Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Pociaus ir Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, bei nuteistas:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir K. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. B. nustatyta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant 12 (dvylika) mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje bei gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, K. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 12 (dvylika) mėnesių dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu, iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 15 (penkiolikai dienų), įpareigojant 12 (dvylika) mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje bei gydytis nuo alkoholizmo.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 16 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. (2 dienos).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteistas už tai, kad, mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai sužalojo savo šeimos narį bei viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

jis 2017 m. balandžio 16 d., apie 21.48 val., viešoje vietoje – parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)”, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pardavėjos ir kitų parduotuvės klientų akivaizdoje savo sugyventinę D. D., suėmęs jai už plaukų, pargriovė ant grindų, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė jai į galvą, kumščiu smogė į kairę veido pusę, tempdamas ją už plaukų, galvą bloškė į stiklinę vitriną. Po to, nukentėjusiajai suklupus, suėmė ją už plaukų ir jos galvą bloškė į šaldytuvą, vieną kartą spyrė į galvą ir vėl nukentėjusiąją bloškė į vitriną. Po to, sugriebęs ją už plaukų, ne mažiau kaip šešis kartus daužė jos galvą į grindis, tris kartus kumščiu smogė į galvą bei spyrė į kairį petį. Po to, sugriebęs nukentėjusiajai už plaukų, du kartus bloškė jos galvą į prekystalį bei, laikydamas už dešinio riešo, kumščiu smogė du kartus į galvą ir vieną kartą spyrė į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajai D. D. galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, nusitęsiančiomis į skruosto sritį, dešinio užausio srityje su odos nubrozdinimu, pakaušio kairėje su minkštųjų audinių patinimu, poodines kraujosruvas kairio žasto priekiniame, išoriniame, užpakaliniame paviršiuose, kairės alkūnės išoriniame paviršiuje, dešinio peties srityje, dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, dešinės alkūnės tiesiamajame paviršiuje, dešiniame dilbyje, dešinio klubakaulio sparno projekcijoje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu K. B., mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę D. D. ir viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti K. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. B. paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu, iš dalies jas sudedant ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoniems mėnesiams) 5 (penkioms) paroms.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Dėl išvadų, neatitinkančių bylos aplinkybių, bei netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo paskiriant bausmę

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš bylos duomenų akivaizdu, kad K. B. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, toliau smurtauja, smurtą vartoja prieš šeimos narį viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, smurtiniais veiksmais padarė sužalojimus sugyventinei D. D. bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nusikaltimus, dėl kurių K. B. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, jis įvykdė būdamas 9 kartus teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, neatlikęs 28 parų arešto bausmės, 2016 m. spalio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl smurtavimo prieš sugyventinę D. D. Vertindamas, kokius veiksmus prieš nukentėjusiąją ir aplinkinius atliko K. B., jų intensyvumą bei pavojingumą, ir paskirdamas už analogišką veiką 2016 m. spalio 20 d. nuteistam ir dar bausmės pagal baudžiamąjį įsakymą neatlikusiam K. B. švelnesnę bausmę, nei už ankstesnį nusikaltimą, teismas padarė netinkamas išvadas, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus šią bausmės rūšį, bei netinkamai pritaikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. Prokurorės nuomone, tik paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiektas tikslas nubausti kaltininką, sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kad K. B. pripažino kaltę, gailisi (tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe), kad nusikaltimus įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (tai atsakomybę sunkinančios aplinkybės), skirtinas laisvės atėmimo bausmės dydis, artimas sankcijoje numatytam vidurkiui.

Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinant su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi

BK 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Nagrinėjamoje byloje 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu teismas, subendrindamas paskirtą laisvės apribojimo bausmę su 2016 m. spalio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos arešto bausmės dalimi, griežtesnę bausmę – areštą – pakeitė į švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą. Tokiu būdu Klaipėdos miesto apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis keistinas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, pats nuteistasis ir prokurorė nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo pakeisti paskirtą laisvės apribojimo bausmę į laisvės atėmimą ir, subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams ir penkioms paroms. Taigi teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako, o nutartyje analizuoja tik paminėtus aktualius bausmių skyrimo ir bendrinimo klausimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Nors, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (K. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi), taip pat ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (K. B. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui), vis dėlto laikytina, jog, skirdamas bausmę K. B., pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog K. B. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, teisiamas dešimtą kartą, anksčiau teistas už smurto panaudojimą prieš šeimos narį, taip pat už kitus, su smurtu susijusius nusikaltimus, vieną kartą baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja K. B. Ir vis dėlto nurodytoms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismas neskyrė pakankamai dėmesio, parinkdamas K. B. konkrečias bausmes už padarytas nusikalstamas veikas.

Pirmosios instancijos teismas, 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu skirdamas bausmę, padarė išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti, paskiriant K. B. laisvės apribojimo bausmę, nurodė, kad nuteistasis dirba, turi nepilnametį vaiką, šiuo metu, kaip teigia pats, alkoholio nei jis, nei sugyventinė nebevartoja. Vis dėlto iš bylos duomenų matyti, kad K. B. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, ir toliau smurtauja, smurtą vartodamas prieš šeimos narį viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, smurtiniais veiksmais padarydamas sužalojimus sugyventinei D. D. bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Nusikaltimus, dėl kurių K. B. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, jis padarė, būdamas 9 kartus teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, neatlikęs 28 parų arešto bausmės, kuri buvo paskirta 2016 m. spalio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl smurtavimo prieš sugyventinę D. D. Pažymėtina, kad K. B. nusikalstami veiksmai 2017 m. balandžio 16 d. atlikti prieš nukentėjusiąją buvo intensyvūs ir pavojingi. Taigi pirmosios instancijos teismas, paskirdamas už analogišką veiką 2016 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistam ir dar bausmės pagal baudžiamąjį įsakymą neatlikusiam K. B. švelnesnę bausmę, nei už ankstesnį nusikaltimą, padarė netinkamas išvadas, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmę, netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio nuostatas, nes paskirta bausmės rūšis neatitinka padarytos veikos pobūdžio ir pavojingumo bei kaltininko asmenybės, taip pat nebus įgyvendinta BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis.

Apygardos teismas pažymi, jog, net ir atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, nepritartina apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, kad tik paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę bus pasiektas tikslas nubausti kaltininką, sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgdamas į tai, kad K. B. pripažino kaltę, gailisi (tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe), taip pat kad jis nusikaltimus įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (tai atsakomybę sunkinančios aplinkybės), apygardos teismas daro išvadą, jog geriausiai bausmės tikslai bus įgyvendinti K. B. už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrus didesnę nei vidurkis arešto bausmę. Taigi K. B. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriama 80 parų arešto, už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriama 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirtina subendrinta 90 parų arešto bausmė. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu – skiriama 60 parų arešto bausmė.

Apygardos teismo vertinimu, K. B. skirti laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo, kadangi tokia bausmė būtų per griežta, neatitiktų nustatytų bylos aplinkybių. Nuteistasis šiuo metu dirba (b. l. 91), turi nepilnametį vaiką, kaip teigia pats, alkoholio nei jis, nei jo sugyventinė nebevartoja. Šios aplinkybės rodo, kad paskyrus K. B. laisvės atėmimo bausmę, būtų suardomi susiformavę teigiami socialiniai ryšiai, kurie tikėtina ateityje galėtų sulaikyti K. B. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Vis dėlto, tinkamai įvertinęs aplinkybes, jog K. B. nusikalto būdamas teistas už analogiškus nusikaltimus (b. l. 93–102), baustas administracine tvarka (b. l. 92), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be jokio nuteistojo laisvės suvaržymo, kadangi, kaip jau pastebėta anksčiau, K. B. linkęs nusikalsti, kol kas reikiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro.

Dėl paskirtos bausmės subendrinimo su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi

Apeliaciniame skunde pažymėta, jog BK 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Nagrinėjamoje byloje 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu teismas, subendrindamas paskirtą laisvės apribojimo bausmę su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės neatlikta dalimi, griežtesnę bausmę – areštą – pakeitė į švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą. Tokiu būdu Klaipėdos miesto apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl, prokurorės nuomone, nuosprendis turi būti keičiamas.

Būtina atkreipti dėmesį, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu K. B. buvo paskirtas 30 parų areštas. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką buvo įskaitytas K. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2016 m. spalio 8 d. 1.36 val., iki 2016 m. spalio 9 d. 19.05 val., (2 paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu K. B. paskirtą galutinę bausmę – areštą 28 paroms – nustatyta atlikti poilsio dienomis. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 17 d. Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu apie fizinį asmenį duomenimis, K. B. 2017 m. rugpjūčio 4 d. atvyko į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmę (b. l. 101). Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu apie fizinį asmenį 2017 m. gruodžio 19 d. duomenimis šiuo metu K. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės jau yra atlikęs 16 parų.

BK 64 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...>, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Taigi prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirtos, šiuo apygardos teismo nuosprendžiu pakeistos, arešto bausmės turi būti pridedama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos arešto bausmės dalis. Taigi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu šiuo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtas bausmes, K. B. paskiriama galutinė subendrinta bausmė – 65 (šešiasdešimt penkios) paros arešto.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apygardos teismas daro išvadą, kad K. B. už padarytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nėra teisingos, neatitinka BK 41 straipsnyje nurodytos bausmės paskirties, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendį:

– pagal BK 140 straipsnio 2 dalį K. B. paskirti 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto bausmę;

– pagal BK 284 straipsnį K. B. paskirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti K. B. subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliui ir K. B. nustatyti galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu, ir nustatyti galutinę subendrintą 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio K. B. sulaikymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.