Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-12 · Byla Nr. 2SA-11-565/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-12
Bylos Nr.
2SA-11-565/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Pareiškėjas
A. B.
Ieškovas
L. B.
Atsakovas
A. B., V. P.
Trečiasis asmuo
notaras A
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-11-565/2013Teisminio proceso Nr.(nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorijos: 124.2.2; 124.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-921-430/2011 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovams A. B., V. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei skolos priteisimo, tretieji asmenys notaras A. G., K. S., E. S., A. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-921-430/2011 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pareiškėjas nurodė, kad ieškovė L. B. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą ir prašė pripažinti negaliojančiomis 2004-03-04 pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. AG-572 ir Nr.AG-573, sudarytas tarp A. B. ir atsakovo V. P.; pripažinti negaliojančia 2004-04-26 naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo sutartį, sudarytą tarp G. B., atsakovo A. B., A. B. ir atsakovo V. P.; priteisti iš atsakovo A. B. 42 000 Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-06-29 sprendimu ieškovės prašymas dėl sutarčių pripažino negaliojančiomis tenkintas, ieškovės L. B. naudai iš atsakovo A. B. priteista 42 000 Lt ir procesinės palūkanos. Vilniaus apygardos teismas 2012-04-26 sprendimu atsakovo A. B. apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-29 sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančiomis 2004-03-04 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AG-572 ir Nr.AG-573, ir ieškinį šioje dalyje atmetė, likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, jog po Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo, 2012-07-18 atlikdamas sodo pastato tvarkymo darbus, atrado sutuoktinės G. B., kuri mirė 2006-05-14, dokumentų segtuvą, kuriame buvo A. B. surašytas pakvitavimas, kuriame A. B. nurodė, kad 2004-04-28 dieną gavo iš G. B. 42 000 litų už 2004-03-04 parduotas patalpas, esančias Vilniaus m., Kalvarijų g. 38. Pareiškėjui ši aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kadangi ieškovės L. B. ieškinys paduotas jau po G. B. mirties. Aplinkybė, kad G. B. perdavė A. B. 42 000 litų, būtų turėjusi esminės įtakos priimant sprendimus civilinėje byloje, nes tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas šioje byloje konstatavo, kad atsakovas A. B. pagal 2004-03-04 pirkimo-pardavimo sutartis gautų 42 000 litų neperdavė A. B., ir tuo remdamiesi, priteisė iš A. B. A. B. teisių perėmėjos naudai 42 000 litų.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-921-430/2011 ir ieškovės L. B. ieškinį dalyje dėl 42 000 litų bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-04 nutartimi pareiškėjo A. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Teismas sprendė, jog pareiškėjas neįrodė, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuria grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, jam nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismo manymu, aplinkybę, jog pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie tai, kad jo sutuoktinė sumokėjo A. B. 42 000 Lt, paneigia tai, kad byla iškelta G. B. dar esant gyvai. Ji ir jos sutuoktinis A. B. byloje dalyvavo kaip bendraatsakoviai, abu turėjo vienodą suinteresuotumą bylos baigtimi, teikė bendrus abiejų vardu pasirašytus procesinius dokumentus (atsiliepimą, tripliką). Tačiau atsakovai, atsikirsdami į jiems pareikštus reikalavimus, niekada nesirėmė aplinkybe, jog G. B. pagal 2004-04-28 pakvitavimą sumokėjo A. B. 42 000 litų už 2004-03-04 parduotas patalpas, esančias Kalvarijų g. 38, Vilniuje. Pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, kodėl jo sutuoktinė galėjo nuo jo nuslėpti šią aplinkybę. Tai, kad nuo minėto pakvitavimo surašymo iki G. elevičienės mirties praėjo nemažas laiko tarpas, t. y. daugiau nei du metai, teismui kėlė abejonių, jog pareiškėjas negalėjo žinoti apie tai, kad jo sutuoktinė sumokėjo kitam asmeniui pakankamai didelę pinigų sumą, t.y. 42 000 Lt. Sutuoktiniai gyveno kartu, pareiškėjas po G. B. mirties paveldėjo jos turtą, todėl A. B. turėjo pastebėti, jog trūksta tokios didelės pinigų sumos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pradinis ieškovas A. B. ginčijo 2004-03-04 pirkimo-pardavimo sutartis, kurias jo vardu pagal įgaliojimą sudarė A. B., tačiau dėl neaiškių priežasčių pagal pakvitavimą pinigus, gautus už parduotą turtą, A. B. neva perdavė pareiškėjo sutuoktinė, apie tai pareiškėjo neinformavusi. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2004-04-28 pakvitavimą pareiškėjas atrado būtent 2012-07-18, t.y. jau po to, kai byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka ir įsiteisėjęs teismo sprendimas buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas sprendė, kad pareiškėjas A. B. turėjo žinoti apie tai, kad jo sutuoktinė G. B. 2004-04-28 perdavė A. B. 42 000 litų už parduotas patalpas, esančias Vilniaus m., Kalvarijų g. 38, net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas neturėjo tai patvirtinančio rašytinio įrodymo – 2004-04-28 pakvitavimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.

1.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, jų netyrė ir nevertino. Nutartyje klaidingai nurodė, kad procesinius dokumentus byloje pasirašė abu sutuoktiniai bendrai, kad apeliantas nepaaiškino priežasčių, dėl kurių G. B. galėjo nuslėpti informaciją apie pinigų grąžinimą, jog apeliantas su sutuoktine gyveno kartu ir kt.

2.Teismas pažeidė CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, kadangi prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors, matydamas, kad į bylą pateiktų duomenų nepakanka bylos esmei atskleisti ir priimti teisingą sprendimą, privalėjo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, apklausti bylos šalis, pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, paaiškinimus, remtis liudininkų parodymais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo L. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jokiais 2012-10-04 rašytiniuose paaiškinimuose ar atskirajame skunde išdėstytais argumentais apeliantas nepaneigė nei vieno iš teismo nutartyje nurodytų prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinimo motyvų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje.

Proceso atnaujinimas taikomas dažniausiai tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais. Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-356/2006; 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-403/2008; 2008-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr 3K-3-499/2008; kt.). Proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas nustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

Apeliantas prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos apeliantui bylos nagrinėjimo metu.

Naujai paaiškėjusia aplinkybe apeliantas nurodė A. B. surašytą pakvitavimą, kuriame nurodyta, jog 2004-04-28 jis gavo iš G. B. 42 000 litų už 2004-03-04 parduotas patalpas, esančias Kalvarijų g. 38, Vilniuje.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2004-04-28 pakvitavimą apeliantas atrado būtent 2012-07-18, t.y. jau po to, kai byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka ir įsiteisėjęs teismo sprendimas buvo pateiktas vykdyti antstoliui.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, jų netyrė ir nevertino.

CPK 186 straipsnio 4 dalyje įtvirtina teismo pareiga patikrinti ir įvertinti šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, gali būti įgyvendinta tik tokiu atveju, jei šalis ar trečiasis asmuo, teikiantis rašytinius paaiškinimus teismui, šią savo teisę, numatytą CPK 42 straipsnio 1 dalyje, realizuoja tinkamai ir laiku.

Apelianto rašytiniai paaiškinimai teismui pateikti prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo dieną. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos ir atskirajame skunde vėliau pakartotos papildomos aplinkybės - dėl G. B. procesinio atstovavimo ir apelianto bei G. B. gyvenimo skyrium - galėjo būti nurodytos apelianto prašyme dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, kad šios aplinkybės (jeigu jos egzistavo), apeliantui buvo žinomos tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek iki prašymo pareiškimo teismui dienos, tačiau tokių aplinkybių apeliantas nenurodė.

