- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- e2-360-553/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00682-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
- Suinteresuotas asmuo
- N. M.-V.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens N. M.-V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl A. E. ir P. D. išbraukimo iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ kreditorių sąrašo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl kreditorių A. E. ir P. D. patvirtintų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartimi UAB „Grando LT“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta S. S. K.. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtintas A. E. 28 962 Eur kreditorinis reikalavimas ir P. D. 3 000 Eur kreditorinis reikalavimas.
3. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) N. M. – V. pareiškė prašymą išbraukti kreditorius A. E. ir P. D. iš bendrovės kreditorių sąrašo. Nurodė, kad teismo patvirtinti A. E. ir P. D. finansiniai reikalavimai grindžiami tik bendrovės kasos pajamų orderių kvitų kopijomis, kuriose kaip pinigus gavęs asmuo pasirašė A. E.. Tačiau nepateikti bendrovės kasos knyga ir kiti dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti teismui pateiktų kvitų kopijų autentiškumą ir realumą. Suinteresuoto asmens teigimu, neįmanoma nustatyti, ar kasos pajamų kvitai iš tikrųjų buvo sudaryti ir jei buvo, tai neįmanoma nustatyti, kam buvo panaudoti į bendrovės kasą įnešti grynieji pinigai, nes bankroto administratorei neperduota nei bendrovės kasa, nei jos žurnalas, nei bendrovės antspaudas.
Atsiliepimas
4. Bendrovės bankroto administratorė atsiliepime nurodo, kad su suinteresuoto asmens prašymu nesutinka. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. teismo nutartis, kuria patvirtinti buvusių bendrovės vadovų finansiniai reikalavimai, yra įsiteisėjusi, privaloma ir vykdytina. Prašymas pašalinti A. E. ir P. D. iš bankrutavusios bendrovės kreditorių sąrašo paremtas asmeniniais interesais, nes tarp šalių vyksta teisminiai ginčai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkino prašymo išbraukti kreditorius A. E. ir P. D. iš bendrovės kreditorių sąrašo.
6. Teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 27 d. P. D. pateikė prašymą bankroto administratorei patvirtinti jo 3 000 Eur kreditorinį reikalavimą, kurį grindė 2015 m. balandžio 6 d. kasos pajamų orderio kvito Nr. 95, išrašyto 3 000 Eur sumai, kopija. Kasos pajamų orderio kvite nurodyta, kad pinigus A. E. priėmė iš P. D. kaip įnašą mokesčių mokėjimui ir prekių pirkimui. Šis piniginių lėšų perdavimo faktas taip pat užfiksuotas 2015 m. lapkričio 30 d. bendrovės balanse kaip P. D. suteikta 3 000 Eur paskola. Tai, kad akcininkai įnešdavo įnašus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – aiškinamieji raštai.
7. Teismas nustatė, kad A. E. 2016 m. vasario 26 d. kreipėsi į bankroto administratorę su prašymu patvirtinti jo 35 430,84 Eur kreditorinį reikalavimą, grindžiamą kasos pajamų orderių kvitų kopijomis. Kasos orderių kvitus pasirašė bendrovės vadovas – A. E.. Teismas nurodė, kad išduoti kasos orderių kvitai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės) nurodytiems reikalavimams ir yra pagrįsti kitais byloje esančiais įrodymais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad P. D. ir A. E. kreditorinis reikalavimas yra nepagrįstas. Suinteresuotas asmuo nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti kasos pajamų orderių nepatikimumą, o tik remiasi prielaidomis. Be to, 2018 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje buvo pateikti kvitų originalai, kurių kopijų pagrindu yra patvirtinti ginčijami kreditoriniai reikalavimai. Teismas nurodė, kad A. E. ir P. D. kreditorinių reikalavimų pagrįstumą patvirtina liudytojos R. K. parodymai, UAB „Švyturys-Utenos alus“ apyvartos žiniaraščiai, 2018 m. gruodžio 3 d. UAB „Sanitex“ pranešimas, UAB „Kietas kampas“ pateikti mokėjimo dokumentai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. pranešimas. Tai, kad bendrovės finansinės operacijos buvo atliekamos grynaisiais pinigais, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti ginčijamų kreditorinių reikalavimų pagrįstumu.
