Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-32-563/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-14
Bylos Nr.
1-32-563/2021
Teisminio proceso Nr.
1-04-6-00044-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Olcvikienė
Kaltinamasis
J. Š., M. O. Š.
Advokatai
Tomas Juodys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-32-563/2021Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00044-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.7; 1.2.17.6.1; 2.3.6.4.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 14 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė,sekretoriaujant Aistei Marcijonaitei,dalyvaujant prokurorėms Daliai Mackevičienei, Dianai Mikelėnienei,kaltinamiesiems J. Š., M. O. Š. ir jų gynėjui advokatui Tomui Juodžiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis pradinį išsilavinimą, pensininkas, turintis neįgalumą (vidutinis specialiųjų poreikių lygis), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas;

M. O. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, turinti profesinį išsilavinimą, pensininkė, turinti neįgalumą (vidutinis specialiųjų poreikių lygis), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Š. kaltinamas tuo, kad neteisėtai vertėsi finansine veikla, o būtent:

jis, veikdamas bendrai grupėje su sutuoktine M. O. Š., laikotarpiu nuo 2005 m. kovo mėn. iki 2018-12-31, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, vesdamas bendrą šeimos ūkį, siekdamas ekonominės naudos, pasinaudodamas nekilnojamojo turto agentūromis, paskelbęs viešai prieinamą informaciją apie skolinamus pinigus, sudarant notariškai patvirtintas paskolų sutartis, paskolos užtikrinimui įkeičiant turtą, surašant vekselius, buitines paskolų sutartis ir žodiniu susitarimu, pažeisdamas 2002-09-10 Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2 straipsnio 7 dalį (2007-10-25 įstatymo Nr. X-1306 redakcija) „Finansų įmonė – Lietuvos Respublikos įmonė arba užsienio valstybės įmonės padalinys, kuris veikia Lietuvos Respublikoje įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka ir verčiasi vienos arba daugiau šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5–17, 19 punktuose nurodytų finansinių paslaugų teikimu“, 2 straipsnio 7 dalį (2011-12-22 įstatymo Nr. X-1872 redakcija) „Finansų įmonė – Lietuvos Respublikos įmonė arba užsienio valstybės įmonės padalinys, kurie veikia Lietuvos Respublikoje įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka ir kurių pagrindinę veiklos dalį sudaro vienos arba daugiau šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 punktą, nurodytų finansinių paslaugų teikimas“, 2 straipsnio 42 dalies 1 punktą (2004-03-23 įstatymo Nr. IX-2067 redakcija) bei 2 straipsnio 43 dalies 1 punktą (2011-05-12 įstatymo Nr. XI-1373 redakcija), kuriuose nurodyta, kad „Vertimasis finansinių paslaugų teikimu yra deklaravimas ūkinę veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose (steigimo dokumentuose, licencijose, patentuose ir kt.), kad asmuo teikia finansines paslaugas“; 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą (2009-12-10 įstatymo Nr. XI-554 redakcija), kuriame nurodyta, kad „Finansinės paslaugos yra skolinimas (įskaitant hipotekos paskolas)“; 4 straipsnio 1 dalį (originali įstatymo redakcija), kurioje nurodyta, kad „Finansų įstaiga – finansų įmonė arba kredito įstaiga, kuri atitinka abu šio Įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje nustatytus reikalavimus ir verčiasi bent vienos iš šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimu“, 4 straipsnio 1 dalį (2011-05-12 įstatymo Nr. XI-1373 redakcija), kurioje nurodyta, kad „Finansų įstaiga – finansų įmonė arba kredito įstaiga, kuri atitinka abu šio Įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje nustatytus reikalavimus ir verčiasi bent vienos iš šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimu“, 4 straipsnio 1 dalį (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1872 redakcija), kurioje nurodyta, kad „Finansų įstaiga – finansų įmonė arba kredito įstaiga“, nuostatas, neteisėtai, versliškai, stambiu mastu, neįsteigęs finansų įmonės, kitokiu būdu, kaip fizinis asmuo vykdė daugkartinio pinigų skolinimo fiziniams asmenims finansinę veiklą už atlygį ir už suteiktas paskolas gavo atlygį/palūkanas grynaisiais pinigais, t. y. suteikė ne mažiau kaip 43 paskolas (iš kurių J. Š. suteikė ne mažiau kaip 27 paskolas, M. O. Š. suteikė ne mažiau, kaip 16 paskolų) fiziniams asmenims iš viso už 1 893 200 Lt (2005 m. - 2014 m.) bei 38 000 Eur (2015 m. – 2018 m.), taip tyčia, sistemingai, versliškai, stambiu mastu vertėsi neteisėta pinigų skolinimo fiziniams asmenims finansine veikla ir iš viso gavo ne mažiau kaip 127 801,36 Eur pajamų, iš kurių 2006 m. - 2014 m. ne mažiau kaip 398 040 Lt bei 2015 m. - 2018 m. nemažiau kaip 12 521 Eur, kurių nedeklaravo ir iš viso nesumokėjo 19 170,34 Eur GPM mokesčio, iš kurių 2006 m. – 2014 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 59 707 Lt GPM mokesčio bei 2015 m. – 2018 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 1 878 Eur GPM mokesčio.

M. O. Š. kaltinama tuo, kad neteisėtai vertėsi finansine veikla, o būtent:

ji, veikdama bendrai grupėje su sutuoktiniu J. Š., laikotarpiu nuo 2005 m. kovo mėn. iki 2018-12-31, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, vesdama bendrą šeimos ūkį, siekdama ekonominės naudos, pasinaudodama nekilnojamojo turto agentūromis, paskelbusi viešai prieinamą informaciją apie skolinamus pinigus, sudarant notariškai patvirtintas paskolų sutartis, paskolos užtikrinimui įkeičiant turtą, surašant vekselius, buitines paskolų sutartis ir žodiniu susitarimu, pažeisdama 2002-09-10 Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2 straipsnio 7 dalį (2007-10-25 įstatymo Nr. X-1306 redakcija) „Finansų įmonė – Lietuvos Respublikos įmonė arba užsienio valstybės įmonės padalinys, kuris veikia Lietuvos Respublikoje įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka ir verčiasi vienos arba daugiau šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5–17, 19 punktuose nurodytų finansinių paslaugų teikimu“, 2 straipsnio 7 dalį (2011-12-22 įstatymo Nr. X-1872 redakcija) „Finansų įmonė – Lietuvos Respublikos įmonė arba užsienio valstybės įmonės padalinys, kurie veikia Lietuvos Respublikoje įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka ir kurių pagrindinę veiklos dalį sudaro vienos arba daugiau šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 punktą, nurodytų finansinių paslaugų teikimas“, 2 straipsnio 42 dalies 1 punktą (2004-03-23 įstatymo Nr. IX-2067 redakcija) bei 2 straipsnio 43 dalies 1 punktą (2011-05-12 įstatymo Nr. XI-1373 redakcija), kuriuose nurodyta, kad „Vertimasis finansinių paslaugų teikimu yra deklaravimas ūkinę veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose (steigimo dokumentuose, licencijose, patentuose ir kt.), kad asmuo teikia finansines paslaugas“; 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą (2009-12-10 įstatymo Nr. XI-554 redakcija), kuriame nurodyta, kad „Finansinės paslaugos yra skolinimas (įskaitant hipotekos paskolas)“; 4 straipsnio 1 dalį (originali įstatymo redakcija), kurioje nurodyta, kad „Finansų įstaiga – finansų įmonė arba kredito įstaiga, kuri atitinka abu šio Įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje nustatytus reikalavimus ir verčiasi bent vienos iš šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimu“, 4 straipsnio 1 dalį (2011-05-12 įstatymo Nr. XI-1373 redakcija), kurioje nurodyta, kad „Finansų įstaiga – finansų įmonė arba kredito įstaiga, kuri atitinka abu šio Įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje nustatytus reikalavimus ir verčiasi bent vienos iš šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimu“, 4 straipsnio 1 dalį (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1872 redakcija), kurioje nurodyta, kad „Finansų įstaiga – finansų įmonė arba kredito įstaiga“, nuostatas, neteisėtai, versliškai, stambiu mastu, neįsteigusi finansų įmonės, kitokiu būdu, kaip fizinis asmuo vykdė daugkartinio pinigų skolinimo fiziniams asmenims finansinę veiklą už atlygį ir už suteiktas paskolas gavo atlygį/palūkanas grynaisiais pinigais, t. y. suteikė ne mažiau kaip 43 paskolas (iš kurių M. O. Š. suteikė ne mažiau kaip 16 paskolų, J. Š. suteikė ne mažiau kaip 27 paskolas) fiziniams asmenims iš viso už 1 893 200 Lt (2005 m. - 2014 m.) bei 38 000 Eur (2015 m. – 2018 m.), taip tyčia, sistemingai, versliškai, stambiu mastu vertėsi neteisėta pinigų skolinimo fiziniams asmenims finansine veikla ir gavo iš jos ne mažiau kaip 398 040 Lt (2006 m. - 2014 m.) bei 12 521 Eur (2015 m. - 2018 m.), iš viso 127 801,36 Eur pajamų, kurių nedeklaravo ir nesumokėjo GPM mokesčio 59 707 Lt (2006 m. – 2014 m.) bei 1 878 Eur (2015 m. - 2018 m.), iš viso nesumokėjo 19 170,34 Eur GPM mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamasis J. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl kaltinimo prisipažino. Nurodė, kad dėl ligų vartoja daug vaistų, dėl ko nebeturi atminties, mažai ką prisimena. Todėl teismas gali vadovautis jo anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu, duotais parodymais, kuriuos tvirtina. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis J. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2006-2018 m. fiziniams asmenims pagal sudarytas paskolų sutartis, vekselius, buitines paskolų sutartis ir žodinius susitarimus skolino pinigus. Jo sutuoktinė M. O. Š. 2006 m. turėjo pažįstamą nekilnojamojo turto agentūroje „C.“, kurios darbuotojai surasdavo asmenis, kuriems reikėjo paskolinti pinigų, ir kreipdavosi į jį arba M. O. Š.. Be šios nekilnojamojo turto agentūros dar naudojosi kitų kelių agentūrų paslaugomis, tačiau jų pavadinimų nepamena. Kiek tiksliai turėjo pinigų skolinimo sandoriams su asmenimis, nepamena, nes ne visada sudarydavo rašytines ar notarines paskolų sutartis. Būdavo atvejų, kad asmenims skolindavo nedideles sumas žodiniu susitarimu. Asmenims pinigus skolindavo iš savo asmeninių lėšų. Jo sutuoktinė žinojo apie tai, kad jis skolina pinigus, kaip ir jis žinojo, kad ji taip pat skolina pinigus. Kartu su sutuoktine per 2005 – 2014 m. galėjo paskolinti apie 1 893 200 Lt, o per 2015 – 2018 m. apie 38 000 Eur. Pinigus skolino daug metų iš grąžintų skolų, antstolių išieškotų sumų iš skolininkų, parduoto nekilnojamojo turto. Pripažįsta, kad skolino pinigus J. O., I. R., A. P., L. V., K. V., J. Š., L. J., D. B., A. B., V. B., V. S. L. ir G. L., sudarant paskolų sutartis, surašant vekselius, buitines paskolų sutartis ir žodiniu susitarimu. Už pinigų skolinimą jam buvo mokama 0,5 proc. ar 1 proc. mėnesinių palūkanų. Nepamena, kokias tikslias palūkanų sumas ir kokiomis aplinkybėmis jam mokėjo minėti asmenys, nes praėjo daug laiko. Kratos metu jo sodo sklypo statinyje rastuose žalios spalvos sąsiuvinyje, sąsiuvinyje su užrašu „R. Š.“ ir geltonos spalvos sąsiuvinyje yra jo ranka daryti įrašai su duomenimis apie jo paskolintas pinigų sumas, skolinimo datas, palūkanų procentus, mėnesines palūkanų sumas, palūkanų grąžinimo datas. Šiuos užrašus vedė dėl savęs, kad žinotų, kiek asmuo jau yra sumokėjęs. Laiku nesumokėjus procentų, kreipdavosi į antstolius dėl skolos išieškojimo. Kuomet 2006-2018 m. asmenims skolino pinigus, jie mokėjo palūkanas, tačiau, kiek tiksliai gavo pajamų už pinigų skolinimą, nepamena. Tai, kad, norint skolinti pinigus fiziniams asmenis už palūkanas, reikia turėti licenciją, nežinojo. Nesidomėjo, ar jo pinigų skolinimo veikla už atlygį yra teisėta. Gailisi, kad padarė nusikalstamą veiką, pažada to daugiau nebedaryti. Su sutuoktine M. O. Š. iki 2019-10-29 sumokės apskaičiuotą nesumokėtą GPM sumą. (12 t., b. l. 13-14, 23, 26-27, 30-31)

