Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-17 · Civilinė byla Nr. e2-39169-465/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
e2-39169-465/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Atsakovas
D. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-39169-465/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32672-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 303, 93 Eur skolą, 18,08 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2019-01-08 sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Be kredito“ perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis kilnojamąjį daiktą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis mokėti nuomos mokestį. Atsakovo skolos likutis yra 303,93 Eur skola, ieškovė taip pat paskaičiavo 18,08 Eur dydžio delspinigius. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl sutartis 2019-07-04 buvo nutraukta. Ieškovė su UAB „Be kredito“ 2018-05-11 pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įgijo reikalavimo teisę į perleistą atsakovo įsiskolinimą.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu). Per teismo nustatyta 14 dienų laikotarpį atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl vadovaujantis su CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui teismas priima sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2019-01-08 buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Be kredito“ perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis turtą - konsolę. Atsakovas nesumokėjo nuomos mokesčio, todėl UAB „Be kredito“ 2018-07-04 nutraukė sutartį, atsakovas liko skolingas pradinei kreditorei 303, 93 Eur sumą.

Ieškovė nurodo, jog UAB „Julianus Inkaso“ su pradine kreditore UAB „Be kredito“ 2018-05-11 sudarytos reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimą į perleistą įsiskolinimą, susidariusį atsakovo vardu pagal nuomos sutartį. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė siuntė 2019-07-24 pranešimą atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs su pradine kreditore UAB „Be kredito“ (CPK 178, 185 straipsniai). Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Vadinasi, atsakovui nevykdant sutartinės prievolės pradinei kreditorei, atsakovo prievolės kyla prieš naująją kreditorę, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovui buvo įteiktas CPK numatyta tvarka.

Kadangi atsakovas nevykdė prievolės grąžinti pradinei kreditorei susidariusią skolą, taip pat neatsiskaitė su reikalavimo teises perėmusia ieškove (CPK 178 straipsnis), ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 303,93 Eur skola (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.200 str., 6.870 str. 1 d., 6.101 str.).

Sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo mokėti delspinigius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Nuomos sutarties straipsniu „Šalių atsakomybė“ atsakovas įsipareigojo ieškovei mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 0,05 procento dydžio delspinigius, neviršijant 180 dienų laikotarpio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vėlavo laiku atsiskaityti su ieškove, iš atsakovo ieškovei priteistina 18,08 Eur delspinigių.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimus tenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistinas 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 0,84 Eur už Gyventojų registro išrašą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) bei 75 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis), iš viso – 90,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,88 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) iš atsakovo valstybės naudai priteistina 3,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui D. K. tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Julianus Inkaso“ j. a. k. 300115639, 303,93 Eur (tris šimtus tris Eur 93 ct) skolos, 18,08 Eur (aštuoniolika Eur 8 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (322,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90,84 Eur (devyniasdešimt Eur 84 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,88 Eur (tris Eur 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė