Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. I. (K. I.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) paaiškinimuose (b. l. 86–89) nurodė, kad Kalėjimų departamente 2021 m. gegužės 6 d. buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad jo organizmas turbūt netoleruoja maisto produktų, kuriuose yra laktozės, ir prašė spręsti šią problemą. Kalėjimų departamentas šį pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Laisvės atėmimo vietų ligoninei pagal kompetenciją dėl sveikatos būklės įvertinimo ir maitinimo valgiaraščio parinkimo. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei nuteistojo organizmas netoleruoja vieno ar kito maisto produkto, Kalėjimų departamentas kiekvieną atvejį nagrinėja individualiai ir priimami atitinkami sprendimai, kad problema būtų išspręsta. Pareiškėjas Kalėjimų departamentui neskundė Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsakymo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas skundu prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Marijampolės pataisos namų veiksmų (neveikimo), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 26 d. iki 2021 m. spalio 1 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog kalėdamas drausmės grupėje neturėjo galimybės nusipirkti maisto produktų, o Marijampolės PN neužtikrino, jog jam būtų skirtas valgiaraštis be laktozės, nes pareiškėjas jos netoleruoja.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 26 d. iki 2021 m. spalio 1 d. bausmę atliko drausmės grupėje.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 22 punktą, drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1, 20.2, 20.3, 20.5.1, 20.5.3, 20.5.9, 20.5.12, 20.5.15 ir 20.5.16 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat vokų, pašto ženklų, religinės simbolikos, kalendorių, laiškų, rašymo popieriaus, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų. Iš maisto produktų pareiškėjui buvo leidžiama įsigyti ir turėti tik vaisių ir daržovių (šviežių, šaldytų, konservuotų) – ne daugiau kaip 2 kg.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkte (2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-100 redakcija) įtvirtinta, jog suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą, – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 31 d. su prašymu kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, nurodydamas, jog netoleruoja pieno produktų ir prašė pakeisti maisto davinį. Pagal Resocializacijos skyriaus specialisto įrašą pareiškėjui buvo pasiūlyta pasikonsultuoti su gydytoju (b. l. 51, 52). Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 27 d. kreipėsi į gydytoją teigdamas, jog jis netoleruoja laktozės (b. l. 83). 2021 m. balandžio 28 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu į Kalėjimų departamentą nurodydamas, kad netoleruoja laktozės, o Marijampolės PN nesudarė atskiro meniu ir neskyrė gydymo (b. l. 94). Kalėjimų departamentas šį pareiškėjo prašymą persiuntė Laisvės atėmimo vietų ligoninei (b. l. 90). Laisvės atėmimo vietų ligoninė pareiškėjui pateikė atsakymą, kad maitinimas laisvės atėmimo vietose organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) ir vadovaujantis šių Taisyklių nuostatomis parengtais ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais suimtiesiems ir nuteistiesiems. Atkreipė dėmesį, kad valgiaraštis asmenims, netoleruojantiems laktozės, nėra numatytas. Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsakyme pareiškėjui nurodė, kad ieškoma galimybių įtraukti ir valgiaraštį netoleruojantiesiems laktozės. Laisvės atėmimo vietų ligoninės prašymu Kalėjimų departamento sveikatos priežiūros skyrius su tarnybiniu prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių dėl valgiaraščio asmenims, netoleruojantiems laktozės, įtraukimo į įsakymą (b. l. 2). Byloje nėra duomenų, kad minėtas Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsakymas būtų apskųstas Kalėjimų departamentui.

Tačiau iš byloje esančių medicininių dokumentų, 2020 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo prašymo Marijampolės PN ir 2022 m. sausio 17 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (veiklos adresas Marijampolės pataisos namai) pažymos matyti, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnams buvo žinoma, jog pareiškėjas išreiškė nusiskundimus, jog netoleruoja laktozės. Kaip jau minėta, pareigūnas, priėmęs pareiškėjo 2020 m. gruodžio 31 d. prašymą, raštu rekomendavo jam kreiptis į gydytoją (b. l. 32). Pareiškėjas dėl to kreipėsi į pataisos namų sveikatos priežiūros įstaigą, kuri užfiksavo jo nusiskundimus, tačiau pareiškėjui aktualus klausimas dėl maisto netoleravimo ginčo laikotarpiu pataisos namuose nebuvo išspręstas, dėl to pareiškėjui nepateiktas aiškus atsakymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektai yra saistomi inter alia (be kita ko, įskaitant) gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Tai reiškia, jog viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinę procedūrą, yra saistomas gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvų ir kitų viešojo administravimo principų, todėl asmenų prašymus turi nagrinėti atidžiai, rūpestingai ir visapusiškai ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2409-552/2021).

Teismo vertinimu, Marijampolės PN, žinodami, jog pareiškėjas turi nusiskundimų dėl sveikatos dėl atitinkamų maisto produktų netoleravimo, ir atsižvelgdami į situaciją, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo apribotos galimybės įsigyti maisto produktų, turėjo veikti atidžiai ir rūpestingai, siekdami objektyviai išsiaiškinti aplinkybes dėl pareiškėjo nurodyto maisto netoleravimo ir imtis veiksmų šias aplinkybes išsiaiškinti, t. y. nukreipti pareiškėją dėl atitinkamų tyrimų, kreiptis į Kalėjimų departamentą dėl tinkamo valgiaraščio pareiškėjui parinkimo ir pan. Juo labiau kad Kalėjimų departamentas paaiškinimuose nurodė, kad Kalėjimų departamentas, gavęs nusiskundimų, kad nuteistasis netoleruoja vieno ar kito maisto produkto, kiekvieną atvejį nagrinėja individualiai. Teismo vertinimu, Marijampolės PN neveikė taip, kaip turėjo veikti, ir tai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Pareiškėjas prašė priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą.

Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų dėl neturėjimo galimybės gauti jo organizmui tinkamą mitybą, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Marijampolės PN veiksmai (neveikimas), žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Byloje pateikta Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (veiklos adresas Marijampolės pataisos namai) pažyma ir medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų į medikus kreipėsi (b. l. 27, 83). Marijampolės PN I Resocializacijos skyriaus 2022 m. sausio 14 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas į Marijampolės PN psichologus dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė (b. l. 28).

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, atsižvelgus į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, daroma išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda gali būti įvertinta skunde nurodyta 2 000 Eur suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati suma yra 120 Eur ir ji priteistina iš atsakovės atstovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. I. (K. I.) skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui K. I. (K. I.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 120 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.