Kaltinamoji M. O. Š. teisiamojo posėdžio metu kalta dėl kaltinimo prisipažino ir nurodė, kad teismas gali vadovautis jos anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu, duotais parodymais, kuriuos tvirtina, jų nekeičia. Papildomai paaiškino, kad pinigus uždirbo su pirmu vyru eidami į jūrą. Kartu nusipirko kooperatinį butą, o kitus butus įsigijo iš uždirbtų pinigų. Tuo metu, t. y. 2005-2018 m., turėjo daug pažįstamų, nes važinėjo į Vokietiją, Rumuniją, Jugoslaviją. Žmonės, kuriems skolino pinigus, buvo pažįstami iš komercinių kelionių. Daug kas kvietė ją kooperuotis į verslą, bet ji nenorėjo. Prašydavo jos paskolinti pinigų. Oficialiai (2009 m.) procentus gavo tik iš A. D.. J. P., dirbusi notarinėje, pinigus prašė paskolinti išleisti dukrą į mokslus. Norėjo atsikratyti A. D. pinigais, todėl ieškojo pirkti butą, kurį surado Neringoje. A. S. buvo visiškai jai nepažįstamas, pasirašė su juo vekselį. Jam davė tiek pinigų, kiek jam reikėjo, palūkanų negavo, ten buvo delspinigiai. Sutartyje nurodyta, jog tai delspinigiai, o hipotekoje - nenumatytos palūkanos. A. S. grąžino dalį pinigų, kuriuos nurašė kaip skolos dalies grąžinimą. Kas iš judviejų mokėjimo paskirtyje pasiūlė nurodyti, jog tai materialinė parama, neprisimena. Tai buvo skolos nurašymas. Iki šiol A. S. nėra atidavęs visos skolos. Dėl R. K. buvo taip, jog paskolos sutartis buvo sudaryta su jos tėvu. Jos tėvas įkeitė savo sklypą sūnaus ir dukros vardu. Jo vaikai net nežinojo kur yra tie sklypai. R. K. atsiuntė 12 000 Eur, šiuos pinigus jie įskaitė kaip skolos grąžinimą. Jokių procentų nebuvo. Sutartis buvo sudaryta pas notarą, vadovaujant R. K. tėvui B.. Šiai dienai jie dar liko skoloje. Palūkanos buvo siūlomos, jiems sakė „sėdėkit ramūs, procentus mokėsim“, bet jie džiaugėsi atgavę savo sumą, palūkanų negavo. Pinigus (12 000 Eur) siuntė per banką. B. siuntė savo dukrai R. K., o ji – jiems (M. O. Š. ir J. Š.). Už skolas buvo paėmę R. K. namą, kuris buvo areštuotas. Nuėmus areštą ir pardavus namą jie sau pasiėmė 180 000 Eur. Užrašus vedė dėl savęs, žiniai, kiek būtų gavusi iš žmogaus pinigų. Rašė tą sumą, kurią turėtų gauti. 2014 m. sumokėjo mokesčiams priklausančius 15 procentų, bet po to sumokėta suma jai buvo grąžinta, nes turi mažą pensiją. Žalą atlygino. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamoji M. O. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2006-2016 m. skolino fiziniams asmenims pinigus pagal sudarytas paskolų sutartis ir surašant vekselius. Daugiausia pinigus skolindavo savo pažįstamiems asmenims, retkarčiais pasinaudodama nekilnojamojo turto agentūros „C.“ darbuotojais. Šios nekilnojamo turto agentūros darbuotojai surasdavo asmenis, kuriems reikėjo paskolinti pinigų ir kreipdavosi į ją arba jos sutuoktinį J. Š.. Nepamena, ar be šios nekilnojamojo turto agentūros dar naudojosi kitų agentūrų paslaugomis. Kiek tiksliai turėjo pinigų skolinimo sandoriams ir kokias sumas skolino, nepamena, nes nevedė pinigų skolinimo ir grąžinimo apskaitos. Pinigus skolino iš savo asmeninių lėšų. Jos sutuoktinis žinojo apie tai, kad ji skolina pinigus, ji taip pat žinojo, kad jis skolina pinigus. Kartu su sutuoktiniu per 2005 - 2014 m. galėjo paskolinti apie 1 893 200 Lt, o per 2015 – 2018 m. apie 38 000 Eur. Pinigus skolino daug metų iš grąžintų skolų, antstolių išieškotų sumų iš skolininkų, parduoto nekilnojamojo turto. Tokių didelių pinigų sumų iš karto neturėjo. Pripažįsta, kad skolino pinigus R. K., O. V., G. P., A. S., V. P., A. S., A. D., J. P., E. K. ir A. S., sudarant paskolų sutartis ir surašant vekselius. Buvo keletas atvejų, kai už suteiktas paskolas iš asmenų gavo pajamų už pinigų skolinimą, tačiau šiuo metu nepamena tikslių aplinkybių, gautų sumų. Kratos metu iš gyvenamosios vietos paimtame rudos spalvos sąsiuvinyje su užrašu „Drawing map“ yra jos ranka daryti įrašai apie A. S. suteiktas paskolas, apskaičiuotos delspinigių sumos, kurias A. S. jai nesumokėjo. Tai, kad norint skolinti pinigus fiziniams asmenis už palūkanas, reikia turėti licenciją - nežinojo. Nesidomėjo, ar jos pinigų skolinimo veikla už atlygį yra teisėta. Gailisi, kad padarė nusikalstamą veiką ir pasižada ateityje to nebedaryti. Ji su sutuoktiniu iki 2019-10-29 sumokės apskaičiuotą nesumokėtą 19 170,34 Eur mokesčio sumą. (12 t., b. l. 57-58, 65, 68-69, 72-73)

Kadangi kaltinamieji J. Š. ir M. O. Š. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino pilnai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kaltinamųjų gynėjui, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Iš liudytojo K. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad nuo 2003 m. skolinosi iš J. Š. pinigus, mokėdamas mėnesines palūkanas. Palūkanų procentą ir sumą nurodydavo pats J. Š., kuris už pinigų skolinimą prašė mokėti nuo 2 iki 2,5 proc. mėnesinių palūkanų. Pirmą kartą iš J. Š. pasiskolino 1 000 litų 2003 m. pradžioje, pasirašė buitinę paskolos sutartį, sutarę, kad per mėnesį mokės 2,5 proc. palūkanų, skolą grąžins po metų, tačiau skolos negrąžino. Dar keletą kartų iš jo pasiskolino 2 000 litų ir 3 000 litų grynais pinigais, surašant vekselį. Už pinigų skolinimą turėjo mokėti 2 proc. mėnesines palūkanas. Kadangi ne visada laiku sumokėdavo palūkanas, todėl perrašydavo vekselį didesnei įsiskolintai pinigų sumai, o ankstesnius vekselius prie jo akių suplėšydavo arba atiduodavo. Vekselius apmokėjimui visada paduodavo J. Š.. 2006 m. prireikė lėšų žemės ūkio įrangai įsigyti. 2007 m. pradžioje J. Š. paprašė paskolinti 40 000 litų. 2007-02-03 nuvažiavus pas jį į namus, J. Š. padavė 40 000 litų grynais pinigais, tačiau liepė surašyti vekselį, kad iš jo skolinasi 60 000 litų ir skolą turi grąžinti iki 2012-06-03. 20 000 litų nedavė, pasakęs, kad tai yra nesumokėtos palūkanos už ankščiau pasiskolintas pinigų sumas. Kas mėnesį turėjo mokėti 2 proc. mėnesinių palūkanų nuo 60 000 litų. Per mėnesį tai sudarė ne mažiau kaip 1 200 litų palūkanų. Palūkanas pradėjo mokėti nuo kito mėnesio, kai pasiskolino pinigus. Pritrūkus lėšų, nustojo mokėti ir J. Š. pradėjo reikalauti grąžinti skolą. J. Š. nurodymu 2013-03-09, atgaline data, perrašė vekselį, kad jis 2007-02-03 paskolino 75 000 litų. J. Š. padidino jo skolą 15 000 litų, būtent tai sumai, kiek jis buvo nesumokėjęs palūkanų. Perrašytą vekselį J. Š. pasiėmė sau, o ankstesnį vekselį (60 000 litų) grąžino. Po vekselio perrašymo toliau mokėjo kas mėnesį palūkanas. Per 2007 m. sumokėjo ne mažiau kaip 10 000 litų palūkanų, 2008 m. - ne mažiau kaip 10 000 litų palūkanų, 2009 m. nemokėjo palūkanų, 2010 m. – 7 000 litų, 2011 m. – 36 000 litų, 2012 m. – 15 500 litų. (6 t., b. l. 54-55)

Iš liudytojos J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2007 m. jos verslui vystyti reikėjo piniginių lėšų. Iš pažįstamų sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdos m., yra nekilnojamojo turto agentūrą, kuri suranda asmenis - kreditorius, kurie gali paskolinti pinigų už užstatą. 2007 m. liepos mėn. kreipėsi į agentūrą, kad padėtų surasti asmenį, kuris galėtų paskolinti 90 000 litų, skolos grąžinimo užtikrinimui įkeičiant jos nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Po kurio laiko agentūros darbuotoja paskambinusi pasakė, kad turi kreditorių, kuris įvertino jos įkeičiamo turto vertę ir jis yra tinkamas paskolai gauti. Agentūros darbuotoja buvo ją informavusi, kad kreditoriui turės mokėti palūkanas. Po kurio laiko agentūros darbuotoja pranešė, kad ji turi nuvykti į (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdos m., esantį notarų biurą pasirašyti paskolos sutarties. 2007-07-25 nuvyko į notaro biurą, kur jos laukė kreditorius J. Š. ir notaras. Notaro biure pasirašė paskolos sutartį ir gavo 90 000 litų grynais pinigais. Sutartyje buvo nurodyta, kad paskolą turi grąžinti po mėnesio, bet J. Š. jai pasakė, kad terminas nėra svarbu, tik užakcentavo, kad kas mėnesį iki mėnesio 25 dienos ji jam turi sumokėti po 750 litų. Skolą planavo grąžinti pardavusi įkeistą būtą, todėl sutiko kas mėnesį mokėti palūkanas. Dėl šeimyninių aplinkybių buto nepardavė, todėl nuolat mokėjo palūkanas. Tai tęsėsi iki 2009 m. gegužės mėn. Nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. sumokėjo 17 250 litų palūkanų. 2009 m. pritrūkus piniginių lėšų, vėl kreipėsi tiesiogiai į J. Š., kad paskolintų 25 000 litų. 2009-06-01 pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį skolą planavo grąžinti iki 2009-12-01. J. Š. ant vekselio užrašė, kad jai davė 36 000 litų, bet faktiškai iš jo gavo tik 25 000 litų. 11 000 litų jai nedavė. Pasakė, kad reikės mokėti palūkanas nuo 25 000 litų. Palūkanos sudarė 250 litų kas mėnesį. Nuo 2009 m. birželio mėn. kas mėnesį iki 25 dienos jam toliau mokėjo po 1 000 litų mėnesinių palūkanų. Palūkanas mokėjo iki 2010 m. vasario mėn., tačiau jis ją perdavė antstoliams, kad išieškotų iš jos skolas. (6 t., b. l. 2-3)

Iš liudytojo R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2010-02-10 atvyko J. Š. su žmona ir pradėjo aiškinti, kad jo žmona- J. Š. jiems pilnai nesumokėjo palūkanų už suteiktą paskolą, skolinga 20 000 litų palūkanų. J. Š. jam padavė baltą popieriaus lapą ir padiktavo paskolos sutarties turinį, kad jis iš jo pasiskolina 20 000 litų, nors R. Š. pinigų negavo. Jis surašė diktuojamą tekstą apie paskolos gavimą ir pasirašė, kad iš jo gavo pinigus. Po paskolos pasirašymo J. Š. iš karto jį perdavė antstoliui. (6 t., b. l. 5)

Iš liudytojo G. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2008 m. pradžioje verslui vystyti buvo reikalingos apyvartinės lėšos, todėl kreipėsi į paskolų agentūrą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Jis agentūros darbuotojai pasakė, kad ieško kreditoriaus 90 000 litų paskolai gauti, skolos grąžinimo užtikrinimui gali įkeisti butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Po kurio laiko paskambino agentūros darbuotoja ir pasakė, kad yra kreditorius, kuris sutinka paskolinti pinigus, davė jo telefono numerį. Toliau derybas su kreditoriumi J. Š. dėl paskolos vykdė be tarpininkės pagalbos. Derybų metu J. Š. pasakė, kad paskolins pinigus, tačiau jis turės mokėti kas mėnesį tam tikrą palūkanų procentą. Tiksliai nepamena procentų dydžio, bet kas mėnesį mokėjo ne mažiau kaip po 1 500 litų mėnesinių palūkanų. Kiek pamena, 2008 m. lapkričio mėn. viduryje su J. Š. nuvyko į notarų biurą (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdos m., kartu su savo uošvienė V. S. L., kur ji pasirašė su J. Š. paskolos sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad jis skolina 99 000 litų. Skolos grąžinimo užtikrinimui įkeitė butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., registruotą žmonos motinos V. S. L. vardu. Sutartyje buvo nurodyta, kad paskola suteikiama nemokant palūkanų, nors buvo susitarę, kad jis mokės palūkanas. Palūkanas sutiko mokėti, nes reikėjo pinigų. Po paskolos sutarties pasirašymo, notaro patalpose J. Š. jam padavė 90 000 litų grynais pinigais, nors paskolos sutartyje buvo nurodyta 99 000 litų paskola. Kaip suprato, 9 000 litų J. Š. pasiliko sau, kaip garantą, kad jis mokės palūkanas bei su skolos išieškojimu susijusių išlaidų apmokėjimui, jeigu negrąžins paskolos. Paskolos sutartyje buvo nurodyta, kad paskolą turi grąžinti po vieno mėnesio, tačiau J. Š. patarė į tai nekreipti dėmesio, nes kol jis mokės palūkanas, jis niekur nesikreips. Po paskolos sutarties pasirašymo asmeniškai J. Š. kas mėnesį mokėdavo sutartas palūkanas. Apie tai, kad jis moka palūkanas, J. Š. pasižymėdavo sąsiuvinyje. Palūkanas mokėjo apie du metus. Keletą kartų sumokėjo mažiau palūkanų, todėl J. Š. 2009 m. rugsėjo mėn. viduryje liepė pasirašyti paprastąjį vekselį, kuriame jis turėjo patvirtinti, kad iš J. Š. pasiskolino 10 000 litų, nors faktiškai jis tokios sumos negavo, tai buvo tik laiku nesumokėtos palūkanos. 2011 m. skolą perėmė kitas kreditorius-A. P.. J. Š. laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. rugpjūčio mėn. kas mėnesį daugiau ar mažiau sumokėdavo palūkanas. Ant apklausos metu pateikto 2009-09-15 paprastojo vekselio, pagal kurį jis įsipareigojo J. Š. iki 2011-09-15 grąžinti 10 000 litų, yra jo parašas. Vekselis buvo surašytas kaip garantas, jog jis sumokės procentus nuo gautos paskolos. (6 t., b. l. 7-8)

Liudytoja Violeta S. L. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojo G. L. duotus parodymus (6 t., b. l. 30-31).

Iš liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis, kaip fizinis asmuo 2008 m. teikė paskolas. Informaciją buvo pateikęs nekilnojamojo turto agentūrai, kuri buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdos m. Agentūros darbuotoja jam paskambinusi pasakė, kad yra žmogus, kuriam reikia paskolinti 44 000 litų, nurodė įkeičiamo turto adresą. Agentė paminėjo, kad turtas jau yra įkeista, tačiau pinigų reikia verslininkui, G. L.. Agentė taip pat nurodė, kad G. L. yra paskolinęs pinigų iš J. Š., kuriam skolos grąžinimo užtikrinimui yra įkeitęs uošvienei priklausantį butą. A. P. sudarė paskolos sutartį su V. S. L.. Pastarajai negrąžinus skolos, jis kreipėsi į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Iš notaro sužinojo, kad V. S. L. kreditorius yra J. Š.. A. P. pasiūlė perimti J. Š. skolą. 2011-08-06 su J. Š. pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią jis perėmė skolos – 108 051 litų iš V. S. L. išieškojimo teisę. J. Š. 2011 m. rugpjūčio mėn. grynais pinigais sumokėjo 40 000 litų perimtos skolos, o likusią sumą – 68 000 litų, dalimis grynais pinigais sumokėjo iki 2012 m. pabaigos (6 t., b. l. 113-114, 117-118). Prie apklausos protokolo pateikė notariškai patvirtintą 2008-11-17 sutartį dėl 44 000 litų paskolos suteikimo V. S. L. (6 t., b. l. 121).

Iš liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad J. Š. yra jo dėdė. Esant piniginių lėšų trūkumui skolindavosi iš jo pinigų. Pinigus nedidelėmis sumomis iš jo skolinasi nuolat nuo 2000 m. Iš pradžių pinigus jis skolindavo tarpusavio pasitikėjimu, o po to susirašydavo buitines paskolų sutartis ar vekselius J. Š. iniciatyva. Iš jo skolindavosi nuo 5 000 litų iki 8 000 litų. Buvo sutarta, kad už pinigų skolinimą mokės iki 1 proc. palūkanas, kartais atsiskaitydavo natūriniais mainiais, kadangi yra ūkininkas. Paskolas grąžindavo dalimis, J. Š. apie pinigų grąžinimą atsižymėdavo pas save. Tikslių pinigų skolinimo datų ir sumų nepamena. Apklausos metu pateiktoje 2000-11-27 buitinėje sutartyje, pagal kurią iš J. Š. skolinosi 750 dolerių, yra jo parašas, nurodytas mokėtinas mėnesinių palūkanų dydis - 2,2 procentai buvo nustatytas tarpusavio susitarimu, sandoris įvyko, skolą grąžino. Pateiktame 2006-08-31 neprotestuotiname paprastajame vekselyje, pagal kurį jis pasiskolino 3 000 litų, yra jo parašas, pinigus gavo. Kiek pamena, J. Š. iš pradžių pinigus jam skolindavo už didesnes palūkanas, o vėliau jas sumažino ir palūkanas mokėjo iki tol, kol grąžindavo pasiskolintą sumą. 2007 m. pavasarį pasiskolino apie 8 000 litų, negrąžinęs ankstesnių skolų. 2017 m. pavasarį paskolino 4 000 eurų, surašė paprastąjį vekselį. 2018 m. pavasarį, kovo mėn., pasiskolino 5 000 eurų, surašė paprastąjį vekselį, susitarę, kad mokės 1 proc. palūkanų. Skolas ir palūkanas grąžino po kelių mėnesių. Jis žinojo, kad J. Š. skolina pinigus už palūkanas, nes apie tai su juo pasikalbėdavo. (6 t., b. l. 10-11)

Iš liudytojos I. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2005 m. jai verslui vykdyti reikėjo pinigų. Kaimynystėje tuo metu gyveno J. Š., su kurio žmona- M. Š. išsikalbėjo, kad reikalingi pinigai ir pastaroji pasakė, kad juos gali paskolinti. Tuo metu jai reikėjo apie 70 000 litų. Susitikusi su J. Š. pas jį namuose 2005 m. kovo mėn. viduryje surašė buitinę paskolos sutartį, pagal kurią jis paskolino 70 000 litų, paskolą turėjo grąžinti po vieno mėnesio. J. Š. ją nuramino, pasakęs, kad pinigus jam turės grąžinti visą sumą – 70 000 litų, iš karto, o ne dalimis ir kol grąžins skolą, kas mėnesį turės mokėti mėnesines palūkanas. Koks buvo sutartas mokėti palūkanų procentas, nepamena. Kas mėnesį jam turėjo mokėti ne mažiau kaip 980 litų mėnesinių palūkanų. Kiek pamena, buitinėje sutartyje nebuvo nurodytos mėnesinių palūkanų procentas. J. Š. pasižymėdavo, kai ji sumokėdavo palūkanas. Skolą – 70 000 litų grąžino 2013 m. rugpjūčio mėn. viduryje. Iki tol, kas mėnesį mokėjo palūkanas – 980 litų. Palūkanas mokėjo nuo 2005 m. kovo mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. (8 metus). (6 t., b. l. 13-14)

Iš liudytojos D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2007 m. jai nekilnojamojo turto verslui vystyti reikėjo apie 150 000 litų. Tuo metu rado skelbimą, kad teikiamos paskolos už užstatą. Kokiomis aplinkybėmis susipažino su kreditoriumi J. Š., nepamena. 2007-10-04 (duomenys neskelbtini) g. esančiame notarų biure pasirašė paskolos sutartį dėl 163 000 litų paskolos gavimo iš dviejų kreditorių – J. Š. ir A. J.. Faktiškai iš abiejų gavo tik 150 000 litų. Paskolos sutartyje buvo nurodyta, kad paskola suteikiama nemokant palūkanų. Paskolos grąžinimo užtikrinimui įkeitė nekilnojamąjį turtą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Paskolos sutartyje buvo nurodyta, kad J. Š. paskolino 98 000 litų, tačiau faktiškai davė 90 000 litų paskolą grynais pinigais. Prieš skolinantis pinigus iš kreditorių žinojo, kad teks mokėti palūkanas ir tai sudarė apie 1,5 proc. mėnesinių palūkanų. Kadangi pinigus – 150 000 litų skolinosi iš dviejų kreditorių, tai buvo sutarta mokėti bendrą mėnesinių palūkanų sumą- 2 250 litų. Buvo susitarusi, kad kas mėnesį jiems mokės palūkanas, o jie pratęs paskolos grąžinimo terminą. J. Š. už jo paskolintus pinigus kas mėnesį mokėjo apie 1 350 litų, o A. J. apie 900 litų. Mėnesines palūkanas kas mėnesį mokėjo A. J., kuris pinigus perduodavo J. Š.. Paskolos sutartis buvo pratęsta kelis kartus - iki 2010-02-04, iki 2010-08-04 ir iki 2010-11-04. Su kreditoriais buvo sutarta, kad paskolą grąžins dalimis. Su J. Š. sudarė taikos sutartį dėl 98 000 litų skolos grąžinimo. Skolas kreditoriams grąžino (6 t., b. l. 16-17). Apklausos metu pateikė 2007-10-04 paskolos sutartį (5 t., b. l. 18-19).

Iš liudytojos J. O. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2006 m. verslo vykdymui reikėjo piniginių lėšų. Kreipėsi į paskolas teikiančią agentūrą, kad jai reikia 60 000 litų. Agentūros darbuotoja pasakė, kad turi kreditorių, tačiau paskolos grąžinimo užtikrinimui reikės įkeisti nekilnojamąjį turtą. Agentūros darbuotoja pasakė, kokią dieną ir į kokį notarų biurą turi nueiti pasirašyti paskolos sutartį. 2006-06-09 nuvyko į (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdos m., esantį notarų biurą, kur pasirašė 60 000 litų paskolos iš J. Š. gavimo sutartį bei įkeitė jai priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. J. Š. po sutarties pasirašymo pasakė, kad ji kas mėnesį turės mokėti tam tikrą palūkanų sumą ir pageidavo, kad paskola būtų grąžinta visa iš karto, o ne dalimis, o iki tol, kol grąžins paskolą, kas mėnesį turės mokėti palūkanas. Kokį procentą palūkanų nuo gautos paskolos J. Š. nurodė mokėti, nepamena. Kas mėnesį mokėjo ne mažiau kaip 700 litų. Palūkanas mokėjo iki 2007 m. pabaigos. Skolą grąžino pasiėmusi paskolą iš banko. (6 t., b. l. 21-22)

Iš liudytojos L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2007 m. viduryje sūnui- E. Š. verslui vystyti reikėjo piniginių lėšų, todėl kreipėsi į paskolų agentūrą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pasakę, kad reikalinga apie 70 000 litų paskola. Agentūros darbuotoja paskambino kreditoriui, kuris atvažiavo į agentūrą. Jam pasakė, kad reikalinga 70 000 litų paskola, paskolos grąžinimo užtikrinimui gali įkeisti turtą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Kreditorių J. Š. tenkino įkeičiamo turto vertė, jis sutiko paskolinti pinigų, tačiau pasakė, kad turės kas mėnesį jam mokėti palūkanas iki kol grąžinsi skolą. 2007-09-28 notaro biure, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., su J. Š. pasirašė paskolos sutartį dėl 70 000 litų, tačiau po sutarties pasirašymo jis padavė tik 63 700 litų grynais pinigais. Sau pasiliko 6 300 litų ir pasakė, kad tai yra palūkanų už 6 mėnesius į priekį suma, mokant po 1 050 litų palūkanų kas mėnesį, kadangi pagal paskolos sutartį skolą turėjo grąžinti 2008-03-28. Gautą paskolą – 63 700 litų atidavė sūnui, o jis mokėjo palūkanas už gautą paskolą iki tol, kol pritrūko lėšų ir nustojo mokėti. Tuomet J. Š. kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. 2011 m. gruodžio mėn. pabaigoje pasirašė susitarimą, pagal kurį grąžino J. Š. skolą. (6 t., b. l. 24-25)

Liudytojas E. Š. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojos L. J. duotus parodymus ir papildomai parodė, kad agentūros darbuotoja perspėjo, jog kreditoriui už suteiktą paskolą reikės mokėti palūkanas, iš karto už 6 mėnesius į priekį, o po to su pačiu kreditoriumi reikės tartis dėl palūkanų mokėjimo terminų, vietos, tačiau kiekvieną mėnesį reikės mokėti po 1,5 proc. mėnesinių palūkanų. Su J. Š. sutarė, kad jam mokės po 1 050 litų palūkanų. Mokant palūkanas J. Š. pasiūlė, kad jis ant paskolos sutarties pasirašytų, kada ir kokią sumą palūkanų iš jo gaudavo, tačiau jis atsisakė tai daryti, atsakydamas, kad atsižymės pas save. Palūkanas po 1 050 litus mokėjo kas mėnesį iki 2011 m. pradžios. Kelis kartus pavėlavo paduoti palūkanas bei kelis kartus padavė mažesnę sumą, tuomet J. Š. perspėjo, kad vėluoja mokėti palūkanas ir liepė grąžinti skolą. 2011-10-11 J. Š. jo mamą padavė į teismą dėl skolos išieškojimo. 2011-12-23 grąžino J. Š. pasiskolintą 70 000 litų skolą. (6 t., b. l. 27-28)

Iš liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2010 m. turėjo skolų, jų grąžinimui nusprendė parduoti jam priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), Neringoje. Patalpino skelbimą apie turto pardavimą, butą tikėjosi parduoti už 180 000 ar 200 000 litų. M. O. Š. susidomėjo jo parduodamu butu, padavė 35 000 litų avansą grynais pinigais. Ji nurodė, kad reikia suforminti sandorį kaip paskolą, jeigu jis persigalvotų ir nebeparduotų buto. 2010-04-09 Klaipėdos m. pas notarą sudarė paskolos sutartį, įkeičiant parduodamą turtą. Po kurio laiko persigalvojo ir nusprendė buto nebeparduoti, todėl M. O. Š. paklausė, ar jis galį gautą avansą pasiskolinti kaip paskolą, ji sutiko. Susitarė, kad mokės 2 proc. mėnesines palūkanas, kas sudarė 1 000 litų per mėnesį. Sutartą palūkanų sumą mokėjo pats asmeniškai, retkarčiais pervesdavo į jos banko sąskaitą. Nors paskolos sutartyje buvo nurodyta, kad paskolą turi grąžinti po 3 mėnesių, tačiau su M. O. Š. nesitarė, per kiek laiko turėjo grąžinti paskolą. 2010 m. jai per du kartus sumokėjo ne mažiau kaip po 1 000 litų. Kadangi jam reikėjo pinigų verslui vystyti, buto dar nebuvo pardavęs, todėl paskambinęs M. O. Š. paprašė paskolinti dar 20 000 litų. 2011-03-08 perrašė paskolos sumą ją padidindami iki 55 000 litų, mokant tą pačią mėnesinę palūkanų normą – 2 proc. nuo visos pasiskolintos sumos, tačiau mėnesinės įmokos suma liko ta pati – 1 000 litų. Įvedus eurus, mokėjo kas mėnesį po 300 eurų palūkanų. Buvo susitarę, kad paskolą grąžins po mėnesio. M. O. Š. 20 000 litų davė grynais pinigais, prieš perrašant paskolos sutartį pas notarą. 2011-04-03 nuvykęs pas M. O. Š. į jos namus atvežė sutartą 1 000 litų sumą palūkanų, o ji pasakė, kad 2010-04-09 ir 2011-03-08 paskolų sutartyse nurodytas paskolų grąžinimo terminas praėjo, jos nebuvo notariškai ar raštiškai pratęstos, ir padavė pasirašyti 2011-04-03 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kad jis iki 2014-12-26 turi sumokėti 30 000 litų, kaip garantą, kad sumokės jai tokia sumą palūkanų, nes paskolų sutartyse nebuvo nurodytos palūkanos, buvo sudarytos beprocentinės paskolos. Palūkanas sumokėdavo ne visada laiku. Buvo sutarę, kad jai mokės palūkanas kaip atlygį, kad skolina pinigus, todėl jokių pinigų pagal vekselį negavo, tik pasirašė jos paliepimu. Pakartotinai 2017-07-26 M. O. Š. dar kartą padavė pasirašyti neprotestuotiną paprastąjį į vekselį, kad jai iki 2019-12-08 turi sumokėti 2 850 eurų, kaip garantą, kad sumokės sutartas palūkanas, tačiau jis jokių pinigų negavo, tai tik buvo formalus dokumentų pasirašymas. M. O. Š. palūkanas mokėjo nuo 2010 m. ir moka iki šiol. Per 2011 m. sumokėjo ne mažiau kaip 3 000 eurų palūkanų, 2013 m. ne mažiau kaip 4 300 eurų palūkanų, 2014 m. ne mažiau kaip 1 500 eurų palūkanų, 2015 m. ne mažiau kaip 3 200 eurų palūkanų, 2016 m. ne mažiau kaip 3 720 eurų, 2017 m. ne mažiau kaip 2 100 eurų palūkanų ir 2018 m. nuo sausio iki birželio mėn. ne mažiau kaip 1 550 eurų palūkanų. Pinigus, kurie buvo palūkanos, M. O. Š. pervesdavo į jos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – „materialinė parama“, nes taip rašyti liepė ji. (6 t., b. l. 33-36)

