- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-13
- Bylos Nr.
- T-180-1143/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Advokatai
- Mindaugas Zalepūga
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi F. V. (F. V.) advokato Mindaugo Zalepūgos prašymą dėl veikos perkvalifikavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas F. V. advokato Mindaugo Zalepūgos prašymas perkvalifikuoti F. V. padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į naujai įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus. Prašyme nurodyta, kad nuteistasis F. V. Vilniaus rajono apylinkės teismo 1993-06-08 nuosprendžiu, kartu su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais, buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003-05-01 (toliau – ir 1961 m. BK), 90 straipsnį 3 dalį – valstybinio ar visuomeninio turto grobimas vagystės būdu) 3 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Aptariamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija, numatė, jog už 90 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kaip bausmė, gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki 15 (penkiolikos) metų. Pareiškėjas F. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad jis 1992-06-27, apie 24 val., kartu su kitais nuteistaisiais, įsibrovė į žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį, buvusį (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė 20 l dyzelinio tepalo, 1 000 talonų vertės. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000-01-18 nuosprendžiu, F. V. buvo nuteistas pagal 1961 m. BK (suvestinė redakcija galiojusi nuo 1999-11-25 iki 2000-02-16) 310 straipsnį 6 dalį (naminės degtinės, brogos, kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio ir jų skiedinių, aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ir realizavimas) (veika padaryta dideliu kiekiu), 1 metams 6 mėnesiams pataisos darbų. Aptariamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija numatė, jog už 310 straipsnio 6 dalyje numatytos veikos padarymą, kaip bausmė, gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki 8 (aštuonerių) metų ir bauda. Pareiškėjas F. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad jis veikdamas kartu su kitu nuteistuoju, 1999-09-17, miške, esančiame 3 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini), pagamino didelį kiekį – 215 l brogos, kurios stiprumas 2,0-5,0 % .
Šalies argumentai
2. Pažymima, kad pareiškėjas F. V. šiuo metu atitinkamose pareigose dirba (duomenys neskelbtini), dėl ko, jam, yra reikalinga gauti QR kodą, todėl pareiškėjas), 2025-02-10 prašymu kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą prie LR VRM (toliau – Departamentas), kuriuo, be kita ko, prašė pašalinti kliūtis QR kodo gavimui. Departamentas 2025-03-06 raštu Nr. 9R-462, be kita ko, pareiškėją informavo, kad įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, jis (pareiškėjas) yra teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą (1961 m. BK 310 straipsnio 6 dalis), todėl atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme nėra konkrečiai apibrėžta, pagal kurių metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. ar 2000 m.) redakciją ar pagal kurias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių redakcijas nuteistam asmeniui draudžiama dirbti su vaikais, jeigu jis buvo nuteistas dėl tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas. Nurodytų argumentų pagrindu, Departamentas, pareiškėją, informavo, jog pareiškėjas, bet kada praeityje įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, net jeigu teistumas yra išnykęs, QR kodas tokiam asmeniui negali būti išduotas bei atsisakė pareiškėjui išduoti QR kodą. Pareiškėjui pateiktu atsakymu, buvo pasiūlyta spręsti klausimą dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą jis buvo nuteistas, perkvalifikavimo, pateikiant atitinkamo turinio prašymą kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui. Prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 1993-06-08 nuosprendžiu nuteisto F. V. nusikalstamą veiką iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 straipsnio 3 dalį perkvalifikuoti į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (galiojanti redakcija nuo 2023-06-01), nekeičiant paskirtos bausmės; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000-01-18 nuosprendžiu nuteisto F. V. nusikalstamą veiką iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 6 dalies (redakcija nuo 1999-11-25 iki 2000-02-16) perkvalifikuoti į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį (galiojanti redakcija nuo 2023-06-01), nekeičiant paskirtos bausmės.
3. Prokuroras teismui atsiliepimo į teikimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuteistojo teisė pateikti prašymą teismui dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo. Tokio pobūdžio nuteistojo ar jo gynėjo prašymai bei prokuroro arba bausmę vykdančios institucijos teikimai pateikiami teismui, nagrinėjusiam bylą pirmąja instancija. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės švelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Teismas, tenkindamas nuteistojo ar jo gynėjo prašymą dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo ir nustatęs, kad skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 straipsniais, nustato naują subendrintą bausmę (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis).
5. Pareiškėjas F. V. šiuo metu atitinkamose pareigose dirba (duomenys neskelbtini), dėl ko, jam, yra reikalinga gauti QR kodą, kadangi pagal ankstesnius teistumus už sunkius nusikaltimus jam nėra suteikiama teisė dirbti su vaikais, gaunant Teisėto darbo su vaikais kodą.
6. Teisėto darbo su vaikais kodo gavimui taikomi apribojimai numatyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (pakeitimai nuo 2024 m. lapkričio 1 d.) numatyta, kad asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl seksualinių nusikaltimų ar kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems šiuos nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, vykdyti bet kokią kitą veiklą, jeigu šis darbas ar veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais. Visi asmenys, dirbantys, teikiantys paslaugas, atliekantys praktiką, stažuotę, savanoriaujantys socialinėse, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose paslaugas vaikams, privalo turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą).
