Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Vileikio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje

A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui - sūnui V. A., o būtent: 2022-05-23 apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam V. A. į dešinį skruostą, po ko vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. A. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galvos traumų yra turėjęs, yra buvęs avarijoje, bet tai jo mąstymui įtakos neturėjo, viską suvokia. Psichinėmis ligomis neserga. Narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitoje nėra įrašytas. Jam pareikšto įtarimo esmę suprato, kaltę pilnai pripažįsta. Gali paaiškinti, kad 2022-05-23 d. tikslios valandos neatsimena, galėjo būti apie 15. 00 val., pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo jo sūnus V. A. su dukra M. A.. Tuo metu jis sėdėjo lauke, savo kieme, ant suoliuko. V. ir M. A. pradėjo reikalauti, kad jis perregistruotų automobilį ant jo ar ant jo mamos dukros M. automobilį, kuriuo ji naudojasi. Nurodo, kad tą automobilį nupirko jis, juo naudojasi M. A., o automobilis registruotas ant buvusios uošvienės N. P.. Taip pat nurodo, kad 2022-05-23 ryte jis bandė užkurti tą mašiną, tačiau to padaryti jam nepavyko, todėl vaikams paaiškino, kad mašina neužsikuria, yra pajungęs prietaisą pakrauti akumuliatorių, kurį pasiskolino iš kaimyno. Taip pat pasakė, kad dar negali važiuoti dėl antros priežasties, tai yra dėl to, kad buvo po pusryčių išgėręs alaus. Nurodo, kad prieš atvažiuodami, M. jam buvo skambinusi telefonu ir sakiusi, kad jie turi važiuoti būtinai mašiną perregistruoti šiandien, o jis jai jau buvo sakęs, kad jis yra išgėręs alaus, o mašina yra nevažiuojama, kad niekur nevažiuos. Tuomet su juo ir vaikais prasidėjo konfliktas, vaikai grubiai, naglai, su necenzūriniais žodžiais priekaištavo jam, kad jis jais nesirūpina ir panašiai. Jis jiems dar kartą pakartojo, kad mašina nevažiuoja, o jis pats išgėręs negali sėstis už vairo. Konflikto metu buvo priėjusi jo mama J. A., kuri sakė: "baikit, nusiraminkit", toliau vyko konfliktas dėl mašinos perregistravimo. Sūnus pasakė kažką įžeidžiančio, dėl ko jis supyko ir jie pasistumdė, tai yra, paaiškina, kad pamena, kad kažkas įvyko su sūnumi, bet kas tiksliai, įvyko kiek smūgių ir kur jam sudavė, neatsimena, nes įvykio metu buvo neblaivus. Konkretaus momento, kaip sudavė sūnui smūgius į veidą ir galvą neatsimena, bet pripažįsta, kad konflikto metu galėjo jam suduoti į veido ir galvos sritį. Kad būtų įspyręs sūnui į koją, nepamena, bet pamena, kad jie su sūnumi susistumdė ne vieną kartą, vis vijo lauk iš savo namų, sakydamas, kad eitų lauk, jeigu nesupranta, kas jam yra sakoma, sūnus sakė, kad jis jam iškvies policiją. Iš sūnaus pasipylė keiksmažodžiai, įžeidinėjimai, vadino jį asilu, kad jis nieko nesugeba. Buvo žiaurūs įžeidinėjimai, todėl jis tikrai įsižeidė, bandė sakyti: "raminkis ir eik lauk iš jo namų, juk jis buvo aiškiai pasakęs, kad šiandien niekur nevažiuosiu", tuomet sūnus pabėgo lauk iš kiemo. Jis pats atjungė mašinos pakrovėją ir atsisėdo į tą pačią vietą, ant suoliuko. Įvykį mano matė jo mama ir dukra. Daugiau pašalinių asmenų namuose nebuvo. V. A. gyvena atskirai nuo jo, jie kartu negyvena, todėl prašo leisti likti gyventi pas savo mamą. Daugiau neturi ką pasakyti ir daugiau , tik tai, kad labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo duotų paaiškinimų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusysis V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-05-23 apie 15.00 val. su seserimi M. A. atvažiavo pas jų tėvą - A. A., kuris gyvena su savo mama, jų močiute, adresu: (duomenys neskelbtini). Su tėvu turėjo susitvarkyti vieno automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Jau buvo pasiruošęs sutartis, todėl tėvo paklausė, kieno vardu bus perregistruotas automobilis. Jis paaiškino, kad kitą trečiadienį, nenurodydamas, kieno vardu bus įforminta automobilio registracija. Jam pasakė, kad tada eina pas močiutę J. A., kurios ir paklausia, kieno vardu perrašyti automobilį. Apie 15.10 val. tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas, kurio metu, prie laukinių gyvenamojo namo durų, tėvas jam kumščių trenkė į dešinįjį skruostą. Šio smūgio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimties balų skausmo skalėje įvertina - 6. Sudavęs smūgį į dešinįjį skruostą, tarp jų su tėvu toliau vyko žodinis konfliktas. Viskas persikėlė į gyvenamojo namo vidų, kur tėvas pradėjo stumdyti jo sesę M.. Visi nuėjo į antrą aukštą, kur buvo močiutė. Tėvas toliau buvo agresyvus, šaukė ir ant sesės, ir jo, o galiausiai pradėjo filmuoti, kaip pats eskaluoja konfliktą. Jis netgi nufilmavo, kaip jam įspyrė į dešiniąją koją, neva tai bus įrodymai policijai. Šio spyrio metu jam fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Pats nusprendė nebelaukti ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Tėvas, pamatęs, kad kviečia policiją, antro aukšto kambaryje, jam kumščiu trenkė į pakaušį, dėl ko taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas. Šį skausmą įvertina 6 baliais skausmo skalėje. Kol laukė policijos, jis visą laiką jį gaudė pro kiemą, koneveikė necenzūriniais žodžiais, bei buvo agresyvus, tačiau daugiau sužaloti jo nespėjo. Sesers ir močiutės nesužalojo, joms joks fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Pats tėvui netrenkė, nes jis fiziškai stipresnis. Atvažiavus policijai, tėvas buvo sulaikytas. Dešinysis skruostas, bei pakaušis nekraujavo, todėl medikų pagalbos atsisakė. Nepilnamečių asmenų, gyvenančių su jo tėvu ir močiute, nėra. Daugiau aplinkybių nežino.

