Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

supaprastinto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, teistas 1997 m. balandžio 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams su ¼ turto konfiskavimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, teistas 1999 m. balandžio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams, atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. Z. 2019 m. gruodžio 8 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu ARFF - 0059 (patikros sertifikato Nr. 1086521) jam buvo nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad 2019 m. gruodžio 8 d. 16.00 val. D. Z. buvo nustatytas 2,37 promilių girtumas, 16.16 val. - 2,30 promilių girtumas (21 b. l.).

Kaltinamojo D. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu ARFF - 0059 (patikros sertifikato Nr. 1086521) jam buvo nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis D. Z. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (91-94 b. l.).

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo D. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, siūlo paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonės - automobilio, kurį D. Z. vairavo, vertę atitinkančią pinigų sumą - 975 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 13 d.

Kaltinamojo D. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. Z., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

D. Z. yra anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (60-62 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (63-64 b. l.), niekur nedirba (65 b. l.), registruotas Užimtumo tarnyboje (66 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) D. Z. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 45 paras arešto (BK 47 straipsnio 1-2 dalys, 3 dalies 2 punktas, 5 dalis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kadangi D. Z. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudosis šia specialia teise (BK 68 straipsnio 1 dalis). Parenkant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą atsižvelgtina į tai, kad D. Z., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones ir jau kartą šią teisę buvo praradęs (67 b. l.), neabejotinai žinojo apie galiojančius itin griežtus įstatymo reikalavimus, kylančias pasekmes ir griežtas teisines sankcijas, tačiau, nepaisydamas to, vartojęs alkoholį, važiavo automobiliu, suprasdamas, kad nėra blaivus, kas lemia, jog jis suprato ir žinojo, kad vairuoja neblaivus ir to daryti negalima, tuo šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles. Todėl jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinis neigiamas poelgis dėl susiklosčiusios tam tikros situacijos – tai dėsningas elgesys, nulemtas sąmoningu visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo, o šios aplinkybės lemia, jog jis šiuo atveju veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Todėl D. Z. skirtina prokurorės prašomos trukmės baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu D. Z. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (86-88 b. l.), tokiu būdu nuo šio momento – 2019 m. gruodžio 13 d. - skaičiuotinas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019)

Nagrinėjamu atveju D. Z. vairavo seseriai A. Ž. priklausančią transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ji davė automobilio raktelius ir leido jam vairuoti, tačiau tuo metu D. Z. buvo blaivus, o kai jis vairavo neblaivus, - automobilio savininkė apie tai nežinojo. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl nagrinėjamu atveju D. Z. skirtina prokurorės prašoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 975 eurų (BK 72 straipsnio 5-6 dalys).

D. Z. paskirtos kardomosios priemonės: dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones - sustabdymas (81-83, 86-88 b. l.), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, prie bylos esantis D. Z. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas teisę vairuoti kelių transporto priemones suteikiančiai institucijai - VĮ „Regitra“.

Automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris grąžintas savininkei A. Ž., paliktinas savininkei neribotam disponavimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

D. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo – dienos 2019 m. gruodžio 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, D. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 975 eurų (devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus).

D. Z. paskirtas kardomąsias priemones: dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones - sustabdymą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, prie bylos esantį D. Z. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti teisę vairuoti kelių transporto priemones suteikiančiai institucijai - VĮ „Regitra“.

Automobilį VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris grąžintas jo savininkei A. Ž., palikti savininkei neribotam disponavimui.

Išaiškinti kaltinamajam D. Z., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei kaltinamasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.