Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjams R. V., R. V. ir jų atstovui advokato padėjėjui K. Č..

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų R. V. ir R. V. prašymą dėl varžytynių pripažinimo negaliojančiomis civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. V. ir R. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmenims, suinteresuoti asmenys –„Swedbank“, AB, Luminor Bank AB (buv. AB DNB bankas), antstolė S. K., AB „Energijos skirstymo operatorius“, A. Boguševičiaus įmonė „Namudė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjai prašymą palaikė jame išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pareiškėjų draugai būtų nupirkę parduotą turtą už maždaug 50 000 Eur kainą ir leidę pareiškėjams 3-5 metus gyventi jame neatlygintinai, mokant tik už komunalines paslaugas. Paaiškino, kad pareiškėjai toliau gyvena iš varžytynių parduotame turte su pirkėju A. Boguševičiaus įmone „Namudė“ sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu.

Suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Iki teismo posėdžio gautas bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“ ir antstolės S. K. prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Kitų suinteresuotų asmenų prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai su AB DnB NORD banku (dabartinis pavadinimas Luminor Bank AB) 2007 m. liepos 4 d. pasirašė kreditavimo sutartį Nr. K-5500-2007-44, pagal kurią pareiškėjams buvo suteiktas 330 000 Lt kreditas, skirtas remontuoti namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kartu su kitu pareiškėjams priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo įkeisti bankui (1 t., b. l. 29-31). Nustatyta, kad minėta kreditavimo sutartis buvo nutraukta, todėl kreditoriaus prašymu Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi areštavo banko naudai įkeistą pareiškėjų nekilnojamąjį turtą ir įspėjo skolininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui (4 t., b. l. 11-12). Pareiškėjai skolos negrąžino, todėl Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi nutarė kreditoriaus naudai išieškoti iš pareiškėjų 362 730,02 Lt skolos, 5,86 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 139 Lt žyminio mokesčio, o šių sumų išieškojimo užtikrinimui nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą (4 t., b. l. 13-14).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjams R. V. ir R. V. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirdamas UAB „Bankroto valdymas“ (3t., b. l. 92-95).

2016 m. liepos 29 d. nutartimi buvo patvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas, kuriame pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas) numatyta parduoti už 40 000 Eur kainą. Plane taip pat nurodyta, kad per 3 mėnesių laikotarpį nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos siūlytina bankroto administratoriui atlikti pareiškėjų turto vertinimą pas nepriklausomus turto vertintojus, vertintoją pasirenkant iš hipotekos kreditoriui AB DNB banko priimtino turto vertintojo sąrašo; atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai augina nepilnametį vaiką, atlikus turto vertinimą bankroto administratorius kreipsis į teismą dėl teismo leidimo parduoti pareiškėjams priklausantį turtą išdavimo; gavus teismo leidimą, po 6 mėn. siūloma pavesti bankroto administratoriui pareiškėjų turtą pardavinėti tokia tvarka: 1) turtą parduoti varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už pradinę kainą, kuri yra ne mažiau kaip numatoma turto pardavimo kaina, t. y. nustatyta aukščiau nurodyta tvarka; 2) nepardavus turto pirmose varžytynėse, turtą pardavinėti antrose varžytynėse už 80 proc. pradinės pardavimo kainos; 3) nepardavus turto paskutinėse varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą ir nustatyti naujas turto pardavimo kainas; tolesnę turto pardavimo tvarką ir kainas nustato kreditorių susirinkimas (3 t., b. l. 198-204, 212-213).

2016 m. spalio 21 d. turto vertintojas UAB „Marleksa“ Turtą įvertino 55 200 Eur sumai (4 t. b. l. 43).

Pirmose (2016 m. gruodžio 22 d. – 2017 m. sausio 23 d.) ir antrose (2017 m. sausio 31 d. – 2017 m. kovo 2 d.) varžytynėse Turtas nebuvo parduotas už atitinkamai 55 200 Eur ir 50 000 Eur pradines kainas, todėl 2017 m. kovo 3 d. pareiškėjų kreditorių susirinkimas nutarė turtą pardavinėti paskelbiant dar dvejas viešąsias varžytynes: pirmose pardavinėti už 46 000 Eur, antrose – už 42 000 Eur kainą (4 t., b. l. 49, 52-57). Pirmos pakartotinės varžytynės Nr. 135225 (2017 m. kovo 15 d. – 2017 m. balandžio 14 d.) neįvyko, tuo tarpu antrose pakartotinėse varžytynėse Nr. 137091 (2017 m. balandžio 21 d. – 2017 m. gegužės 22 d.) Turtas buvo parduotas už 42 000 Eur (4 t. b. l. 58-63). 2017 m. birželio 26 d. buvo pasirašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 1, kurio pagrindu nuosavybės teisę į Turtą įgijo A. Boguševičiaus įmonė „Namudė“ (4 t., b. l. 94-97)

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl 2017 m. gegužės 22 d. įvykusių varžytynių Nr. 137091 teisėtumo.

FABĮ 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus. Atsižvelgęs į plane numatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Turto pardavimas pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą. Jeigu turtas parduodamas už mažesnę kainą, negu numatyta plane, būtinas fizinio asmens rašytinis sutikimas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį nekilnojamasis turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Su fiziniu asmeniu suderintą kito ir dvejose varžytynėse neparduoto nekilnojamojo turto pardavimo kainą ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į FABĮ 28 straipsnyje nustatytas atskirų rūšių turto pardavimo ypatybes.

