Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. B. ir R. B. prašymą suinteresuotam asmeniui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas K. B. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutartį pakeisti ir procesinius dokumentus priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nutartyje keliami reikalavimai yra pertekliniai, formalūs ir užkertantys kelią efektyviai teisinei gynybai.

4.2. Nutartimi teismas vieną iš trūkumų nurodė tai, jog nėra pateikto priedų sąrašo. Mano, kad tai yra formalus reikalavimas, neužkertantis kelio iš esmės ir teisingai išnagrinėti bylos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

6. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakartotinai nustatė terminą trūkumams pareiškėjų K. B. ir R. B. prašymui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

7. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, joje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį. Kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliau neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.

8. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą pagal pareiškėjo R. B. pateiktą patikslintą ieškinį civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Statybų mechanika“ v. RAB „Iglus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-302/2013).

9. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Statybų mechanika“ v. RAB „Iglus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-302/2013).

10. Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. ir kt. v. 365-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, bylos Nr. 3K-3-313/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomi nepateisinamais tokie teisės kreiptis į teismą ribojimo atvejai, kai nacionaliniai teismai ieškinį laiko nepriimtinu dėl procesinių trūkumų, skirdami pernelyg didelį dėmesį formai, dėl ko teisė kreiptis į teismą tampa realiai neįgyvendinama (2004 m. spalio 14 d. sprendimas byloje M. prieš Turkija, 2008 m. spalio 14 d. sprendimas byloje B. prieš Latviją).

11. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo šiuos trūkumus: 1) pareiškėjai pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, tačiau prašyme nenurodė nė vieno dokumento, kurį teikia kaip šio prašymo priedą; 2) nepateiktas (neišsiųstas teismui) santuokos liudijimo originalas, VĮ „Regitra“ išrašas apie visas turimas transporto priemones; 3) nenurodyta pareiškėjų nuomonė dėl tikslingumo bylą (prašymo priėmimo atveju) nagrinėti rašytinio arba žodinio proceso tvarka; 4) nepateikti patikslintų prašymo nutraukti santuoką bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių originalai, o vietoje su pareiškėjais sudarytos atstovavimo sutarties, suteikiančios atstovei teisę teikti dokumentus teismui, pateikta tik su pareiškėju sudaryta teisinių paslaugų sutartis (jos išrašas); 5) dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis pateikė advokatė J. K., tačiau iš pridėto 2021 m. lapkričio 26 d. Teisinių paslaugų sutarties Nr. 310 išrašo matyti, kad ši sutartis sudaryta tik su pareiškėju, o duomenų, kad pareiškėja būtų suteikusi advokatei įgaliojimus dokumentus teismui teikti teismui jos vardu, nėra. Teismui teikiant patikslintą procesinį dokumentą turėtų būti pateikti arba patikslintų prašymo nutraukti santuoką bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių originalai arba atstovavimo sutartis (sutartys), sudaryta (sudarytos) su abiem pareiškėjais.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai yra formalūs, jie neužkerta galimybės teismui nagrinėti bylą ir trūkstamų duomenų gauti bylos nagrinėjimo eigoje. Pažymėtina, kad procesinius dokumentus pateikė apelianto advokatė, šalys savo parašais patikslintame prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu teismui nurodė savo valią taip pat pažymėjo, kad ši byla bus vedama per advokatę J. K.. Aplinkybė, jog teisinių paslaugų sutartį su advokate sudarė tik vienas iš pareiškėjų (apeliantas), o ne jie abu, neturiu jokios įtakos, kadangi savo prašyme šalys pažymėjo, kad minėta advokatė atstovaus jų abiejų interesus. Aplinkybė, jog pareiškėjai teismui nepateikė santuokos liudijimo originalo, patikslintų prašymo nutraukti santuoką bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių originalų nesudaro kliūčių priimti pareiškėjų procesinį dokumentą, kadangi teismas turi galimybę juos išsireikalauti bylos nagrinėjimo eigoje. Aplinkybė, jog teismui nepateiktas VĮ „Regitra“ išrašas apie visas turimas transporto priemones, taip pat neužkerta teismui galimybės nagrinėti pareiškėjų prašymo ir šiuos duomenis išsireikalauti bylos nagrinėjimo metu. Teismas šeimos bylose yra aktyvus ir duomenis gali rinkti savo iniciatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nusprendžia, kokiu būdu, rašytinio ar žodinio proceso tvarka, nagrinėti bylą, todėl pareiškėjų nuomonės nenurodamas dėl tikslingumo bylą (prašymo priėmimo atveju) nagrinėti rašytinio arba žodinio proceso tvarka nesudaro kliūčių priimti pareiškėjų procesinį dokumentą. Teismo nurodyta kaip trūkumas aplinkybė, jog pareiškėjai pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, tačiau prašyme nenurodė nė vieno dokumento, kurį teikia kaip šio prašymo priedą, laikytina perdėtu formalizmu, kadangi visi priedai pridėti ir jų nenurodamas prie prašymo nesudaro kliūčių pareiškėjų prašymo nagrinėjimui.

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pareiškėjų procesinių dokumentų priėmimo klausimą nagrinėti (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų K. B. ir R. B. prašymo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.