- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- eI2-4221-816/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02303-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė
- Trečiasis asmuo
- S. S.
- Pareiškėjas
- Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnyba prie VRM
- Atsakovas
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
- Advokatai
- Julis Jasa
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę pagal pareiškėjos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui S. S., dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – VDAI) 2021 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 3R-606 (2.13-1.) „Dėl S. S. 2018 m. gegužės 23 d. skundo“ rezoliucinės dalies 1 punktą.
Nurodo, kad VDAI ginčijamame sprendime netinkamai taikė materialines teisės normas, neįvertino visų teiktų įrodymų, klaidingai nustatė iš esmės visą faktinę situaciją.
Nurodo, kad Tarnybos vaizdo ar (ir) garso įrašo įrangos diegimo, naudojimo, įrašytų duomenų administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Viešojo saugumo tarnybos vado 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 47V-1061 (toliau – Tvarkos aprašas), 9 punktas reguliuoja tik vykdomų tarnybų vaizdo įrašų tvarkymo klausimą. Sąvoka „vykdoma tarnyba“ apibrėžta Tvarkos aprašo 4.1 ir 4.2 papunkčiuose. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju darbuotojo atvykimo į darbą vaizdo duomenys, kuriuos tvarkė pareiškėja, nėra susiję su vykdoma tarnyba ir nepatenka į vykdomos tarnybos sąvoką Tvarkos aprašo 4.1 ir 4.2 papunkčių taikymo prasme, todėl Tvarkos aprašo 9 punktas nereglamentuoja ginčo teisinių santykių ir negalėjo būti taikomas nagrinėjamu atveju.
Pažymi, kad Tvarkos aprašo 11 punktas reguliuoja tik įvykių, įvykusių tarnybos vykdymo metu, vaizdo įrašų kopijų darymo klausimą. Darbuotojo atvykimo į darbą vaizdo duomenys, kuriuos tvarkė pareiškėja, nėra susiję su vykdomos tarnybos metu įvykusiais įvykiais, todėl Tvarkos aprašo 11 punktas nereglamentuoja ginčo teisinių santykių ir negalėjo būti taikomas.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAI) 16 ir 17 straipsniai nereglamentuoja vaizdo stebėjimo duomenų rinkimo ir saugojimo klausimo, šie straipsniai reguliuoja tik vaizdo stebėjimo sąlygas. Be to, pažymi, kad skundžiamame sprendime VDAI padarė išvadą, kad pareiškėjos automobilių stovėjimo aikštelėje vykdomas vaizdo stebėjimas buvo vykdomas teisėtai, vadovaujantis ADTAI 16–19 straipsniais. Todėl mano, kad VDAI padarė prieštaringas išvadas.
Pažymi, kad Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus pareigūnai turėjo teisinį pagrindą (pagal Tarnybos vado 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. 47V-960 „Dėl įgaliojimų suteikimo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriui“) vykdyti prieigos prie Tarnybos turto kontrolę, kuri yra viena iš vidaus kontrolės sudėtinių dalių, ir atlikti duomenų, susijusių su Tarnybos valdomų resursų apsaugos kontrole, kurie apima ir pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimo teisėtumo kontrolės ir priežiūros klausimus, analizę.
Teigia, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1V-3 (teismo pastaba: aktas nuo 2019 m. kovo 8 d. neteko galios, toliau - Išlaidų apmokėjimo aprašas), 21 punktas taikytinas kartu su Išlaidų apmokėjimo aprašo 10 punktu, reglamentuojančiu pareigūnų, siekiančių gauti važiavimo išlaidų kompensaciją, dokumentų teikimo periodiškumą. Mano, kad sistemiškai taikant ir aiškinant Išlaidų apmokėjimo aprašo nuostatas, Tarnybos pareigūnai turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, kontroliuodami, ar pareigūnai teisėtai naudojasi socialine garantija, susijusia su važiavimo išlaidų kompensavimu, nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su socialinės garantijos naudojimusi, patvirtinti jas įrodymais.
