- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 2-280-122/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00522-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Ieškovas
- A. C., S. C.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“
- Advokatai
- Remigijus Bukėnas, Lina Šimė
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovų atstovams – advokatui Remigijui Bukėnui ir Jolitai Radzvilavičiūtei, atsakovo atstovei – advokato padėjėjai Linai Šimei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. C. (A. C.), S. C. patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai 2012-06-22 su ieškiniu kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą, kuris 2012-11-26 nutartimi tenkino atsakovės UAB „Plienas“ prašymą ir perdavė bylą nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Ieškovai Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2013-02-20 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę UAB „Plienas“: ieškovo namų patalpose ir jų pasirinktoje vietoje įrengti tinkamus ir metrologiškai patikrintus šiluminės energijos matavimo prietaisus; įrengti jų bute tinkamos kokybės medinius langus, o nevykdant teismo sprendimo – kompensuoti jų trūkumų pašalinimo kainą 25989,71 Lt; įrengti stogą virš balkono bute (duomenys neskelbtini); atlikti vidaus apdailos ir statybos trūkumų ištaisymo darbus, o nevykdant teismo sprendimo – kompensuoti jų atlikimo kainą, t. y. 44997,74 Lt, pagal atliktą sąmatą, atimant medinių langų įrengimo kainą; priteisti iš atsakovo 900,24 Lt ieškovų patirtas išlaidas už buto termovizijos, buto sandarumo matavimų atlikimą bei buto defektų šalinimo darbų sąmatos sudarymą; 1200 Lt už pastato šiluminės energijos nuostolių įvertinimą ir visas kitas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovų atstovai visiškai ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad ieškovai kreipėsi į teismą, siekdami apginti su vartojimo ir tarp šalių susiklosčiusiais sutartiniais santykiais teises ir teisėtus interesus, kuriuos savo neveikimu ir neteisėtais veiksmais padarė atsakovė. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) ieškovai su atsakove sudarė preliminarią nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Sutarties prieduose buvo aiškiai ir suprantamai išdėstyti atliktini buto statybos ir vidaus apdailos darbai ir sąmatos. Taip pat preliminarioje sutartyje buvo numatyta, jog bute bus įrengtas šalto vandens skaitiklis, šilumos apskaitos prietaisai ir įrengti mediniai langai. Tačiau faktiškai vandens ir šilumos apskaitos prietaisai yra sumontuoti kitoje patalpoje. Pastebėjo, jog ieškovams skirti prietaisai, apskritai yra netinkamai naudoti, nes nėra nei plombuoti nei metrologiškai patikrinti. Be to, jie įrengti požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje žiemą yra nuolat minusinė temperatūra bei ši aikštelė daugiau negu metai nuo buto pirkimo, buvo remontuojama. Dėl tokios priežasties ieškovai negalėjo prieiti prie matavimo prietaisų ir įsitikinti, kada jie buvo įrengti ir nuo kokio rodmenų atskaitos taško buvo pradedami skaičiuoti mokesčiai. Ieškovai, pirkdami tik pradėtą statyti gyvenamąjį būstą, susitarė dėl turto kainos ir tikėjosi, kad buto charakteristika išliks tokia, kokią preliminaria sutartimi sutarė. Juolab, kad buto statytojų buvo aiškinama, jog preliminarioji sutartis yra neatsiejama nuo pagrindinės sutarties, t. y. visos sutartos sąlygos bus vykdomos. Tačiau tiesa yra tokia, kad atsakovė, nederinusi preliminarios sutarties sąlygų pakeitimo, vienašališkai nusprendė ieškovų bute įrengti pigesnius langus su plastikiniais rėmais. Atlikus šiluminės energijos nuostolių ir defektų matavimus, pastebėta, kad atsakovės įrengti langai ir durys yra nesandarūs ir netinkamai sureguliuoti. