- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-27
- Bylos Nr.
- ATP-348-309/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01908-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kategorijos
- 2.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. K. surašytas už tai, kad 2016-05-26 (duomenys neskelbtini) ,,J. gimnazijoje“ per anglų kalbos pamoką (9.50 val. – 10.35 val.) viešoje vietoje, D. K., (9 metų amžiaus) vartojo necenzūrinius žodžius. Tuo J. K., kaip mama, nevykdė savo pareigos, numatytos LR CK 3.155 str., auklėti ir prižiūrėti savo sūnų ir tokia jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu 2016 m. birželio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl J. K. nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, įvykio.
Šalies argumentai
Nesutikdama su apylinkės teismo nutarimu Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.
Nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra formuojama ATPK 18! straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktika ir teismas yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju buvo surinkta mažametį D. K. charakterizuojanti medžiaga, t. y. gauta charakteristika iš progimnazijos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus, progimnazija nurodė, jog motinai J. K. buvo siūlyta dalyvauti savo vaiko auklėjimo procese, kadangi jis yra problematiškas, tačiau motina tik du kartus rado laiko apsilankyti pas progimnazijos psichologą, spręsti iškilusias problemas. Institucija taip pat teigia, kad iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog J. K. nesidomi savo sūnaus mokymusi, t. y. nesilankė progimnazijoje rengiamuose tėvų susirinkimuose.
Nurodo, kad LR Vaiko teisių apsaugos įstatymo 48 straipsnyje numatyta, jog vaikas privalo gerbti pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų, o taip pat laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, darbe, buityje, o mažamečio D. K. pamokos meta išsakyti necenzūriniai žodžiai, girdint viso klasės mokiniams ir mokytojai, nesiderina su Vaiko teisių apsaugos įstatyme numatytomis normomis elgtis tinkamai, gerbti pedagogus ir vaikus. Pažymi, kad surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinėje byloje Nr. A2.9.-2435-1002/2016 pakankamai surinkta motinos kaltumą patvirtinančių įrodymų, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra visi būtini konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu J. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-27 nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nurodo, kad LR Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-126 pritartose „Rekomendacijose dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams“ (toliau - Rekomendacijos) yra numatytos sekančios poveikio priemonės: 1. pakeisti mokinio ugdymosi vietą; 2. iškviesti Mokyklos vadovą ar jo įgaliotą atstovą; 3. organizuoti mokinio daiktų patikrinimą; 4. panaudoti pagrįstus fizinius veiksmus. 16 punkte nurodoma, kad mokyklos darbuotojas gali išsikviesti Mokyklos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, kad padėtų nutraukti netinkamą mokinio ar mokinių grupės elgesį. Mokyklos vadovas tarpininkauja sprendžiant mokytojo ir mokinio ar mokinių grupės konfliktą, taip pat padeda mokytojui numatyti tolesnes mokinio ugdymosi proceso organizavimo galimybes bei pagal kompetenciją inicijuoti ir (ar) spręsti švietimo pagalbos arba drausminių auklėjamojo poveikio priemonių taikymą mokiniui (17 punktas).
Pažymi, kad progimnazijos direktoriaus pareiškime policijai nurodyta, jog D. K. 2016-05-26 per anglų kalbos pamoką (9.50 - 10.35 val.) pasakyti keiksmažodžiai nebuvo skirti konkrečiam mokytojui ar mokiniui, byloje nėra duomenų, kas įtakojo tokį mokinio elgesį, kokios priemonės ar programos buvo taikytos jo elgesio korekcijai, konkrečiai kokiomis priemonėmis buvo mėginama įtakoti motinos J. K. poveikį sūnaus auklėjime. Tvirtina, kad progimnazijos pateikti duomenys prieštarauja vieni kitiems, t.y. nors ir pateikta neigiama mokinio D. K. charakteristika, tačiau jis yra kelis kartus skatintas už pasiekimus mokymosi renginiuose, lankomumas ir pasiekimai ugdymo programose geri (37-41 b. l.), o, pastebėjus tam tikrus sunkumus D. K. elgesyje, tėvai 3 dienas stebėjo jį mokykloje. Tvirtina, kad nors J. K. dėl užimtumo darbe ne visuomet gali atvykti į klasės susirinkimus, tačiau individualiai bendrauja su klasės mokytoja, o tai įrodo, kad J. K. tinkamai vykdo savo pareigas auklėti ir prižiūrėti sūnų.
