariatui pateiktame pareiškime.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. V. P. padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą ir yra nubaustas pagrįstai.

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko 2014 m. spalio 15 d. nutarimo matyti, kad P. V. P. paskirta nuobauda – bauda – yra lygi ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkiui, taigi teigti, kad ši nuobauda per griežta, nėra pagrindo. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apeliantui paskirta nuobauda atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, ją naikinti apelianto P. V. P. nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį nepakeistą, P. V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.