Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovams J. V., K. V. ir A. V. dėl nekilnojamo turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovų J. V., K. V. ir A. V. priešieškinį ieškovui R. R. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme ieškovas R. R. ieškinį palaikė dalinai ir paaiškino sutinkąs, kad jo nuosavybėn būtų atidalinta sklypo dalis pažymėta „G13“, o sklypo dalis pažymėta raide „F“ būtų sumažinta, liniją tarp taškų 13 ir 35 pastumiant 50 cm link taško 5, o atstumą tarp taškų 12 ir 13 paplatinant iki 3 metrų. Nesutiko, kad šulinys, esantis už kelių metrų nuo jo (ieškovo) lango būtų bendro naudojimo teritorijoje, nes atsakovai anksti ryte semdami vandenį, barškindami kibiru (nors jo (ieškovo) šeima dar miega), pažadina mažametes dukras, o atsakovų svečiai stato mašinas ir prie šulinio pila tepalus.

Teisme ieškovo atstovas advokato padėjėjas V. R. palaikydamas ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais prašė jį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad tarp šalių nuolat kyla konfliktai, todėl būtina žemės sklypą atidalinti, o ne nustatyti naudojimosi tvarką, kad ateityje nekiltų panašių konfliktų. Be ieškinyje nurodytų prašymų, prašo tenkinant atsakovų pageidavimus, padidinti iki 3 metrų atstumą tarp plane nurodytų 12 ir 13 taškų, link taško 5. Tada šioje vietoje padidinant bendro naudojimo žemę, ieškovui atidalinti bendro naudojimo sklypą pažymėtą „G13“. Paaiškino, kad netikslinga perkelti liniją tarp plane pažymėtų taškų 32 ir 34 link taško 5, kad šulinys būtų bendro naudojimo teritorijoje, padidinat bendro naudojimo sklypo plotą, nes tai inicijuos naujus ginčus. Šulinys turi likti ant sklypų ribos. Priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos, prašo atmesti.

Teisme atsakovė J. V. su ieškiniu sutiko iš dalies ir palaikydama priešieškinį, jame nurodytais motyvais papildomai paaiškino, kad šiuo metu yra per siauras įvažiavimo į atsakovų sklypą kelias. Negali įvažiuoti didesnės transporto priemonės, o ieškovas nesutinka, kad jos važiuotų per jo sklypo dalį. Prašo ieškovo leisti paplatinti kelią, t.y. kad atsakovai atiduotų ieškovui sklypo dalį, pažymėtą „G13“. Nesutiko, kad sklypo dalis, plane pažymėta G13, būtų bendro naudojimo, nes iš šios sklypo dalies yra įėjimas į rūsį, atitekusį ieškovui, todėl prašo, kad ši sklypo dalis (pažymėta „G13“) atitektų ieškovui. Taip pa prašo, kad šulinys ir toliau būtų bendro naudojimo ir šalims priklausytų per pusę.

Teisme atsakovų atstovas advokatas G. G. prašė tenkinti patikslintą ieškinį, atsižvelgiant į priešieškinio reikalavimus ir atidalinti sklypo dalis taip: ieškovui priskiriant pažymėtas „B“, „F“, „G“, o atsakovams pažymėtas „A“, „C“, „E“; sklypo dalį pažymėtą „D“ palikti bendram naudojimui ir pakeisti sklypo dalies pažymėtos „F“ ribas, liniją tarp taškų 13 ir 35 perkeliant 50 cm link taško 5, o liniją tarp taškų 32 ir 34 perkeliant apie 50 cm taip pat link taško 5, kad šulinys būtų bendro naudojimo sklype. Tokiu būdu ieškovui papildomai tektų bendro naudojimo sklypo dalis pažymėta „G13“. Prašė šulinį palikti naudotis bendrai.

Motyvuojamoji dalis

Patikslinti ieškinio reikalavimai tenkintini ir priešieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Sąlygos lemiančios atidalijimo galimybę natūra, nustatytos CK 4.80 straipsnio 2 dalyje. Patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę it tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl nereikalaujama įrodyti nesutarimą. Visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo, o tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu dėl to nesutariama, kilusį ginčą išsprendžia teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus ir tokiu būdu įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais bei pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Esant nesusitarimui dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.).

CK 4.81 straipsnyje nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai naudojimosi tvarkos nustatymas, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Į tokį teisinį reglamentavimą teismas atsižvelgia sprendžiant bendraturčių ginčą nagrinėjamoje byloje, kurioje yra ieškovas pateikė reikalavimą dėl atidalijimo (CK 4.80 str.), o atsakovas – dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.81 str.).

Tik visiškas turto dalies atidalijimas, t. y. nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas bendraturčio atidalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2000 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-316/2000 (Teismų praktika 14) ir kt.). Visiškas daikto atidalijimas yra prioritetą geriausiai užtikrinantis maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Bendraturčiams priklausančių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas nereiškia, jog tokiu atveju nebelieka jokių bendrojo naudojimo patalpų. Tie kiemo įrenginiai, kurie yra fiziškai nedalūs ir būtini visiems atsidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atsidalyta nuosavybe, negali būti dalijami natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Pagal bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.). Sprendžiant atidalijimo klausimus, pirma atsižvelgtina į įstatymo nuostatą, kad atidalijamam bendraturčiui daikto dalis būtų paskirta natūra. Sprendžiant dėl galimybės daiktą padalinti natūra, atsižvelgtina į įstatymo nuostatas, apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus (CK 4.6 str.). Daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kuriuos fiziškai padalijus, nepasikeičia jų tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas dalykas (CK 4.6 str. 1 d.). Nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kuriuos fiziškai padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai (CK 4.6 str. 2 d.). Daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar, padalijus daiktą, ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta.

