Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00433-2013-3;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant prokurorei Laurai Mačiulytei – Valaitei, nuteistosios A. B. gynėjui advokatui Česlovui Žukauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 str. 1 d. areštu 35 (trisdešimt penkioms) paroms, pagal BK 215 str. 1 d. – areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, pagal BK 198¹ str. 1 d. – areštu 15 (penkiolikai) parų, pagal BK 182 str. 1 d. – areštu 20 (dvidešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės pagal BK 215 str. 1 d., 198¹ str.1 d., 182 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d. ir paskirta subendrinta bausmė – 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013-12-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 75 (septyniasdešimt penkios) paros arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Iš A. B. civilinei ieškovei R. T. N. priteista 8000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. pagal BK 214 str. 1 d. nuteista už tai, kad 2013-03-04, nenustatytu laiku, veikdama kartu su nenustatytu asmeniu, neteisėtai įgijo R. T. N. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) vartotojo identifikavimo kodą, elektroninės bankininkystės slaptažodžius, neteisėtai juos laikė tikslu inicijuoti finansines operacijas, o būtent, sukčiavimo būdu, pasinaudojant R. T. N. elektroninės bankininkystės duomenimis, užvaldyti nukentėjusiajai priklausančius 8000 Lt;

taip pat ji pagal BK 215 str. 1 d., 198¹ str.1 d., 182 str. 1 d. nuteista už tai, kad 2013-03-04, 13.35 val., D. N. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo kompiuteriu, kuriam suteiktas internetinės prieigos adresas (duomenys neskelbtini), panaudodama neteisėtai įgytus AB banko „SEB“ R. T. N. išduotos tapatybės patvirtinimo priemonės, leidžiančios elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitoje (duomenys neskelbtini), duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – vartotojo identifikavimo numerį, prisijungimo slaptažodį, slaptažodžių kortelės slaptažodžius, neteisėtai R. T. N. vardu inicijavo ir atliko finansinę operaciją – prisijungė prie R. T. N. vardu AB banke „SEB“ atidarytos sąskaitos (duomenys neskelbtini), taip save identifikuodama bankui kaip R. T. N., ir į I. M. priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, pervedė R. T. N. priklausančius 2000 Lt;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2013-03-04, 18.01 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo kompiuteriu, kuriam suteiktas internetinės prieigos adresas (duomenys neskelbtini), panaudodama neteisėtai įgytus AB banko „SEB“ R. T. N. išduotos tapatybės patvirtinimo priemonės, leidžiančios elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitoje (duomenys neskelbtini), duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – vartotojo identifikavimo numerį, prisijungimo slaptažodį, slaptažodžių kortelės slaptažodžius, neteisėtai R. T. N. vardu inicijavo ir atliko finansinę operaciją – prisijungė prie R. T. N. vardu AB banke „SEB“ atidarytos sąskaitos (duomenys neskelbtini), taip save identifikuodama bankui kaip R. T. N., ir į I. M. priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, pervedė R. T. N. priklausančius 2000 Lt;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2013-03-05, 00.16 val., val. D. N. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo kompiuteriu, kuriam suteiktas internetinės prieigos adresas (duomenys neskelbtini), panaudodama neteisėtai įgytus AB banko „SEB“ R. T. N. išduotos tapatybės patvirtinimo priemonės, leidžiančios elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitoje (duomenys neskelbtini), duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – vartotojo identifikavimo numerį, prisijungimo slaptažodį, slaptažodžių kortelės slaptažodžius, neteisėtai R. T. N. vardu inicijavo ir atliko finansinę operaciją – prisijungė prie R. T. N. vardu AB banke „SEB“ atidarytos sąskaitos (duomenys neskelbtini), taip save identifikuodama bankui kaip R. T. N., ir į I. M. priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, pervedė R. T. N. priklausančius 2000 Lt;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2013-03-05, 00.23 val., D. N. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo kompiuteriu, kuriam suteiktas internetinės prieigos adresas (duomenys neskelbtini), panaudodama neteisėtai įgytus AB banko „SEB“ R. T. N. išduotos tapatybės patvirtinimo priemonės, leidžiančios elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitoje (duomenys neskelbtini), duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – vartotojo identifikavimo numerį, prisijungimo slaptažodį, slaptažodžių kortelės slaptažodžius, neteisėtai R. T. N. vardu inicijavo ir atliko finansinę operaciją – prisijungė prie R. T. N. vardu AB banke „SEB“ atidarytos sąskaitos (duomenys neskelbtini), taip save identifikuodama bankui kaip R. T. N., ir į I. M. priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, pervedė R. T. N. priklausančius 2000 Lt;

Skunde nurodoma, kad nuteistoji pinigais, kurie buvo pervesti, nedisponavo, t. y, grynųjų pinigų rankose nelaikė, o tik pervedė į nurodytą sąskaitą. Šiais pinigais disponavo I. M. ir R. D., kurie ir naudojosi tais pinigais. Nežiūrint to, kad nurodytų asmenų veiksmai buvo analogiški kaip ir nuteistosios, tačiau jų procesinis statusas buvo liudytojai, o apeliantė buvo nuteista. Nuteistoji teigia, kad nuo pat pradžios davė nuoseklius parodymus ir nurodė visas aplinkybes dėl savo veiksmų, todėl nesutinka su teismo išvada, kad ji kaltės nepripažino. Nuteistoji pažymi, kad joks atlygis jai nebuvo žadėtas ir jokios naudos ji iš to negavo, nesuprato, kad daro nusikaltimą. Buvo įsitikinusi, kad tik teisėtai padeda asmenims disponuoti jiems priklausančiais pinigais. Teismo išvados dėl jos neprisipažinimo nepagrįstumą rodo ir liudytojų I. M. bei R. D. parodymai. Pažymima ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad nuteistoji galėjo suprasti, jog daro nusikaltimą. Teismas išvadą, kad nuteistoji suprato daranti nusikalstamą veiką, pagrindė kitomis baudžiamosiomis bylomis, kas neatitinka teismų formuojamos praktikos ir iškreipia įrodymų sampratą bei eliminuoja nusikalstamos veikos sudėtinių elementų esmę.

Išspręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas jokių motyvų nenurodė, nekreipė dėmesio į aplinkybes, šalinančias ne tik apeliantės kaltę, bet ir žalos atlyginimo teisinius pagrindus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistoji nežinojo ir nesuprato daranti nusikalstamą veiką, jai buvo nurodytos visos prieigos, sąskaitų numeriai, pavardės, kam pervesti pinigus ir sumos, pinigais nedisponavo, naudos iš to negavo, byloje yra nustatyta, kas tais pinigais disponavo ir naudojosi ir nustatytas asmuo, pas kurį šie pinigai atsidūrė.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje nuteistoji nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu. Taip pat, nors skunde išteisinti neprašo, tačiau iš skundo turinio darytina išvada, kad apeliantė ginčija ir teismo atliktą įrodymų vertinimą.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, paminėtas teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, aiškino ir taikė netinkamai. Teismas nuosprendį pagrindė tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis), teismo išvados motyvuotos, pagrįstos, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad nuteistoji savo kaltės nepripažino. Apeliantės teigimu ji nuosekliai papasakojo visas aplinkybes, todėl tokia teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių.

Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savanoriškai (savo noru), o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju svarbu ne formalus prisipažinimas, o kaltininko parodymų turinys, liudijantis, kad jis prisipažįsta dėl svarbių veikos kvalifikavimui faktinių aplinkybių, taip prisideda prie nusikalstamos veikos išaiškinimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus (pavyzdžiui, neigia dalį esminių faktinių aplinkybių apie nusikalstamos veikos padarymą), tai negali būti laikoma prisipažinimu ar padėjimu išsiaiškinti nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-36/2014). Be to, prisipažinimas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas tik tada, kai kaltininkas ne tik pripažįsta visas esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, bet ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta, kad nuteistoji A. B. savo kaltės dėl jai pareikštų kaltinimų nepripažino. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad A. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nenuosekli, savo parodymus keitė, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kėlė vis naujas versijas. Pirmosios apklausos metu A. B. nurodė, kad jai paskambino nepažįstamas asmuo, paprašė prisijungti prie kito asmens sąskaitos, padiktavo prisijungimui reikalingus duomenis ir paprašė pervesti pinigus. Ji tai padarė, kad daro nusikalstamą veiką – nesuprato (1 t., 49 b. l.). Apklausiama kaip įtariamoji A. B. nurodė kaltės nepripažįsta ir paaiškino, kad įtarime nurodytu laiku prisijungti prie kito asmens sąskaitos iš viso negalėjo, kadangi neturėjo kompiuterio, apie nusikalstamą veiką nieko pasakyti negali (1 t., 132 b. l.). Apklausiama teisme A. B. iškėlė naują versiją, paaiškino, kad jai paskambino jos vyras, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, ir pasakė, kad reikia pagalbos jo draugo giminei, t. y. reikės prisijungti prie sąskaitos ir pervesti pinigus. Taip pat nurodė, kad paskambins jo draugas ir viską pasakys. Tas žmogus paskambino, padiktavo prisijungimui reikalingus duomenis ir nurodė iš tos sąskaitos pervesti pinigus į kitą sąskaitą. Ji taip ir padarė (1 t., 163 b. l.). Pirmosios instancijos teismas A. B. parodymus ir jų nenuoseklumą įvertino tinkamai, pagrįstai juos vertino kritiškai kaip kaltinamosios siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors apeliantė teisme nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jai buvo daromas spaudimas, nebuvo leista perskaityti jos parodymų, tokia versija atmetama, kaip nepagrįsta. Iš byloje esančių A. B. apklausos protokolų matyti, kad ji savo parašu patvirtino, jog apklausos protokolus perskaitė, juose nurodytų aplinkybių teisingumą patvirtina. Byloje jokių duomenų apie tai, kad dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų A. B. teikė skundus, nėra, taip pat nėra jokių duomenų, kad apklaustas atlikę pareigūnai būtų suinteresuoti pakenkti A. B. jos apklausose nurodydami tikrovės neatitinkančius duomenis.

Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino A. B. teiginius, kad ji, prisijungdama prie kito asmens banko sąskaitos, nesuprato daranti nusikalstamą veiką. Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes visumoje darytina išvada, kad nuteistoji, paprašyta nepažįstamo, neprisistačiusio asmens prisijungti prie kito asmens, ne skambinusiojo, sąskaitos, prisijungdama prie sąskaitos panaudojus skambinusiojo nurodytus nepažįstamo asmens duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir pervesdama pinigus į kito nepažįstamo asmens sąskaitą, turėjo ir galėjo suprasti, kad tokie veiksmai nėra teisėti, juo labiau, kad A. B. jau teista už analogišką nusikalstamą veiką. Šią aplinkybę skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė pagrįstai, kadangi teistumas už analogišką veiką, kuomet A. B. savo kaltę dėl iš esmės analogiškų faktinių aplinkybių pripažino, leidžia pagrįstai manyti, kad A. B. buvo suprantama, jog prisijungdama prie kito asmens banko sąskaitos ir save bankui pristatydama kaip tos sąskaitos teisėtą naudotoją, ji daro nusikalstamą veiką. Nors už analogišką veiką teismo baudžiamuoju įsakymu A. B. nuteista po šios nusikalstamos veikos padarymo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos beveik tuo pačiu metu bei į tai, kad savo kaltę dėl analogiškų veikų, už kurių padarymą ji pripažinta kalta baudžiamuoju įsakymu, ji pripažino visiškai, pirmosios instancijos teismas, remdamasis paminėtomis aplinkybėmis, pripažino, kad A. B. šiuo atveju savo veiksmų neteisėtumą suvokė. Tokią išvadą leidžia daryti ir jau paminėta aplinkybė, kad A. B., pasakodama apie nusikaltimo aplinkybes, nebuvo nuoširdi, vienu atveju tvirtino jokių veiksmų, susijusių su neteisėtu prisijungimu prie kito asmens banko sąskaitos neatlikusi, kitu atveju – sutikdama, kad tokius veiksmus atliko, tačiau jų nelaikydama nusikalstamais.

Ta aplinkybė, kad A. B. negavo jokios turtinės naudos, jos atsakomybės nešalina. Faktinės aplinkybės, kad A. B. neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo R. T. N. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, juos laikė ir panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti, yra nustatytos byloje esančiais įrodymais, kurie aptarti ir įvertinti skundžiamame nuosprendyje. Be to, pati nuteistoji iš esmės neneigia, kad jai nepažįstamo asmens duomenys buvo padiktuoti ir ji juos panaudojo jungdamasi prie to asmens banko sąskaitos. Paneigus nuteistosios versiją, kad ji nesuprato daranti nusikalstamą veiką, tokie A. B. veiksmai pagrįstai pripažinti atitinkantys BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 198¹ str. 1 d. numatytų nusikaltimų sudėtį. BK 182 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tam, kas savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Atlygintinumas už kito asmens naudai įgytą turtinę teisę ar turtinės prievolės išvengimą nėra būtinas šios nusikalstamos veikos sudėties požymis. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. B., panaudodama neteisėtai įgytus, R. T. N. priklausančius, tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, bankui save pristatė kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją R. T. N. ir kito asmens, R. T. N., vardu atliko finansines operacijas – pervedė pinigus, iš viso 8000 Lt, į kito asmens - I. M. sąskaitą. Po to šie pinigai buvo išgryninti ir perduoti kitam asmeniui. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta, kad dėl A. B. veiksmų kito asmens naudai apgaule buvo įgytas svetimas turtas – 8000 Lt.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su civilinio ieškinio išsprendimu. A. B. įsitikinimu teismas iš jos 8000 Lt turtinės žalos atlyginimo R. T. N. priteisė nepagrįstai, kadangi ji nesuprato daranti nusikalstamą veiką, pinigų faktiškai negavo ir jais nedisponavo, pinigus gavęs asmuo byloje nustatytas. Apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokiais teiginiais sutikti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). BPK 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis 2K-628/2013). Remiantis teisės normose įtvirtintu reglamentavimu bei aktualia teismų praktika laikytina, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos turi būti įrodytas, turi būti nustatyta, kad asmuo yra kaltas padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, kad tarp kalto asmens veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamoje byloje visos paminėtos aplinkybės yra nustatytos. Aptartais įrodymais yra nustatyta, kad A. B. padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo kaltinama, dėl jos neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėto prisijungimo prie R. T. N. banko sąskaitos ir finansinių operacijų inicijavimo, R. T. N. patyrė turtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta, kad dėl kilusių pasekmių turi atsakyti asmuo, dėl kurio veiksmų tokios pasekmės kilo. Byloje patikimų įrodymų, kad neigiamos pasekmės kilo dėl kito asmens, ne A. B. veiksmų, nėra, dėl pareikštų kaltinimų kalta pripažinta tik A. B., todėl apygardos teismo teisėjų kolegija neturi teisėto pagrindo apeliacinį skundą tenkinti ir civilinio ieškinio nepriteisti. Civilinis ieškinys yra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, ieškinio suma pagrįsta byloje esančiais įrodymais (banko sąskaitos išrašais, liudytojų, iš dalies pačios nuteistosios parodymais), todėl tekintas pagrįstai civilinio ieškinio sumą priteisiant iš kalto asmens. Procesinių pažeidimų sprendžiant civilinio ieškinio klausimą nenustatyta.

Bausmė už atskiras nusikalstamas veikas A. B. paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmių skyrimo principus, įtvirtintus BK 54 str., 61 str. 2 d. nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi. Bausmė individualizuota tinkamai, nelaikytina aiškiai per griežta ir yra proporcinga padarytiems nusikaltimams.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. B. kalta padarius BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 182 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, teismo išvados motyvuotos, pagrįstos, atitinka faktines byloje nustatytas aplinkybes. Bausmė paskirta teisingai. Skundžiamas nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistosios A. B. apeliacinį skundą atmesti.