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad bute turėjo būti įstatyti mediniai langai su vienos kameros stiklo paketu, o vienas iš stiklų – su trimis varstymosi pozicijomis. Deja, kaip minėta, atsakovė pasirinko kitą – pigesnį variantą. Pasirašę su ieškove turto pirkimo – pardavimo sutartį, ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę, prašydami nedelsiant kreiptis į valstybinę komisiją dėl namo pripažinimo tinkamu naudotis. Taip pat reiškė pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų darbų, langų kokybės, dažymo darbų, ventiliacijos, elektros, šilumos prietaisų netinkamo įrengimo ir jų eksploatavimo. Tačiau atsakovė nepaisė pastabų, netaisė defektų, ar bandė taisyti tik dėl akių. Netiesa, kad yra praleidę ieškinio senaties terminus, nes nuo pat pradžių reiškė pretenzijas ne tik žodžiu, bet ir raštu. Pardavėjas (atsakovė) įsipareigojęs nekeisti be atskiro raštiško pirkėjo (ieškovų) sutikimo sutarties sąlygų, bet atsakovė vienašališkai pakeitė sutartį ir jų bute yra įrengtas tik vienas balkonas ir tas pats be stogo, todėl prašo teismo įpareigoti atsakovę vykdyti sutartį ir įrengti ieškovų bute virš balkono stogą. Atsakovei vengiant bendradarbiauti su ieškovais bei nereaguojant į prašymus ištaisyti statybos broką ir vykdyti preliminaria sutartimi sutartas sąlygas, ėmėsi priemonių, t. y. siekiant nustatyti įrengtų langų kokybę, buto įrengimo defektus, kreipėsi į pastatų diagnostikos ir techninės priežiūros paslaugas teikiančią įmonę dėl buto termovizijos, buto sandarumo matavimų atlikimo bei defektų bute šalinimo darbų skaičiuotės (sąmatos), todėl patyrė 900,24 Lt nuostolius, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės. Taip pat prašo, jog jeigu atsakovė, kuri iki šiol nereagavo į jų pretenzijas, neįvykdys teismo sprendimo, priteisti iš atsakovės ieškovų nurodytas kompensacijas ir visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė visiškai su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų, kad šilumos energijos matavimo prietaisai yra įrengti ne jų bute, yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai ieškovai sužinojo ar turėjo sužinoti apie parduodamo daikto trūkumus. Rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės teiginius, jog butas ieškovams buvo atiduotas naudotis dar gerokai prieš sudarant pagrindinę turto pirkimo sutartį, todėl prašo teismo šiam reikalavimui taikyti ieškinio senatį. Be to, ieškovai preliminarią sutartį aiškina paraidžiui, manydami, kad apskaitos prietaisai privalėjo būti jų bute. Tačiau Preliminarios sutarties tikslas buvo informuoti pirkėjus, kad kiekvienam butui bus įrengti atskiri šilumos energijos skaitikliai ir kad kiekvienas butas mokės tik už jame suvartotą šilumos energiją. Taigi, tokią sąlygą atsakovė išpildė – kiekvienas butas turi jam priskirtą šilumos apskaitos prietaisą, kurie, pagal statinio projektą tenkinant statybos techninių normų reikalavimus, faktiškai yra tam skirtoje specialioje techninėje patalpoje. Be to, atsakovė, kaip statytoja, neturėjo teisės nesilaikyti techninėse sąlygose keliamų reikalavimų. Atsakovei nėra aišku, kodėl butų savininkų (ieškovų) nuosavybę – skaitiklius reikalauja keisti ir tvarkyti jiems. Juolab, kad ieškovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šilumos apskaitos prietaisų netinkamumą. Pažymėjo, jog analogiški reikalavimai buvo jau išnagrinėti kitoje civilinėje byloje. Ieškovai, remdamiesi preliminaria sutartimi, reikalauja jų bute pakeisti esamus langus į medinius arba kompensuoti jų įrengimo kainą. Su šiuo reikalavimu taip pat dėl kelių aspektų nesutiko. Pirmiausia ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą. Butas naudojimuisi ieškovams buvo perduotas 2007 metų gegužės 25 d., o 2007 m. birželio 5 d. ieškovai, be jokių pastabų ar pretenzijų, pasirašė pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį. Mano, jog specialių žinių atskirti medinius langus nuo plastikinių nereikia. Tačiau ieškovai, 2008-05-06 pretenzijoje apie langus net neužsimena, o nepasitenkinimą išreiškia tik 2009 metais, kai buvo siųsti reikalavimai apmokėti administracines, komunalines bei buto eksploatacines išlaidas. Patikino, kad atsakovė savavališkai jokių veiksmų nesiėmė, nes dar 2006-05-03 statinio projekto vadovas padarė projekto pakeitimą ir vietoj medinių langų buvo nutarta dėti plastikinius, kurie nei savo kokybe bei funkcionalumu nenusileidžia mediniams. