- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- e2YT-16917-1169/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12311-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Pareiškėjas
- K. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras
- Advokatai
- Gžegožas Saksonas
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai K. V. ir jos atstovui advokatui Gžegožui Saksonui (Gžegož Sakson),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. V. pareiškimą dėl termino įregistruoti sandorį viešajame registre atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas ir valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja K. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą įregistruoti VĮ Registrų centre nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsigytą pareiškėjos motinos L. V. vardu pagal 1999 m. liepos 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3-6167.
2. Pareiškėja nurodė, kad jos motina L. V. 1999 m. liepos 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko iš V. K. butą (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. L. V. per 3 mėnesius neįregistravo 1999 m. liepos 20 d. sutarties nekilnojamojo turto registre, todėl butas (duomenys neskelbtini), iki šiol yra įregistruotas V. K. vardu. Pareiškėjos motina L. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Jos palikimą priėmė pareiškėja. Nuo buto pirkimo momento iki savo mirties L. V. gyveno šiame bute, šį butą prižiūrėjo, remontavo, mokėjo visus mokesčius už komunalines paslaugas.
3. Pareiškėja paaiškino, kad buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu jos motinai nebuvo paaiškinta apie jos, kaip pirkėjos, pareigą įregistruoti šį sandorį Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Nors nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta „Remiantis Lietuvos Respublikos CK 255 str. ši sutartis per tris mėnesius turi būti užregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale (Bokšto g. 10)“, bet L. V. nesuprato ir nežinojo, kad šis įsipareigojimas tenka būtent jai. L. V. neturėjo teisinio išsilavinimo, todėl jai buvo sudėtinga susiorientuoti teisiniuose reikaluose ir suprasti įstatymo nustatytus reikalavimus registruoti sandorį Nekilnojamojo turto registre. Ji taip pat nežinojo ir jai nebuvo paaiškinta apie tokios įstatyminės pareigos nesilaikymo teisines pasekmes. Dėl šios priežasties L. V. manė, jog yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir iš jos nereikalaujama jokių papildomų formalumų.
4. Suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras ir VĮ Turto bankas pareiškėjos pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė pareiškimą tenkinti, remdamiesi pareiškime išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pati L. V. 2018 m. bandė kreiptis į Registrų centrą bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl buto įregistravimo jos vardu, tačiau nepavyko susisiekti su advokatu. Vėliau L. V. sveikata pablogėjo ir ji buto įregistravimo procedūrų nebetęsė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja K. V. yra L. V., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Pareiškėja yra vienintelė L. V. įpėdinė, įstatymų nustatytais terminais priėmusi palikimą po motinos mirties.
7. Pareiškėjos motina L. V. 1999 m. liepos 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3-6167, nusipirko iš V. K. butą (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis minėto buto savininke iki šiol įregistruota V. K.. V. K. yra mirusi (mirties data (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, dėl V. K. palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė.
8. Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuri turi būti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis).
9. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad aiškinant ir taikant 1964 m. CK 255 straipsnį, reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų. Dėl to nuosavybės teisė į dalį buto, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-114/2009; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2012; 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2012).
10. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo naujas CK. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai, o svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku jam pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.
11. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).
12. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad, nors buto pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo įregistruotas, kaip to reikalavo 1964 m. CK 255 straipsnis, tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės jos motinos žinių stokos ir nepakankamos informacijos apie sandorio registravimą gavimo, laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Sutarties stabilumo principas (lot. favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo pagrindams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujintinas, siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams.
13. Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškę, buto savininke šiuo metu įregistruota V. K. yra mirusi, dėl palikimo priėmimo po jos mirties niekas nesikreipė. Taigi, darytina išvada, kad termino registruoti sandorį viešajame registre atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
14. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnis). Remdamasis išdėstytais motyvais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis), teismas konstatuoja, kad įstatymo nustatytas terminas 1999 m. liepos 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai viešajame registre įregistruoti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjai, kuri yra L. V. turto paveldėtoja, šis terminas atnaujinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre 1999 m. liepos 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notaro registro Nr. 3-6167) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.