Iš liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad asmeniniams tikslams 2008 m. viduryje reikėjo apie 5 000 litų. Spaudoje rado skelbimą, kad agentūra skolina pinigus už užstatą. Sutartą dieną nuvyko į agentūrą. Agentūros atstovas pasakė, kad turi privatų kreditorių, kuris skolina pinigus už palūkanas, mokant 4 proc. mėnesinių palūkanų nuo gautos paskolos sumos. Agentūros darbuotojas paskambino ir iškvietė kreditorių, J. Š., kuris, įvertinęs jos turto vertę, sutiko paskolinti 5 000 litų, tačiau pasiėmė namų knygą, kaip garantą, kad ji grąžins skolą. Paskolos sutarties sudarymu rūpinosi pats J. Š.. Jo nurodymu 2008-11-14 nuvyko į jo nurodytą notarių biurą, kur pasirašė paskolos sutartį, kad iš jo skolinasi 5 000 litų, paskolos grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Po paskolos pasirašymo J. Š. padavė 5 000 litų grynais pinigais. Paskolos sutartyje nebuvo nurodytas terminas, iki kada turi būti grąžinta paskola. Pasakė, kad paskolą gali grąžinti dalimis arba visą sumą iš karto. Iki paskolos grąžinimo ji kas mėnesį turėjo mokėti 200 eurų palūkanas. Apie tai, kad jis gauna palūkanas, pats pasižymėdavo savo sąsiuvinyje. Palūkanas mokėjo nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn. Iš viso sumokėjo ne mažiau kaip 2 400 litų. Vėliau suprato, kad, mokant palūkanas, jos skola nemažėja, todėl pasiskolino pinigų ir grąžino skolą, o jis 2009-11-17 notariate surašė pakvitavimą, kad skola grąžinta. Prie apklausos protokolo pateikė 2009-11-17 pakvitavimą. (6 t., b. l. 38-39, 41)

Iš liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2007 m. sodo namelio statybos užbaigimui reikėjo apie 50 000 litų. Spaudoje rado skelbimą apie skolinamus pinigus už užstatą. Paskambinus nurodytu kontaktiniu telefono numeriu, atsiliepė J. Š., kuris sutiko paskolinti pinigų. Susitikus, J. Š. pasakė, kad pinigų skolinimą reikės patvirtinti notariškai, pinigus skolina mėnesio laikotarpiui, tačiau skolą galės grąžinti vėliau, kai turės visą pinigų sumą. Kol grąžins skolą, kas mėnesį turės mokėti tam tikrą procentą mėnesinių palūkanų. Koks buvo palūkanų procentas, nepamena, turėjo mokėti ne mažiau kaip 500 litų, bet ne daugiau kaip 1 000 litų kas mėnesį. 2007-11-16 jis nuvyko į J. Š. nurodytą notarų biurą, kur pasirašė paskolos sutartį, kad skolinasi 50 000 litų nemokant palūkanų, skolą turėjo grąžinti po mėnesio. Po paskolos sutarties pasirašymo, gavo 50 000 litų grynais pinigais, vieną paskolos sutarties egzempliorių. Kiekvieną kartą, kuomet paduodavo palūkanas, J. Š. ant jo paskolos sutarties atžymėdavo, kad paskolos grąžinimo terminą pratęsia mėnesiui į priekį. Palūkanas mokėjo iki 2008 m. rugsėjo mėn. vidurio. 2008-09-26 grąžino 50 000 litų sumą, pasirašė pakvitavimą. Prie apklausos protokolo pateikė atžymą apie skolinio įsipareigojimo įvykdymą. (6 t., b. l. 43-44, 45)

Iš liudytojos L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2005-09-01 įsigijo žemės sklypą sodo bendrijoje ir norėjo sklype statyti gyvenamąjį namą. Spaudoje rado skelbimą, kad agentūra suteikia paskolas su užstatu. Nuvykus į agentūrą pasakė, kad reikalinga apie 70 000 litų paskola. Kreditorė M. O. Š. sutiko padėti, pasakė, kad jai pinigus paskolins jos vyras J. Š., o už pinigų skolinimą reikės mokėti 1,5 proc. mėnesinių palūkanų, paskolą grąžinti reikės tuomet, kai turės visą pinigų sumą iš karto, o iki kol grąžins paskolą, kas mėnesį turės mokėti palūkanas. 2006-10-05 atvyko į notarų biurą, kur su J. Š. pasirašė paskolos sutartį dėl 70 000 litų. Skolos grąžinimo terminas buvo vienas mėnuo. Sutartyje nebuvo nurodytos palūkanos, paskolos grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas žemės sklypas. Jos dukra N. P. dalyvavo paskolos gavimo procese, kadangi jos pasiimtą paskolą J. Š. grąžinti turėjo dukra. Dukra J. Š. paduodavo kiekvieną kartą ne mažiau kaip 1 000 litų mėnesinių palūkanų, kurias J. Š. pasižymėdavo savo sąsiuvinyje. Palūkanas dukra mokėjo iki 2007 m. rugsėjo mėn., kuomet pasiėmė iš banko paskolą ir grąžino visą paskolą iš karto. (6 t., b. l. 48-49)

Iš liudytojos A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2012 m. asmeniniams tikslams reikėjo apie 49 000 litų. Suradus nekilnojamojo turto agentūrą, kuri teikė paskolas už užstatą, jos atstovė atvyko apžiūrėti įkeičiamo buto. Tai buvo M. O. Š., kuri apžiūrėjo įkeičiamą turtą bei suteikė paskolą, 49 000 litų. 2012-09-07 notarų biure pasirašė paskolos sutartį, sutarus, kad kol grąžins paskolą, ji mokės palūkanas, 1,8 proc. Kokią sumą mokėjo kas mėnesį, nepamena. Palūkanas mokėjo iki tol, kol grąžino visą skolą, tai yra iki 2013-01-28 (6 t., b. l. 125-126). Prie apklausos protokolo pateikė notariškai patvirtintą 2012-09-07 paskolos sutartį su M. O. Š. dėl 49 000 litų (6 t., b. l. 128-129, 130).

Iš liudytojos R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2005 m. nusprendė statyti namą, tačiau pritrūko piniginių lėšų. Jos tėvas V. B. skolinosi pinigų iš M. O. Š. ar jos vyro J. Š., todėl gavusi jų kontaktinius telefono numerius, susisiekė su M. O. Š., kad paskolintų 150 000 litų grynais pinigais, skolos grąžinimui įkeičiant žemės sklypą. Sutarė, kad už skolinimą jai mokėti 1,5 proc. mėnesinių palūkanų. 2006-06-02 pasirašė notarinę paskolos sutartį ir 150 000 litų grynais gavo po paskolos sutarties pasirašymo notariato patalpose. Pagal paskolos sutartį skolą turėjo grąžinti po mėnesio, tačiau M. O. Š. pasakė, kad tai formalumas ir paskolą galės grąžinti vėliau. 2006-09-13 dar papildomai pasiskolino 108 000 litų, sudarant notarinę paskolos sutartį, skolą grąžinant po mėnesio. Po paskolos pasirašymo sutarties gavo pinigus grynais, sutarus, kad už pinigų skolinimą mokės 1,5 proc. mėnesinių palūkanų. Tačiau palūkanų nemokėjo, nes gautus pinigus investavo į namo statybą. Pritrūkus lėšų, 2008-10-21 iš J. Š. pasiskolino 142 000 litų, pasirašant paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2009-10-21 grąžinti pasiskolintą pinigų sumą. Iš M. O. Š. ir J. Š. iš viso pasiskolino grynais pinigais 400 000 litų. Jiems buvo pasakiusi, kad namą stato pardavimui, pardavusi namą jiems grąžinsi skolą ir paskaičiuotas palūkanas. Nuo 2012-12-19 į M. O. Š. sąskaitą kas mėnesį iki 2014-02-28 pervesdavo po 1 000 litų, taip grąžindama paskolą, viso jai pervedė 13 000 litų. Pastaroji ragino grąžinti skolą, tačiau ji neturėjo piniginių lėšų ir nustojo mokėti. M. O. Š. raginimu nusprendė parduoti namą ir, atsiradus pirkėjui, 2014-12-08 pardavė už 125 000 litų. Pirkėjas M. O. Š. į sąskaitą pervedė sutartą namo pardavimo kainą. 2014-11-24 pasirašė pakvitavimą, kad M. O. Š. iš jos gavo 138 000 litų, iš kurių 125 000 litų už namo pardavimą bei 13 000 litų pervedė į banko sąskaitą. Po namo pardavimo M. O. Š. ir J. Š. reikalavo grąžinti skolas, tačiau ji neturėjo galimybės jų grąžinti. 2016-07-14 kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (7 t., b. l. 3-4). Prie apklausos protokolo pateikė 2006-06-02 notariškai patvirtintą sutartį dėl 150 000 litų paskolos bei 180 000 litų iš M. O. Š., hipotekos lakštą, vykdomąjį įrašą, paprastąjį vekselį dėl 142 000 litų paskolos iš J. Š., pakvitavimą, mokėjimo pavedimus. (7 t., b. l. 6-7, 11-12, 8-10, 13,14, 15, 16-28)

Iš liudytojos J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2013 m. jos dukrai išvykus studijuoti, ji kreipėsi į pažįstamą M. O. Š., kad padėtų finansiškai, kad paskolintų 49 900 litų. Skolos grąžinimo užtikrinimui sutiko įkeisti jai priklausantį turtą. 2013-01-04 notarų biure susitiko ji, jos vyras V. P. ir M. O. Š.. Po paskolos sutarties pasirašymo notaro kabinete, M. O. Š. padavė 49 000 litų . Paskola buvo suteikta nemokant palūkanų, vienam mėnesiui, tačiau su M. O. Š. žodžiu sutarė, kad paskolą grąžins kas mėnesį dalimis, paskolos sutarties terminas notariškai nebus tęsiamas. Po paskolos pasirašymo, kas mėnesį grąžindavo dalį paskolos sumos. Visą paskolą dalimis grąžino iki 2015 m. gruodžio mėn. pradžios, o 2015-12-02 pas notarą buvo surašytas pakvitavimas apie visišką skolos grąžinimą. (6 t., b. l. 137-138)

Iš liudytojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2016 m. pradžioje kreipėsi į M. O. Š. dėl 2 000 eurų paskolos suteikimo. 2016-01-25, nuvykęs pas ją į namus, surašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2018-01-25 sumokėti 2 000 eurų pasiskolintą sumą. Pinigus grąžino iki numatyto termino. Jokio atlygio už paskolintą sumą nemokėjo. (6 t., b. l. 143-144)

Iš liudytojos K. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jos vyras D. T. nuo senų laikų pažįsta J. Š.. Nutarus įsigyti butą, nusprendė pasiskolinti iš J. Š. pinigų. 2018-02-14 su vyru nuvykus pas J. Š. į namus, pastarasis davė 3 000 eurų grynais ir tuščią neužpildytą neprotestuotiną prarastąjį vekselį, kurį ji užpildė, nurodydama, kad J. Š. yra skoloje 3 000 eurų, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2018-10-30. Už tai, kad paskolino pinigų, jokio atlygio nemokėjo. (6 t., b. l. 147)

Iš liudytojo D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2008 m. iš J. Š. skolinosi apie 20 000 litų, kuriuos grąžino 2011 m. ar 2012 m. Už gautą paskolą palūkanų nemokėjo. 2018 m. pradžioje norėjo įsigyti butą, todėl paskambinęs J. Š. paklausė, ar jis gali paskolinti 4 000 eurų. 2018-02-14 pas J. Š. namuose užpildė du paprastus vekselius, pagal kuriuos J. Š. paskolino 1 000 ir 3 000 eurų. Pinigus grąžino, už tai palūkanų nemokėjo. (6 t., b. l. 150-151)

Iš liudytojo O. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2006-10-21, pasirašant vekselį, iš pažįstamos M. O. Š. pasiskolino 50 000 litų grynais pinigais. Kadangi pasiskolintų pinigų laiku negrąžino, todėl nusprendė dar kartą iš jos pasiskolino pinigų. Kadangi turėjo butą (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdos m., įvertinęs, kad butas gali kainuoti apie 250 000 litų, todėl paprašė paskolinti dar 180 000 litų, mainais iškeičiant jo turėtą butą. M. O. Š. sutikus, buvo pasirašyta paskolos sutartis pas notarą. Po paskolos sutarties pasirašymo, notaro patalpose ji padavė 180 000 litų. Iš M. O. Š. 2006-2007 m. iš viso pasiskolino 230 000 litų grynais pinigais. Kadangi jis negrąžino skolos, pastaroji jį perdavė antstoliams dėl skolos išieškojimo ir antstolė 2008 m. spalio mėn. perdavė jo įkeistą turtą už skolas M. O. Š.. 2009-01-10 pasirašant buitinę paskolos sutartį M. O. Š. dar paskolino 5 000 litų. Ar grąžino šią sumą, nepamena. Jokio atlygio už skolinamus pinigus nemokėjo. (6 t., b. l. 155-157, 160-161)