Šalys, ginčo nagrinėjimo teisme metu, iš esmės sutarė (b.l. 68-72), kad ieškovo nuosavybei atidalinus sklypo, esančio A. K. g., dalį plane (b.l. 10, 64) pažymėtą „G13“, o sklypo dalį, plane pažymėtą raide „F“ sumažinus, t.y. atstumą tarp taškų 13 ir 35 sumažinus apie 50 cm link taško 5, bei atstumą tarp taškų 12 ir 13 paplatinus iki 3 metrų, būtų patenkinti abiejų šalių interesai. Atidalinus turtą tokiu būdu, ieškovui būtų priskirtos sklypo dalys plane pažymėtos raidėmis „B“, „F“, „G“, o atsakovams – pažymėtos raidėmis „A“, „C“, „E“, o sklypo dalimi, plane pažymėta raide „D“ šalys naudotųsi bendrai. Šalys pripažino, kad pakeitus sklypo dalies, plane pažymėtos raide „F“ ribas, t.y. atstumą (liniją) tarp taškų 13 ir 35 perkėlus apie 50 cm į taško 5 pusę, o atstumą (liniją) tarp taškų 32 ir 34 perkėlus apie 50 cm taip pat į taško 5 pusę, šulinys liktų bendro naudojimo sklypo dalyje ir šuliniu abi šalys galėtų naudotis netrukdomai. Atsakovai sutiko, kad tokiu atveju ieškovui papildomai atitektų bendro naudojimo sklypo dalis plane pažymėta „G13“, tačiau sumažėtų sklypo dalis tarp taškų 13 ir 5, nes būtų panaikintas 35 taškas.

Atsižvelgiant į tarp kaimynų kilusio ginčo esmę, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad šalių aukščiau nurodytas turto atidalinimas iš esmės nepažeistų nei vienos šalies interesų, nes 13 tašką patraukus 52 cm. į taško 5 pusę (atstumas tarp taškų 12 ir 13 bus 3,03 m., o tarp taškų 13 ir 5 bus 9,45 m.) ieškovui atitektų žemės sklypo, esančio K.g. dalis pažymėta taškais 11-33-27-26-21-20-19-18-16-10-1-2-3-11 bei sklypo dalis pažymėta taškais 13-5-14-15-29-28(apimant 30 tašką)-31-32-34-13(panaikinant 35 tašką), o atsakovams atitektų sklypo dalis pažymėta taškais 4-12-33-11-4 ir sklypo dalis pažymėta 15-7-8-9-10-16-17-24-25-28-29-15. Sklypo dalimi 12-13-34(panaikinant 35 tašką)-32-31-28-25-24-17-16-18-23-22-21-26-27-33-12, kurioje yra šulinys, šalys naudosis bendrai. Atidalinant natūra nurodytu būdu, šalims nuosavybės teise priklausančios nurodyto žemės sklypo dalys lieka iš esmės proporcingos.

Šalių reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, todėl atsižvelgiant į tai, kad abi šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio apmokėjimu ir advokatų teisinės pagalbos apmokėjimu, vadovaujantis CPK 94 str. 1 d., šalių byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos dalintinos lygiomis dalimis.

Ieškovas sumokėjo 137 Lt žyminio mokesčio (b.l. 3) ir 1500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai bei atstovavimui apmokėti (b.l. 64), iš viso patyrė 1637 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovai sumokėjo 137 Lt žyminio mokesčio(b.l. 28) ir 1200 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai bei atstovavimui apmokėti(b.l. 59), iš viso patyrė 1337 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovas ir atsakovai bendrai patyrė 2974 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalių byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos dalintinos lygiomis dalimis, todėl subendrinus iš ieškovo ir iš atsakovų priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 300,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai bei atstovavimui apmokėti.

Šalių reikalavimus patenkinus iš dalies iš ieškovo ir iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina po 13,09 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str., 82 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186-188, 197, 250, 259, 263, 268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintus ieškinio reikalavimus ir priešieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atstumas tarp plane pažymėtų taškų 12 ir 13 yra 3,03 m. (tašką 13 patraukti į taško 5 pusę 0,52 m), o tarp taškų 13 ir 5 atstumas yra 9,45 m. ir atidalinti ieškovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. A. K. g. ir atsakovams J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. A. K. g., A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. A. K. g. 292-2, Vilniuje, bei K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. A. K. g. , bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį sklypą (unikalus Nr.4400-1305-0069-, kadastrinis Nr.0101/0049:1192), esantį A. K. g. , iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu:

1)- ieškovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) natūra atidalinti sklypo dalį, plane pažymėtą taškais 11-33-27-26-21-20-19-18-16-10-1-2-3-11 bei sklypo dalį plane pažymėtą taškais 13-5-14-15-29-28(apimant 30 tašką)-31-32-34-13(panaikinant 35 tašką),

2)- atsakovams J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), natūra atidalinti sklypo dalį plane pažymėtą taškais 4-12-33-11-4 ir sklypo dalį pažymėtą taškais 15-7-8-9-10-16-17-24-25-28-29-15.

Nustatyti, kad sklypo dalimi plane pažymėta taškais 12-13-34(panaikinus 35 tašką)-32-31-28-25-24-17-16-18-23-22-21-26-27-33-12, kurioje yra šulinys, šalys naudojasi bendrai.

Priteisti iš atsakovų J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300,00 Lt (tris šimtus litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovų J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 26,18 Lt (dvidešimt šešis litus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš abiejų šalių po 13,09 Lt (trylika litų 09 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.