Nurodo, kad vienu metu buvo analizuojami net 42 vaizdo kamerų, kuriomis filmuojamas ne tik darbuotojas trečiasis suinteresuotas asmuo, bet visi asmenys esantys toje teritorijoje, duomenys, dėl to, tokio didelio duomenų kiekio apdorojimas, analizė sprendžiant tiksliai ir greitai įvairius uždavinius, vykdant Tarnybos valdomų resursų apsaugos kontrolę, į kurią patenka ne tik važiavimo išlaidų kompensavimo, bet ir kiti įvairaus pobūdžio klausimai (kaip vykdoma ginkluotės, amunicijos, specialiosios technikos, transporto priemonių, teritorijų, kur saugoma slaptumo žymomis pažymėta įslaptinta informacija, kontrolės praleidimo punkto teritorijos apsauga), reikalavo laiko sąnaudų. Su trečiojo suinteresuoto asmens atvykimu į darbą susijusius vaizdo duomenis Tarnyba tvarkė ne dėl paties galimo Išlaidų apmokėjimo aprašo pažeidimo fiksavimo, o dėl nemažų laiko sąnaudų reikalaujančios Tarnybos valdomų resursų apsaugos kontrolės analizės.
Pažymi, kad pats pareigūno atvykimo į darbą dviračiu faktas, užfiksuotas vaizdo kameromis, nėra Išlaidų apmokėjimo aprašo nuostatų pažeidimas, todėl Tarnyba, tvarkydama darbuotojo atvykimo į darbą vaizdo duomenis, vykdė tik duomenų analizę.
Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-433-552/2021, paliko galioti trečiajam suinteresuotam asmeniui skirtą tarnybinę nuobaudą griežtą papeikimą už klaidingų duomenų teikimą Tarnybai, siekiant gauti važiavimo išlaidų kompensavimą, todėl mano kad trečiasis suinteresuotas asmuo teikdamas skundą VDAI siekia sukelti nepatogumų Tarnybai.
Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo darbuotojo atžvilgiu aplinkybės neturi teisinės reikšmės duomenų valdytojo pareigos tinkamai tvarkyti asmens duomenis vykdymui. Mano, kad VDAI neturėjo šių aplinkybių vertinti. Padarytos materialinės žalos dydis, kurį VDAI nustatė ginčijamame sprendime, neturi jokios teisinės reikšmės ginčo santykiams.
Atsiliepimas
Atsakovė VDAI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad, Tarnyba pati savo paaiškinimuose VDAI nurodė, kad Tarnyboje vaizdo duomenų tvarkymas buvo organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis būtent Tvarkos aprašu. Taip pat pažymi, kad pagal ADTAI (akto redakcija galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) 18 straipsnio 1 dalį vaizdo duomenų tvarkymas turėjo būti nustatytas duomenų valdytojo patvirtintame rašytiniame dokumente ir Tarnyba, kaip šį dokumentą nurodė būtent Tvarkos aprašą.
Mano, kad VDAI ginčijamame sprendime išsamiai išanalizavusi ADTAI 2 straipsnį, 16 ir 17 straipsnius, teismų praktiką bei Europos Sąjungos institucijų dokumentų (nuomonių) nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad Tarnybos automobilių stovėjimo aikštelėje vykdomas vaizdo stebėjimas buvo vykdomas teisėtai, vadovaujantis ADTAI 16-19 straipsnių nuostatomis bei užtikrinant ADTAI 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tačiau Tarnybos užfiksuotų trečiojo suinteresuoto asmens atvykimo į darbą vaizdo įrašė epizodų (nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d., nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 18 d.) rinkimas ir saugojimas iki 2018 m. vasario 8 d. negali būti laikomas teisėtu ir atitinkančiu nei ADTAI 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus bendruosius teisėtumo reikalavimus, nei ADTAI 16-17 straipsniuose nustatytus specialiuosius vaizdo stebėjimui taikomus reikalavimus.
Nurodo, kad pati Tarnyba nurodė, kad tvarkydama trečiojo suinteresuoto asmens duomenis vadovavosi Išlaidų apmokėjimo aprašo 21 punktu, be to, Tarnyba 2018 m. liepos 24 d. rašte paaiškino, kad trečiojo suinteresuoto asmens vaizdo stebėjimo duomenys buvo naudojami atliekant tarnybinio patikrinimo procedūras dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų, kai pastarasis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir šiais galimai tyčiniais veiksmais, sukčiaudamas gavo neteisėtą išlaidų kompensavimą bei Tarnybai padarė materialinę žalą.
