- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-650-372/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė (pran.), Vytautas Kursevičius
- Skolininkas
- E. Š.
- Kreditorius
- B. S.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja J. Staševičienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01194-2011-5
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 5 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės E. Š. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus B. S. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius B. S. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas pradėti priverstinio skolos išieškojimo procesą. Nurodė, kad 2009-11-16 Hipotekos registre įregistruotas sutartinės hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. Š., užtikrindama 45000,00 Lt paskolos pagal 2009-11-10 sutartį grąžinimą ir visų su ja susijusių mokėjimų vykdymą, kreditoriui įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad skolininkė (įkeisto daikto savininkė) E. Š. pagal sutartį jam skolinga 45000,00 Lt paskolą, 16380,00 Lt delspinigius ir 137,00 Lt žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procesą. Areštavo sutartinės hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistus daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinius statinius-šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius E. Š., ir pavedė jai saugoti areštuotus daiktus. Įspėjo skolininkę, kad negrąžinus 45000,00 Lt paskolos, 16380,00 Lt delspinigių ir 137,00 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių įsiskolinimui padengti arba bus perduoti administruoti kreditoriui. Uždraudė įkeistų daiktų savininkei perleisti prieš tai nurodytus daiktus kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra jų priklausiniai, reikalauti padalyti šiuos daiktus ar atskirti priklausinius nuo šių daiktų ar kitaip suvaržyti teisę į daiktus, arba mažinti jų vertę. Nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str. 1 d.). Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkė laiku ir tinkamai būtų įvykdžiusi įsipareigojimus kreditoriui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį apeliantė E. Š. prašo ją panaikinti. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad sumokėjo kreditoriui dalį skolos – 10800,00 Lt, ir tai patvirtina šalių pasirašyti rašteliai. Pažymi, kad jai buvo perduota tik 40000,00 Lt. Apeliantė taip pat nesutinka su delspinigių dydžiu. Nurodo, kad nėra gavusi jokios kreditoriaus pretenzijos ar įspėjimo. Tvirtina, kad kreditorius nenurodė savo banko sąskaitos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius B. S. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pabrėžiama, kad skolininkė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius dėl 40000,00 Lt sumos gavimo, taip pat dalies paskolos grąžinimo. Nurodoma, kad skolininkė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Todėl apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu, kaip šiuo atveju dėl delspinigių dydžio, paskolos sumos, apeliantės finansine padėtimi, šioje byloje nėra teisiškai aktualūs.
Teisėjų kolegija pažymi, kad E. Š. pasirašė 2009-11-10 sutartį ir pati pažymėjo, kad gavo 45000,00 Lt (3 b. l.), taip pat savo parašu patvirtino ir susitarimus dėl paskolos grąžinimo atidėjimų, kuriuose taip pat nurodoma paskolos suma (4, 36–38 b. l.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės skundo teiginiai dėl dalies paskolos sumos negavimo yra nepagrįsti.
Nors apeliantė pati skunde nurodė, kad kreditorius išrašė jai raštelius, patvirtinančius dalies skolos grąžinimą (29 b. l.), tačiau šių įrodymų teismui nepateikė, todėl teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundo teiginiai dėl kreditoriaus pretenzijų negavimo ir duomenų dėl jo banko sąskaitos nesuteikimo laikytini deklaratyviais, kadangi paskolos sutartyje (3 b. l.) ir papildomuose susitarimuose (50–53 b. l) buvo konkrečiai nustatyti paskolos grąžinimo terminai. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.52 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad piniginė prievolė turi būti įvykdyta kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės įvykdymo termino suėjimo metu, o 6.56 straipsnyje numatyta skolininko teisė įvykdyti piniginę prievolę sumokant skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kreditoriaus atstovo darbo sąnaudas tvirtinant 5 dokumentų kopijas (4 iš kurių jau buvo pateikti į bylą, ir jų pakartotinis pateikimas buvo perteklinis ir dokumentams gauti nereikėjo daryti užklausimų), į tai, kad 3 lapų atsiliepime neanalizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose, taip pat, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad kreditoriaus bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas nuo 800 Lt iki 400 Lt (56, 57 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, neturi būti toleruojamas pernelyg didelis ir nepagrįstas šalies išlaidavimas.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti kreditoriui B. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš skolininkės E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt bylinėjimosi išlaidas.