Iš liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2015 m. pavasarį nusprendus pradėti vykdyti verslą reikėjo papildomų piniginių lėšų. Jo žmonos giminaitė M. O. Š. sutiko paskolinti 20 000 litų, o kaip garantą, kad grąžins pasiskolintą sumą, paprašė įkeisti nekilnojamąjį turtą, sutarus, kad pinigus paskolins 4 mėnesiams, nemokant palūkanų. 2015-05-13 notaro biure sudarė paskolos sutartį, po jos pasirašymo gavo 20 000 eurų grynais pinigais. Visą paskolos sumą iš karto grąžino 2016-09-01. Palūkanų už paskolą nemokėjo. 2009 m. ir 2010 m. žodiniu susitarimu taip pat skolinosi, ne mažiau kaip po 2 000 litų. (7 t., b. l. 42-44)

Iš liudytojo A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2010 m. ieškojo įsigyti namą užmiestyje. 2011 m. vasaros pradžioje rado parduodamą namą, kurio savininkas buvo A. Š.. Su pardavėju sutarė, kad parduos namą už 270 000 litų. A. Š. paprašė, kad dalį kainos, kaip avansą, jam sumokėtų grynais pinigais. A. Č. sumokėjo 30 000 litų . Prieš įsigyjant namą, A. Š. neminėjo, kad namas yra areštuotas, įkeistas už skolas. Nekilnojamojo turto registre sužinojo, kad namas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, o žemės sklypas, ant kurio pastatytas, įkeistas. A. Š. pasakė, kad turi daug kreditorių, viena iš jų yra M. O. Š., kuriai jis buvo skolingas 49 000 litų. 2011-10-28 A. Č. kartu su M. O. Š. nuvyko į banką ir pervedė 49 000 litų, sumokant A. Š. skolą. (7 t., b. l. 47-48)

Iš liudytojos L. O. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2002-2009 m. dirbo nekilnojamojo turto agentūroje UAB „E.“, kuri taip pat teikė tarpininkavo paslaugas teikiant paskolas su turto įkeitimu. Įmonė skelbdavosi spaudoje, kad ieško kreditorių, todėl kreditoriai patys kreipdavosi į agentūrą, kad jie gali paskolinti pinigus. Asmenis, kurie kreipdavosi į agentūrą dėl paskolos gavimo, informuodavo, kad kreditoriai teikia paskolas už palūkanas, paskolos grąžinimo užtikrinimui reikia įkeisti turtą. Palūkanų dydis priklausė nuo kreditoriaus ir skolininko tarpusavio sutarimo. Agentūra su kreditoriais jokių tarpininkavimo sutarčių nepasirašydavo, už paslaugą sumokėdavo asmuo, kuris skolindavosi pinigus. Kreditoriai sutartis dėl paskolų suteikimo pasiruošdavo patys arba retkarčiais paprašydavo jas paruošti ir suderinti su notaro biuru. Kiek pamena, kai ji dirbo agentūroje, J. Š. tai pat skolindavo pinigus asmenims, buvo kreditorius. Kreditoriai informuodavo agentūrą apie savo pinigų skolinimo sąlygas ir apie jas informuodavo asmenį, kuris norėdavo iš jo skolintis pinigus. Kreditorius ir asmuo, kuris skolinosi pinigus, susitikdavo agentūros patalpose ir po susitikimo tarpusavyje derindavosi paskolos gavimo, sutarties sudarymo ir grąžinimo sąlygas arba sąlygas sudiktuodavo telefonu. (6 t., b. l. 102)

Iš 2018-09-21 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo ir jo priedų matyti, kad L. O. atpažino J. Š. kaip UAB „E.“ kreditorių (6 t., b. l. 103-105).

Iš liudytojos I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad M. K. firmoje „C.“ dirba nuo 1999 m. rugpjūčio mėn., vėliau įmonės pavadinimas pasikeitė į UAB „C.“. UAB „C.“ pagrindinė veikla buvo nekilojamojo turto prekyba, nuoma, teikė tarpininkavo paslaugas teikiant paskolas su turto įkeitimu. Kreditoriai, kurie teikė paskolas, buvo tik fiziniai asmenys. Įmonė skelbdavosi spaudoje, kad ieško kreditorių, todėl kreditoriai patys kreipdavosi į agentūrą, kad jie gali paskolinti pinigus. Asmenis, kurie kreipdavosi į agentūrą dėl paskolos gavimo, informuodavo, kad kreditoriai teikia paskolas už palūkanas, paskolos grąžinimo užtikrinimui reikia įkeisti turtą, palūkanų dydis priklausė nuo kreditoriaus ir skolininko tarpusavio sutarimo. Agentūra su kreditoriais jokių tarpininkavimo sutarčių nepasirašydavo, už paslaugą sumokėdavo asmuo, kuris skolindavosi pinigus. Kreditoriai sutartis dėl paskolų suteikimo pasiruošdavo patys arba, kiek jai yra žinoma, paruošdavo notaro biuras, kuriame pasirašoma paskolos sutartis. Kiek pamena, J. Š. tai pat skolindavo pinigus asmenims, buvo privatus kreditorius. Jis nebuvo nuolatinis kreditorius, užeidavo į agentūrą pasidomėti, ar yra pasiūlymų dėl paskolų suteikimo. Agentūra suvesdavo kreditorių ir skolininką. Kreditoriai informuodavo agentūrą apie savo pinigų skolinimo sąlygas ir apie jas informuodavo asmenį, kuris norėdavo iš jo skolintis pinigus. Kreditorius ir asmuo, kuris skolinosi pinigus, susitikdavo agentūros patalpose, po susitikimo jie tarpusavyje derindavosi paskolos gavimo, sutarties sudarymo ir grąžinimo sąlygas arba sąlygas sudiktuodavo telefonu. (6 t., b. l. 107-108)

Iš 2018-10-02 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo ir jo priedų matyti, kad liudytoja I. B. atpažino J. Š. kaip UAB „C.“ kreditorių (6 t., b. l. 109-111).

Iš liudytojo R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jam buvo žinoma, jog jo mama M. O. Š. skolina pinigus asmenims, bet konkrečių aplinkybių negali nurodyti (6 t., b. l. 60-61).

Iš 2018-08-29 kratos protokolo ir jo priedų matyti, kad kratos (duomenys neskelbtini) metu rasti ir paimti šie dokumentai: baltas sąsiuvinis, rudos spalvos sąsiuvinis ir įvairūs dokumentai (1 t., b. l. 65-68).

Iš 2018-08-29 kratos protokolo ir jo priedų matyti, kad kratos (duomenys neskelbtini) metu rasti ir paimti šie dokumentai: 4 sąsiuviniai ir įvairūs dokumentai (1 t., b. l. 69-72).

Iš 2018-09-12 dokumentų apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūrėti dokumentai, paimti 2018-08-29 kratos metu iš J. Š. ir M. O. Š. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus dokumentus nustatyta, kad juos sudaro paskolų sutarčių kopijos ir originalai, vekselių kopijos ir originalai, sutartinės hipotekos įkeitimo sutarties kopija, pažyma apie sutartinės hipotekos įregistravimą, skolų gražinimo kopijos ir originalai, įvairūs rankraštiniai užrašai, antstolių pranešimai apie atliekamus veiksmus.

Apžiūrėjus paskolų sutartis ir dokumentus, susijusius su paskolų grąžinimu, nustatyta, kad M. O. Š. 2010-04-09 pagal notariškai patvirtintą paskolos sutartį A. S. skolino 35 000 litų, skolos grąžinimo terminas – 2010-07-09, palūkanos pagal sutartį nemokamos, A. S. paskolos sutartyje fiksavo pinigų gavimą. 2010-04-09 pagal notariškai patvirtintą paskolos sutartį A. S. skolino 35 000 litų, skolos grąžinimo terminas – 2010-07-09, palūkanos pagal sutartį nemokamos, A. S. paskolos sutartyje fiksavo pinigų gavimą. Paskolos sutartyje padaryti rankraštiniai įrašai apie paskolos sutarties tęsimą. 2010-04-12 sudarytas sutartinės hipotekos lakštas, pagal kurį skolininkas A. S. kreditorei M. O. Š. 35 000 Lt paskolos grąžinimui užtikrinti įkeičia turtą, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa. M. O. Š. 2011-03-08 notariškai patvirtino pakeistas 2010-04-09 su A. S. sudarytos paskolos sąlygas, patvirtindama, kad A. S. skolina 55 000 litų, skolos grąžinimo terminas – 2011-04-08. A. S. paskolos sutartyje fiksavo pinigų gavimą. 2015-01-06 (duomenys neskelbtini) notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti iš A. S. 8688,60 eurų pagal 2011-04-08 išduotą vekselį M. O. Š. naudai.

M. O. Š. 2009-01-10, sudarant paskolos sutartį, O. V. paskolino 5 000 litų, skolos grąžinimo terminas 2010-01-10. 2007-04-25 L. P. paskolino 19 900 litų su 2 proc. palūkanomis už mėnesį, skolos grąžinimo terminas 2010-01-10. Pagal 2009-05-15 notariškai patvirtintą paskolos sutartį A. S. skolino 20 000 litų, skolos grąžinimo terminas - 2009-06-15, palūkanos pagal sutartį nemokamos, A. S. paskolos sutartyje fiksavo pinigų gavimą. M. O. Š. 2016-12-20 notariškai patvirtino apie A. S. grąžintą visą 20 000 litų skolą. Pagal 2013-01-04 notariškai patvirtintą paskolos sutartį J. P. skolino 49 900 litų, skolos grąžinimo terminas – 2013-02-04.

J. Š. pagal 2009-10-21 buitinę paskolos sutartį V. B. paskolino 75 000 litų, 2003-02-28 K. V. paskolino 1 000 litų su metinėmis 30 proc. palūkanomis. K. V. skolą įsipareigojo grąžinti iki 2004-03-01. 2000-11-27 A. P. paskolino 750 dolerių su 2,2 proc. palūkanų už kiekvieną mėnesį.

Apžiūrėjus vekselius ir dokumentus, susijusius su vekselio apmokėjimu, nustatyta, kad V. B. 2007-06-02 pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2008-09-09 sumokėti vekselio turėtojui J. Š. 135 000 litų. A. R. 2017-12-11 pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2018-03-11 sumokėti vekselio turėtojai M. O. Š. 700 eurų. A. D. 2017-09-12 pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2019-01-05 sumokėti vekselio turėtojai M. O. Š. 1 300 eurų. D. T. 2018-02-14 pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2018-10-30 sumokėti vekselio turėtojui J. Š. 3 000 eurų bei 2018-02-14 paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2018-10-30 sumokėti 1 000 eurų. K. T. 2018-02-14 pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2018-10-30 sumokėti vekselio turėtojui J. Š. 3 000 eurų. A. P. 2006-08-31 pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo sumokėti vekselio turėtojui J. Š. 3 000 litų. G. L. 2009-09-15 pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2011-09-15 sumokėti vekselio turėtojui J. Š. 10 000 litų. (1 t., b. l. 132-135, 136-176)

Iš 2018-09-12 dokumentų apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūrėtas rudos spalvos sąsiuvinis su užrašu „Drawing map“, paimtas 2018-08-29 kratos metu iš J. Š. ir M. O. Š. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad sąsiuvinyje padaryti rankraštiniai įrašai su duomenimis apie A. A. ir A. S. suteiktas paskolų sumas, surašytus vekselius, palūkanų procentus, sumokėtas sumas, skolos likučius, procentų sumokėjimo ir paskolos grąžinimo datas. Rankraštiniai įrašai apie A. A. 2013-04-02 suteiktą 40 000 litų paskolą, nurodytas 1 proc., atiduota 4 800 litų procentai už 1 metus į priekį, skolinta 36 200 litų per agentūrą „O. H.“, skola atiduota 2013-09-05; A. S. 2010-09 suteiktą 35 000 litų paskolą, 1,8 procentas, 2011-01-09 suteiktą 20 000 litų paskolą, 1 000 litų procentai, 300 eurų per mėn., 3 600 eurų per metus, 2012-05-09 vekselis, 2013-11-28 perrašyta vekselio suma, duomenys apie A. S. įkeistą turtą – (duomenys neskelbtini), Neringa, įkeisto turto vertės paskaičiavimai, apie Artūrui suteiktas paskolas 2010-04-09 – 35 000 litų arba 10 136,70 eurų. 2011-03-08 paskolą 20 000 litų, viso 55 000 litų arba 15 298,10 eurų, procentai 1 000 litų į mėnesį arba 300 eurų, į metus 3 600 eurų, procentų suma už 6 metus – 21 600 eurų; duomenys apie A. S. 2017 m. 03, 06 ir 12 mėn. sumokėtas sumas, viso 2 100 eurų, 2017-07-26 vekselis E. J. 2 850 eurų; duomenys apie iš A. S. 2011 m. gautus 3 156 eurus, liko – 444 eurus, 2012 m. negauta, liko – 3 600 eurų, 2013 m. gauta 1 448,10 eurus, liko – 2 152 eurus, 2015 m. gauta – 3 200 eurų, liko – 400 eurų, 2016 m. gauta 3 720 eurų, 120 eurų permoka, 2017 m. gauta 2 200 eurų, skola – 1 370 eurų, liko 11 142 eurų procentų skola. (1 t., b. l. 171-178, 179-183)

Iš 2018-09-10 dokumentų apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūrėti dokumentai, paimti 2018-08-29 kratos metu iš J. Š. ir M. O. Š. priklausančio statinio, esančio (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus dokumentus nustatyta, kad juos sudaro paskolų sutarčių kopijos ir originalai, vekselių kopijos ir originalai, sutartinės hipotekos įkeitimo sutarčių originalai, pažymos apie sutartinės hipotekos įregistravimą, skolų gražinimo kopijos ir originalai, pinigų dovanojimo sutarčių originalai, įgaliojimo originalas, įvairūs rankraštiniai užrašai, teismų nutarčių kopijos ir originalai, antstolių pranešimai apie atliekamus veiksmus.