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių bute sumontuotų langų trūkumus. Paaiškino, kad statiniui, esančiam (duomenys neskelbtini) dar 2007-12-13 yra išduotas oficialus Pastato energinio naudingumo sertifikatas, kuris patvirtina, kad pastato energinio naudingumo klasė atitinka statybos standartus. Tuo tarpu ieškovų atliktas matavimas (termografinė diagnostika) nėra oficialus dokumentas, paneigiantis atsakovei išduotą sertifikatą. Ieškovai, praėjus beveik 6 metams, reikalauja iš statytojo bute virš balkono įrengti stogą. Faktą, kad bute yra vienas balkonas ir be stogo, ieškovai turėjo ir galėjo užfiksuoti tik įsikėlę į butą. Teigė, jog byloje pakanka rašytinių įrodymų, kurie patvirtina atsakovės teiginius, jog ieškovai iki buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, aktyviai dalyvavo vėlesniuose buto vidaus išplanavimo darbuose ir pasirašinėjo ant plano pakeitimo projektų. Taigi, akivaizdu, kad ieškininiai terminai ir šiam reikalavimui praleisti, kuriuos atsakovė prašo taikyti. Dėl vidaus apdailos darbų atlikimo, atsakovė iš ieškovų 2007-06-01 gavo vienintelę pretenziją, jog nekokybiški sienų dažai. Daugiau jokių kitų statybinių trūkumų nurodyta nebuvo, todėl nesutinka su ieškovo išvardintais statybos darbų trūkumais: reikia grindų, sienų ir lubų remonto, angokraščių užtaisymo, langų montavimo ir kad visų darbų vertė lygi 44997,74 Lt. Sąmata, kurią ieškovai nori įrodyti defektus, nepatvirtina trūkumų, atsiradusių dėl atsakovės kaltės, fakto. Jokie leistini įrodymai nebuvo pateikti nei su pradiniu nei su patikslintu ieškovų ieškiniu, todėl atsakovė neturi galimybių apsiginti nuo pareikšto reikalavimo. Atstovė priminė ieškovams, kad ieškovas A. C. ir atsakovė 2007-05-25 pasirašė Buto statybos ir vidaus apdailos darbų atlikimo patvirtinimo aktą. Tai įrodo, kad ieškovams priėmus butą, jame jokių statybinių trūkumų nebuvo. Prašo taikyti ieškinio senatį, ieškovų reikalavimus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Šalys 2005-09-05 yra pasirašę preliminarią statomo trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas b.l.36-39). Pardavėjas (atsakovė) atliktiems buto statybos ir vidaus apdailos darbams suteikė tokias garantijas : pastato laikančioms konstrukcijoms – 10 metų; vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynui – 5 metai; langams – 5 metai; paslėptai elektros instaliacijai – 5 metai; stogui – 5 metai; vidaus bei kitiems darbams ir įrenginiams – 1 metai, bet ne daugiau gamintojų ar tiekėjų suteiktos garantijos (sutarties 35 punktas). Taip pat Pardavėjas įsipareigojo savo sąskaita pašalinti statybos ir vidaus apdailos darbų trūkumus (defektus). Atsiradusius garantinio termino metu, jeigu šie trūkumai (defektai) atsirado ne dėl buto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, netinkamo naudojimo (sutarties 38 punktas). Kaip ir ieškovai teigė, šalys buvo susitarusios, jog ši sutartis bus neatskiriama buto pirkimo – pardavimo sutarties dalimi (sutarties 45 punktas). Tačiau šalims (duomenys neskelbtini) pasirašius Klaipėdos pirmajame notarų biure pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (I tomas b.l.15-18), sutarties 16 punktu šalys susitarė, jog ši notarinė sutartis yra galutinis šalių susitarimas, pakeičiantis bet kokius ankstesnius raštiškus, žodinius šalių susitarimus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su šioje sutartyje minimo turto pardavimu (Civilinio kodekso 6.393, 6.396, 6.398, 6.401 straipsniai).