Aplinkybė, kad tarp apelianto ir jo sutuoktinės G. B. buvo įvykęs konfliktas, dėl kurio sutuoktiniai nuo 2004 m. balandžio kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, taip pat neminima nė viename procesiniame dokumente. Ši aplinkybė nenurodyta netgi apelianto prašyme dėl proceso atnaujinimo, nors bendrame aplinkybių kontekste būtų turėjusi svarbią reikšmę. Tiek 2004-10-12 atstovavimo sutartyje, taip pat visuose procesiniuose dokumentuose, rengtuose ir teiktuose teismui G. B. vardu, jos gyvenamoji vieta nurodoma ta pati kaip ir apelianto - Bitinininkų g, 4-1, Vilnius, kas prieštarauja paaiškinimuose nurodytai aplinkybei, nuo 2004 metų balandžio mėnesio G. B. gyveno atskirai kitu adresu. Taip pat nėra aišku, kodėl G. B., nebūdama ginčytų pirkimo-pardavimo sutarčių šalimi, kuri, pasak apelianto, buvo susipykusi su juo ir nuo 2004 metų balandžio mėnesio kartu nebegyveno, 2004-04-28 asmeniškai sumokėjo 42 000 Lt A. B. ir apie tai niekam nepranešė iki pat savo mirties. Kritiškai vertintinas apelianto paaiškinimuose nurodomas argumentas, jog G. B. dalyvavo sutarties (nenurodoma, kurios) sudarymo metu ir tariamai jai buvo perduoti iš V. P. pagal 2004-03-04 pirkimo-pardavimo sutartis sumokėti pinigai. Tokias aplinkybes paneigia tiek minėtų sutarčių 3.2 punktai, kuriuose aiškiai nurodyta, kad „visą kainą už Turtą Pirkėjas sumokėjo, o Pardavėjo atstovas gavo <...>“. (Sutarčių preambulėse „Pardavėjo atstovas“ yra įvardintas A. B.. Advokato padėjėjas (vėliau - advokatas) D. V., šioje civilinėje byloje atstovavęs ne tik G. B. ir A. B., bet ir atsakovą V. P., nei viename procesiniame dokumente nepaminėjo pareiškėjo 2012-10-03 paaiškinimuose naujai nurodomos aplinkybės apie tai, kad pinigus pagal sutartis priėmė G. B., o ne A. B.. Priešingai, tiek G. B. ir A. B. bendrame 2004-11-15 atsiliepime, tiek ir jų bendrame 2004-12-20 triplike nurodoma, kad A. B. lėšas, gautas už parduotą turtą, paliko A. B. kaip atlygio už pavedimų vykdymą dalį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byla iškelta G. B. dar esant gyvai. Ji ir jos sutuoktinis A. B. byloje dalyvavo kaip bendraatsakoviai, abu turėjo vienodą suinteresuotumą bylos baigtimi, teikė bendrus abiejų vardu pasirašytus procesinius dokumentus (atsiliepimą, tripliką). Tačiau atsakovai, atsikirsdami į jiems pareikštus reikalavimus, niekada nesirėmė aplinkybe, jog G. B. pagal 2004-04-28 pakvitavimą sumokėjo A. B. 42 000 litų už 2004-03-04 parduotas patalpas, esančias Kalvarijų g. 38, Vilniuje. A. P. nenurodė jokių priežasčių, kodėl jo sutuoktinė galėjo nuo jo nuslėpti šią aplinkybę.

Apeliantas nurodo, kad G. B. byloje dėl atstovavo advokato padėjėjas D. V., pati atstovaujamoji procesu nesidomėjo, procesinių dokumentų teismui nerengė. Tačiau atstovo, kaip asmens, veikiančio kliento vardu ir interesais, pareiga buvo išaiškinti savo atstovaujamajai apie pradinio ieškovo A. B. reiškiamus reikalavimus ir svarbias aplinkybes, kuriomis būtų galima gintis nuo tokių reikalavimų. Net ir specialaus išsilavinimo ar atitinkamų žinių neturintis asmuo minėtoje situacijoje būtų supratęs, jog aplinkybė apie atliktą atsiskaitymą su pradiniu ieškovu šioje byloje yra esminė, todėl bet kuris protingo ir apdairaus asmens standartą atitinkantis žmogus ją neabejotinai būtų pasakęs savo atstovui.

CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teisino posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodimo proceso tvarka. Prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodine tvarka ir liudytojų apklausos pirmą kartą teismui pateikti tik 2012-10-11 atskirajame skunde, o 2012-08-22 prašyme dėl proceso atnaujinimo ir 2012-10-03 rašytiniuose paaiškinimuose apie juos visiškai neužsimenama. Pažymėtina, kad nagrinėjimo formos pasirinkimas yra teismo prerogatyva. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto prašymą rašytinio proceso tvarka, nepažeidė procesinių teissė normų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas. Nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė