- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- e2-5224-1054/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Skuodo globos namų
- Atsakovas
- Z. M.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
trečiojo asmens VšĮ Skuodo globos namų Bendruomeninių vaikų globos namų padalinio atstovei D. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui Z. M. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo VšĮ Skuodo globos namų Bendruomeninių vaikų globos namų padalinys.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo atskirti nepilnametį vaiką – D. M. – nuo jos tėvo Z. M. ir nustatyti D. M. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad atsakovas Z. M. ir Z. L. (Ž.) (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros D. M.. (duomenys neskelbtini) Skuodo rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria parvirtino Z. M. ir Z. L. (Ž.) taikos sutartį. Taikos sutartyje nurodyta, kad D. M. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jos motina Z. L. (Ž.), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Z. M. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą savo nepilnametei dukrai D. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 40 eurų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko mama Z. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) Mirus mergaitės mamai, su kuria buvo nustatyta jos gyvenamoji vieta, ieškovės specialistai atliko vaiko D. M. situacijos vertinimą. Vertinimo metu buvo nustatyti rizikos veiksniai: vaiko mama mirė, o tėvas dėl ligos neturi galimybės rūpintis dukra, turinčia sunkią protinę negalią. Nustatytas vaiko apsaugos poreikis, kadangi tėvas pats yra sergantis, jam nustatytas (duomenys neskelbtini), D. M. buvo laikinai apgyvendinta pas emociniais ryšiais su vaiku susijusį asmenį J. Ž.. Ieškovės specialistai kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti nepilnametę D. M. iš jos tėvo Z. M.. 2021 m. gruodžio 2 d. teismas priėmė nutartį, kuria išdavė leidimą paimti vaiką D. M. iš jos tėvo Z. M.. Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 14 d. direktoriaus įsakymu Nr. Al-889 nuo 2021 m. gruodžio 14 d. vaikui D. M. nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju (rūpintoju) paskirtas (duomenys neskelbtini). Z. M. nurodė, kad tikrai dėl savo sveikatos būklės neturi galimybės vaiko auginti, tačiau su dukra ryšį palaiko, jai paskambina beveik kiekvieną dieną, jei negali prisiskambinti, tai skambina globos namų darbuotojams ir jie paduoda telefoną pasikalbėti su vaiku. Tėvas teigė, kad dukros labai pasiilgo, tačiau dėl savo negalios neturi galimybės jos aplankyti, sakė, jog prašys, kad globos namų darbuotojai D. trumpam atvežtų i jo namus. Paskutinį kartą su D. buvo susitikęs panašiai prieš metus laiko. Anot vyro, vaikui išlaikymą teikia, jam paštininkė per paštą padeda išsiųsti piniginę perlaidą kas tris mėnesius po 120 eurų į (duomenys neskelbtini). Z. M. teigė, jog sutinka, kad dukra D. nuo jo būtų atskirta, nes pats tikrai neturi galimybės jos auginti dėl savo sveikatos būklės, tik norėtų ir toliau su vaiku bendrauti. VšĮ Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centro Medicininiame pažymėjime, nurodyta, jog Z. M. yra neįgalaus ir vaiko globoti negali. D. M. laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 28 d. iki 2024 m. kovo 21 d. nustatytas sunkus neįgalumo lygis. D. M. negali augti kartu su biologiniu tėvu, nes atsakovas Z. M. dėl savo sveikatos būklės neturi galimybės savarankiškai prižiūrėti, auginti dukrą, užtikrinti jai saugią namų aplinką, užtikrinti ugdymą, sveikatos priežiūrą, o D. dėl jos sunkios negalios reikalinga ypatinga priežiūra ir rūpestis ja, kai šiuo atveju atsakovui pačiam nustatytas antrojo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka tapti D. M. nuolatiniu globėju ir vaiko gaunamų lėšų administratoriumi.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė parodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo.
Atsakovui pareikštas ieškinys dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo tuo pagrindu, kad atsakovas negyvena kartu su dukra dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
Tėvų valdžios ribojimas iš esmės yra tėvų teisių, susijusių su vaiku, įgyvendinimo sustabdymas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y., kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų. Kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos) (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas turi nepilnametę dukrą D. M., gimusią (duomenys neskelbtini).
Vaiko mama Z. Ž. mirė (duomenys neskelbtini).
Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 14 d. direktoriaus įsakymu Nr. Al-889 nuo 2021 m. gruodžio 14 d. vaikui D. M. nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėjui (rūpintoju) paskirtas (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, jog teismui sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį klausimą, turi būti atsižvelgta į vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis, CK 3.183 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaiko tėvas Z. M. neturi galimybių šiuo metu pats pasirūpinti dukra D., negali jos kasdien prižiūrėti, nes yra silpnos sveikatos. Pats atsakovas sutinka, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu geriausiai gali pasirūpinti jo dukra D. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, vaiko tėvas bendrauja su dukra telefonu ir teikia jai išlaikymą, tačiau dėl blogos savo sveikatos negali pats rūpintis savo dukra. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad nepilnametė D. M. dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o ne dėl tėvo kaltų veiksmų, negyvena su tėvu, todėl šiuo atveju tikslinga taikyti vaiko atskyrimo nuo tėvo apribojimo būdą, kuris gali būti panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvo atskirtas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, atsakovas šiuo metu neturi realių galimybių užtikrinti tinkamą dukros priežiūrą, jos auklėjimą bei įgyvendinti kitas įstatyme numatytas motinos teises ir pareigas, todėl tai sudaro pagrindą nepilnametę D. M. atskirti nuo tėvo Z. M. (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).
Išaiškintina, jog atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Prašymą panaikinti vaiko atskyrimą nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti tėvai, vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas), artimieji vaiko giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras (CK 3.182 straipsnio 4).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio 1 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo D. M..
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 4 dalimi, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Ieškovė prašo teismo D. M. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti (duomenys neskelbtini). Su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko ir atsakovas. Trečiojo asmens atstovė parodė, kad D. augina ir ja rūpinasi jau ilgą laiką. Byloje nėra duomenų, kad nepilnametės D. M. gyvenamosios vietos nustatymas (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo prieštarautų ar kenktų vaiko interesams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, nepilnametės D. M. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina (duomenys neskelbtini) (CK 3.183 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Už ieškinio pateikimą į valstybės biudžetą turėjo būti sumokėta 105 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą atskirti vaiką nuo tėvo ir su tuo susijusius reikalavimus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, turėtų būti išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio l dalis). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo teismas įvertina tai, kad ieškovės ieškinio pagrindinis reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, pareikštas vaiko interesais, atsakovo nepilnametė dukra atskiriama nuo tėvo dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o ne dėl tėvo kaltų veiksmų. Įvertinus tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo kaltės ir ne dėl jo nepagrįstos procesinės pozicijos, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Atskirti nepilnametį vaiką – D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) –, nuo tėvo Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti vaiko D. M. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini).
Inicijuoti bylos iškėlimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo D. M..
Nepriteisti iš atsakovo Z. M. valstybei 105 Eur (vieno šimto penkių eurų) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.