Svarbu paminėti, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, jis turi teisę reikalauti per protingą terminą pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių prievoliniai teisiniai santykiai atsirado preliminarios sutarties pagrindu. Atsakovei sutartimis yra nustatytas penkerių metų garantijos terminas statinio defektams pašalinti. Vadinasi, ieškovams kreipiantis į atsakovę dėl atsiradusio statybos broko, netinkamų medžiagų panaudojimo, yra atsakovės pareiga atlyginti užsakovo (ieškovų) išlaidas, susijusias su defektų, nustatytų per garantinį terminą, šalinimu (Statybos įstatymas 36 straipsnio 1 dalis).
Taigi, iš šių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė UAB „Plienas“ pardavė ieškovui A. C. 82,44 kv.m naudingo ploto gyvenamąją patalpą - butą su 5,16 kv.m rūsiu, bendro naudojimosi ir 1/72 negyvenamąja patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-01-06 išrašas patvirtina, kad A. C. nuosavybės teise įsigijo 4 kambarių antrame aukšte 82,44 kv.m bendrojo ploto, 84 proc.baigtumo 2005 metų statybos pradžios (2006 metų statybos pabaigos metai), 318777 Lt vidutinės rinkos vertės butą su rūsiu ir bendro naudojimosi patalpomis (I tomas b.l.19-23). Atsakovė, paneigdama ieškovų pretenzijas, jog namas dar nepriduotas, pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-02-13 išrašą, iš kurio nustatyta, jog pastatas – Gyvenamasis namas su prekybos, visuomeninio maitinimo patalpomis ir 2 – jų aukštų uždaru parkingu, užbaigtas statyti 2009 metais (baigtumo procentas 100). Registro duomenimis, šio pastato turto administravimas nustatytas uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“. Suformuotas pastato naujas (daikto registravimas) pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų 2009-11-10 bylą, o statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas 2011-08-12. Įrašas Registro centre galioja nuo 2011-08-16, todėl teigti, kad pastatas dar nepriduotas nėra pagrindo (II tomas b.l.93-99). Nustatyta, kad ieškovas – buto savininkas A. C. po nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties su UAB „Plienas“ pasirašymo 2007 metais, nesikreipė į Valstybės įmonės registrų centro Klaipėdos filialą dėl duomenų pakeitimo (II tomas b.l.100-101). Kadangi Statybos užbaigimo komisija, 2011-08-12 pasirašė statybos, vykdytos (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis 2-jų aukštų uždaru parkingu, užbaigimo aktą (II tomas b.l.15-25), buvo laikomas pagrindu dėl statybos 100 procentų baigtumo ir objektas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Teismas laiko, kad ieškovai nepateikė įrodymų, objektyviai pagrindžiančių, kad jiems buvo neteisingai paskaičiuotas suvartotos šilumos energijos kiekis, ar kad skaitikliai netinkami naudotis. Kaip matyti, šios aplinkybės buvo Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2011-03-01 išnagrinėtos kitoje civilinėje byloje Nr. 2-876-122 (I tomas b.l.111-115) bei 2011-12-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi apeliacinis skundas buvo atmestas (I tomas b.l.117-120) tarp tų pačių šalių ir kartojamos ieškovų ieškiniuose šioje byloje, todėl šis klausimas pakartotinai nenagrinėtinas, nes šalys nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, turinčius prejudicinę galią.
Pagal preliminarios sutarties priede Nr. 1 numatomų atlikti darbų sąmatą yra 9 punkte įrašyta, jog bute įrengiamas šilumos apskaitos prietaisas (I tomas b.l.39), bet pastato (buto, patalpų) šilumos (karšto vandens) įrenginių prijungimo (atjungimo, rekonstravimo, remonto) 2004-06-03 techninės sąlygos Nr. 199, išduotos AB „Klaipėdos energija“ įsakmiai reglamentuoja, jog montuojant naudoti tik sertifikuotus Lietuvoje įrenginius ir gaminius bei karšto vandens skaitiklius montuoti bendro naudojimo patalpose su galimybe patikrinti parodymus (II tomas b.l.82-83).
