- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- e2-481-814/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02407-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Advokatai
- Vytautas Bartkus
dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui Vytautui Bartkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ir akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareikšiantis savarankiškų reikalavimų, V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašo solidariai priteisti iš atsakovių ieškovės naudai 624,42 Eur, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-11-29 (duomenys neskelbtini) trūkus karšto vandens ventiliui, buvo aplietas butas. Butas buvo draustas gyventojų turto draudimu. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 624,42 Eur išmoką. Įvykio metu už bendrojo naudojimo inžinerines sistemas buvo atsakingas UAB(duomenys neskelbtini) kitaip tariant buvo pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojas, todėl privalo atlyginti ieškovo draudėjui padarytą žalą. UAB (duomenys neskelbtini) nepaneigė fakto, kad yra bendrojo naudojimo objektų (įskaitant karšto vandens tiekimo sistemos) name administratorius, o taip pat ir karšto vandens sistemos valdytojas, kuris neužtikrino, kad karšto vandens sistemoje neatsirastų trūkumai. Tuo tarpu, UAB (duomenys neskelbtini) taip pat nevykdė pareigų, susijusių su sistemos priežiūra, todėl ir dėl to atsirado sistemos trūkumai, kurie sąlygojo patalpų apliejimą.
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta ieškovės atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2014-11-29 dėl trūkusio vamzdžio į avarinę tarnybą kreipėsi V. K.. Atvykus nustatyta, kad karšto vandens stovo sriegis išpuvęs. Pakeistas karšto vandens ventilis. Už darbus V. K. sumokėjo 45 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) nėra atsakinga už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą, ši funkcija pavesta vykdyti AB (duomenys neskelbtini).
Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokato padėjėjas Vytautas Bartkus teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad įmonė nėra tinkama šalis šioje byloje, nes į jos administravimo sferą nepatenka karšto vandens sistemos priežiūra, tai daro AB (duomenys neskelbtini) Įmonės avarinės tarnybos darbuotojai, nuvykę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atliko tik avarijos likvidavimo funkciją - buvo pakeistas virtuvinis karšto vandens ventilis. Už atliktus darbus V. K. sumokėjo 45 Lt. Daugiabučio namo eksploatavimo tvarką nustato Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos taisyklės, t. y. 2012-01-11 įsakymas Nr. 13B-61. Čia nurodyti visi darbai, kuriuos turi atlikti pastato administratorius – UAB (duomenys neskelbtini) Karšto vandens ir šildymo sistemos priežiūra į tą sąrašą neįeina. Kaip papasakojo UAB (duomenys neskelbtini) administracijos atstovai, bute buvo sugedęs karšto vandens ventilis ir darbuotojai jį pakeitė. Šis ventilis buvo pačiame bute. Bendro naudojimo objektas yra iki ventilio, o pats ventilis ir viskas, kas yra nuo ventilio bute priklauso buto savininkui. Todėl dėl avarijos yra atsakingas buto savininkas, nes jis turi prižiūrėti ventilius, kranus, žarneles ir pan. Kadangi buto savininkas buvo apdraudęs savo atsakomybę, draudimo bendrovė jam pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką.
Atsiliepimas
Atsakovė AB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad AB (duomenys neskelbtini) vykdo daugiabučių namų bendrojo naudojimo karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą ir atlieka darbus iki vartotojo bute esančios uždaromosios armatūros – vandens ventilio. Kai sistemoje įrengtas ir skaitiklis, ir įtaisas, galintis nutraukti vandens pratekėjimą, tai būtent šis prietaisas nustato ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos. Avarija įvyko vartotojo inžinerinės sistemos ribose, todėl už žalą atsakingas buto savininkas. AB (duomenys neskelbtini) neatsakinga už buto inžinerinių sistemų būklę.