Šalies argumentai
Pažymi, kad pagal Tarnybos skunde pateiktą informaciją lieka neaišku, ar Tarnyba, užfiksavusi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo į darbą atvyko dviračiu, 8 mėn. laukė saugodama sukauptus vaizdo įrašus, kol asmuo pateiks (arba nepateiks) prašymą dėl jo važiavimo išlaidų kompensavimo; ar gavusi trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl išlaidų kompensavimo, nusprendė patikrinti (peržiūrėti) 8 mėn. senumo vaizdo įrašus, kad įsitikintų, ar trečiojo suinteresuoto asmens prašyme pateikta informacija dėl 40 Eur išlaidų kompensavimo yra pagrįsta. Mano, kad tokio laikotarpio tęstinio vaizdo duomenų tvarkymo negalima laikyti atitinkančiu Išlaidų apmokėjimo aprašo 21 punkto, kuriame nurodyta kontrolė nesiejama su vaizdo stebėjimu, nuostatų, juo labiau su žodžiu „nedelsiant“.
Teigia, kad nesvarbu, ar Tarnyba užfiksuotus trečiojo suinteresuoto asmens vaizdo duomenis 8 mėn. jam nežinant tvarkė (saugojo) dėl Išlaidų apmokėjimo aprašo pažeidimo fiksavimo ar dėl Tarnybos valdomų resursų apsaugos kontrolės analizės jokiuose dokumentuose neužfiksavus vykdomo tyrimo, VDAI nuomone, toks vaizdo duomenų tvarkymas neatitiko ADTAI 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 16 ir 17 straipsnių nuostatų dėl vaizdo duomenų tvarkymo teisėtumo ir sąžiningumo, kaip ir buvo nustatyta skundžiamame sprendime.
Pažymi, kad teisės aktai kiekvienam duomenų subjektui suteikia teisę pateikti skundą VDAI dėl jų asmens duomenų tvarkymo, neatsižvelgiant į tai, kokie yra „tikrieji“ duomenų subjekto tikslai, o VDAI įpareigota skundus tirti, nepaisant skundo pateikimo motyvų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, jog Tarnyba skunde nurodo prieštaringus ir nelogiškus motyvus, neigdama aplinkybes, kurias buvo pripažinusi savo ankstesniuose raštuose, arba pateikia skirtingą tų pačių teisės normų aiškinimą. Iš esmės pritaria VDAI atsiliepime nurodytiems argumentams.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovė neteisingai nustatė ginčo faktinę situaciją, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir neatsižvelgė į LVAT 2021 m. kovo 27 d. nutartyje konstatuotas faktines aplinkybes, jog pareiškėja nerinko duomenų konkrečiai apie trečiąjį suinteresuotą asmenį. Renkami duomenys iš 42 dviejų vaizdo kamerų, kurios fiksuoja automobilių aikštelės ir patekimo į patalpas vaizdą, kurių apdorojimas reikalauja laiko.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pareiškėja neturėjo teisės analizuoti trečiojo suinteresuoto asmens vaizdo įrašų, nes vaizdo įrašai buvo saugomi, net ir tuo metu, kai nebuvo atliekami jokie tarnybiniai ar kitokio pobūdžio patikrinimai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovas teismo posėdyje iš esmės palaikė atsakovo ir savo poziciją, išdėstytą atsiliepime.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytojas V. A. parodė, kad jis dirba Tarnyboje. Dėl ginčo aplinkybių nurodė, kad jam buvo duotas vado žodinis pavedimas atlikti trečiojo suinteresuoto asmens prašymų, pateiktų pagal Išlaidų apmokėjimo aprašo nuostatas, analizę, kurios metu buvo analizuojami turimi Tarnyboje vaizdo įrašai ir trečiojo suinteresuoto asmens pateikti prašymai, kartu su prašymu pateikti dokumentai. Duomenys buvo analizuojami už ilgesnį laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl VDAI sprendimo, kuriuo pareiškėja pripažinta pažeidusi ADTAĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 16 ir 17 straipsnius, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2018 m. gegužės 23 d. kreipėsi į VDAI su skundu, kuriuo prašė įvertinti, ar Tarnybos pareigūnai, nebūdami operatyvinės veiklos subjektais ir nepradėję jokio ikiteisminio tyrimo ar elementaraus tarnybinio patikrinimo S. S. atžvilgiu, pagrįstai ir teisėtai nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d., nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 18 d. vykdė asmens stebėjimą / sekimą vaizdo stebėjimo kameromis ir ar pagrįstai bei teisėtai šiuos duomenis saugojo.
