Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2631-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-07
Bylos Nr.
1-2631-1123/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
S. M.
Advokatai
Algirdas Gurauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2631-1123/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37276-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko,kaltinamajam S. M.,jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – viešieji darbai 4 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, paskirta bausmė – areštas 20 parų;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas metams. 2019 m. birželio 10 d. nutartimi pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – areštas 50 parų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2020 m. rugsėjo 16 d., apie 21.50 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja B. P. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,21 promilės neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo dešine ranka sudavė savo sugyventinei B. P. vieną smūgį į veido sritį, o vėliau, pargriovęs ją ant lovos, sudavė tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, dėl ko B. P. pajuto fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad tai įvyko (duomenys neskelbtini). Jis su B. P. tuo adresu nuomojasi butą, bendrų vaikų neturi. Kai B. P. išgeria, tarp jų būna konfliktai. Trečiadienio vakare B. P. po darbo grįžo išgėrusi, jis jos prašė, kad eitų miegot, bet ji nėjo. Jis pats buvo išgėręs bokalą alaus, B. P. jį dvi valandas erzino. Jis kentėjo, galvojo, kad ji apsiramins, bet po 2 valandų neiškentė ir sudavė jai vieną smūgį į veidą, ji pargriuvo į lovą, po to sudavė jai dar 5 kartus. Jis turėjo eiti į darbą, buvo susitaręs, bet jį išvežė. Savo elgesį vertina blogai, jo neteisina, prieš moterį negalima kelti rankos. Jei būtų protingas, pats išeitų. B. P. buvo girta, jai sudavė nestipriai ir ji krito, nes vos ant kojų laikėsi, dar gulinčiai keturis kartus sudavė. Ji dabar turi mėlynę akyje. Pas ją labai greitai formuojasi mėlynės. Dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios. Bendros ateities su nukentėjusiąja nebemato, po įvykio kalbėjo, kad ateis jo sesuo paimti jo daiktus. Jo teistumai su ta pačia sugyventine. Šiuo metu yra neatlikęs 50 parų arešto, nes buvo karantinas. Prašo neatimti laisvės, jis suaktyvins darbo paieškas.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nukentėjusioji B. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su S. M. gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų. Maždaug prieš 1,5 metų apsigyveno nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Jis nedirbo, gyveno iš jos pašalpos. Kartu piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais. 2020 metų birželio mėnesį S. buvo paleistas iš Marijampolės pataisos namų (po atliktos 4 mėn. arešto bausmės po smurto prieš ją 2019 m.), apsigyveno pas ją minėtame bute. Šventė (duomenys neskelbtini) gimtadienį, vartojo alkoholinis gėrimus. Tada jis ją sumušė, kvietė policiją, byla buvo išnagrinėta greitai, kiek žino, jis gavo 50 parų arešto, kurių dar neatliko. 2020 m. rugsėjo 16 d. jie, būdami minėtame bute, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė 0,5 ar 0,7 l talpos butelį degtinės, taip pat apie 2 butelius 1 l talpos stipraus alaus. Abu jau buvo gan stipriai apsvaigę, tačiau to vakaro įvykio aplinkybes atsimena. Išgertuvių metu jis pradėjo prie jos kabinėtis, kad ji ne taip sėdi, ne taip valgo. Ji atsakė, kad jis jai nereguliuos. Žodis po žodžio prasidėjo konfliktas, iš pradžių žodinis, o po to jis jai sudavė kumščiu 2-3 kartus į galvos dešinės pusės šoną (virš ausies), ji pasuko galvą ir jis jai dar kartą sudavė į kairę akį, nuo ko atsirado mėlynė ant akies voko. Tada ji pasakė jam, kad kvies policiją. O jis ją pargriovė ant lovos ir dar sudavė apie 3-4 kartus kumščiu į šonus ir krūtinę. Ji jam pasakė, kad eina parūkyti, jis nenorėjo leisti, tačiau ji nuėjo ir užsirakino tualete, iš kur iškvietė policiją. Jis, kai sužinojo, kad iškvietė policiją, apsiramino. Atvykusiems policijos pareigūnams viską papasakojo. S. smūgiais jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 5 balais. Ji kategoriškai atsisako imti užduotį teismo med. apžiūrai, nes tikrai niekur nevyks. Mėlynė ant voko jau beveik nematoma. Nei į teismo medikus, nei į kitas gydymo įstaigas nesikreipė ir nesikreips. Nurodyto įvykio metu jai tiesiog buvo sukeltas fizinis skausmas. Nenori, kad S. daugiau su ja gyventų, nes jo elgesys neprognozuojamas, todėl prašo jam skirti atitinkamą kardomąja priemonę. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. Jokių materialinių pretenzijų S. M. neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 15-18).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 16 d., 21.50 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos B. P. neblaivus sugyventinis namuose grasina pranešėjai susidorojimu, įžeidinėja, pranešėja užsirakino tualete. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad smurtas pasitvirtino (b. l. 6).