Atsakovės AB (duomenys neskelbtini) atstovas direktorius A. S. teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad ventilis avarijos metu buvo pakeistas. AB (duomenys neskelbtini) vykdo šilumos sistemos priežiūrą. Karšto vandens ventilis priklauso gyventojui, jo priežiūrą atlieka buto savininkas. Ventilių įmonė nekeičia, keičiasi gyventojai. Bute karšto vandens apskaitos skaitiklis yra. Ventilis yra prieš vandens apskaitos skaitiklį. Koks buvo ventilis ir dėl ko jis trūko, nežino. Kiekvienais metais įmonė pagal grafiką tikrina bendrojo naudojimo tinklus ir priduoda administratoriui, atlieka viską, ką privalo atlikti pagal aprašą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K. pateikė teismui atsiliepimą į pirminį ieškinį, kuriame nurodė, kad patvirtina ieškinyje nurodytas ieškovės faktines aplinkybes.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jis yra buto, adresu (duomenys neskelbtini) savininkas. Bute yra karšto vandens apskaitos skaitiklis. Avarijos metu buvo namie. Tvarkant kraną, norėjo užsukti ventilį, užsukant, ventilis pratrūko. Vanduo bėgo per ventilį. Bandė užsukti, sustabdyti, bet ten priešais kažkas nupuvę buvo. Buvo aplieti pirmo aukšto kaimynai. Atvykusi avarinė tarnyba bute kažką tvarkė, keitė, sriegis išpuvęs buvo. Ventilis galėjo trūkti nuo senumo. Tame bute gyvena nuo 1986 m. Ar per tą laiką buvo keistas ventilis, nežino. Po vandentiekio avarijos kreipėsi į draudimą, atvyko ekspertas, apžiūrėjo, fotografavo. Po to atlygino žalą.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-12-01 V. K. kreipėsi į ADB „Gjensidige“ kai 2014-11-29 trūko karšto vandens ventilis jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ gyventojų turto draudimu (e. b. l. 4–6, 10, 12, 17–18). Už trūkusio ventilio keitimą V. K. sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 45 Lt. (e. b. l. 7). Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros akte nurodyta, kad trūkus (surūdijus) vamzdžiui po virtuvine kriaukle iki skaitliuko, buvo aplieta virtuvė, prieškambaris ir kambarys (e. b. l. 8). Lokaline sąmata nustatyta, kad butui (duomenys neskelbtini) padaryta žala – 2156 Lt (624,42 Eur) (e. b. l. 9). Minėto dydžio suma išmokėta V. K. (e. b. l. 2–3, 11). Į ADB „Gjensidige“ dėl minėto įvykio taip pat kreipėsi buto (duomenys neskelbtini) gyventoja, nes jos buto virtuvė taip pat buvo užlieta aukščiau gyvenančio kaimyno V. K. (e. b. l. 6). ADB „Gjensidige“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos pateikimo (e. b. l. 13). Byloje pateiktos buto fotonuotraukos (e. b. l. 14–15). Santechnikos darbų remonto registracijos žurnale užregistruota, kad 2014-11-29 V. K. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl virtuvėje trūkusio vamzdžio, nustatyta, kad karšto vandens stovo sriegis išpuvęs, pakeistas virtuvinis karšto vandens ventilis (e. b. l. 41–44, 64–67). Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-12-13 įsakymu Nr. 13B-1611 AB (duomenys neskelbtini) pavesta vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą. Aptarnavimo ribos – karšto vandens sistema nuo uždaromosios armatūros (įskaitant ją), skirtos atjungti karšto vandens ruošimo mazgą nuo gyvenamojo namo magistralinių tinklų, magistraliniai tinklai ir stovai iki vartotojo bute esančios uždaromosios armatūros ir vonios šildytuvų (e. b. l. 45–47, 68–70, 110–111). Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-11 įsakymu Nr. 13B-61 patvirtintas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros darbų sąrašas, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atliekamų darbų (veiklos) sąrašas (e. b. l. 48–55, 71–78). Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) turto administratorius – UAB (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 85–86, 96–97). Ieškovės nuomone, vartotojo ribą nustato skaitiklis (e. b. l. 112).
Byloje nustatyta, kad 2014-11-29 trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. K. nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) įvyko vandentiekio avarija, t. y. trūko karšto vandens ventilis, dėl ko buvo aplietas ir sugadintas minėtas butas. Kad avarijos priežastis - trūkęs karšto vandens ventilis, patvirtina tiek ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, tiek faktas, kad avarija (bėgantis vanduo) atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) avarinės tarnybos darbuotojų buvo likviduota pakeitus karšto vandens ventilį. Taip pat trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad vanduo pradėjo bėgti būtent tada, kai jis, norėdamas sutvarkyti bute kraną bei sustabdyti vandens nutekėjimą, bandė užsukti ventilį. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog ne trūkęs karšto vandens ventilis, o kitoks gedimas būtų lėmęs vandens išsiliejimą, taip pat nėra duomenų, kad avarinės tarnybos darbuotojai būtų atlikę kokius nors kitus papildomus avarijos likvidavimo darbus, išskyrus karšto vandens ventilio keitimą (pvz. keitę vamzdį ar pan.).
Kadangi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K. butą, kuriame ir įvyko vandentiekio avarija buvo apdraudęs gyventojų turto draudimu, ieškovė ADB „Gjensidige“ išmokėjo jam 624,42 Eur išmoką patirtai žalai atlyginti bei pareiškė patikslintą ieškinį atsakovėms UAB (duomenys neskelbtini) bei AB (duomenys neskelbtini) subrogacijos pagrindu. Nurodė, kad įvykio metu už bendrojo naudojimo inžinerines sistemas buvo atsakinga UAB (duomenys neskelbtini) todėl privalo atlyginti ieškovo draudėjui padarytą žalą, o AB (duomenys neskelbtini) nevykdė pareigų, susijusių su sistemos priežiūra, dėl ko atsirado sistemos trūkumai, kurie sąlygojo patalpų apliejimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis numato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Ieškovės (draudimo kompanijos) ir atsakovių jokie sutartiniai santykiai nesieja, todėl byloje nagrinėjamas deliktinės civilinės atsakomybės kilimo klausimas. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Todėl norint nustatyti, ar atsakovėms kyla deliktinė atsakomybė, būtina nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Taigi, deliktinė civilinė atsakomybė kyla, kai nustatomi neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp jų.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos – tai statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti. Atskirosios statinio inžinerinės sistemos – vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti skirtos inžinerinės sistemos, nesusijusios su tos pačios paskirties bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.19 punkte nustatyta, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius. Vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes (Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 6.9 punktas). Kai atitinkamoje sistemoje yra įrengtas ir skaitiklis, ir įtaisas, galintis nutraukti vandens pratekėjimą (uždaromasis įtaisas), tai būtent pastarasis laikomas nustatantis ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos. Tokio įrenginio (šiuo atveju ventilio) funkcija nutraukti vandens pratekėjimą į vartotojo gyvenamąją patalpą. Karšto vandens ventilis yra vandens tiekimo ir vartojimo riba, šiuo ventiliu buto gyventojas gali laisvai naudotis ir jo nebuvimas, neveikimas ar užsukimas neįtakoja viso namo bendros vandentiekio sistemos. Tokiu būdu vartotojas pats gali reguliuoti karšto vandens padavimo į butą, jis yra atskirtas nuo bendros vandentiekio sistemos. Todėl seka išvada, kad būtent uždaromasis įtaisas nustato ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1237-450/2014).
Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad savo bute jis naudojosi karšto vandens ventiliu, prieš įvykstant vandentiekio avarijai, bandė šį ventilį užsukti, t. y. savo iniciatyva nutraukti karšto vandens tiekimą į savo butą, kad galėtų remontuoti kraną. Byloje nėra jokių duomenų, kad šio ventilio pagalba būtų daromas koks nors poveikis daugiabučio namo bendrai vandentiekio sistemai, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų perduotas daugiabučio namo administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) ar už karšto vandens sistemos priežiūrą atsakingos AB (duomenys neskelbtini) valdymui, naudojimui ar priežiūrai. Priešingai, kaip matyti iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-11 įsakymu Nr. 13B-61 patvirtinto Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros darbų sąrašo, UAB (duomenys neskelbtini) pavesta šalto, o ne karšto vandens ir nuotekų šalinimo sistemų nuolatinės techninės priežiūros darbai. O AB (duomenys neskelbtini) pavesta Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-12-13 įsakymu Nr. 13B-1611 vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą, nustatant aptarnavimo ribas – karšto vandens sistema nuo uždaromosios armatūros (įskaitant ją), skirtos atjungti karšto vandens ruošimo mazgą nuo gyvenamojo namo magistralinių tinklų, magistraliniai tinklai ir stovai iki vartotojo bute esančios uždaromosios armatūros (nagrinėjamu atveju iki karšto vandens ventilio) ir vonios šildytuvų.
Byloje nustačius, kad ventilis buvo įrengtas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. K. bute, skirtas tik jo buto eksploatavimo reikmėms, jis nebuvo bendrojo vandentiekio dalimi, t. y. bendro naudojimo inžinerine įranga, todėl tiek už jo tinkamą funkcionavimą, tiek už žalą, atsiradusią jam trūkus, atsako buto savininkas (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje e2A-437-340/2016; Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-322-657/2015).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Patikslintą ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina valstybės naudai 6,95 Eur pašto išlaidos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259–260 straipsniais, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 10057869, Žalgirio g. 90, Vilnius, valstybės naudai 6,95 Eur (šešių eurų 95 ct) pašto išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą pristatyti teismo raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.