VDAI 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. 2R-4372 (2.13.) „Dėl vaizdo stebėjimo“ kreipėsi į Tarnybą, kuriai nurodė, kad Inspekcijoje gautas pareiškėjo skundas, kuriame nurodyta, kad Tarnyba tvarko pareiškėjo vaizdo duomenis, ir nors pareiškėjas buvo stebimas / sekamas nuo 2017 m. birželio 1 d., tačiau tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu pradėtas tik 2018 m. vasario 8 d.; visą šį laikotarpį Tarnyba saugojo pareiškėjo vaizdo duomenis. VDAI šiame rašte iki 2018 m. liepos 24 d. Tarnybos paprašė atsakyti į klausimus: kokiais tikslais vykdomas vaizdo stebėjimas; ar pareiškėjo vaizdo duomenis Tarnyba naudojo pareiškėjo kontrolės / tarnybinės atsakomybės tikslais (jei taip – kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu teisiniu pagrindu); ar apie vykdomą vaizdo stebėjimą pasirašytinai Tarnyba informavo pareiškėją (jei taip – kokią konkrečiai informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą ir kokia forma jam pateikė; paprašyta pateikti informavimo faktą patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas (jei tokie dokumentai yra); jei Tarnyba neinformavo, paprašyta paaiškinti, kodėl ši pareiga Tarnybai netaikoma; ar pareiškėjui ir kitiems asmenims Tarnyba suteikė informaciją apie jų asmens duomenų (garso įrašų) tvarkymą (jei taip– kada ir kokiu būdu (raštu ar kita forma); jei tokią informaciją Tarnyba suteikė raštu, paprašyta pateikti tai patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas; jei tokios informacijos Tarnyba nesuteikė, paprašyta teisiškai pagrįsti, kodėl; jeigu pareiškėjo ir kitų asmenų asmens duomenis (garso įrašus) Tarnyba tvarko vadovaudamasi ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktu, paprašyta nurodyti, kokio teisėto intereso siekia Tarnyba arba tretieji asmenys, kodėl jis svarbesnis už duomenų subjektų (pareiškėjų ir kitų asmenų) interesus; ar Tarnyba supažindino duomenų subjektus su jų teise nesutikti su tokiu jų asmens duomenų (garso įrašų) tvarkymu; jei supažindino, paprašyta pateikti tai patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas; jei duomenų subjektų Tarnyba nesupažindino su minėta teise, paprašyta teisiškai pagrįsti, kodėl.
Tarnyba 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. 47SD-1353 „Dėl informacijos pateikimo“ Inspekcijai pateikė atsakymus į klausimus. Nurodė, kokiais teisės aktais buvo ir yra organizuojamas ir vykdomas vaizdo tvarkymas, taip pat nurodė, kad duomenų vaizdo stebėjimo Tarnybos teritorijoje tikslas yra užtikrinti Tarnybos pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir asmenų, atvykusių į Tarnybą, saugumą, pastatų, patalpų, teritorijų ir jose esančio materialinio turto apsaugą, galimų neteisėtų veikų ir darbo drausmės pažeidimų prevenciją. Rašte paaiškino, kad pareiškėjo vaizdo duomenys buvo naudojami atliekant tarnybinio patikrinimo procedūras dėl pareiškėjo veiksmų, kai pastarasis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir šiais galimai tyčiniais veiksmais, sukčiaudamas gavo neteisėtą išlaidų kompensavimą bei Tarnybai padarė materialinę žalą. Pareiškėjas apie Tarnybos teritorijoje vykdomą vaizdo stebėjimą buvo informuotas. Pareiškėjui ir kitiems Tarnybos pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, informacija apie jų duomenų tvarkymo (vaizdo stebėjimo kameromis, kur yra garso įrašymo funkcija, nesinaudoja) organizavimą pateikiama per Tarnybos dokumentų valdymo sistemą (DVS), kur skelbiami Tarnyboje priimti teisės aktai (taip pat teisės aktai, susiję su asmens duomenų apsauga).
VDAI, vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2019 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-487 (2.12-1.), kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens 2018 m. gegužės 23 d. skundo nagrinėjimą nutraukė, padarydama išvadą, kad tą patį klausimą pareiškėjas kėlė administracinio nusižengimo byloje ir Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo skundo byloje 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi šį klausimą išnagrinėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4476-541/2019 pareiškėjo S. S. skundą tenkino ir panaikino VDAI sprendimą. Nurodė, kad Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo nutraukti pareiškėjo skundo nagrinėjimą dėl to, kad tuo pačiu klausimu pareiškėjo skundas yra išnagrinėtas teisme, dėl ko skundžiamas sprendimas pripažintas neatitinkantis tuo metu galiojusios Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų. LVAT 2021 m. kovo 17 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmetė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
VDAI 2021 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 2R-1741 (2.13.Mr) „Dėl skundo nagrinėjimo ir papildomos informacijos“ informavo trečiąjį suinteresuotą asmenį, kad bus toliau nagrinėjamas jo 2018 m. gegužės 23 d. skundas. Atsižvelgdama į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo jo nurodytuose vaizdo įrašuose pats savęs neatpažįsta bei vadovaudamasi ADTAĮ 28 straipsniu, paprašė trečiąjį suinteresuotą asmenį iki 2021 m. balandžio 26 d. raštu patikslinti skunde pateiktą informaciją, konkrečiai nurodant, kokių jo asmens duomenų, pagal kuriuos galima nustatyti jo tapatybę, VDAI pateiktas skundas bei paaiškinti, kodėl VDAI ir Vilniaus miesto apylinkės teismui teikė prieštaringą informaciją. Tuo atveju, jei buvo atlikta jo prašoma vaizdo įrašų ekspertizė ir jis save atpažino, prašė nurodyti, kokiuose konkrečiai jo skunde paminėtuose (nurodant datas) vaizdo įrašuose jam pavyko nustatyti savo tapatybę ir kada, prieš skundo pateikimą VDAI (iki 2018 m. gegužės 23 d. ) ar po pateikimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. balandžio 26 d. raštu informavo VDAI, kad VDAI veiksmuose įžvelgia VDAI darbuotojų piktnaudžiavimą suteiktais įgaliojimais bei piktybišką vengimą atlikti VDAI priskirtas funkcijas. Atkreipė dėmesį, kad VDAI darbuotojai, nagrinėdami jo prašymą, jau seniai buvo pažeidę teisės aktuose įtvirtintus VDAI teikiamų prašymų ar skundų nagrinėjimo terminus. Teigė, kad VDAI reikalauja iš trečiojo suinteresuoto asmens perteklinės informacijos, kuri tiesiogiai nesusijusi su jo pateikto prašymo turiniu bei Tarnybos neteisėtų veiksmų tyrimu.
VDAI 2021 m. gegužės 14 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ paprašė Tarnybos iki 2021 m. gegužės 31 d. pateikti VDAI Tarnybos Vidaus tyrimo ir korupcijos prevencijos skyriaus nuostatų bei rašte nurodytų pareigūnų pareigybių, galiojusių trečiojo suinteresuoto asmens skundžiamų Tarnybos veiksmų laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 8 d., patvirtintas kopijas, kartu nurodant, kokios šių dokumentų dalis ar (ir) punktus, kurie leido savarankiškai, be Tarnybos vadovų atskiro pavedimo, inicijuoti vaizdo medžiagos apie trečiąjį suinteresuotą asmenį rinkimą.
Tarnyba 2021 m. birželio 1 d. raštu Nr. 47SD-683 pateikė prašomus dokumentus. Taip pat pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Išlaidų apmokėjimo aprašo 21 punkte numatyta, kad įstaigų vidaus kontrolės funkcijas atliekantys padaliniai kontroliuoja pareigūnų prašymuose dėl važiavimo išlaidų atlyginimo ir kartu su jais teikiamuose transporto priemonės registracijos liudijimuose ir vairuotojo pažymėjimuose pateiktos informacijos tikrumą, atlikdami kontrolinius patikrinimus. Nustatę tvarkos aprašo pažeidimus, jie apie tai nedelsdami raštu informuoja įstaigos vadovą. Tarnybos vado 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 47V-960 2.1 papunkčiu pareigūnams suteikti įgaliojimai vykdyti Tarnybos valdomų resursų apsaugos kontrolę, siekiant užtikrinti Tarnybos vidaus saugumą. Tarnybos nuostatų, patvirtintų Tarnybos vado 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 47V-958, 6.2 papunktyje numatytas Tarnybai kylančių rizikų identifikavimo ir pasiūlymų Tarnybos vadui, kaip šias rizikas mažinti ar panaikinti teikimo funkcijas vykdymas, 6.3 papunktyje numatytas Tarnybos vidaus saugumą užtikrinančių priemonių efektyvumo vertinimo funkcijas vykdymas, o 7.2 papunktyje numatytas nuolatinio informacijos apie Tarnybos darbuotojų galimas nusikalstamas veikas ar galimus tarnybinius nusižengimus stebėjimo ir rinkimo funkcijas vykdymas. Tarnybos nuostatų (Tarnybos vado 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 47V-1091 išdėstyta nauja redakcija) 8.2 papunktyje numatytas Tarnybai kylančių rizikų identifikavimo ir pasiūlymų Tarnybos vadui, kaip šias rizikas mažinti ar panaikinti teikimo funkcijos vykdymas, 8.3 papunktyje numatytas Tarnybos vidaus saugumą užtikrinančių priemonių efektyvumo vertinimo funkcijos vykdymas, o 9.2 papunktyje numatytas nuolatinio informacijos apie Tarnybos darbuotojų galimas nusikalstamas veikas ar galimus tarnybinius nusižengimus stebėjimo ir rinkimo funkcijas vykdymas. Tarnybos pareigūno vidaus tarnybos majoro V. A. pareigybės aprašo 6.2 papunktyje numatytas Tarnybai kylančių rizikų identifikavimo ir pasiūlymų Tarnybos vadui, kaip šias rizikas mažinti ar panaikinti teikimo funkcijos vykdymas, 6.3 papunktyje numatytas saugumą užtikrinančių priemonių vykdymo efektyvumo kontrolės funkcijos vykdymas.
VDAI ginčijamu sprendimu padarė išvadą, jog Tarnyba trečiojo suinteresuoto asmens vaizdo duomenis tvarkė pažeisdama ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 16 ir 17 straipsnių nuostatas dėl vaizdo duomenų tvarkymo teisėtumo ir sąžiningumo, atsižvelgiant į tai vadovaudamasi ADTAI 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu trečiojo suinteresuoto asmens 2018 m. gegužės 23 d. skundą pripažino pagrįstu.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (ADTAĮ redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.), kurio tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis (1 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita. Įstatymas nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis. (1 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, jog pagal ADTAĮ 2 straipsnio 17 dalį vaizdo stebėjimas – vaizdo duomenų, susijusių su fiziniu asmeniu (toliau – vaizdo duomenys), tvarkymas naudojant automatines vaizdo stebėjimo priemones (vaizdo ir fotokameras ar pan.), nepaisant to, ar šie duomenys yra išsaugomi laikmenoje. Tad vaizdo stebėjimui taikytinas ADTAĮ tuo atveju, kad tvarkomi vaizdo duomenys bent ženklesne dalimi yra susiję su fiziniu asmeniu.
ADTAĮ 3 straipsnyje įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai. Vaizdo stebėjimo duomenų, susijusių su fiziniais asmenimis, tvarkymo teisėtumui taikomi ADTAĮ 3 skirsnis, apimantis 16-20 straipsnius. ADTAĮ 16 straipsnyje nustatyta, jog vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Pagal ADTAĮ 17 straipsnį vaizdo stebėjimas darbo vietoje gali būti vykdomas, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą ir kitais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų. ADTAĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vaizdo stebėjimo reikalavimai vaizdo duomenų tvarkymas turi būti nustatytas duomenų valdytojo patvirtintame rašytiniame dokumente, kuriame yra nurodomas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, vaizdo duomenų saugojimo terminas, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygos, šių duomenų naikinimo sąlygos ir tvarka bei nustatyti kiti reikalavimai teisėtam vaizdo duomenų tvarkymui. To paties straipsnio 2 dalyje duomenų valdytojas užtikrina, kad vaizdo duomenis tvarkytų tik duomenų valdytojo įgalioti asmenys, kurie turi būti supažindinti su asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir pasirašytinai įsipareigoję jų laikytis. ADTAĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą: 1) vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina; 2) būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina.
Iš bylos medžiagos matyti, jog VDAI ginčijamame sprendime padarė išvadą, jog Tarnybos automobilių stovėjimo aikštelėje vykdomas vaizdo stebėjimas buvo vykdomas teisėtai, vadovaujantis ADTAĮ 16–19 straipsnių nuostatomis bei užtikrinant ADTAĮ 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tačiau Tarnybos užfiksuotų pareiškėjo atvykimo į darbą vaizdo įrašų epizodų (nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d., nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 18 d.) rinkimas ir saugojimas iki 2018 m. vasario 8 d. negali būti laikomas teisėtu ir atitinkančiu nei ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus bendruosius teisėtumo reikalavimus, nei ADTAĮ 16 ir 17 straipsniuose nustatytus specialiuosius vaizdo stebėjimui taikomus reikalavimus.
Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vaizdo ar (ir) garso įrašymo įrangos diegimo, naudojimo, įrašytų duomenų administravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Viešojo saugumo tarnybos prie VRM vado 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 47V-1061 „Dėl viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos standartinių veiklos procedūrų pastvirtinimo“10 priedu. Nurodoma, kad vaizdo ar (ir) garso įrašymo įranga diegiama ir naudojama siekiant užtikrinti Viešojo saugumo tarnybai pavestų funkcijų vykdymą ir pareigūnų, vykdančių šias funkcijas saugumą. Vaizdo stebėjimo įrangos poreikio formavimą organizuoja daliniai suderinus su Štabu atsižvelgiant į Viešojo saugumo tarnybos uždavinius ir tikslus (3 punktas). Vaizdo ir (ar) garso įrašai daromi visą tarnybos laiką, priklausomai nuo vykdomos tarnybos: užtikrinti VST vidaus objektų, teritorijų, svarbių valstybės objektų apsaugą, užtikrinti tvarką ir visuomenės saugumą masinių renginių metu. Nuolatinį vaizdo stebėjimą bei įrašymą užtikrina dalinių budėtojai bei sargybų viršininkai (4.1 p.); suimtųjų, nuteistųjų, sulaikytųjų asmenų konvojavimo metu specialiame transporte kur yra įdiegta vaizdo ar (ir) garso įranga, nuolatinį vaizdo stebėjimą bei įrašymą užtikrina konvojaus viršininkas (4.2 p.).
Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Tarnyba) yra vidaus reikalų ministrui atskaitinga nuolatinės specialiosios parengties valstybės įstaiga, kurios paskirtis – atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremalių situacijų atvejais, o karo metu ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti Lietuvos valstybę, taip pat atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 3 str. 1 d., Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 278, 1 punktas). Su Tarnybos paskirtimi susijusios funkcijos yra detaliau aprašytos Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 7 straipsnyje (pvz., masinių neramumų, riaušių slopinimas, užkirtimas kelio veiksmams, šiukščiai pažeidžiantiems viešąją tvarką, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimas, svarbių valstybės objektų apsauga ir kita).
Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytą ir vado patvirtintoje tvarkoje aprašytą vaizdo duomenų rinkimo tikslą, įvertinus byloje surinktus duomenis, nėra teisinio pagrindo teigti, kad vaizdo stebėjimas buvo daromas kitu tikslu nei Tarnybos funkcijų ir uždavinių atlikimui, o būtent Tarnybai patikėto turto (objektų) ir teritorijos (jos prieigų) apsaugai. Nėra ginčo, kad vaizdo duomenų, kuriuose užfiksuotas į darbą vykstantis trečiasis suinteresuotas asmuo, yra menka dalis, palyginus su visais teritorijos, įėjimo į patalpas ir jų prieigų stebėjimo duomenimis. Be to, prie vaizdo stebėjimo duomenų prieina ribotas pareigūnų ratas. Šioje byloje nėra sprendžiamas trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu vykdytų tarnybinių tyrimų teisėtumas ar pagrįstumas. Bylos nagrinėjimo dalyką sudaro Tarnybos vykdyto vaizdo stebėjimo, susijusio su fizinių asmenų duomenimis, atitikimas tuo metu galiojusiems teisės aktų reikalavimams.
VDAI ginčijamame nutarime padarė išvadą, jog Tarnyba neinformavo trečiojo suinteresuoto asmens apie vaizdo įrašų rinkimą ir saugojimą Tarnyboje. Su šia Tarnybos išvada sutikti negalima, pirmiausia pažymėtina, kad Tarnyba 2018 m. liepos 24 d. rašte nurodyta, kad informacija apie Tarnybos teritorijoje vykdomą vaizdo stebėjimą pateikta informacinėse iškabose, lentelėse, kuriose nurodomi vaizdo stebėjimo tikslai ir kita būtina vaizdo stebėjimo informacija. Informacinės iškabos ir lentelės yra įėjimuose į Tarnybos teritoriją (kontrolės praleidimo punktuose), įėjimuose į Tarnybos teritorijoje esančius pastatus. Trečiasis suinteresuotas asmuo pasirašytinai susipažino su Tarnybos Standartinių veiklos procedūrų, patvirtintų Tarnybos vado 2016 m. gruodžio 28 d. Nr. 47V-1061, nuostatomis. Trečiajam suinteresuotam asmeniui ir kitiems Tarnybos pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, informacija apie jų duomenų tvarkymo organizavimą pateikiama per Tarnybos dokumentų valdymo sistemą (DVS), kur skelbiami Tarnyboje priimti teisės aktai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-433/552/2021 2021 m. kovo 31 d. nutartyje išaiškino, jog darbdavys turi teisę teritorijoje įrengti stebėjimo kameras, o nustatęs, kad įvykdyti ir tarnybiniai pažeidimai, turėjo teisę, naudodamasis šiais duomenimis, atlikti tarnybinio tyrimo veiksmus. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas negalėjo nežinoti apie Tarnyboje vykdomą vaizdo įrašų rinkimą ir saugojimą, jam taip pat negalėjo būti netikėta, kad Tarnyba duomenis panaudos atliekant vidaus administravimo veiksmus.
Kadangi ginčui taikytinos redakcijos ADTAĮ įgyvendino ir 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo. Šios direktyvos darbo grupės 2001 m. rugsėjo 13 d. Nuomonėje 8/2001 dėl asmenų duomenų tvarkymo įdarbinimo kontekste yra nurodžiusi, kad duomenų apsaugos reikalavimai taikomi darbuotojų stebėsenai ir sekimui atliekamam tiek dėl elektroninio pašto naudojimo, interneto prieigos, tiek dėl vykdomo vaizdo stebėjimo kameromis ar naudojant vietos nustatymo duomenis. Bet kokia stebėsena turi būti proporcingas darbdavio atsakas į rizikas, su kuriomis jis susiduria, atsižvelgiant į darbuotojų teisę į privatumą ir kitus teisėtus interesus. Asmens duomenys gauti ar panaudoti stebėsenos metu turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri yra reikalinga tikslui, dėl kurio stebėsena yra reikalinga. Stebėsena turi būti atliekama mažiausiai privatumą pažeidžiančiu būdu. Įvertinus vaizdo stebėjimo duomenų rinkimo tikslą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo kaip darbuotojas buvo informuotas apie vaizdo stebėjimą, Tarnybos atliekamas funkcijas ir įstatymais jai priskirtą viešojo saugumo užtikrinimo uždavinius, surinktų duomenų apie konkretų fizinį asmenį mažą kiekį, nėra teisinio pagrindo teigti, kad iš esmės teritorijos, turto ir prieigų vaizdo duomenų rinkimas buvo neteisėtas, neproporcingas ar perteklinės apimties ar pažeista darbuotojo teisė į privatumą.
Tai, kad teritorijos, jos prieigų ir įėjimo į patalpas duomenis Tarnyba saugojo ilgiau nei buvo nusimačiusi vidinėje tvarkoje, nepaneigia išvadų apie Tarnyboje atliekamo vaizdo stebėjimo duomenų rinkimo tikslo, jų kiekio, atliekamo vaizdo stebėjimo teisėtumo reikalavimų išpildymo. Tai, kad Tarnyboje nebuvo personalo resursų išanalizuoti vaizdo stebėjimo duomenis per vidinėje tvarkoje nustatytą neprotingą terminą, neduoda pagrindo išvadai apie ADTAĮ pažeidimą atliekant vaizdo stebėjimą, nes įstatymas vaizdo duomenų saugojimo termino nenustato. Kiekvienu atveju individualiai vertintinas duomenų tvarkymas, duomenų tvarkymo tikslas ir renkamų duomenų adekvatumas. ADTAĮ 16 str. numatyta, jog vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką ir turtą, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir/ar netinkamos siekiant išvardintų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Inspekcija nepagrindė nemotyvavo Tarnybos argumentų, susijusių su Tarnybos vykdomomis funkcijomis, uždaviniais ir vaizdo stebėjimo nurodytu tikslu, atmetimo ir nepagrindė išvados, kad aptariamu atveju vieno darbuotojo interesas būtų svarbesnis už Tarnybai patikėtų funkcijų vykdymą.
Šioje byloje nustačius, kad pareiškėjas negalėjo nežinoti apie Tarnybos teritorijoje vykdomą vaizdo stebėjimą (kartu ir vaizdo įrašų įrašymą, saugojimą), ir atsižvelgiant į LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą, kad Tarnyba turėjo teisę, naudodamasi ginčo vaizdo įrašų duomenimis, atlikti tarnybinio tyrimo veiksmus, - negalima daryti išvados, kad Tarnyba tvarkė trečiojo suinteresuoto asmens duomenis didesne apimtimi nei buvo būtina ar nesilaikant tuo metu galiojančios redakcijos ADTAĮ nustatytų reikalavimų.
Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas VDAI sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Tokiu atveju pareiškėjos skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos skundą.
Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 3R-606 (2.13-1.) „Dėl S. S. 2018 m. gegužės 23 d. skundo“ rezoliucinės dalies 1 punktą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.