Ieškovas su atsakove 2007-05-25 yra pasirašęs buto statybos ir vidaus apdailos darbų atlikimo patvirtinimo aktą (II tomas b.l.80-81). Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (Civilinio kodekso 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus.
Taigi aktu A. C. patvirtino, jog darbai numatyti 2005-09-05 sutarties Nr. 1 priede yra atlikti pilnai ir tinkamai, akte darbų trūkumai neišvardinti, todėl teigti, kad namo statytojo buvo darbai atlikti nekokybiškai, siųstos pretenzijos ir raštai, o į juos atsakovė nereagavo, nėra pagrindo. Darytina išvada, kad nuo 2007 m. birželio 5 d. pradžios, pretenzijų dėl paslaugų kokybės ieškovai nereiškė.
Bylos medžiaga pagrindžia, kad atsakovė į ieškovės S. C. pareiškimus reaguodavo. Taip 2007-05-25 buvo perdažyta buto laiptinės siena ir antro aukšto koridorius atsakovės sąnaudomis (II tomas b.l.112). Taip pat išsamiai atsakyta į pareiškimus, skundus dėl nekokybiškų statybos darbų, dėl ko, jos nuomone, bute atsirado pelėsis (grybelis), dėl ko skaitliukai yra specialioje patalpoje, išaiškinta kaip naudotis radiatorių termoreguliatoriais, patalpų vėdinimo nauda, išaiškinta mokesčių nemokėjimo pasekmės, pateikti įrenginių patikros sertifikatai (I tomas b.l.70-86,99-103; II tomas b.l.54-56,65-66,86-92).
Pažymėtina, kad šalys privalėjo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, kad ji būtų įvykdyta kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Šiuo atveju nėra nustatyta, kad darbai buvo atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų. Jeigu ieškovai buvo aptikę tokius trūkumus, tai turėjo teisę iš atsakovės reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinant darbų kainą bei atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (Civilinio kodekso 6.401 straipsnio 1 dalis, 6.200, 6.665 straipsniai).
Teismas sutinka su atsakovės atstovės teiginiais, kad ji negali ginčyti ieškovų bute nurodytų defektų atsiradimo fakto, pagal kurį privalėtų atsakyti už statinio defektus pagal rangos sutartį ir įstatymą, nes toks faktas neužfiksuotas nustatytu laiku bei nepagrįstas leistinais įrodymais (ekspertize). Civilinio kodekso 6.695 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo norminių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Projektuotojai, techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, jeigu jie atsirado dėl jų sutartimi su rangovu nustatytos pareigos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, arba iš delikto – Statybos įstatymo 26 straipsnio, Reglamento STR 1.09.03:1997 netinkamo vykdymo. Nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti šias priežastis su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais (Civilinio kodekso 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
Kaip minėta, šalys aptarė statybos darbų, įrenginių sumontavimo ir kt. gamintojų ar tiekėjų suteiktą garantinį laiką, per kurį atsiradusius namo defektus, atsakovė savo lėšomis ištaisytų. Tačiau nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės teiginius, jog keičiant preliminarios sutarties sąlygas, pagal kurias keitėsi numatytos statybos projektas, visi klausimai buvo suderinti raštu su buto savininku, todėl teigti, kad bute įrengtas vienas be stogo balkonas, įstatyti ne mediniai, o plastikiniai langai, durys, grindys ir sienos neatitinka kokybės standartų ir tai buto savininkai pastebėjo ne įsikėlę 2005 metais į butą, o tik 2009 metais, vertintina kritiškai.
Bylos medžiaga patvirtina, jog AB „Klaipėdos energija“ ir atsakovė 2006-12-28 buvo sudariusi šilumos pirkimo – pardavimo laikinąją sutartį, kuri galiojo iki 2007-09-30. Vėliau šilumos energija, vadovaujantis teisės aktais, buvo per įvadinį šilumos apskaitos prietaisą tiekiama tiesiogiai buitiniams šilumos vartotojams. Šilumos apskaitos prietaisams nuolat atliekama patikra ir išduodami sertifikatai, todėl svarbu, kad tokie prietaisai būtų specialistams prieinamoje specialioje patalpoje (Civilinio kodekso 6.387 straipsnis). Kaip matyti elektros tinklo nuosavybės 2009-12-03 aktu, elektros energijos pirkimo – pardavimo 2009-12-09 sutartimi savo parašu ieškovas A. C. patvirtina, jog jis tapo abonentu ir skaitiklių savininku (I tomas b.l.99-103), todėl savo turtu atitinkamai privalo pasirūpinti pats (Civilinio kodekso 6.383, 6.384 straipsniai).
Akivaizdu, kad ieškovų pateiktoji Pastato sandarumo oro skverbties 2012-02-17 matavimo ataskaita negali patvirtinti ir įrodyti, kokios būklės buvo buto konstrukcijos ir langai 2005 metais, t. y. ieškovų įsikėlimo į butą metu bei 2007-06-05 – buto pirkimo metu. Ieškovai neneigia, kad butu pradėjo naudotis dar 2005 metais. Tačiau jokių duomenų nepateikė, kad buto pirkimo metu langai neatitiko jiems keliamų reikalavimų, kaip nėra ir kitų, ieškovo bute atsiradusių statybos darbų kokybės standartams neatitikimo, rodiklių. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, šalių paaiškinimams ir rašytiniams įrodymams, labiau tikėtina atsakovės išvadomis, jog nuo 2005 metų įvyko medžiagų savaiminis nusidėvėjimas, kurį įtakojo netinkamas turto eksploatavimas, todėl nėra pagrindo ieškinio reikalavimus tenkinti.
Taip pat ieškovų patirtieji nuostoliai liko neįrodyti, nes nėra nustatytas priežastinis ryšys dėl ieškovų nurodyto atsakovės neveikimo ir nereagavimo į jų pretenzijas (Civilinio proceso kodekso 185,197,200 straipsniai).
Be kita ko, svarbu paminėti, kad priežastinis ryšys iš dalies yra fakto klausimas. Taigi, tokį faktą nagrinėjamoje byloje ieškovai neįrodė, o Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu). Tačiau ieškovai iki 2009 metų nemanė, jog jų teisės yra pažeidžiamos ir per įstatymuose nustatą terminą nepasinaudojo teise kreiptis į teismą, pareikšdamos nurodytus reikalavimus, todėl atsakovo prašymu, teismui, be to, kas išdėstyta, dar yra pagrindas ir taikyti ieškinio senatį (Civilinio kodekso 1.125, 1.126 straipsniai). Tačiau teismas reikalavimą apginti pažeistą teisę priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas būtų pasibaigęs (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1 dalis).
Ta aplinkybė, kad butą, su kurio nuosavybės teisių įgijimu (2007-06-26 įregistruotas turto 84 procentų baigtumas) savo reikalavimus sieja ieškovai, vertinant šį faktą ieškinio senaties termino aspektu, neturi ir negali turėti įtakos ieškovų teisėms pareikšti ieškinį dėl nekokybiškos statybos ir bute sumontuotų įrenginių nuginčijimo. Ieškovų reiškiamų pretenzijų, ieškinio senaties terminams suėjus, skaičiavimas, vadovaujantis nei preliminaria sutartimi nei pagrindine buto sutartimi, neprasidėjo iš naujo. Kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino. Kaip minėta, preliminaria sutartimi šalys buvo aptarusios garantinius terminus, o darbo rezultatas – butas ieškovams buvo perduotas pasirašius notarinę buto pirkimo – pardavimo sutartį dar 2007-06-05, nuo kurios imta skaičiuoti ieškinio senaties terminus. Tačiau jei buvo pranešta apie trūkumus per garantinį terminą, ieškinio senaties laikas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises reikšdamas ieškinį ir ieškovai, jų nuomone, 2012-06-22 tokia teise pasinaudojo (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis, 6.666, 6.667 straipsniai).
Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą ir likdamas nešališkas, užtikrino abiems šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Todėl išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus bylą, ir įvertinus šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovai neįrodė, jog yra pagrindas ieškinio reikalavimus patenkinti, todėl ieškinys atmestinas.
Bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų atsakovei nepriteistinos, nes iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 93, 270, 279 straipsniais, teismas
nuspren džia:
ieškovų A. C. (A. C.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“, į. k. 152416499, buveinė – Druskininkų g. 15-11, Palanga (adresas korespondencijai - Danės g. 15, Klaipėda), atmesti.
Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.