Apžiūrėjus paskolų sutartis ir dokumentus, susijusius su paskolų grąžinimu, nustatyta, kad J. Š. pagal 2007-10-04 notariškai patvirtintą paskolos sutartį D. B. suteikė 163 000 litų paskolą, pagal 2006-10-05 notariškai patvirtintą paskolos sutartį L. V. suteikė 70 000 litų paskolą, pagal 2001-10-05 notariškai patvirtintą sutartį Č. J. paskolino 26 400 litų, pagal 2004-04-15 notariškai patvirtintą sutartį Č. J. paskolino 18 000 litų, pagal 2007-09-28 notariškai patvirtintą sutartį L. J. paskolino 70 000 litų, pagal 2007-07-25 notariškai patvirtintą paskolos sutartį J. Š. paskolino 90 000 litų, pagal 2010-02-09 sudarytą buitinę paskolos sutartį R. Š. paskolino 20 000 litų, pagal 2007-11-29 notariškai patvirtintą sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino 65 000 litų, pagal 2003-04-07 notariškai patvirtintą paskolos sutartį N. P. suteikė 25 000 litų paskolą, pagal 2005-01-11 sudarytą notariškai patvirtintą sutartį V. K. paskolino 49 000 litų. J. Š. 2006-06-12 notariškai patvirtino, kad J. O. jam grąžino 60 000 litų, 2008-09-26 A. B. grąžino 50 000 litų, 2009-10-19 K. M. grąžino 33 000 litų, 2009-11-17 V. B. grąžino 7 000 litų skolą. M. O. Š. pagal 2013-10-18 sudarytą paskolos sutartį E. K. suteikė 49 000 litų paskolą, pagal 2012-09-07 notariškai patvirtintą paskolos sutartį A. D. suteikė 49 000 litų paskolą.

Apžiūrėjus vekselius ir dokumentus, susijusius su vekselio apmokėjimu, nustatyta, kad J. Š. 2009-06-01 surašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2009-12-01 J. Š. sumokėti 36 000 litų. Vekselyje J. Š. užfiksavo 36 000 litų gavimą. M. O. Š. 2007-09-18 išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2011-09-18 N. D. sumokėti 155 000 litų. (1 t., b. l. 73-77, 78-131)

Iš 2018-09-12 dokumentų apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūrėtas baltas su raudonais langeliais sąsiuvinis su užrašu „R. Š.“, paimtas 2018-08-29 kratos metu iš J. Š. ir M. O. Š. priklausančio statinio, esančio (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus sąsiuvinį nustatyta, kad jame padaryti rankraštiniai įrašai su duomenimis apie I. R., V. K., K. V., E. – A., V. B., N. P., A. P., Č. J. suteiktas paskolas, nurodant paskolos gavėjo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, kontaktinį telefono numerį, paskolų suteikimo datą, paskolos sumą, procentų sumą, paskaičiuotas mokėtinas mėnesines palūkanų sumas, palūkanų mokėjimo datas. (2 t., b. l. 1-2, 3-13)

Iš 2018-09-12 dokumentų apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūrėtas geltonos spalvos sąsiuvinis, paimtas 2018-08-29 kratos metu iš J. Š. ir M. O. Š. priklausančio statinio, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad jame padaryti rankraštiniai įrašai apie N., D., K., V., A. P. ir L. V. suteiktas paskolas, nurodant paskolos gavėjo gyvenamąją vietą, kontaktinį telefono numerį, paskolų suteikimo datą, paskolos sumą, procentų sumą, paskaičiuotas mokėtinas mėnesines palūkanų sumas, palūkanų mokėjimo datas. (2 t., b. l. 14-15, 16-26)

Iš 2018-09-13 dokumentų apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūrėtas žalios spalvos sąsiuvinis, paimtas 2018-08-29 kratos metu iš J. Š. ir M. O. Š. priklausančio statinio, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad jame padaryti rankraštiniai įrašai apie A. B., L. J., K., A. P., V., L., J. Š., D. B., P. Ž., V. B., M. K., D. T., G., S. L. ir I. R. suteiktas paskolas, nurodant paskolos gavėjo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, kontaktinį telefono numerį, paskolų suteikimo datą, paskolos sumą, procentų sumą, paskaičiuotas mokėtinas mėnesines palūkanų sumas, palūkanų mokėjimo datas. (2 t., b. l. 27-29, 30-57)

Iš 2019-01-17 dokumentų apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūrėjus AB „Šiaulių bankas“ 2019-01-14 pateiktą duomenų laikmeną (CD) su duomenimis apie M. O. Š. piniginių lėšų judėjimą sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. S. į sąskaitą 2017-03-21 pervedė 400 eurų, mokėjimo paskirtis – „materialinė parama“, 2017-06-15 pervedė – 600 eurų, mokėjimo paskirtis - „materialinė parama“, 2017-12-28 pervedė – 500 eurų, mokėjimo paskirtis - „materialinė parama krikšto mamai“. (2 t., b. l. 58,59)

Iš 2018-11-22 Lietuvos antstolių rūmų pateikto rašto matyti, kad antstolių žinioje buvo vykdomos 11 vykdomųjų bylų dėl išieškojimo M. O. Š. naudai (5 t., b. l. 2-5).

Iš antstolių pateiktų raštų ir jų priedų matyti, kad antstolių žinioje buvo vykdomos/yra vykdomos 15 vykdomųjų bylų dėl išieškojimo J. Š. naudai ir viena- M. O. Š. naudai (5 t., b. l. 12-13, 14-18, 22, 24, 25, 26-29, 33-34, 35-39, 43-46, 50-53, 69, 70-73, 89, 83, 84).

Iš antstolių pateiktų raštų ir jų priedų matyti, kad J. Š. bei M. O. Š. buvo sudarę notarines paskolų sutartis (5 t., b. l. 58, 59-60, 62, 63, 65, 66, 67, 75, 76-78, 86, 87, 100, 101, 103, 104-105).

Iš 2019-08-07 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atliktas fizinio asmens J. Š. ūkinės - finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2018-12-31. Tyrimo metu nustatyta, kad J. Š. 2006-2018 m., 22 kartus fiziniams ir juridiniams asmenims (1 kartą) suteikė iš viso 1 094 400 litų (2006-2014 m.) bei 16 000 eurų (2015-2018 m.) paskolų, per 2006-2018 m. J. Š. visiškai ar dalinai buvo grąžintos pasiskolintos piniginės lėšos – 916 100,14 litų (2006-2014 m.) bei 19 266,03 eurų (2015-2018 m.), pagal 21 paskolų sutartį.

J. Š. laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2018-12-31 iš fizinių asmenų už suteiktas ne mažiau kaip 13 paskolų gavo atlygį/palūkanas grynaisiais pinigais ne mažiau kaip: 2006-2014 m. – 286 754 litų (2006 m. – 3 102 litus, 2007 m. – 58 824 litus, 2008 m. – 57 254 litus, 2009 m. – 58 204 litus, 2010 m. – 40 404 litus, 2011 m. – 46 754 litus, 2012 m. – 16 404 litus, 2013 m. – 2 904 litus, 2014 m. - 2 904 litus) bei 2015-2018 m. – 1 951 eurą (2015 m. – 841 eurą, 2017 m. – 360 eurų, 2018 m. – 750 eurų). Tokiu būdu J. Š., pažeisdamas 2002-10-10 Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2 straipsnio 7 dalį (2007-10-25 įstatymo Nr. X-1306 redakcija) „Finansų įmonė – Lietuvos Respublikos įmonė arba užsienio valstybės įmonės padalinys, kuris veikia Lietuvos Respublikoje įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka ir verčiasi vienos arba daugiau šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5–17, 19 punktuose nurodytų finansinių paslaugų teikimu“, 2 straipsnio 7 dalį (2011-12-22 įstatymo Nr. X-1872 redakcija) „Finansų įmonė – Lietuvos Respublikos įmonė arba užsienio valstybės įmonės padalinys, kurie veikia Lietuvos Respublikoje įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka ir kurių pagrindinę veiklos dalį sudaro vienos arba daugiau šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 punktą, nurodytų finansinių paslaugų teikimas“, 2 straipsnio 42 dalies 1 punktą (2004-03-23 įstatymo Nr. IX-2067 redakcija) bei 2 straipsnio 43 dalies 1 punktą (2011-05-12 įstatymo Nr. XI-1373 redakcija), kuriuose nurodyta, kad „Vertimasis finansinių paslaugų teikimu yra deklaravimas ūkinę veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose (steigimo dokumentuose, licencijose, patentuose ir kt.), kad asmuo teikia finansines paslaugas“; 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą (2009-12-10 įstatymo Nr. XI-554 redakcija), kuriame nurodyta, kad „Finansinės paslaugos yra skolinimas (įskaitant hipotekos paskolas)“; 4 straipsnio 1 dalį (originali įstatymo redakcija), kurioje nurodyta, kad „Finansų įstaiga – finansų įmonė arba kredito įstaiga, kuri atitinka abu šio Įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje nustatytus reikalavimus ir verčiasi bent vienos iš šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimu“, 4 straipsnio 1 dalį (2011-05-12 įstatymo Nr. XI-1373 redakcija), kurioje nurodyta, kad „Finansų įstaiga – finansų įmonė arba kredito įstaiga, kuri atitinka abu šio Įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje nustatytus reikalavimus ir verčiasi bent vienos iš šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimu“, 4 straipsnio 1 dalį (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1872 redakcija), kurioje nurodyta, kad „Finansų įstaiga – finansų įmonė arba kredito įstaiga“, nuostatas, neįsteigęs finansų įmonės, teikė finansines paslaugas (pinigų skolinimą) už atlygį.

Pagal ikiteisminio tyrimo įstaigos pateiktus dokumentus nustatyta, kad J. Š. laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2018-12-31 skolino pinigines lėšas pagal sandorius:

1. 2006-08-31 neprotestuotiną paprastąjį vekselį A. P. paskolino 3 000 litų;

2. 2006-10-05 notarinę paskolos sutartį L. V. paskolino 70 000 litų;

3. 2007-02-03 neprotestuotiną paprastąjį vekselį K. V. nurodė, kad skolina 60 000 litų, liudytojas K. V. nurodė, kad faktiškai paskolino 40 000 litų;

4. 2007-04 (vekselis nepateiktas, apie paskolą nurodė liudytojas A. P.) neprotestuotiną paprastąjį vekselį A. P. paskolino 8 000 litų;

5. 2007-06-02 neprotestuotiną paprastąjį vekselį V. B. paskolino 135 000 litų;

6. 2007-07-25 notarinę sutartį J. Š. paskolino 90 000 litų;

7. 2007-09-28 notarinę sutartį L. J. paskolino 70 000 litų;

8. 2007-10-04 notarinę paskolos sutartį D. B. nurodė, kad skolina 98 000 litų, faktiškai liudytoja nurodė, kad paskolino 90 000 litų;

9. 2007-11-16 notarinę paskolos sutartį A. B. paskolino 50 000 litų;

10. 2007-11-29 notarinę sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino 65 000 litų;

11. 2008-07-02 notarinę sutartį P. Ž. paskolino 88 000 litų;

12. 2008-10-14 notarinę paskolos sutartį V. B. nurodė, kad skolina 7 000 litų, faktiškai liudytoja V. B. nurodė, kad paskolino 5 000 litų;

13. 2008-10-21 neprotestuotiną paprastąjį vekselį R. K. paskolino 142 000 litų;

14. 2008-10-31 notarinę paskolos sutartį M. K. paskolino 33 000 litų;

15. 2008-11-07 notarinę sutartį D. T. paskolino 22 400 litų;

16. 2008-11-14 notarinę sutartį V. S. L. nurodė, kad paskolino 99 000 litų, faktiškai liudytoja V. S. L. nurodė, kad gavo 90 000 litų;

17. 2009-06-01 neprotestuotiną paprastąjį vekselį J. Š. nurodė, kad paskolino 36 000 litų, faktiškai gavo 25 000 litų;

18. 2009-10-21 ne notarinę paskolos sutartį V. B. paskolino 75 000 litų;

19. 2017-04 (vekselis nepateiktas, apie paskolą nurodė liudytojas A. P.) neprotestuotiną paprastąjį vekselį A. P. paskolino 4 000 eurų;

20. 2018-02-14 neprotestuotiną paprastąjį vekselį K. T. paskolino 3 000 eurų;

21. 2018-02-14 neprotestuotiną paprastąjį vekselį D. T. paskolino 1 000 eurų;

22. 2018-02-14 neprotestuotiną paprastąjį vekselį D. T. paskolino 3 000 eurų;

23. 2018-04 (vekselis nepateiktas, apie paskolą nurodė liudytojas A. P.) neprotestuotiną paprastąjį vekselį A. P. paskolino 5 000 eurų.

Taip pat nustatyta, kad J. Š. santuokoje su M. O. Š. laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2014-12-31 gavo 398 040 litų (2006 m. – 18 712 litų, 2007 m. – 70 584 litus, 2008 m. – 69 014 litų, 2009 m. – 69 964 litus, 2010 m. – 52 164 litus, 2011 m. – 69 411 litų, 2012 m. – 28 459 litus, 2013 m. – 11 828 litus, 2014 m. – 7 904 litus) ir laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2018-12-31 gavo 12 521 eurą (2015 m. – 4 041 eurą, 2016 m. – 3 720 eurų, 2017 m. – 2 460 eurų, 2018 m. – 2 300 eurų) atlygio (palūkanų) už suteiktas paskolas. Be to, nurodytu laikotarpiu gavo pajamų, kurių nedeklaravo ir nesumokėjo GPM mokesčio:

- 2006 m. - gavo kitų pajamų 18 712 litų, nuo kurių nesumokėjo 2 807 litus (J. Š. ir M. O. Š. po 1 403,50 litus) (18 712x15 %) GPM mokesčio;

- 2007 m. - gavo kitų pajamų 248 184 litus, nuo kurių nesumokėjo 40 037 litus (J. Š. ir M. O. Š. po 20 018,50 litų) (266 911x15 %) GPM mokesčio;

- 2008 m. - gavo kitų pajamų 234 624 litus, nuo kurių nesumokėjo 37 292 litus (J. Š. ir M. O. Š. po 18 646 litus) (248 611x15 %) GPM mokesčio;

- 2009 m. - gavo kitų pajamų 189 337 litus, nuo kurių nesumokėjo 30 227 litus (J. Š. ir M. O. Š. po 15 113,50 litų) (201 514x15 %) GPM mokesčio;

- 2010 m. - gavo kitų pajamų 52 164 litus, nuo kurių nesumokėjo 7 825 litus (J. Š. ir M. O. Š. po 3 912,50 litų) (52 164x15 %) GPM mokesčio;

- 2011 m. - gavo kitų pajamų 69 411 litų, nuo kurių nesumokėjo 10 412 litų (J. Š. ir M. O. Š. po 5 206 litus) (69 411x15 %) GPM mokesčio;

- 2012 m. - gavo kitų pajamų 28 459 litus, nuo kurių nesumokėjo 4 268 litus (J. Š. ir M. O. Š. po 2 134 litus) (28 459x15 %) GPM mokesčio;

- 2013 m. - gavo kitų pajamų 11 828 litus, nuo kurių nesumokėjo 1 774 litus (J. Š. ir M. O. Š. po 887 litus) (11 828x15 %) GPM mokesčio;

- 2014 m. - gavo kitų pajamų 7 904 litus, nuo kurių nesumokėjo 1 186 litus (J. Š. ir M. O. Š. po 593 litus) (7 904 x15 %) GPM mokesčio;

- 2015 m. - gavo kitų pajamų 4 041 eurą, nuo kurių nesumokėjo 606 eurus (J. Š. ir M. O. Š. po 303 eurus) (4 041 x15 %) GPM mokesčio;

- 2016 m. - gavo kitų pajamų 3 720 eurų, nuo kurių nesumokėjo 558 eurus (J. Š. ir M. O. Š. po 279 eurus) (3720x15%) GPM mokesčio;

- 2017 m. - gavo kitų pajamų 2 460 eurų, nuo kurių nesumokėjo 369 eurus (J. Š. ir M. O. Š. po 184,50 eurus) (2 460x15%) GPM mokesčio;

- 2018 m. - gavo kitų pajamų 2 300 eurų, nuo kurių nesumokėjo 345 eurus (J. Š. ir M. O. Š. po 172,50 eurus) (2 300x15%) GPM mokesčio.

