- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-393-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- B. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei B. P. dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės B. P. 4 862,66 Eur negrąžinto kredito; 551,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 1 309,19 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 31,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 862,66 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 27 d.), 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 862,66 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei B. P. ieškinys su priedais įteiktas įstatymo nustatyta tvarka, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. vasario 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės B. P. ieškovei UAB „Legal Balance“, 4 862,66 Eur negrąžinto kredito, 551,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 1 309,19 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 128,03 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 25 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 25 d.), 31,00 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 27 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. vasario 27 d. – 4 215,77 Eur; 2021 m. kovo 27 d. – 4 163,20 Eur; 2021 m. balandžio 27 d. – 4 109,27 Eur; 2021 m. gegužės 27 d. – 4 053,95 Eur; 2021 m. birželio 27 d. – 3 997,20 Eur; 2021 m. liepos 27 d. – 3 938,98 Eur; 2021 m. rugpjūčio 27 d. – 3 879,26 Eur; 2021 m. rugsėjo 27 d. – 3 818,00 Eur; 2021 m. spalio 27 d. – 3 755,16 Eur; 2021 m. lapkričio 27 d. – 3 690,69 Eur; 2021 m. gruodžio 27 d. – 3 624,56 Eur; 2022 m. sausio 27 d. – 3 556,72 Eur; 2022 m. vasario 27 d. – 3 487,13 Eur; 2022 m. kovo 27 d. – 3 415,74 Eur; 2022 m. balandžio 27 d. – 3 342,50 Eur; 2022 m. gegužės 27 d. – 3 267,37 Eur; 2022 m. birželio 27 d. – 3 190,30 Eur; 2022 m. liepos 27 d. – 3 111,24 Eur; 2022 m. rugpjūčio 27 d. – 3 030,14 Eur, 2022 m. rugsėjo 27 d. – 2 946,94 Eur, 2022 m. spalio 27 d. – 2 861,59 Eur; 2022 m. lapkričio 27 d. – 2 774,04 Eur; 2022 m. gruodžio 27 d. – 2 684,23 Eur; 2023 m. sausio 27 d. – 2 592,10 Eur; 2023 m. vasario 27 d. – 2 497,59 Eur; 2023 m. kovo 27 d. – 2 400,63 Eur; 2023 m. balandžio 27 d. – 2 301,17 Eur; 2023 m. gegužės 27 d. – 2 199,14 Eur; 2023 m. birželio 27 d. – 2 094,47 Eur; 2023 m. liepos 27 d. – 1 987,10 Eur; 2023 m. rugpjūčio 27 d. – 1 876,96 Eur, 2023 m. rugsėjo 27 d. – 1 763,97 Eur, 2023 m. spalio 27 d. – 1 648,06 Eur; 2023 m. lapkričio 27 d. – 1 529,16 Eur; 2023 m. gruodžio 27 d. – 1 407,19 Eur; 2024 m. sausio 27 d. – 1 282,07 Eur; 2024 m. vasario 27 d. – 1 153,71 Eur; 2024 m. kovo 27 d. – 1 022,04 Eur; 2024 m. balandžio 27 d. – 886,97 Eur; 2024 m. gegužės 27 d. – 748,41 Eur; 2024 m. birželio 27 d. – 606,27 Eur; 2024 m. liepos 27 d. – 460,46 Eur; 2024 m. rugpjūčio 27 d. – 310,88 Eur, 2024 m. rugsėjo 27 d. – 157,43 Eur), 5,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 723,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 272,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 0 centų) bylinėjimosi išlaidų.
4. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. rugsėjo 27 d. vartojimo kredito sutarties Nr. REF-m877574m Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (31,00 procentų) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi prievolę grąžinti ieškovės prašomų: 4 862,66 Eur negrąžinto kredito; 551,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, atsakovė laikoma pažeidusia sutartinę prievolę, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl kredito dalies, mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo tenkino.
6. Teismas sprendė, kad sprendime aptarta teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovės negautas pajamas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl ieškovei teismas priteisė 1 309,19 Eur negautų pajamų sumą, ieškovės skaičiuotą nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos.
7. Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 31,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 862,66 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 27 d.) teismas akcentavo, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 27 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 31,00 procentą metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
8. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 31,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas pažymėjo, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl nėra jokio pagrindo priteisti neapibrėžto dydžio hipotetinių negautų pajamų, kurių dydžio ieškovė pareikšdama ieškinį be kita ko neįrodė. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi įrodyti atskirai, pagrindžiant realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Ieškovė įrodymų teismui, kad po vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, atsakovei negrąžinus paskolos, ieškovė patiria 31,00 proc. dydžio metinių mokėjimo (pelno) palūkanų nuostolius iki tol, kol bus faktiškai grąžintas visas kreditas, nepateikė. Teismas vertino, kad negautų pajamų priteisimas iš silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) be kita ko pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tokio dydžio civilinės atsakomybės taikymas silpnesnei sutarties šaliai nebūtų proporcingas ir teisingas. Tai teismui sudarė pagrindą pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) tarp UAB „BnP Finance“ ir atsakovės B. P. Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, todėl šį ieškovės reikalavimą teismas atmetė.
9. Teismas priteisė ieškovei 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 25 d. sprendimo už akių dalį dėl 31,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 862,66 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 27 d.), priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės B. P. 31,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 862,66 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 27 d.); pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 25 d. sprendimą už akių dalį dėl 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 862,66 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės B. P. 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 862,66 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; likusią sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės B. P. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantės nuomone, teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas.
10.2. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (4 791,19 Eur) buvo pagrįsta teisėtu Pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinis kreditorius, gavęs įmokas būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 31,00 proc. ir/ar didesnę palūkanų normą. Dėl šios priežasties iš kas mėnesį gaunamų įmokų būtų išlikęs pastovus 31,00 proc. ar didesnių palūkanų srautas. Apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 31,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 862,66 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko. Sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų. Apeliantė pažymi, kad šiuo atveju teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja ieškovę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovės mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovės negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovės skolos ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas. Teismas, nustatydamas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodus nepagrįstai rėmėsi nebegaliojančiu Sutarties grafiku bei argumentu, jog apeliantės teisėtas lūkestis negalėjo viršyti bendros mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal Sutartį, kadangi šis lūkestis buvo paremtas tinkamu atsakovės Sutarties sąlygų vykdymu ir nuolat nuo negrąžintos kredito dalies persiskaičiuojančiomis mokėjimo (pelno) funkciją atliekančiomis palūkanomis, ko šiuo atveju nėra.
10.3. Teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 str. 8 d. . Nei CK, nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia apeliantei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Teismas nepagrįstai apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui pritaikė VKĮ 11 str. 8 d., kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieškiniu.
10.4. Negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Apeliantė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po Sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie VKĮ 11 str. 8 d. ribojimai. Apeliantė mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti ieškovės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po Sutarties termino pasibaigimo dienos. Apeliantei nesuprantama, kodėl Sutarties termino pabaigos datą sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Apeliantė įsitikinusi, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį su atsakove, pagrįstai tikėjosi gauti 31,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovė sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. Vartojimo kredito sutartimi Nr. REF-m877574m (toliau – Sutartis) pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ atsakovei suteikė 4 897,61 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 4 791,19 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 31,00 proc.), Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2019 m. rugsėjo 27 d. į atsakovei priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 4 897,61, paskirtyje nurodytas Sutarties numeris. 2020 m. sausio 29 d. raginimu Nr. 2020-02-29/0 pradinis kreditorius paragino atsakovę sumokėti įsiskolinimą, 2020 m. vasario 27 d. – informavo apie sutarties nutraukimą, kuris įsigalioja 2020 m. kovo 14 d.. 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 ir jos priedu Nr. 2 pradinis kreditorius perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisę į atsakovės 5 503,36 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 4 862,66 Eur pagrindinė skola, 640,70 Eur palūkanos. 2020 m. balandžio 6 d. ieškovė elektroniniu paštu informavo atsakovę apie 2020 m. balandžio 2 d. perimtą reikalavimo teisę į jos 5 503,35 Eur įsiskolinimą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė įrodė, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios, tačiau kartu sprendė, kad ieškovės taikomi negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodai yra nepagrįsti bei neteisėti, todėl teismas juos pakeitė bei pritaikė savo skaičiavimo metodus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, šią sąlygą pripažindamas niekine ir negaliojančia, netenkino ieškovės reikalavimo dėl 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 862,66 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo.
15. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodus nepagrįstai rėmėsi nebegaliojančiu Sutarties grafiku bei argumentu, jog ieškovės teisėtas lūkestis negalėjo viršyti bendros mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal Sutartį, kadangi šis lūkestis buvo paremtas tinkamu atsakovo Sutarties sąlygų vykdymu ir nuolat nuo negrąžintos kredito dalies persiskaičiuojančiomis mokėjimo (pelno) funkciją atliekančiomis palūkanomis, ko šiuo atveju, apeliantės įsitikinimu, nėra. Apeliantės vertinimu, šios negautos pajamos (nuostoliai) turėjo būti paskaičiuotos nuo visos negrąžintos kredito sumos, o ne nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
16. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
17. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
18. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis). Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. kovo 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
19. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, jog vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, kadangi ji nemokėjo įmokų pagal sutartyje numatytą grafiką, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti jos negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal sutartį atsakovė būtų vykdžiusi tinkamai, t. y. ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Negautų pajamų skaičiavimas nuo negrąžintos kredito dalies yra nepagrįstas, nes atsakovei tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jai nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos kredito sumos, o tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike, kadangi sutarties sąlygos nenumato galimybės skaičiuoti palūkanas nuo fiksuotos sumos, priešingai – numato galimybę skaičiuoti nuo esamo vartojimo kredito likučio dydžio pagal mokėjimo planą (grafiką). Kartu pažymėtina, kad ieškovė neįrodė, jog jos patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei jų dydį nustatė pirmosios instancijos teismas.
20. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 862,66 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, vertino kaip orientacinę negautų pajamų sumą, ir sprendė, kad nėra jokio pagrindo priteisti neapibrėžto dydžio hipotetinių negautų pajamų, kurių dydžio ieškovė pareikšdama ieškinį be kita ko ir neįrodė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, šią sąlygą pripažindamas nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), šį ieškovės reikalavimą atmetė. Apeliantė nesutinka ir su šia skundžiamo sprendimo už akių dalimi dėl negautų pajamų nuostolių, skaičiuojamų nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, nepriteisimo.
21. Nagrinėjamu atveju sutartis su atsakove buvo nutraukta 2020 m. kovo 14 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
22. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ su atsakove sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (31,00 procentų). Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės reikalavimas priteisti 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas.
23. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakove, pagrįstai tikėjosi gauti 31,00 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovė sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors apeliantė savo ieškinio reikalavimą vertina kaip reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinimas, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šiuo atveju, nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakove, nei reikalavimo teisę perėmusi ieškovė, negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovė tinkamai nevykdys sutarties ir jai toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos (mokėjimo) pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) negali būti grindžiamos pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta (ir nutraukta) Sutartimi, nes peržengia jos galiojimo laike (jei Sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma) ribas – ieškovė prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį po Sutartyje nustatyto termino pabaigos. Savo ruožtu atsakovės prievolė mokėti pelno palūkanas baigėsi kreditorei nutraukus Sutartį.
25. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 31,00 proc. metinėmis palūkanomis. Reikšminga ir tai, kad ieškovei skundžiamu sprendimu yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Ieškovė turėjo įrodyti, kad pradinė kreditorė būtų galėjusi atsakovės negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu to neįrodinėjo ir galbūt prarastinų pajamų (nuostolių) dydį (65,00 proc.) patvirtinančių įrodymų nepateikė.
26. Papildomai atkreiptinas apeliantės dėmesys į VKĮ nuostatas, garantuojančias vartotojui teisę į palūkanų perskaičiavimą sėkmės atveju, t. y. grąžinus kreditą iki sutartyje numatyto termino (VKĮ 17 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nutraukus sutartį ir ieškovui nepateikus jokių leistinų įrodymų dėl prašomų priteisti negautų pajamų dydžio, apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis) ir kaip neatitinkantys VKĮ 17 straipsnio bei CK 1.5 straipsnio nuostatų.
27. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertinęs 6.1. Sutarties sąlygą ir pripažinęs ją nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), pagrįstai netenkino apeliantės ieškinio reikalavimo dėl 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 862,66 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė teismų praktiką bei procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Byloje pateikti duomenys dėl apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų – sumokėto žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą atmetus patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalimi).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.