Pareiškėjai nurodo, kad apie 2017 m. gegužės 22 d. įvykusias Turto varžytynes sužinojo atsitiktinai, o bankroto administratorius apie planuojamas skelbti Turto varžytynes jų neinformavo, tačiau teismas sutikti su šiuo pareiškėjų teiginiu neturi pagrindo. Byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 30 d. bankroto administratorius registruotu paštu išsiuntė pareiškėjams 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimą, kuriuo informavo pareiškėjus apie nustatytą Turto kainą, ir nurodė, kad pareiškėjai iki 2016 m. gruodžio 19 d. turi teisę pasiūlyti turto pirkėją, kartu įmokant 55 200 Eur sumą į jų vardu bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą (4 t., b. l. 44-45). Taip pat nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 22 d. pareiškėjams registruotu paštu buvo siunčiamas pranešimas, kuriuo jie buvo informuojami, kad elektroninėje varžytynių sistemoje www.evarzytynes.lt yra paskelbtos Turto varžytynės, nurodant varžytynių pradžią ir pabaigą, pradinę pardavimo kainą ir varžytynių numerį (4 t., b. l. 46-47). Minėti bankroto administratoriaus pranešimai pareiškėjams buvo siunčiami registruotu paštu pačių pareiškėjų pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytu adresu – Ateities g. 11-111, Vilnius. Tą patį adresą korespondencijai pareiškėjai nurodo ir prašyme dėl varžytynių pripažinimo negaliojančiomis, todėl darytina išvada, kad bankroto administratorius, registruotu paštu išsiųsdamas pranešimus pareiškėjų nurodytu adresu, pareiškėjus apie vykstantį Turto pardavimo iš varžytynių procesą informavo tinkamai.

Pareiškėjų teigimu, 2017 m. gegužės 22 d. varžytynės pripažintinos negaliojančiomis kaip prieštaraujančios FABĮ 28 straipsnio 1 dalies ir CK 3.85 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nes Turto pardavimui nebuvo gautas teismo leidimas.

Pagal FABĮ 28 straipsnio 1 dalį, kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Šis teismo sprendimas prilyginamas CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytam teismo leidimui. Sutiktina su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1980-864/2017 padaryta išvada, kad šiuo atveju leidimas išieškoti iš vienintelio šeimos būsto buvo faktiškai suteiktas dar Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi, kuria skolos pagal kredito sutartį išieškojimo užtikrinimui leista priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą Turtą, įskaitant ir vienintelį šeimos būstą (4 t., b. l. 85-89). CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl pakartotinis leidimo išdavimas būtų perteklinis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismo leidimas parduoti iš varžytynių pareiškėjams priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo reikalingas.

Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjų nemokumo atkūrimo planą teismas nutartimi patvirtino 2016 m. liepos 29 d., o Turtas buvo parduotas pasirašius 2017 m. birželio 26 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą, t. y. nuo teismo nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas, praėjus beveik 11 mėnesių, todėl atmestinas pareiškėjų argumentas, kad gyvenamasis namas buvo parduotas pažeidžiant FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymas nustato 6 mėnesių nuo plano patvirtinimo terminą tam, kad bankrutuojantys asmenys galėtų susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą, tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjai ne tik nepateikė jokių duomenų, kad po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo būtų ieškojęsi kito būsto, bet patys teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo name ketino gyventi per visą bankroto procesą.

Pareiškėjai 2017 m. gegužės 22 d. varžytynių neteisėtumą taip pat sieja su parduoto Turto kaina (42 000 Eur), manydami, kad Turtas tikėtinai galėjo būti parduotas už ženkliai didesnę kainą.

Minėta, jog Turto vertinimą atliko nepriklausomas turto vertintojas UAB „Marleksa“, 2016 m. spalio 21 d. Turtą įvertinęs 55 200 Eur sumai. Tuo tarpu pareiškėjai turto vertintojo nustatytą Turto vertę iš esmės kvestionuoja tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kad nuo Turto vertinimo iki jo pardavimo Turto kaina galėjo padidėti, tačiau jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių išsakytus teiginius, nepateikė (178 straipsnis). Pareiškėjai teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jų draugai būtų nupirkę Turtą už maždaug 50 000 Eur kainą ir leidę pareiškėjams 3-5 metus gyventi jame neatlygintinai, tačiau teismas šiuos pareiškėjų teiginius taip pat vertina kritiškai, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų šių ketinimų realumą (178, 185 straipsniai). Byloje nustatyta, kad nepavykus Turto parduoti pirmose trijose varžytynėse, remiantis 2017 m. kovo 14 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 3, Turtas ketvirtosiose varžytynėse buvo pardavinėjamas ir parduotas už pradinę kainą – 42 000 Eur, kuri 2000 Eur didesnė nei buvo numatyta pareiškėjų nemokumo atkūrimo plane. Tokiu atveju pareiškėjų teiginys, kad ginčo Turtas buvo parduotas už per mažą ir rinkos vertės neatitinkančią kainą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja byloje nenustatęs teisinio pagrindo 2017 m. gegužės 22 d. įvykusias varžytynes Nr. 137091 pripažinti negaliojančiomis, todėl pareiškėjų prašymą atmeta.

Kiti pareiškėjų argumentai ir įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjų R. V. ir R. V. prašymą dėl varžytynių pripažinimo negaliojančiomis.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.