8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-722-718/2018, kurioje 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu A. E. ir P. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog A. E. ir P. D. patvirtinti kreditoriniai reikalavimai yra nepagrįsti, nes nėra pagrindo pripažinti įrodytomis suinteresuoto asmens prašyme nurodytas aplinkybes dėl kasos pajamų orderio nepatikimumo, priežastinio ryšio tarp patvirtintų kreditorinių reikalavimų ir A. E., kaip bendrovės vadovo, elgesio parduodant jam priklausančias akcijas A. E..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai
9. Suinteresuotas asmuo N. M.-V. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą išbraukti kreditorius A. E. ir P. D. iš bendrovės kreditorių sąrašo. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės šiais argumentais:
9.1. Buvę bendrovės vadovai A. E. ir P. D. savo tariamus kreditorinius reikalavimus grindė tik kasos pajamų orderių kvitais, kurių realumo neįmanoma nustatyti, nes visa bendrovės buhalterija yra sunaikinta arba paslėpta.
9.2. Buvę bendrovės vadovai pateikė bankroto administratorei 2015 m. gruodžio 8 d. perdavimo aktą, pasirašytą tarp bendrovės direktoriaus P. D. ir tariamo naujo bendrovės direktoriaus S. S., kuris neva patvirtina visų bendrovės buhalterinių dokumentų perdavimą S. S.. Tačiau liudytoju apklaustas S. S. pripažino, kad jokie bendrovės dokumentai jam neperduoti.
9.3. Už apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimą (bendrovės buhalterinių dokumentų paslėpimą ar sunaikinimą) A. E. ir P. D. yra iškelta baudžiamoji byla. Bendrovės buhalterinius dokumentus paslėpę ar sunaikinę asmenys pateikė tik savo pačių pasirašytus kasos pajamų orderių kvitus, kurių pagrindu yra patvirtinti didžiausiais bendrovės kreditoriais, turinčiais lemiamą kreditorių susirinkimo balsą.
9.4. Teismo nutartis dėl P. D. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo grindžiama neegzistuojančių dokumentų įrašais ir ignoruojant bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu buvusi buhalterė R. K., A. E. ir P. D. nurodė, kad jokių grynųjų pinigų į bendrovės kasą jie neįnešė, o į bylą pateiktais kasos pajamų orderiais tik fiksavo savo lėšomis už bendrovės prekes ir gautas paslaugas sumokėtas sumas.
9.5. Teismas neatsižvelgė į apeliantės nurodytus įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuotus faktus apie A. E. nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus, įskaitant bandymus sukčiauti, mokesčių slėpimą, dokumentų klastojimą. Jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina A. E. pateiktų kasos pajamų orderių kvitų operacijų realumo. Pats A. E. pripažino, kad jis į bendrovės kasą neįnešė kasos pajamų orderiuose nurodytų sumų, tai pripažino ir bendrovės buhalterė R. K..
9.6. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai nepatvirtina, kad buvę bendrovės vadovai skolino jai savo asmenines lėšas, o balanse esantis įrašas apie bendrovės skolą neįrodo, kad ta skola buvo A. E.. Nesant pirminių buhalterinės atskaitomybės dokumentų neįmanoma nustatyti, ar bendrovės vadovų pateiktose finansinės atskaitomybėse nurodyta informacija atitinka tikrovę.
9.7. Iš byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti, ar buvę bendrovės vadovai suteikė bendrovei deklaruojamas paskolas. Jiems neperdavus bendrovės dokumentų, teismui pateikti kasos pajamų orderiai galėjo būti sudaryti jau po bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad paskutinio teismo posėdžio metu į bylą pateikti kasos pajamų orderių originalai, neturi reikšmės, nes A. E. tokių orderių gali padaryti kiek nori.
9.8. Nei bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, nei buhalterės R. K. parodymai, nei buvusių bendrovės vadovų pateikti apmokėjimo dokumentai bendrovės prekių tiekėjams, taip pat Sodrai, neįrodo, kad tie mokėjimai buvo atliekami iš asmeninių A. E. (kuris kitoje byloje aiškino dar 2011 m. buvęs nemokus) ar samdomo virėjo P. D. (kurio gauto oficialaus darbo užmokesčio neužtektų būtinosioms išlaidoms) lėšų.
Atsiliepimas
10. Kreditoriai A. E. ir P. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Apeliantė kilusius teisminius ginčus su kreditoriumi A. E. turėtų spręsti ir toliau savo teises ginti pradėtuose kituose procesuose, o ne perkelti juos į bankroto bylą.
10.2. Apeliantė nenurodo, koks priežastinis ryšys tarp akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, ir kreditorių kreditorinių reikalavimų pagrįstumo.
10.3. Pagal juridinių asmenų registro 2016 m. vasario 3 d. išrašą nustatyta, kad pinigų priėmimo metu bendrovės vadovas buvo A. E., kuris pagal kasos pajamų orderio kvitą priėmė iš P. D. gautas pinigines lėšas. Šis piniginių lėšų perdavimo faktas užfiksuotas ir bendrovės 2015 m. lapkričio 30 d. balanse. Faktą, kad siekdami bendrovės nuostolių mažinimo, akcininkai įnešdavo įnašus, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
11. Bendrovės bankroto administratorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantė su bendrove (kol ji vykdė veiklą) nebuvo sudariusi jokių ūkinių-finansinių sutarčių, nebuvo jos kreditore. Apeliantė tik nuo 2018 m. balandžio 12 d. tapo kreditore, nusipirkusi 101,79 Eur dydžio (0,026 proc. nuo visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos) kreditorinį reikalavimą. Apeliantė, keldama savo teisių pažeidimo klausimus, netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, ir ne tais proceso tikslais, kurie yra numatyti Civilinio proceso kodekse bei Įmonių bankroto įstatyme.
11.2. Apeliantė kilusius teisminius ginčus su kreditoriumi A. E. ir jo sutuoktine turėtų spręsti ir toliau savo teises ginti pradėtuose kituose procesuose, o ne perkelti juos į bankroto bylą, tokiu būdu vilkindama bankroto proceso trukmę ir piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės prašymas kreditorius A. E. ir P. D. išbraukti iš BUAB „Grando LT“ kreditorių sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtino A. E. ir P. D. kreditorinius reikalavimus atitinkamai 28 962 Eur ir 3 000 Eur sumai. Apeliantė pateikė prašymą išbraukti šiuos kreditorius iš bendrovės kreditorių sąrašo, teigdama, kad jų reikalavimai grindžiami tik bendrovės kasos pajamų orderių kvitų kopijomis, nepateikti kiti bendrovės finansiniai dokumentai, kurie pagrįstų kasos pajamų orderių tikrumą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nėra pagrindo išvadai, jog A. E. ir P. D. kreditoriai reikalavimai yra nepagrįsti, apeliantės prašymo netenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą.
15. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad res judicata taisyklės taikymas teismo nutartims, kuriomis išsprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, turi tam tikrų ypatumų: viena vertus, tokia nutartimi konstatuojamas kreditoriaus reikalavimo (ne)pagrįstumas ir jis atitinkamai patvirtinamas arba ne, teismo nutartis yra privaloma ir vykdytina, kreditorius negali antrą kartą reikšti to paties reikalavimo; kita vertus, bankroto teisėje egzistuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 3 dalis), reiškiantis, kad tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti tikslinami po to, kai jie patvirtinti teismo nutartimi ir ši nutartis įsiteisėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditoriniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, <...> kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. Vis dėlto reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas kaip dar viena nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, peržiūros forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015).
16. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi A. E. ir P. D. kreditorinius reikalavimus patvirtino, remdamasis į bylą pateiktais kasos pajamų orderio kvitais. Apeliantė prašymą išbraukti minėtus kreditorius iš bendrovės kreditorių sąrašo grindžia argumentais, kad esą šių asmenų kreditoriniai reikalavimai yra nepagrįsti, nes patvirtinti tik kasos pajamų orderių kvitų kopijų pagrindu, tačiau nesant byloje kitų įrodymų, todėl nėra galimybės nustatyti nei kasos pajamų orderių kvitų tikrumo, nei kam buvo panaudoti į bendrovės kasą įnešti grynieji pinigai. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutikti neturi pagrindo.
17. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, o priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas (Taisyklių 3 punktas).
18. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2018 m. gruodžio 14 d. buvo pateikti kasos pajamų orderių kvitų, kurių pagrindu patvirtinti ginčijami A. E. ir P. D. kreditoriniai reikalavimai, originalai. Pateikti kasos pajamų orderio kvitai atitinka apskaitos dokumentui keliamus reikalavimus, be kita ko, juose yra nurodyta įvykusi ūkinė operacija ir jie yra abiejų šalių pasirašyti, t. y. pateiktuose kasos pajamų orderiuose yra rekvizitai ūkinės operacijos tapatumui nustatyti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis). Pažymėtina, kad pinigų perdavimo bendrovei faktui pagrįsti iš esmės pakanka įrodyti, jog minėtuose orderiuose kaip pinigų gavėjas yra pasirašęs bendrovės atsakingas asmuo – šiuo atveju neginčytina, kad tokiu asmeniu buvo A. E. (bendrovės vadovas). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pateikti minėtų apskaitos dokumentų originalai neturi reikšmės, nes priešingai, nei teigia apeliantė, būtent šie apskaitos dokumentai ir įrodo A. E. ir P. D. patvirtintų finansinių reikalavimų pagrįstumą – grynųjų pinigų priėmimą į ūkio subjekto (bendrovės) kasą.
19. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Tokiu būdu, pagal bendrąsias CPK 178 straipsnio taisykles A. E. ir P. D., prašydami patvirtinti jų finansinius reikalavimus, turėjo pareigą pateikti pinigų įmokėjimą pagrindžiančius įrodymus ir tokią pareigą įvykdė – pateikė kasos pajamų orderių kvitus, o apeliantė, kvestionuodama kreditorinių reikalavimų pagrįstumą, privalėjo pateikti įrodymus, paneigiančius kasos pajamų orderiuose užfiksuotas ūkines operacijas, tačiau tokios pareigos neįvykdė.
20. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kasos pajamų orderiai yra pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai, kurie patvirtina įvykusias ūkines operacijas. Pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais yra grindžiami buhalterinės apskaitos registrai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis). Todėl būtent pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai patvirtina ar paneigia tam tikrą teisinę reikšmę turintį faktą, nagrinėjamu atveju – byloje esančiais kasos pajamų orderio kvitais įvykusias ūkines operacijas. Juolab, kad tam tikram faktui patvirtinti iš esmės yra remiamasi tiesioginiais įrodymais, kaip šiuo atveju kasos pajamų orderiais, nes, kaip minėta, visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrindžia būtent apskaitos dokumentai, kuriems priskirtini ir kasos pajamų orderiai.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad apskaitos registrai, kurie yra apskaitos dokumentais remiantis parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), laikytini netiesioginiais įrodymais. Taigi, įvykusias ūkines operacijas ir ūkinius įvykius patvirtina tiesioginiai įrodymai (pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai), o netiesioginiai įrodymai (finansinės atskaitomybės dokumentai) gali tik papildomai pagrįsti pirminiuose dokumentuose užfiksuotus faktus, bet ne juos paneigti. Atsižvelgiant į tai, kad buhalterinės apskaitos registruose, kuriuose apibendrinti ūkinių operacijų ir įvykių suvestiniai duomenys, įrašai daromi pagal apskaitos dokumentus, todėl bendrovės buhalterinės apskaitos netinkamas organizavimas ir (ar) finansinės atskaitomybės dokumentų nebuvimas, taip pat ir dokumentų neperdavimas, nepaneigia kasos pajamų orderiuose užfiksuotos ūkinės operacijos. Todėl apeliantės argumentai, kuriais ji grindžia patvirtintų kreditorinių reikalavimų nepagrįstumą (kasos pajamų orderių tikrumą pagrindžiančių kitų bendrovės finansinių dokumentų nebuvimas), neturi esminės reikšmės sprendžiamam ginčui. Kaip minėta, bendrovės kasa ir/ar jos žurnalas gali tik patvirtinti kasos pajamų orderiuose užfiksuotą ūkinę operaciją, tačiau vien tai, kad šių finansinių dokumentų (ūkinių operacijų suvestinės) nėra, nepaneigia kasas pajamų orderiuose užfiksuotos ūkinės operacijos – piniginių lėšų įnešimą į bendrovės kasą.
22. Be to, kasos pajamų orderių, kurių pagrindu patvirtinti A. E. ir P. D. kreditoriniai reikalavimai, teisėtumas nėra ginčijamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekse numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl pateikti kasos pajamų orderiai yra galiojantys bei įrodantys pinigų įnešimo į bendrovės kasą faktą (CPK 185 straipsnis). Sprendžiant patvirtintų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo klausimą, šiuo atveju neesminiais laikytini apeliantės argumentai, kad nėra nustatyta, kam buvo panaudoti į bendrovės kasą įnešti grynieji pinigai, nes tai nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas.
23. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių kasos pajamų orderiuose užfiksuotus duomenis, t. y. neįrodė, kad kasos pajamų orderiuose, kuriais grindžiami, kreditorių A. E. ir P. D. patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, nurodyta ūkinė operacija neįvyko. Apeliantei tik keliant įrodymais nepagrįstas abejones dėl patvirtintų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad A. E. ir P. D. kreditoriniai reikalavimai yra nepagrįsti.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
24. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos tesimo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę priešinga šalis (CPK 93 straipsnis).
26. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas kreditoriaus P. D. prašymas iš apeliantės priteisti 242 Eur patirtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Pateikti minėtas išlaidas patvirtinantys įrodymai – 2019 m. vasario 11 d. PVM sąskaita faktūra ir 2019 m. vasario 11 d. pinigų priėmimo tvirtas.
27. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punktą už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikomas 0,4 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. trečiąjį ketvirtį (atsiliepimas į atskirąjį skundą surašytas 2019 m. pirmąjį ketvirtį) sudarė 935,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriaus P. D. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija sumos, gautos pritaikius minėtą koeficientą, todėl teisėjų kolegija prašymą tenkina ir iš apeliantės kreditoriui P. D. priteisima 242 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti P. D. iš N. M.-V. 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.