2020 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo kad smurtą patyręs asmuo B. P. paaiškino, jog kilus žodiniam konfliktui su sugyventiniu S. M., pastarasis apkaltino ją, jog ji miega su kitais vyrais ir trenkė kumščiu per galvą, susirietus ant lovos, jis dar kelis kartus trenkė jai per šonus, jai atsikėlus, sudavė kumščiu į veido sritį, po ko pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Išėjusi į vonios kambarį ji iškvietė policiją. Smurtas vyksta ne pirmą kartą (b. l. 7-9).

2020 m. rugsėjo 18 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad B. P. sutikimu buvo atlikta jos apžiūra. Apžiūrėta nukentėjusiosios B. P. galva. Matosi, kad ant kaktos dešinėje pusėje yra 2 cm ilgio įbrėžimas, plaukuotoje dalyje užčiuopiamas guzas. Ant kairės akies voko arčiau nosies matosi mėlynė. Vizualiai matomi sužalojimai nufotografuojami. Prie asmens apžiūros protokolo pridėta fotolentelė (b. l. 22-25).

2020 m. rugsėjo 22 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti du BODYCAM vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Atidarius pirmą vaizdo įrašą, kurio trukmė yra 06:09 min., matoma, kad policijos pareigūnai eina iš savo automobilio įvykio vietos link, pakyla laiptais ir prieina prie (duomenys neskelbtini) buto, labai gerai matomas buto numeris, ir skambina į durų skambutį. Duris atidaro vyras, kuris įleidžia policijos pareigūnus. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes su bute esančiais vyru ir moterimi, moteris sako pareigūnams, kad ją sumušė vyras, vyras tą neigia, tarp asmenų vyksta žodinis konfliktas. Moteris rodo pareigūnams, kur ją sužalojo. Atidarius antrą vaizdo įrašą matyti, kaip pareigūnas patikrina moteris neblaivumą, fiksuoja 2,73 prom. girtumą, paskui pildo dokumentus. Moteris prisistato B. P.. Toliau moteris pasakoja, kaip tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas, kurio metu vyras jai sudavė į galvą kumščiu, ji prisidengė, tada jis pradėjo ją daužyti. Tai ji kentėjo, paskui kai atsisuko, tai jis dar į veidą jai sudavė kumščiu, po ko ji pasakė, kad iškvies policiją ir nuėjo į tualetą (b. l. 34-356).

Byloje esančiame alkotesterio rodmenų kvite užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 16 d., 22.35 val. S. M. nustatytas 0,21 promilės girtumas (b. l. 37).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad S. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. Kaltinamasis teismo posėdyje savo kaltę pripažino, sutiko, kad jis padarė kaltinime jam inkriminuojamus veiksmus, t. y. kilus žodiniam konfliktui sudavė savo sugyventinei B. P. vieną smūgį į veidą, dėl ko ji nugriuvo, po ko sudavė jai dar 4 ar 5 smūgius. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys, aukščiau aptarti įrodymai: nukentėjusiosios B. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklėje, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei asmens apžiūros protokole bei vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Įvertinus minėtus įrodymus, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė kaltinime nurodytus smūgius ir kad dėl šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis S. M. 2020 m. rugsėjo 16 d. apie 21.50 val. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja B. P. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,21 promilės neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo dešine ranka sudavė savo sugyventinei B. P. vieną smūgį į veido sritį, o vėliau, pargriovęs ją ant lovos, sudavė tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, dėl ko B. P. pajuto fizinį skausmą. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teistas 4 kartus, iš jų tris kartus už analogiško nusikaltimo padarymą, pastarąją nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (b. l. 67-70), daug kartų baustas administracine tvarka, dauguma paskirtų baudų nesumokėtos (b. l. 71-93), yra darbingas, bet oficialiai niekur nedirba nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 67), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 66).

Teismas, įvertinęs tai, kad S. M. ankstesniais teismo nuosprendžiais už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos švelnesnės bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės nesulaikė jo nuo pastarosios nusikalstamos veikos padarymo, jis nepadarė išvadų ir vėl sumušė savo sugyventinę, tokiu būdu, padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, atsižvelgdamas į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, S. M. paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Kaltinamasis S. M. šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2020 m. liepos 17 d.) paskirtos 50 parų arešto bausmės. Atsižvelgiant į išdėstytą, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir likusi neatlikta arešto bausmė yra mažesnė už šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bausmės bendrintinos prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu S. M. paskirtos ir likusios neatliktos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai ir paskiriant jam galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis ir jo gynėjas teismo posėdžio metu prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir S. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

BK 75 straipsnyje yra įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

Šiame kontekste pažymėtina, kad S. M. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių, todėl egzistuoja viena iš BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. Sprendžiant ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, teismas, atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), kritiškai vertina savo elgesį ir pasižada daugiau nenusikalsti. Be to, S. M. teisme nurodė, jog atsiprašė nukentėjusiosios, supranta, jog negalima kelti rankos prieš moterį, tokį savo elgesį vertina blogai, nusprendė su nukentėjusiąją kartu nebegyventi, todėl ateityje jokių konfliktų nebebus, teigė, jog ketina suaktyvinti darbo paieškas. Kaltinamasis praeityje jau yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje keturis kartus, kaltinamojo atžvilgiu jau anksčiau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė jam buvo atidėta, tačiau 2019 m. birželio 10 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, kadangi S. M. nevykdė jam paskirtų teismo įpareigojimų bei darė administracinius nusižengimus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra nustatyta, kad BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu, tačiau pagal teismų praktiką bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-511/2018). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449/2016). Kita vertus, aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015, 2K-449/2016).

Teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju svarbu atsižvelgti ir į veikos padarymo aplinkybes – buitinis konfliktas tarp sugyventinių, nukentėjusioji buvo neblaivi, jai buvo nustatytas sunkus 2,73 promilių girtumas. Vertinant veikos pavojingumą būtina pažymėti, kad tai yra smurtinis nusikaltimas, tačiau smurtas neintensyvus, padaryti kūno sužalojimai paviršiniai – mėlynė po akimi, nukentėjusioji atsisakė kreiptis į medikus, taip pat atsisakė nustatyti sužalojimų laipsnį, teigė, jog materialinių pretenzijų S. M. neturi, civilinio ieškinio nereiškė. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos – nagrinėjamu atveju kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, labai dėl to gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, nurodė, jog gyvens pas savo seserį, su nukentėjusiąja kartu nebegyvens, todėl konfliktų ateityje nebekils.

Teismo nuomone, atidėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skyrus teismo įpareigojimus, S. M., suvokdamas, kad bausmės vykdymas gali būti panaikintas jeigu jis darys teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų – bus priverstas koreguoti savo elgesį. Šiuo atveju jis ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Todėl teismas laikosi nuomonės, jog bausmės tikslai S. M. atžvilgiu gali būti pasiekti suteikiant jam galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog S. M. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, atidėjimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas S. M. yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri nagrinėjamu atveju laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į jo nusikalstamą elgesį.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas mano, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas kaltinamajam ugdymo priemonėmis, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo, paskiriant atitinkamus įpareigojimus, kurių visuma turės poveikį, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos M. K. rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Rec (2000)22 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija CM/ Rec(2010)1 dėl Europos probacijos taisyklių. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų.

BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje normoje numatytas pareigas. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir nuteistojo asmenybę, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti (BK 72² straipsnis), taip pat įpareigojimai per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas) ir pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Kaltinamasis S. M. 2020 m. rugsėjo 16 d., 22.10 val. buvo laikinai sulaikytas (b. l. 43) iki 2020 m. rugsėjo 18 d., 16.05 val. (b. l. 59). Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į S. M. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 dienos), jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios B. P. bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl proceso išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo S. M. valstybės naudai 160,00 eurų dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.). Taip pat pažymėta, kad tuo atveju, kai siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, tokiu būdu kaltinamojo gynėjo dalyvavimas teisme, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, buvo būtinas ir nepriklausė nuo jo valios. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo S. M. nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Byloje esantis kompaktinis diskas su dviem vaizdo įrašais iš įvykio vietos, esantis voke, prisegtame prie bylos viršelio – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti S. M. laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 50 parų arešto bausmės dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, paskirti S. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, 72² straipsniu, S. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti S. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 16 d., 22.10 val. iki 2020 m. rugsėjo 18 d., 16.05 val. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

S. M. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios B. P. bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo S. M. valstybės naudai 160,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Kompaktinį diską su dviem vaizdo įrašais iš įvykio vietos, esantį voke, prisegtame prie bylos viršelio – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė