Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nuteistajam E. R., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, nuteistojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei nuteistojo motinai S. R., nukentėjusiajai N. K., viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems ) metams, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą elgesio apribojimo laiką būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir mokytis.

Nukentėjusiosios N. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš kaltinamojo, o jam neturint lėšų ar turto, subsidiariai su jo atstove pagal įstatymą nuteistojo motina S. R., 376,51 eurai (trys šimtai septyniasdešimt šeši eurai ir 51 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 300,00 eurų (tris šimtai eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios naudai.

Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Atmestas nukentėjusiosios N. K. atstovo advokato V. K. prašymas priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusios atstovavimą iš kaltinamojo valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 14 d., apie 15.00 val., už namo, esančio (duomenys neskelbtini), esančiame pėsčiųjų takelyje, būdamas nepilnametis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudodamas fizinį smurtą ir atimdami galimybę nukentėjusiajai N. K. priešintis, pagrobė svetimą turtą, tai yra, norėdamas nukentėjusiąją N. K. pargriauti ant žemės, paėmęs jai už dešinės rankos peties ją stūmė, o nepavykus jos pargriauti, pasikvietė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, kad jis ateitų padėti, kuris bandė nukentėjusiajai paimti už rankos, po to laikydamas nukentėjusiajai N. K. už rankos, tokiu būdu, atimdami galimybę nukentėjusiajai priešintis, nutraukė nuo N. K. kaklo 376,51 eurų (1300 Lt) vertės auksinę grandinėlę.

Kaltinamasis E. R., jo gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė ir kaltinamojo atstovė pagal įstatymą apelianto motina S. R. prašė skundą tenkinti.

Prokurorė Tatjana Samulevičienė ir nukentėjusioji N. K. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. R. gynėjos Stasės Kupčiūnienės apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad Baudžiamąjį įstatymą pirmosios instancijos teismas taikė tinkamai, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. pagrįstai E. R. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką.

Apeliaciniame skunde yra ginčijama E. R. kaltė dėl jam inkriminuojamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad E. R. nevengia atsakomybės, tačiau nuosprendis dėl minėto kaltinimo grindžiamas vien atpažinimo protokolais, o jokių kitų įrodymų, patvirtinančių E. R. kaltę, byloje nėra.

Nors nuteistojo gynėja ginčija E. R. nuteisimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant E. R. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. E. R. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, ar gautus duomenis laikyti įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Todėl, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, pirmosios instancijos teismas atpažinimo protokolus pagrįstai pripažino leistinais įrodymais byloje.

Apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį patikrinti gali būti daromas to asmens parodymas atpažinti. BPK 191–192 straipsniuose numatytos tokio asmens parodymo atpažinti sąlygos. BPK 192 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Ši norma suteikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui teisę savo nuožiūra spręsti, kada tikslingiausia asmens atpažinimą atlikti pagal jo nuotrauką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2008).

Bylos duomenimis 2014 m. rugsėjo 14 d. protokole – pareiškime N. K. parodė, kad tą pačią dieną (2014 m. rugsėjo 14 d.) apie 15.00 val. jai einant pėsčiųjų takeliu pro namą (duomenys neskelbtini), iš šono prie jos pribėgo vaikinas apie 14-16 m. amžiaus, apie 165 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, rudų akių, apsirengęs šviesiai žalios spalvos bliuzonu, tamsiomis sportinėmis kelnėmis, ir nieko nesakęs griebė ranka už grandinėlės, kuri buvo uždėta ant kaklo (b.l. 6). Analogiškus įtariamojo požymius nukentėjusioji nurodė ir tos pačios dienos apklausos metu bei 2014 m. spalio 20 d. apklausos metu ir tvirtino, jog vaikiną atpažinti galėtų, nes spėjo įsidėmėti jo veido bruožus (b.l. 11, 12). Atliekant asmens parodymo atpažinimą pagal keturias pateiktas fotonuotraukas, 2014 m. spalio 20 d. atpažįstantysis N. K., pareiškė, kad asmuo, kuris 2014 m. rugsėjo 14 d. apie 15.00 val. ją užpuolė ir apiplėšė pavaizduotas nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 3 (nuotraukoje E. R.). Šį asmenį nukentėjusioji atpažino pagal jo akis bei veido bruožus, taip pat pagal trumpai kirptus plaukus (b.l. 16-17). Iki to laiko asmens padariusio nusikalstamą veiką tapatybė nustatyta nebuvo, nebuvo pareikšti niekam įtarimai, todėl skundo argumentas, kad atpažinimas padarytas pažeidžiant BPK 51 str. nuostatas, tai yra nedalyvaujant gynėjui, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nustačius E. R. tapatybę, buvo atliktas asmens parodymo atpažinti veiksmas, kurio metu nukentėjusioji N. K. iš jai pateiktų trijų asmenų, kurie pagal jų amžių, ūgį ir kūno sudėjimą buvo panašūs ( b.l. 21), atpažino E. R., kaip ją apiplėšusį asmenį. 2015 m. vasario 11 d. asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji N. K. pareiškė, kad atpažįsta jaunuolį Nr. 1 (E. R.) pagal jo akis, antakius, jo kaktą ir plaukus. Paaiškino, jog būtent šis jaunuolis 2014 m. rugsėjo 14 d. apie15.00 val. užpuolė ją netoli (duomenys neskelbtini)esančio namo ir jėga nuplėšė jai nuo kaklo auksinę grandinėlę (b.l. 19-22). 2015 m. kovo 25 d. nukentėjusios apklausos metu patvirtindama anksčiau duotus parodymus, paaiškino, jog tvirtai įsitikinusi ir teigia, kad E. R. jos atžvilgiu įvykdė plėšimą (b.l. 13). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji taip pat tvirtino, kad atpažįsta tą vaikiną (E. R.) ir šiandien. Teigė, kad ir policijoje sakė, kad atpažintų gyvai, nes tarp jos ir vaikino vyko kova dėl daiktų (b.l. 141).

Apylinkės teismo nuosprendyje pažymėta ir tai jog atvykus į teismą, įėjus į teismo posėdžių salę ir pamačiusi kaltinamąjį nukentėjusioji jį atpažino ir apsiverkė jį pamačiusi, kas taip pat patvirtina, jog būtent nuteistasis asmuo jai primena neigiamus išgyvenimus. Teismo vidinį įsitikinimą sustiprina ir vertinimas aplinkybių, kurioms esant buvo padaryta nusikalstama veika, t.y. plėšimas įvykdytas apie 15 val., t.y. šviesiu paros metu, todėl nukentėjusioji turėjo puikią galimybę matyti ją užpuolusį asmenį. Be to, grandinėlė nuo nukentėjusiosios kaklo nuplėšta ne staiga pro šalį prabėgant, tačiau tam tikro proceso pasėkoje, nes tarp nukentėjusiosios ir užpuoliko vyko grumtynės, kadangi grandinėlės nepavyko nutraukti iš karto. Nukentėjusiąją E. R. bandė pargriauti ant žemės, bet nepavyko, bandė iš rankos ir telefoną atimti, bet taip pat nesėkmingai. Nuteistasis kvietėsi pagalbos, tik po tam tikrą laiką trukusio nukentėjusiosios pasipriešinimo pavyko nutraukti grandinėlę. Teismo vertinimu, tokiomis aplinkybėmis trukęs artimas fizinis kontaktas dar labiau sustiprino galimybę įsidėmėti nukentėjusiajai ją užpuolusį asmenį. Dėl nurodytų priežasčių nuteistojo E. R. kaltės neigimas yra vertinamas kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės, o jo gynėjos svarstymai, kad jei nukentėjusioji painiojasi kokios vertės iš jos pagrobtas turtas ir, kad tokio amžiaus jaunuoliai visi yra panašūs teisinės reikšmės, sprendžiant nuteistojo E. R. kaltės klausimą, neturi, nes tai prilygsta prielaidoms, be to nukentėjusioji argumentuotai paaiškino dėl kokios priežasties ji suklydo nurodydama, kokio dydžio turtinę žalą jai padarė kaltinamasis (b.l. 12). Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusios parodymų objektyvumu, tikslumu ir nuoseklumu.

Taigi, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais bei įvertintais įrodymais, nukentėjusiosios parodymais, o nuteistojo paaiškinimus atmetė kaip nepagrįstus. Nukentėjusioji N. K. dėl jos užpuolimo nuoseklius parodymus davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu atsakinėdama į klausimus patvirtino esmines įvykio aplinkybes, atpažino užpuoliką. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo versiją, jog 2014 m. rugsėjo 14 d. 15 val. E. R. buvo namuose, padėjo patėviui dirbti darbus. Liudytojas J. D. tvirtino, jog 2014 m. rugsėjo visą mėnesį, savaitgaliais nuo atsikėlimo iki vakaro, t.y. 18-19 val. Edvinas būdavo namuose ir tvarkydavo malkas arba atlikdavo kitus darbus ir teigė, jog, jei 2014 m. rugsėjo 14 d. buvo savaitgalis, tai Edvinas buvo namuose (b.l. 49). Tuo tarpu nuteistojo motina S. R. kategoriškai negalėjo patvirtinti aplinkybės, kad nusikaltimo padarymo metu jos sūnus tikrai buvo namuose, parodydama, kad 2014 m. rugsėjo 14 d. apie 15 val. kur ir su kuo buvo jos sūnus ji nežino, neprisimena (b.l.44). Teisiamajame posėdyje taip pat parodė, jog vaikas išeidavo į lauką. Jis nėra namuose prirakintas, bet padeda namuose. Būna, kad jis išeina ir iš kiemo ribų (b.l. 143).

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog vykdant atpažinimą buvo padarytas BPK 51 straipsnio pažeidimas, kadangi E. R. yra nepilnametis, o BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bylose, kur įtariamasis ar kaltinamasis yra nepilnametis asmuo, būtinas gynėjo dalyvavimas. Asmens parodymo atpažinti tvarka yra reglamentuota BPK 192 straipsnyje. Tačiau aplinkybė, kad atliekant asmens parodymą atpažinti ir atliekant parodymą atpažinti iš nuotraukų, nedalyvavo E. R. gynėjas, negali būti laikoma BPK 192 straipsnio reikalavimo pažeidimu, nes šiame straipsnyje nenurodyta, kad atliekant minėtus proceso veiksmus, gynėjas privalo dalyvauti. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. vasario 6 d. prokuroro nutarimu, buvo nuspręsta E. R. apklausti asmenį kaip liudytoją apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, dalyvaujant motinai S. R. buvo išaiškinta jo teisė duoti parodymus, turėti apklausos metu įgaliotą atstovą, turi teisę reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. E. R. sutiko duoti parodymus ir tai patvirtino savo parašu ( b.l. 24-26). Todėl 2015-02-11 atliekant asmens parodymą atpažinti, be kitų asmenų, dalyvavo E. R., taip pat buvo užtikrintas vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės S. Č. dalyvavimas (b.l. 19-22). Pažymėtina, kad pats E. R., ar įstatyminė atstovė S. R. nepareiškė pageidavimo, kad atliekant asmens parodymą atpažinti dalyvautų gynėjas, o byloje nebuvo BPK 51 str. nurodytų pagrindų, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, nes atpažinimo metu E. R. dar nebuvo pripažintas įtariamuoju. Pažymėtina, kad asmens parodymas atpažinti buvo atliekamas 2015 m. vasario 11 d., 11.00 val. - 11.15 val., o nuteistajam įtarimai pareikšti 2015 m. kovo 4 d. (b.l.54), todėl atpažinimo metu E. R. procesinė padėtis nereikalavo jam skirti gynėją. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad asmens parodymo atpažinti protokolai negali būti pripažinti leistinais, objektyviais ir patikimais įrodymais, nes nebuvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas, yra nepagrįsti.

Kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog kaltinamojo E. R. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Vien tai, kad nuteistasis ir jo gynėja nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti E. R. gynėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo E. R. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. padarymo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo E. R. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinį skundą atmesti.