Nurodo, kad teisės aktai, reglamentuojantys Š. J. progimnazijos ir mokytojo veiklą ir funkcijas, įtvirtina nuostatas, jog švietimo institucija ir mokytojas privalo imtis priemonių ugdyti mokinį doru, savarankišku ir atsakingu žmogumi ir šiuose teisės aktuose nėra numatytos galimybės dėl mokinio netinkamo elgesio pamoku metu kreiptis į teismą, teisėsaugos institucijas, kad jo atžvilgiu būtų pradėtas administracinis persekiojimas dėl nuobaudos skyrimo.
Nurodo, kad vertinant tai, ar asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį, būtina įvertinti teismų formuojamą ATPK 181 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-128/2010). Tokios situacijos galimos, kai vaikas yra ne tiesioginėje tėvų, o įstatymais įgaliotos vykdyti vaikų auklėjimą įstaigos priežiūroje – ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, mokykloje ir pan. Pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Taigi tuo metu, kai vaikas nustatyta tvarka yra mokymo įstaigoje (vaikas, kuris yra atitinkamos mokyklos mokinių sąraše, yra atvykęs į pamokas ar organizuotą užklasinę veiklą), už jo priežiūrą atsako atitinkama įstaiga.
Pažymi, kad byloje pateiktuose Š. miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus dokumentuose (5-7 b. l.) nurodoma, kad J. K. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, šeima nebuvo taikytos prevencinio poveikio priemonės. J. K. darbovietėje charakterizuojama teigiamai (28 b. l.), nebuvo bausta administracine tvarka (20 b. l.), byloje pateikta Š. miesto pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma (26 b. l.) apie teikiamas konsultacijas D. K., Š. futbolo akademijoje D. K. charakterizuojamas teigiamai (27 b. l.). Tvirtina, kad šie byloje pateikti dokumentai įrodo, jog J. K. savo pareiga auklėti ir prižiūrėti sūnų D. K. vykdo tinkamai, J. K. veikoje tyčios dėl įvykusio 2016-05-26 konflikto per anglų kalbos pamoką (9.50 - 10.35 val.) byloje nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 181 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad jos mažametis sūnus, būdamas ugdymo įstaigoje – progimnazijoje, anglų kalbos pamokos metu vartojo necenzūrinius žodžius.
Vertinant tai, ar J. K. galėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį dėl šios tėvų valdžios nepanaudojimo/netinkamo panaudojimo atvejo, t.y. dėl jos sūnaus veiksmų, būtina įvertinti ne tik visas nustatytas aplinkybes, bet ir formuojamą teismų praktiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1-1379/2007, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010, 2011 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-128/2011 yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią.
Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį nepakanka tik fakto, kad vaikas atliko priešingą teisei veiką. Kiekvienu atveju privalo būti nustatyta, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių J. K. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo iš esmės nebuvo surinkta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t. y. apklausiami vaiko pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada).
Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad J. K. nebuvo bausta už vaikų nepriežiūrą bei niekada nebuvo bausta administracine tvarka (20 b. l.), iš Š. miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai nebuvo taikytos prevencinės poveikio priemonės, nepilnamečiui D. K. sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, D. K. lankosi Š. pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (6-7 b. l.), darbdavio J. K. charakterizuojama teigiamai. (28 b. l.).
Ir nors iš pateiktos Š. J. progimnazijos direktoriaus mažamečio D. K. charakteristikos galima daryti išvadą, jog šis mažametis kai kuriais momentais turi sunkumų bendravime su mokiniais ir mokytojais, linkęs į smurtą, tačiau toje pačioje charakteristikoje nurodyta ir tai, kad berniukas mokyklą lanko labai gerai, į mokyklą ateina tvarkingai aprengtas, turi visas mokymo priemones, jis tėvų vežiojamas į mokyklą ir į futbolo treniruotes, jam tėvai padeda pasiruošti pamokoms, iškilus elgesio sunkumams, vienas iš tėvų stebėjo jo elgesį pamokose, nors mama tėvų susirinkime buvo tik pirmoje klasėje, tačiau su klasės mokytoja bendrauja telefonu, dalyvauja individualiuose pokalbiuose, ugdymo įstaigoje aptariant netinkamą sūnaus elgesį motina J. K. visada dalyvaudavo (8-9 b. l.).
Atsižvelgdamas į tai, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad J. K. deramai neužtikrino nepilnamečio auklėjimo, kadangi šiuo atveju J. K. sūnus priešingą teisei veiką atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią, todėl darytina išvada, kad byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad J. K. netinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią ir nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad jos nepilnametis sūnus D. K. ugdymo įstaigoje pamokos metu nenaudotų necenzūrinių žodžių.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.