- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-07
- Bylos Nr.
- 2A-2829-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09257-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- I. D.
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui antstoliui V. Č. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo antstolio V. Č. 2 232,08 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo 2011-08-01 vykdomuoju raštu Nr. 2-3043-585/2011, vykdė skolos išieškojimą iš skolininkės I. D. išieškotojo UAB „Eika“ naudai ir nuskaičiavo VSDFV išmokas, Socialinės paramos centro (SOCP) išmokas vaikui. Pagal CPK 739 straipsnio 3, 4, 6 punktus, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai. 2013-01-22 ieškovė kreipėsi į atsakovą su rašytiniu prašymu grąžinti neteisėtai nuskaičiuotas lėšas, 2 232,08 Lt, tačiau atsakovas šių lėšų negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovas antstolis V. Č. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad vykdo Vilniaus apygardos teismo 2011-08-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3043-585/2011 dėl skolos išieškojimo iš I. D. išieškotojo UAB „Eika“ naudai. 2012-02-08 atsakovas gavo skolininkės 2012-02-07 prašymą dėl antstolio nuskaičiuotų lėšų grąžinimo, kuriame I. D. nurodė, jog antstolis nuskaitė lėšas, gautas kaip pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei pašalpą vaikui iš Socialinės paramos centro, tačiau nepateikė tai įrodančių dokumentų. 2012-02-29 skolininkei asmeniškai įteiktas 2012-02-15 prašymas kuo skubiau pateikti oficialius duomenis, patvirtinančius prašyme nurodytą informaciją. 2012-02-15 antstolis priėmė patvarkymą Nr. 0116/11/01610, kuriuo atidėtas išieškotų lėšų paskirstymas vykdomojoje byloje, kol skolininkė pateiks duomenis apie areštuotų lėšų paskirtį, kadangi antstolis, areštuodamas lėšas, negali nustatyti banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmės ir paskirties. Išieškotų lėšų paskirstymas atnaujintas 2012-03-22, kadangi skolininkė nepateikė antstolio reikalautų duomenų apie areštuotų lėšų kilmę. Antstolis pažymėjo, kad CPK 644 str. 4 p. numatyta skolininkės pareiga būti aktyviai priverstinio išieškojimo procese, t. y. aktyviai domėtis vykdymo eiga. Taigi atsakovė, kai tik sužinojo, kad išieškoma iš VSDFV išmokų ir išmokų vaikui, turėjo pareigą ne tik pranešti antstoliui apie tai, kad areštuotos šios išmokos, bet ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. Antrą kartą skolininkė į antstolį dėl sąskaitos arešto panaikinimo kreipėsi po dešimties mėnesių nuo pirmojo kreipimosi - I. D. 2012-10-12 prašymas gautas 2012-10-17. Kartu su šiuo prašymu ieškovė pateikė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašus, iš kurių matyti, kad į nurodytą sąskaitą gaunamų įplaukų paskirtis yra pašalpa ir išmokos vaikui. Gavęs šiuos dokumentus, 2012-10-24 patvarkymu antstolis ieškovės sąskaitos areštą panaikino, ir nuo to laiko jokie išskaitymai iš šios sąskaitos nebevykdomi. Panaikinus AB SEB banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) areštą, buvo pastebėta, jog antstolio depozitinėje sąskaitoje tebėra nepaskirstyta nuo ieškovės sąskaitos nurašyta 224,67 Lt suma, todėl 2013-01-25 priimtas patvarkymas dėl lėšų grąžinimo, kuriuo antstolis patvarkė grąžinti skolininkei I. D. nuo jos sąskaitos nurašytą ir nepaskirstytą 224,67 Lt sumą. Atsakovo teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jai neva kilusią žalą, nes antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus – areštuodamas skolininkės lėšas sąskaitose – veikė tiek išieškotojo UAB „Eika“, tiek skolininkės I. D. interesais kaip įmanoma greičiau grąžinti skolą ir atkurti teisinę taiką tarp vykdymo proceso šalių. Taip pat nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Visi vykdomojoje byloje Nr. 0116/11/01610 antstolio atlikti veiksmai buvo teisėti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad, nors byloje nekilo ginčas dėl to, kad ieškovės nurodoma suma buvo nuskaityta nuo jos sąskaitos banke, tačiau civilinei atsakomybei taikyti būtinos ir kitos sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys (CK 6.245-6.249 straipsniai), o ieškovė nepateikė teismui pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo veiksmų neteisėtumą ar kaltę (CPK 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai argumentavo, kad dar 2012-02-15 gavusi antstolio prašymą kuo skubiau pateikti oficialius duomenis, patvirtinančius prašyme nurodytą informaciją, ieškovė privalėjo tokius duomenis pateikti, o tuo atveju, jei to padaryti negalėjo dėl atitinkamų priežasčių, skubiai informuoti antstolį, kad pastarasis imtųsi priemonių aiškintis šias aplinkybes (CK 1.5 str.). CPK 644 str. 4 p. įtvirtina pareiga skolininkei aktyviai domėtis vykdymo eiga, t. y. būti aktyviai priverstinio išieškojimo procese. Tuo pačiu CPK 634 str. 2 d. įpareigoja antstolį imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Nagrinėjamu atveju negavęs iš skolininkės jokių duomenų apie lėšų paskirtį ar prašymų pačiam antstoliui kreiptis į atitinkamas organizacijas dėl piniginių lėšų paskirties, antstolis pagrįstai išieškojimą nukreipė į šias lėšas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog yra antstolio kaltė, ar jo veiksmai yra neteisėti. Tik 2012-10-17 gautas I. D. 2012-10-12 prašymas dėl antstolio nuskaičiuotų lėšų grąžinimo (praėjus apie dešimt mėnesių nuo pirmojo ieškovės kreipimosi), pateikiant sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, jog į minėtą sąskaitą gaunamų įplaukų paskirtis yra pašalpa ir išmokos vaikui. 2012-10-24 antstolis priėmė patvarkymą panaikinti sąskaitos areštą, o tai patvirtina jo veiksmų nuoseklumą ir pagrįstumą. Konstatavęs, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą, teismas atmetė ir reikalavimą priteisti procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė I. D. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinant, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino nepagrįstai, nes jis pats patvirtino, kad lėšos buvo nuskaičiuotos neteisėtai, t. y. pažeidžiant CPK 738 bei 739 straipsnius. Antstolio atsakomybė už neigiamus turtinius padarinius, kilusius dėl įstatymų pažeidimo vykdant profesinę veiklą, yra civilinė deliktinė atsakomybė. Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai teigė, kad nenustatytas priežastinis ryšys, nes ieškovei atsiradusią 2 232,08 Lt dydžio žalą lėmė būtent atsakovo, o ne kito asmens veiksmai. Jeigu atsakovas nebūtų nuskaitęs VSDFV išmokų ir Socialinės paramos centro (SOCP) išmokų vaikui, žala ieškovei nebūtų atsiradusi. Ieškovės nuomone, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, asmeniui, pažeidusiam teisės aktus, suteikė nepagrįstą pranašumą. Pripažindamas iš neteisėtų veiksmų kylančias pasekmes, teismas suteikia galimybę asmenims neteisėtu būdu įgyti teises ar teisėtus interesus. Ieškovės teigimu, teismas turėjo nustatyti, kokiu pagrindu atsakovas gavo turtą, iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, koks įstatymas konkrečiu atveju turi būti taikomas.
Atsiliepimas
Atsakovas antstolis V. Č. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas naujų argumentų teismui nenurodė, tik akcentavo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p. skolininkui, t. y. ieškovei, numatyta teisė per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti banke esančias lėšas išsiuntimo dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad į areštuotas lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas. Jeigu skolininkas pateikia antstoliui atitinkamus dokumentus, areštuotos lėšos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas per nurodytą terminą dokumentų, įrodančių, kad į areštuotas lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas, nepateikia antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojui. Šiuo atveju ieškovė per Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą 15 dienų terminą antstoliui jokių dokumentų apie areštuotų lėšų kilmę nepateikė, todėl antstolis įvykdė savo funkcijas ir areštuotas lėšas paskirstė skolai išieškotojo UAB „Eika“ naudai bei vykdymo išlaidoms dengti, o ne neteisėtai pasisavino. Atsakovo veiksmai atlikti pagrįstai ir teisėtai, todėl jam nekyla pareiga grąžinti nuo ieškovės sąskaitos nuskaitytų ir išieškotojui paskirstytų lėšų. Atsakovo teigimu, žala ieškovei atsirado būtent dėl jos pačios neveikimo – skolininko pareigos vykdymo procese būti aktyviam nevykdymo, todėl apeliantė neturi teisės reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama, nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad antstolis V. Č. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2011-08-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3043-585/2011 dėl 353 916 Lt skolos, 5 000 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš I. D. išieškotojo UAB „Eika“ naudai (b. l. 15-16). Vykdomojoje byloje 2011-09-07 priimtas patvarkymas areštuoti lėšas, kuriuo areštuotos ieškovės lėšos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke (b. l. 17). Antstolio priimti procesiniai dokumentai – raginimas, siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, patvarkymai areštuoti lėšas, 2011-09-07 patvarkymas Nr. 0116/11/01610, 2011-09-07 turto areštas - ieškovei įteikti registruotąja pašto siunta 2011-09-19 (b. l. 18). 2012-02-08 antstolio kontoroje gautas 2012-02-07 skolininkės prašymas dėl antstolio nuskaičiuotų lėšų grąžinimo (b. l. 19), kuriame I. D. nurodė, jog antstolis nuskaitė lėšas, gautas kaip pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei pašalpą vaikui iš Socialinės paramos centro, tačiau nepateikė tai įrodančių dokumentų. 2012-02-29 skolininkei asmeniškai įteiktas 2012-02-15 antstolio prašymas kuo skubiau pateikti oficialius duomenis, patvirtinančius ieškovės prašyme nurodytą informaciją (b. l. 20). 2012-02-15 antstolis priėmė patvarkymą Nr. 0116/11/01610, kuriuo atidėtas išieškotų lėšų paskirstymas vykdomojoje byloje, kol skolininkė pateiks duomenis apie areštuotų lėšų paskirtį (b. l. 21). Skolininkei nepateikus antstolio prašytų duomenų, išieškotų lėšų paskirstymas 2012-03-22 atnaujintas. 2012-10-17 antstolio kontoroje gautas pakartotinis I. D. prašymas dėl antstolio nuskaičiuotų lėšų grąžinimo (b. l. 23-24). Su šiuo prašymu I. D. pateikė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašus, kurie patvirtina, kad į nurodytą sąskaitą gaunamų įplaukų paskirtis yra pašalpa ir išmokos vaikui (b. l. 25-28, 29). 2012-10-24 antstolis priėmė patvarkymą dėl arešto panaikinimo, kuriuo panaikino ieškovės AB SEB banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) areštą (b. l. 30). 2013-01-25 priimtas patvarkymas dėl lėšų grąžinimo, kuriuo antstolis patvarkė grąžinti skolininkei I. D. nuo jos sąskaitos nurašytą ir nepaskirstytą 224,67 Lt sumą (b. l. 31).
Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstoliui, išieškojusiam iš sumų, iš kurių pagal CPK 739 str. išieškoti negalima, civilinė atsakomybė netaikytina.
Ieškovės I. D. apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino nepagrįstai, nes pats patvirtino, kad antstolis lėšas nuo ieškovės sąskaitos nuskaitė neteisėtai, t. y. pažeisdamas CPK 738 bei 739 straipsnius. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2008-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008; 2010-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai. Būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013).
Vertinant atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip vieną iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, pažymėtina, jog antstolis, areštuodamas lėšas, negali nustatyti banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmės ir paskirties. Pirmą kartą (2012-02-08) gavęs skolininkės prašymą dėl antstolio nuskaičiuotų lėšų grąžinimo, antstolis, siekdamas išvengti atlikti neteisėtus veiksmus, ėmėsi visų priemonių išsiaiškinti nuskaičiuotų lėšų paskirtį, t. y. įsitikinti, kad išieškojimą vykdo iš sumų, iš kurių pagal įstatymą išieškoti galima. Tai patvirtina byloje esantys 2012-02-15 antstolio prašymas kuo skubiau pateikti oficialius duomenis, įrodančius, jog antstolis nuskaitė lėšas, gautas kaip pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei pašalpą vaikui iš Socialinės paramos centro, iš kurių išieškojimas negalimas (b. l. 20), bei 2012-02-15 antstolio patvarkymas Nr. 0116/11/01610, kuriuo atidėtas išieškotų lėšų paskirstymas vykdomojoje byloje, kol skolininkė pateiks duomenis apie areštuotų lėšų paskirtį (b. l. 21). Kadangi skolininkė prašomų duomenų nepateikė, antstoliui neliko pagrindo abejoti savo veiksmų teisėtumu, ir 2012-03-22, po maždaug mėnesio duomenų iš skolininkės laukimo, išieškotų lėšų paskirstymas buvo atnaujintas, nes pagal CPK 634 str. 2 d. antstolis turi pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Taigi, darytina išvada, kad antstolis siekė išieškotojo ir skolininkės teisėtų interesų pusiausvyros bei dėjo visas įmanomas pastangas neatlikti neteisėtų veiksmų, t. y., vykdydamas savo profesinę veiklą, šiuo atveju buvo pakankamai rūpestingas ir atidus, atsižvelgiant į tai, kad šie reikalavimai antstoliui yra griežtesni nei paprastai. Šią išvadą patvirtina ir antstolio veiksmai, atlikti gavus ieškovės AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, patvirtinusius, kad į nurodytą sąskaitą gaunamų įplaukų paskirtis yra pašalpa ir išmokos vaikui, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 str. negalimas, - 2012-10-24 patvarkymo dėl arešto panaikinimo bei 2013-01-25 patvarkymo dėl lėšų grąžinimo priėmimas.
Spręsdamas dėl atsakovo kaltės, kaip vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK pareigas numato ne tik antstoliui, bet ir skolininkui. CPK 644 str. 4 p. numatyta skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga, t. y. vykdymo procese būti aktyviam. Antstoliui 2011-09-07 priėmus patvarkymą areštuoti ieškovės AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas, skolininkė, nuo 2011-09-19 žinodama, kad antstolis areštavo būtent VSDFV išmokas ir Socialinės paramos centro išmokas vaikui, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 str. negalimas, turėjo teisę šį antstolio patvarkymą skųsti, tačiau šia teise nepasinaudojo. Taip pat Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p. skolininkui numatyta teisė per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti banke esančias lėšas išsiuntimo dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad į areštuotas lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė šia teise taip pat nepasinaudojo. Tik 2012-02-08 kreipėsi į antstolį su prašymu dėl nuskaičiuotų lėšų grąžinimo, tačiau nepateikė jokių prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Skolininkė duomenų apie areštuotų lėšų paskirtį nepateikė ir antstoliui 2012-02-15 prašymu jų paprašius. O pateikė šiuos duomenis tik po dešimties mėnesių nuo pirmojo kreipimosi į antstolį, 2012-10-17 pakartotinai pateikdama antstoliui prašymą dėl nuskaičiuotų lėšų grąžinimo. Toks pasyvus ieškovės elgesys laikytinas CPK 644 str. 4 p. skolininkui numatytos pareigos vykdymo procese būti aktyviam nevykdymu, ir konstatuotina, jog ieškovė žalą patyrė būtent dėl savo pačios neveikimo, o ne dėl antstolio veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nors antstolis skolininkės ieškiniu reikalaujamus priteisti iš antstolio 2 232,08 Lt ir išieškojo iš lėšų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 str. negalimas, iš VSDFV išmokų ir Socialinės paramos centro išmokų vaikui, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti antstolio kaltę, o, nesant šios, vienos iš keturių būtinų, sąlygos, nėra ir pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.
Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutarė:
Ieškovės I. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.