Specialistė nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos, todėl dėl senaties, nuo 2006-01-01 iki 2013-12-31 nesumokėtiems mokesčiams J. Š. mokestinė prievolė neatsiranda. (8 t., b. l. 22-50)

Iš 2019-08-07 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvados Nr. (28.16)-KD7-16 matyti, kad atliktas fizinio asmens M. O. Š. ūkinės - finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2018-12-31. Tyrimo metu nustatyta, kad M. O. Š. 2006-2018 m., 17 kartų fiziniams suteikė iš viso 798 800 Lt (2006-2014 m.) bei 22 700 Eur (2015-2018 m.) paskolų. Per 2006-2018 m. M. O. Š. visiškai ar dalinai buvo grąžintos pasiskolintos piniginės lėšos – 295 200 Lt (2006-2014 m.) bei 41 607 Eur (2015-2018 m.), pagal 9 paskolų sutartis.

M. O. Š. laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2018-12-31 iš fizinių asmenų už suteiktas ne mažiau kaip 3 paskolas gavo atlygį/palūkanas grynaisiais pinigais ne mažiau kaip: 2006-2014 m. – 17 766 Lt (2011 m. – 10 897 Lt, 2012 m. – 295 Lt, 2013 m. – 1 574 Lt, 2014 m. – 5 000 Lt) bei 2015-2018 m. – 10 570 Eur (2015 m. – 3 200 Eur, 2016 m. – 3 720 Eur, 2017 m. – 2 100 Eur, 2018 m. – 1 550 Eur). Tokiu būdu M. O. Š., pažeisdama 2002-09-10 Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2 straipsnio 7 dalį (2007-10-25 įstatymo Nr. X-1306 redakcija) „Finansų įmonė – Lietuvos Respublikos įmonė arba užsienio valstybės įmonės padalinys, kuris veikia Lietuvos Respublikoje įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka ir verčiasi vienos arba daugiau šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5–17, 19 punktuose nurodytų finansinių paslaugų teikimu“, 2 straipsnio 7 dalį (2011-12-22 įstatymo Nr. X-1872 redakcija) „Finansų įmonė – Lietuvos Respublikos įmonė arba užsienio valstybės įmonės padalinys, kurie veikia Lietuvos Respublikoje įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka ir kurių pagrindinę veiklos dalį sudaro vienos arba daugiau šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 punktą, nurodytų finansinių paslaugų teikimas“, 2 straipsnio 42 dalies 1 punktą (2004-03-23 įstatymo Nr. IX-2067 redakcija) bei 2 straipsnio 43 dalies 1 punktą (2011-05-12 įstatymo Nr. XI-1373 redakcija), kuriuose nurodyta, kad „Vertimasis finansinių paslaugų teikimu yra deklaravimas ūkinę veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose (steigimo dokumentuose, licencijose, patentuose ir kt.), kad asmuo teikia finansines paslaugas“; 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą (2009-12-10 įstatymo Nr. XI-554 redakcija), kuriame nurodyta, kad „Finansinės paslaugos yra skolinimas (įskaitant hipotekos paskolas)“; 4 straipsnio 1 dalį (originali įstatymo redakcija), kurioje nurodyta, kad „Finansų įstaiga – finansų įmonė arba kredito įstaiga, kuri atitinka abu šio Įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje nustatytus reikalavimus ir verčiasi bent vienos iš šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimu“, 4 straipsnio 1 dalį (2011-05-12 įstatymo Nr. XI-1373 redakcija), kurioje nurodyta, kad „Finansų įstaiga – finansų įmonė arba kredito įstaiga, kuri atitinka abu šio Įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje nustatytus reikalavimus ir verčiasi bent vienos iš šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimu“, 4 straipsnio 1 dalį (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1872 redakcija), kurioje nurodyta, kad „Finansų įstaiga – finansų įmonė arba kredito įstaiga“, nuostatas, neįsteigusi finansų įmonės, teikė finansines paslaugas (pinigų skolinimą) už atlygį.

Pagal ikiteisminio tyrimo institucijos pateiktus dokumentus nustatyta, kad M. O. Š. laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2018-12-3 skolino pinigines lėšas pagal sandorius:

1. Pagal 2006-06-02 notarinę paskolos sutartį R. K. paskolino 150 000 Lt;

2. Pagal 2006-09-13 notarinę paskolos sutartį R. K. paskolino 108 000 Lt;

3. Pagal 2006-10-21 neprotestuotiną paprastąjį vekselį O. V. paskolino 50 000 Lt;

4. Pagal 2007-04-25 neprotestuotiną paprastąjį vekselį G. P. paskolino 19 900 Lt;

5. Pagal 2007-10-24 neprotestuotiną paprastąjį vekselį A. Š. paskolino 55 000 Lt;

6. Pagal 2007-11-29 notarinę paskolos sutartį O. V. paskolino 180 000 Lt;

7. Pagal 2009-01-10 notarinę paskolos sutartį O. V. paskolino 5 000 Lt;

8. Pagal 2009-05-15 notarinę paskolos sutartį A. S. paskolino 20 000 Lt;

9. Pagal 2010-04-09 notarinę paskolos sutartį A. S. paskolino 35 000 Lt;

10. Pagal 2011-03-08 Susitarimą pakeistas 2010-04-09 sutarties 1 p., kad pasiskolina 55 000 Lt, t. y. papildomai paskolina 20 000 Lt;

11. Pagal 2012-09-07 notarinę sutartį A. D. paskolino 49 000 Lt;

12. Pagal 2013-01-04 paskolos raštelį J. P. paskolino 49 900 Lt;

13. Pagal 2014 paskolos raštelį (nepateiktas, nurodė liudytoja J. P.) J. P. paskolino 8000 Lt;

14. Pagal 2013-10-18 notarinę paskolos sutartį E. K. paskolino 49 000 Lt;

15. Pagal 2015-05-13 notarinę sutartį A. S. paskolino 20 000 Eur;

16. Pagal 2016-01-25 neprotestuotiną paprastąjį vekselį (vekselis nepateiktas, nurodė liudytojas V. P.) V. P. paskolino 2000 Eur;

17. Pagal 2017-12-11 notarinę paskolos sutartį A. R. paskolino 700 Eur.

Taip pat nustatyta, kad M. O. Š. santuokoje su J. Š. su laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2014-12-31 gavo 398 040 Lt (2006 m. – 18 712 Lt, 2007 m. – 70 584 Lt, 2008 m. – 69 014 Lt, 2009 m. – 69 964 Lt, 2010 m. – 52 164 Lt, 2011 m. – 69 411 Lt, 2012 m. – 28 459 Lt, 2013 m. –11 828 Lt, 2014 m. – 7 904 Lt) ir laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2018-12-31 gavo 12 521 Eur (2015 m. – 4 041 Eur, 2016 m. – 3 720 Eur, 2017 m. – 2 460 Eur, 2018 m. – 2 300 Eur) atlygio (palūkanų) už suteiktas paskolas. Be to, nurodytu laikotarpiu gavo pajamų, kurių nedeklaravo ir nesumokėjo GPM mokesčio:

- 2006 m. - gavo kitų pajamų 18 712 Lt, nuo kurių nesumokėjo 2 807 Lt (M. O. Š. ir J. Š. po 1 403,50 Lt) (18 712x15 %) GPM mokesčio;

- 2007 m. - gavo kitų pajamų 248 184 Lt, nuo kurių nesumokėjo 40 037 Lt (M. O. Š. ir J. Š. po 20 018,50 Lt) (266 911x15 %) GPM mokesčio;

- 2008 m. - gavo kitų pajamų 234 624 Lt, nuo kurių nesumokėjo 37 292 Lt (M. O. Š. ir J. Š. po 18 646 Lt) (248 611x15 %) GPM mokesčio;

- 2009 m. - gavo kitų pajamų 189 337 Lt, nuo kurių nesumokėjo 30 227 Lt (M. O. Š. ir J. Š. po 15 113, 50 Lt) (201 514x15 %) GPM mokesčio;

- 2010 m. - gavo kitų pajamų 52 164 Lt, nuo kurių nesumokėjo 7 825 Lt (M. O. Š. ir J. Š. po 3912,50 Lt) (52 164x15 %) GPM mokesčio;

- 2011 m. - gavo kitų pajamų 69 411 Lt, nuo kurių nesumokėjo 10 412 Lt (M. O. Š. ir J. Š. po 5 206 Lt) (69 411x15 %) GPM mokesčio;

- 2012 m. - gavo kitų pajamų 28 459 Lt, nuo kurių nesumokėjo 4 268 Lt (M. O. Š. ir J. Š. po 2134 Lt) (28 459x15 %) GPM mokesčio;

- 2013 m. - gavo kitų pajamų 11 828 Lt, nuo kurių nesumokėjo 1 774 Lt (M. O. Š. ir J. Š. po 887 Lt) (11 828x15 %) GPM mokesčio;

- 2014 m. - gavo kitų pajamų 7 904 Lt, nuo kurių nesumokėjo 1 186 Lt (M. O. Š. ir J. Š. po 593 Lt) (7 904 x15 %) GPM mokesčio;

- 2015 m. - gavo kitų pajamų 4 041 Eur, nuo kurių nesumokėjo 606 Eur (M. O. Š. ir J. Š. po 303 Eur) (4 041 x15 %) GPM mokesčio;

- 2016 m. - gavo kitų pajamų 3 720 Eur, nuo kurių nesumokėjo 558 Eur (M. O. Š. ir J. Š. po 279 Eur) (3720x15%) GPM mokesčio;

- 2017 m. - gavo kitų pajamų 2 460 Eur, nuo kurių nesumokėjo 369 Eur (M. O. Š. ir J. Š. po 184,50 Eur) (2 460x15%) GPM mokesčio;

- 2018 m. - gavo kitų pajamų 2 300 Eur, nuo kurių nesumokėjo 345 Eur (M. O. Š. ir J. Š. po 172,50 Eur) (2 300x15%) GPM mokesčio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos, todėl dėl senaties nuo 2006-01-01 iki 2013-12-31 nesumokėtiems mokesčiams M. O. Š. mokestinė prievolė neatsiranda. (9 t., b. l. 26-49)

Iš 2019-10-14 specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė N. D. paaiškino, kad 2019-08-07 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakant į pirmą užduoties klausimą, per klaidą nebuvo nurodyta J. Š. gauta atlygio/ palūkanų 93 520 Lt (2006 m. – 15 610 Lt, 2007 m. – 11 760 Lt, 2008 m. – 11 760 Lt, 2009 m. – 11 760 Lt, 2010 m. -11 760 Lt, 2011 m. – 11 760 Lt, 2012 m. – 11 760 Lt, 2013 m. – 7 350 Lt) suma, todėl keičiasi specialisto išvados pirmo klausimo atsakymas, t. y. kad J. Š. laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2018-12-31 iš fizinių asmenų už suteiktas ne mažiau kaip 15 paskolų gavo atlygį/palūkanas grynaisiais pinigais ne mažiau kaip: 2006-2014 m. – 380 274 Lt (2006 m. – 18 712 Lt, 2007 m. – 70 584 Lt, 2008 m. – 69 014 Lt, 2009 m. – 69 964 Lt, 2010 m. – 52 164 Lt, 2011 m. – 58 514 Lt, 2012 m. – 28 164 Lt, 2013 m. – 10 254 Lt, 2014 m. – 2 904 Lt) bei 2015-2018 m. – 1 951 Eur (2015 m. – 841 Eur, 2017 m. – 360 Eur, 2018 m. – 750 Eur).

Detalizavo specialisto išvados 7 klausimo atsakymą, kad apskaičiuojant J. Š. ir jo sutuoktinei M. O. Š. GPM nuo kitų gautų pajamų, buvo įvertintos visos gautos kitos pajamos, įskaitant ir gautą atlygį/palūkanas už tiriamąjį laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2018-12-31 ir nuo jų buvo apskaičiuotas GPM:

- 2006 m. - gavo kitų pajamų 18 712 Lt, nuo kurių nesumokėjo 2 807 Lt GPM mokesčio, iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų - 2807 Lt GPM;

- 2007 m. - gavo kitų pajamų 266 911 Lt, nuo kurių nesumokėjo 40 037 Lt GPM mokesčio, iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų 70 584 Lt nesumokėjo 10 588 Lt GPM;

- 2008 m. - gavo kitų pajamų 248 611Lt, nuo kurių nesumokėjo 37 292 Lt GPM mokesčio iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų 69 014 Lt nesumokėjo 10 352 Lt GPM;

- 2009 m. - gavo kitų pajamų 201 514 Lt, nuo kurių nesumokėjo 30 227 Lt GPM mokesčio iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų 69 964 Lt nesumokėjo 10 495 Lt GPM;

- 2010 m. - gavo kitų pajamų 52 164 Lt, nuo kurių nesumokėjo 7 825 Lt GPM mokesčio iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų – 7 825 Lt GPM;

- 2011 m. - gavo kitų pajamų 69 411 Lt, nuo kurių nesumokėjo 10 412 Lt GPM mokesčio iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų –10 412 Lt GPM;

- 2012 m. - gavo kitų pajamų 28 459 Lt, nuo kurių nesumokėjo 4 268 Lt GPM mokesčio iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų – 4 268 Lt GPM;

- 2013 m. - gavo kitų pajamų 11 828 Lt, nuo kurių nesumokėjo 1 774 Lt GPM mokesčio iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų – 1 774 Lt GPM;

- 2014 m. - gavo kitų pajamų 7 904 Lt, nuo kurių nesumokėjo 1 186 Lt GPM mokesčio iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų – 1 186 Lt GPM;

- 2015 m. - gavo kitų pajamų 4 041 Eur, nuo kurių nesumokėjo 606 Eur GPM mokesčio iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų – 606 Eur GPM;

- 2016 m. - gavo kitų pajamų 3 720 Eur, nuo kurių nesumokėjo 558 Eur GPM mokesčio iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų – 558 Eur GPM;

- 2017 m. - gavo kitų pajamų 2 460 Eur, nuo kurių nesumokėjo 369 Eur GPM mokesčio iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų – 369 Eur GPM;

- 2018 m. - gavo kitų pajamų 2 300 Eur, nuo kurių nesumokėjo 345 Eur GPM mokesčio iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų – 345 Eur GPM. (9 t., b. l. 188-190)

Iš 2019-10-17 specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė N. D. paaiškino, kad 2019-08-07 atlikto J. Š. ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) 7 klausimo atsakyme ir 2019-08-07 atlikto M. O. Š. ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) 7 klausimo atsakyme, apskaičiuojant šių asmenų gautas ir nustatyta tvarka nedeklaruotas apmokestinamas pajamas, skaičiuojant nesumokėtas gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumas buvo apskaičiuotas GPM už visą tiriamąjį laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2018-12-31, o vertinat mokestinės prievolės atsiradimo terminą buvo taikytos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Atsižvelgus į tai, kad užduotis atlikti J. Š. ir M. O. Š. objektų tyrimą buvo pavesta baudžiamojoje byloje ir paskirta atsakyti į klausimą apie tiriamuoju laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2018-12-31 J. Š. ir M. O. Š. gautas ir nustatyta tvarka nedeklaruotas apmokestinamąsias pajamas bei apskaičiuoti nesumokėtų mokesčių sumas, todėl išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 7 klausimo atsakyme turėtų būti pakeitimas, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 4 dalies nuostatomis, apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu 1 dalyje numatytą terminą galima tik tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę baudžiamajame kodekse numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, todėl J. Š. ir M. O. Š. apskaičiuotas GPM už 2006-2014 m. sudaro 135 828 Lt (39 338,51 Eur), už 2015-2018 m. sudaro 1 878 Eur, iš viso už 2006-2018 m. 41 216,51 Eur, ir nustatyta padaryta žala valstybei – 41 216,51 Eur, iš jų pagal metus:

- 2006 m. - gavo kitų pajamų 18 712 Lt, nuo kurių nesumokėjo 2 807 Lt GPM mokesčio, iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų – 2 807 Lt GPM;

- 2007 m. - gavo kitų pajamų 266 911 Lt, nuo kurių nesumokėjo 40 037 Lt GPM mokesčio, iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų 70 584 Lt nesumokėjo 10 588 Lt GPM;

- 2008 m. - gavo kitų pajamų 248 611Lt, nuo kurių nesumokėjo 37 292 Lt GPM mokesčio, iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų 69 014 Lt nesumokėjo 10 352 Lt GPM;

- 2009 m. - gavo kitų pajamų 201 514 Lt, nuo kurių nesumokėjo 30 227 Lt GPM mokesčio, iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų 69 964 Lt nesumokėjo 10 495 Lt GPM;

- 2010 m. - gavo kitų pajamų 52 164 Lt, nuo kurių nesumokėjo 7 825 Lt GPM mokesčio, iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų – 7 825 Lt GPM;

- 2011 m. - gavo kitų pajamų 69 411 Lt, nuo kurių nesumokėjo 10 412 Lt GPM mokesčio, iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų –10 412 Lt GPM;

- 2012 m. - gavo kitų pajamų 28 459 Lt, nuo kurių nesumokėjo 4 268 Lt GPM mokesčio, iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų – 4 268 Lt GPM;

- 2013 m. - gavo kitų pajamų 11 828 Lt, nuo kurių nesumokėjo 1 774 Lt GPM mokesčio, iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų – 1 774 Lt GPM;

- 2014 m. - gavo kitų pajamų 7 904 Lt, nuo kurių nesumokėjo 1 186 Lt GPM mokesčio, iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų – 1 186 Lt GPM;

- 2015 m. - gavo kitų pajamų 4 041 Eur, nuo kurių nesumokėjo 606 Eur GPM mokesčio, iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų – 606 Eur GPM;

- 2016 m. - gavo kitų pajamų 3 720 Eur, nuo kurių nesumokėjo 558 Eur GPM mokesčio, iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų – 558 Eur GPM;

- 2017 m. - gavo kitų pajamų 2 460 Eur, nuo kurių nesumokėjo 369 Eur GPM mokesčio, iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų - 369 Eur GPM;

- 2018 m. - gavo kitų pajamų 2 300 Eur, nuo kurių nesumokėjo 345 Eur GPM mokesčio, iš jų nuo gauto atlygio/palūkanų – 345 Eur GPM. (9 t., b. l. 191-193)

Iš 2019-11-04 mokėjimo nurodymo matyti, kad J. Š. įmokėjo 9 600 Eur į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atsiskaitomąją sąskaitą (12 t., b. l. 32).

Iš 2019-11-04 mokėjimo nurodymo matyti, kad M. O. Š. įmokėjo 9 570,34 Eur į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atsiskaitomąją sąskaitą (12 t., b. l. 74).

Iš 2019-11-11 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto matyti, kad J. Š. ir M. O. Š. atlyginio valstybės biudžetui padarytą žalą (12 t., b. l. 127)

Baudžiamojo kodekso 202 straipsnis nustato atsakomybę už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Atitinkamai jis suskirstytas į dvi dalis, kurių pirmoje baudžiamoji atsakomybė kyla už vertimąsi teisėta veikla, tik vienu įstatyme ar teismų praktikoje uždraustu būdu – neturint licencijos ar kitu neteisėtu būdu, teismų praktikoje įvardijant tokias alternatyvas: 1) neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; 2) imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); 3) akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; 4) licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-58/2013, 2K-174/2012, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-490/2010, 2K-147/2010, 2K-388/2009). Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką, tačiau priklausomai nuo to, kokia veiklos rūšimi verčiamasi, šiuo nusikaltimu gali būti kėsinamasi ir į kitus objektus. Verslo tvarkos reglamentavimas apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims. BK 202 straipsnio 1 dalies prasme vertimasis kuria nors iš išvardytų veiklų yra neteisėtas, kai vykdant veiklą padaromi ne atskiri pažeidimai (pvz., neapskaičiuojamos, nuslepiamos pajamos), o pažeidžiami esminiai teisiniai reikalavimai, keliami veiklos (verslo) legalumui. Tokia neteisėta veikla pažeidžiama nustatyta tvarka, ji prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014, 2K-455-693/2016, 2K-7-358-303/2015, 2K-7-102-222/2018). Pažymėtina, kad sąvoka „vertimasis veikla“ suprantama kaip visuma tarpusavyje susijusių veiksmų, kuriais paprastai siekiama gauti pajamų; tai tokia veikla, kuriai būdingas pastovumas, sistemingumas, aktyvūs veiksmai.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai J. Š. ir M. O. Š. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pasitvirtino. Kaltinamieji savo kaltę pilnai pripažino, kaltinamajame akte išdėstytų faktinių aplinkybių neginčijo, jų kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, Klaipėdos apskrities VMI Finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada bei specialisto paaiškinimai, banko išrašai, paskolų sutartys, vekseliai, kita bylos medžiaga. Šie įrodymai yra nuoseklūs, papildo vieni kitus, atskleidžia kaltinamųjų pastovius, tyčinius, sistemiškus, aktyvius, bendrus veiksmus verčiantis neteisėta draudžiama individualia daugkartinio pinigų skolinimo fiziniams asmenims finansine veikla, nuslepiant gaunamas pastovias pajamas – ne mažiau kaip 398 040 Lt (2006 m. – 2014 m.) bei 12 521 Eur (2015 m. - 2018 m.), iš viso 127 801,36 Eur, kurių nedeklaravo, ir tokiu būdu išvengė mokesčių - nesumokėjo valstybės biudžetui iš viso ne mažiau kaip 19 170,34 Eur (2006 m. - 2014 m. – 59 707 Lt; 2015 m. - 2018 m. – 1 878 Eur) gyventojo pajamų mokesčio.

Taigi, kaltinamųjų J. Š. ir M. O. Š. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. Š. (12 t., b. l. 134, 135-141, 155, 156), o teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji M. O. Š. (13 t., b. l. 40-41, 44-52) bei jų sūnus R. Š. (12 t., b. l. 148-149, 147, 150-154; 13 t., b. l. 42-43) teismui pateikė prašymus perduoti juos sūnaus R. Š. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jiems nutraukti.

Teisiamojo posėdžio metu R. Š. palaikė savo prašymus, nurodė, kad jis yra kaltinamųjų sūnus. Pagal išsilavinimą yra programuotojas, turi bakalaurą. Programuotoju dirba nuo 2005 m. Nuo spalio iki gruodžio mėn. dirbo UAB „360IT“. Dirbo su pertraukomis, kadangi užsiima švietėjiška veikla. Nuo šių metu balandžio 6 dienos vėl pradės dirbti programuotoju. Jau kaip pusę metų gyvena ašrame – jogos vienuolyne, jis yra jogas. Šiuo metu yra mokymuose. Su tėvais matosi kartą į mėnesį, dažnai bendrauja, žino viską ką jie veikia. Prižiūri tėvus ir turi galimybę betarpiškai su jais bendrauti. Žinojo, kad tėvai skolina pinigus. Tuo metu, kai tėvai pradėjo užsiiminėti ta veikla, jis buvo vaikas. Nei tuo metu, nei ir šiuo metu nesupranta, jog tėvai užsiėmė nelegalia finansine veikla. Legalu ar nelegalu nežinojo, nesuvokė.

BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje yra visų BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje išvardytų sąlygų visuma. Kaltinamieji J. Š. ir M. O. Š. anksčiau neteisti ir nebuvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė apysunkį nusikaltimą, prisipažino nusikaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, yra senyvo amžiaus (J. Š. 79 metų, M. O. Š. 75 metų), pensininkai, turintys neįgalumus, sunkiai sergantys, galiojančių administracinių nusižengimų neturi, kas leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamieji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tokiu būdu kaltinamieji J. Š. ir M. O. Š. atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, esant BK 40 straipsnyje numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms. J. Š. ir M. O. Š. atiduotini pagal laidavimą minimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui be užstato sūnui R. Š., kuris teismo nuomone, yra vertas teismo pasitikėjimo ir turi neabejotiną galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems.

Siekiant, jog J. Š. ir M. O. Š. suprastų ir pajustų savo poelgio neigiamus padarinius ir ateityje nebenusikalstų, jiems skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

2019-10-14 prokuroro nutarimu laikinai (6 mėnesiams, iki 2020-04-14) buvo apribota J. Š. ir M. O. Š. nuosavybės teisė į butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 buto pagal 2014-09-20 dovanojimo sutartį priklauso J. Š., 1/2 buto pagal 2014-09-20 dovanojimo sutartį priklauso M. O. Š.) bei žemės sklypą su statiniais, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 1995-01-18 nuosavybės teise priklauso J. Š.). Laikino nuosavybės teisių apribojimo mastas 127 801,36 Eur (12 t., b. l. 87-88). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamas, šiai priemonei tampus nebereikalingai.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 2018-08-29 kratos metu (1 t., b. l. 69-72) iš statinio, adresu (duomenys neskelbtini), paimti daiktai: sąsiuvinis – 203 lapai, sąsiuvinis – 31 lapas, sąsiuvinis - 25 lapai, sąsiuvinis – 12 lapų, įvairūs dokumentai – 514 lapų, 2018-08-29 kratos metu (1 t., b. l. 65-68) iš gyvenamosios patalpos – buto, adresu (duomenys neskelbtini), paimti daiktai: sąsiuvinis – 71 lapas, sąsiuvinis – 44 lapai, įvairūs dokumentai – 95 lapai, bei 2019-01-15 M. O. Š. pagal reikalavimą pateikti dokumentai, 38 lapai (1 t., b. l. 3), saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtiems savininkams – J. Š. ir M. O. Š.;

2) Skaitmeninės laikmenos (CD, 7 vnt.), esančios voke, bylos 12-ojo tomo gale, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

J. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Perduoti J. Š. laiduotojo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn. Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

M. O. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

Perduoti M. O. Š. laiduotojo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn. Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Išaiškinti R. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti J. Š. ir M. O. Š., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, J. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. O. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą 2019-10-14 prokuroro nutarimu, į J. Š. ir M. O. Š. nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą su statiniais, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį J. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kratų metu paimtus daiktus: sąsiuvinį – 203 lapai, sąsiuvinį – 31 lapas, sąsiuvinį – 25 lapai, sąsiuvinį – 12 lapų, įvairius dokumentus – 514 lapų; sąsiuvinį – 71 lapas, sąsiuvinį – 44 lapai, įvairius dokumentus – 95 lapai, bei pagal reikalavimą pateiktus dokumentus (38 lapai), saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtiems savininkams – J. Š. ir M. O. Š.;

- skaitmenines laikmenas (CD, 7 vnt.), esančias voke, bylos 12-ojo tomo gale, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Olcvikienė