7. Šiuo atveju vertinant formaliai BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste, svarstyti F. V. prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš tiesų nėra teisinio pagrindo. Tačiau teismas privalo ne tik spręsti, ar konkreti situacija atitinka teisės nuostatas, bet ir įvertinti, kaip teisingai išspręsti aktualų klausimą pateikto prašymo kontekste. Nagrinėjamu atveju yra išskirtinės, būtent F.V. padėčiai reikšmingos aplinkybės, nes nors žiūrint formaliai nėra pagrindo veiką perkvalifikuoti pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, tačiau tokiu sprendimu yra pažeidžiamos esminės F. V. teisės ir interesai – teisė į darbą, asmenų lygybę, ir būtų neteisingas, nes išnykus teistumui jau prieš daugelį metų, jo teisės ir toliau varžomos, todėl šis prašymas svarstytinas. Praktikos, kad tam tikrais atvejais galima svarstyti prašymus dėl veikos perkvalifikavimo, net ir esant išnykusiam teistumui, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas nutartis Nr. 1S-59-627/2025).
8. 1993-06-08 nuosprendžių F. V. buvo nuteistas už itin sunkaus nusikaltimo padarymą. Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 įstatymu Nr. 1-1551 „Dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo“, kuris įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 d., daugelis tuo metu galiojusių 1961 m. BK straipsnių iš esmės buvo pakeisti, o taip pat netekusiu galios, be kita ko, buvo pripažintas Baudžiamojo kodekso antrasis skirsnis „Nusikaltimai valstybinei ir visuomeninei nuosavybei“ (90-103 straipsniai), o baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus nuosavybei buvo reglamentuota viename BK specialiosios dalies XII skirsnyje „Nusikaltimai nuosavybei“, konkrečiai, vagystę kaip nusikalstamą veiką apibrėžiant 271 straipsnį Lietuvos Respublikos 1994 m. lapkričio 10 įstatymo Nr. I-654 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, pataisos darbų ir baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo“ Nr. 1-1551, priimto 1994 m. liepos 19 d., įsigaliojimo tvarkos“ (suvestinė redakcija nuo 1994-12-14) 3 dalyje buvo numatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų, padarytų iki 1995 m. sausio 1 d., veikų perkvalifikavimas vykdomas vadovaujantis tokiomis nuostatomis, jog, be kita ko, panaikintas 1961 m. BK kodekso 90 straipsnis iš esmės atitinka 271 straipsnį, kurio 4 dalyje buvo numatyta, jog vagystė, padaryta stambiu mastu – baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki dešimties metų su bauda ar be baudos. Taigi, aptariamu baudžiamojo įstatymo pakeitimu, nusikalstama veika dėl kurios padarymo pareiškėjas 1993-06-08 nuosprendžiu buvo nuteistas, nebuvo dekriminalizuota. Tačiau ir priėmus pirmiau nurodytus pakeitimus, nusikaltimas, dėl kurio padarymo pareiškėjas buvo nuteistas, buvo priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (1961 m. BK 8² straipsnio 2 dalis (redakcija nuo 1995 m. sausio 1 d.). Antrojo iš aukščiau nurodytų nuosprendžių priėmimo metu galiojusi 1961 m. BK redakcijos 8² straipsnio 2 dalis numatė, kad 1961 m. BK 310 straipsnio 6 dalyje numatytas nusikaltimas, priskirtinas sunkių nusikaltimų kategorijai. Tokiu būdu, pagal patratą teisinį reguliavimą, F. V. neturi teisės įgyti Teisėto darbo su vaikais kodo.
9. Šiuo metu galiojanti baudžiamojo įstatymo redakcija, pagal kiekvienos iš aukščiau aptartų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas bausmių ribas, yra švelninanti pareiškėjo F. V. teisinę padėtį, ją lyginant su nusikalstamų veikų padarymo/apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimo metu buvusia teisine padėtimi: 1) nusikalstamos veikos – vagystės, padarymo bei nuosprendžio priėmimo metu, maksimali bausmė įtvirtinta baudžiamajame įstatyme buvo 15 metų (1961 m. BK 90 straipsnio 3 dalis), o šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas, už tokios pat veikos padarymą, kaip maksimalią bausmę, numato laisvės atėmimą iki 6 (šešerių) metų, todėl F. V. veika perkvalifikuotina į šiuo metu galiojančio BK 178 straipsnio 3 dalį (galiojanti redakcija nuo 2023-06-01), ir laikytina apysunkiu nusikaltimu; 2) nusikalstamos veikos – „brogos laikymas“, padarymo bei nuosprendžio priėmimo metu, maksimali bausmė įtvirtinta baudžiamajame įstatyme buvo iki 8 (aštuonerių) metų (1961 m. BK 310 straipsnio 6 dalis), o šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas už tokios pat veikos padarymą, kaip maksimalią bausmę, numato laisvės atėmimą iki 5 (penkerių) metų, todėl F. V. veika perkvalifikuotina į šiuo metu galiojančio BK 201 straipsnio 2 dalį (galiojanti redakcija nuo 2023-06-01), ir laikytina apysunkiu nusikaltimu.
10. Nagrinėjamu atveju F. V. jau yra atlikęs bausmę ir teistumas yra išnykęs, todėl bausmė nekeičiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjo F. V. (F. V.) advokato Mindaugo Zalepūgos prašymą tenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 1993-06-08 nuosprendžiu nuteisto F. V. (F. V.) asmens kodas (duomenys neskelbtini), nusikalstamą veiką iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (galiojanti redakcija nuo 2023-06-01), nekeičiant paskirtos bausmės, bei laikyti, kad teistumas yra išnykęs.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000-01-18 nuosprendžiu nuteisto F. V. (F.V.) asmens kodas (duomenys neskelbtini), nusikalstamą veiką iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 6 dalies (redakcija nuo 1999-11-25 iki 2000-02-16) perkvalifikuoti į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį (galiojanti redakcija nuo 2023-06-01), nekeičiant paskirtos bausmės bei laikyti, kad teistumas yra išnykęs.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.