Liudytoja M. A. parodė, kad kadangi įtariamasis A. A. yra jos tėvas, atsisako duoti parodymus.

Liudytoja J. A. parodė, kad kadangi A. A. yra jos sūnus, atsisako duoti parodymus.? ?

2022-05-23 V. A. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2022-05-23 apie 15.10 val. močiutės namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jo ir neblaivaus tėvo A. A. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis jam kumščiu trenkė į dešinįjį skruostą, bei pakaušį. Šių veiksmų metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau medikų pagalbos atsisakė, turtinė žala jam nepadaryta. Prašo nubausti jo tėvą įstatymų numatyta tvarka. Civilinio ieškinio tėvo atžvilgiu nereikš, jo pareiškimo sąlygos jam išaiškintos.

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas nukentėjusiojo V. A. pokalbis su BPC operatoriumi. Protokole užfiksuota: "Vyriškas balsas:- tėtis terorizuoja, trenkė man. BPC: - buto nėra čia? ar yra? nuosavas namas? Vyriškas balsas:- nuosavas namas. BPC: - nepilnamečių vaikų yra? Vyriškas balsas:- ne. BPC: - mušasi kuo? rankom? Vyriškas balsas:- rankom. Jisai (neaiškiai girdisi) BPC: - greitosios nereikia? Vyriškas balsas:- ne. BPC: - vardas, pavardė jūsų? Vyriškas balsas:- V. A..

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta-(duomenys neskelbtini).

Asmens apžiūros protokolas, kuriame apžiūrint nukentėjusįjį V. A. nustatyta, kad apžiūros metu matosi ant asmens dešiniojo skruosto, po dešiniąją akimi, 5 centimetrų ilgio ir 5 centimetrų pločio paraudęs odos plotas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 643/2022(04), kurioje nurodyta, kad V. A. kūne objektyvių sužalojimų žymių nėra.

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo A. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Išdėstyti įrodymai, t.y. kaltinamojo A. A., nukentėjusiojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimas, kitų objektų apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas ir kt. patvirtina, jog A. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui - sūnui V. A., t.y. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam V. A. į dešinį skruostą, po ko vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. A. fizinį skausmą. Kaltinamasis A. A. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. A. tyčiniai veiksmai pagal atsiradusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: A. A. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis sutinka su siūloma bausme ir neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. A., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis, duomenų, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose byloje nėra, civilinio ieškinio nukentėjusysis nepareiškė,

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis kaltę pripažino, bylos nagrinėjimas baigiamas baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, jog A. A. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš kitą žmogų, artimą savo šeimos narį, į šios veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, bei siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, bei ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, A. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo vertinimu, tai pakankamas laikas, per kurį būtų galima įsisavinti minėtos programos tikslus.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, A. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022-05-23 15.45 val. iki 2022-05-24 13.00 val. (vieną parą).

A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti kas mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, viso – 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti kas mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, viso – 80 (aštuoniasdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti A. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2022-05-23 15.45 val. iki 2022-05-24 13.00 val. (vieną parą) ir laikyti, kad yra atlikęs 6 (šešias) valandas viešųjų darbų.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, A. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią A. A. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. A. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 5 dalį, jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

A. A. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 6 dalį, jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

A. A. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.