Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-06-30 · Byla Nr. ATP-647-166/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-06-30Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-01-05Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-30
Bylos Nr.
ATP-647-166/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00435-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Punys
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-647-166/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00435-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimo, kuriuo G. R. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirta dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio bauda. G. R. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirta aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų (868 Eur) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir G. R. skirta galutinė nuobauda – aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų (868 Eur) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. nubausta už tai, kad 2014 m. gruodžio 22 d., apie 9.30 val. Vilniuje, Eitminų g. 16, vairuodama automobilį Honda Fit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir važiuodama atbula pro stovintį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje.

G. R. nubausta už tai, kad 2014 m. gruodžio 22 d., apie 9.30 val. Vilniuje, Eitminų g. 16, vairuodama automobilį Fonda Fit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlusi eismo įvykį, iš jo pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti; teismui nematant galimybės nutraukti administracinės teisės pažeidimo bylą, prašoma taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir pakeisti paskirtą nuobaudą švelnesne, t.y. be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymima, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi išimtinai liudytojo ir nukentėjusiojo, kuris suinteresuotas jam palankia bylos baigtimi- parodymais, visiškai nevertindamas byloje surinktų ir apeliantę teisinančių duomenų visumos. Pasak apeliantės, pagrindinis argumentas, dėl ko skundžiamas nutarimas naikintinas - Teismas visiškai nesivadovavo naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Atkreipiamas dėmesys jog fotonuotraukose užfiksuoti abiejų transporto priemonių apgadinimai mechaniškai ir techniškai neįmanomi, esant schemoje nurodytam transporto priemonių išsidėstymui. Nurodoma, jog liudytojo L. L. parodymai nėra nuoseklūs ir logiški. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad schemoje yra privaloma nurodyti tikslius duomenis, pagal kuriuos būtų galima nustatyti transporto priemonių išsidėstymą iškart po eismo įvykio. Pastebima, jog teismas neįvertino šių reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtina, kad pats nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus (pasišalino iš įvykio vietos, tuo užkirsdamas kelią tinkamai bei teisingai užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes) bei užkirto galimybę šioje byloje nustatyti tiesą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad liudytojas raštelyje, paliktam nukentėjusiajam, nenurodė kaltininko transporto priemonės numerio, taip pat kelia abejonių, vertinant, kad liudytojas teismo posėdžio metu nurodė ne apeliantės automobilio modelį. Skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų (tarnybinio pranešimo), iš kurio matytųsi pareigūnų padaryta išvada dėl automobilių nustatytu apgadinimų aukščių, ar apgadinimų pobūdis atitiko vienas kitą, kas pasak apeliantės, pareigūnai tinkamai nesurinko duomenų. Tuo pačiu pažymima, kad byloje nėra nei vieno duomens apie eismo įvykio metu padarytą žalą, taigi, visiškai neaišku, kokiu pagrindu teismas vertino apeliantės padaryto administracinio teisės pažeidimo padarymo mastą. Pasak apeliantės teismas niekaip nemotyvavo jos kaltės, kuo pasireiškė tyčia jos veiksmuose, kuo pasireiškė apeliantės tiesioginė tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pažymima, kad teismas turėtų įvertinti aplinkybę, kad apeliantės paaiškinimai yra nuoseklūs nuo pat pradžių. Apeliantė nurodo, jog netekusi teisės vairuoti transporto priemones, gali apskritai netekti darbo, kadangi nebeatitiks jos pareigybei keliamų reikalavimų, neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio, negalės sumokėti teismo paskirtos baudos.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš G. R. apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija ir pateikia argumentus, susijusius su jos nubaudimu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., tačiau aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent G. R. aptariamu metu apgadino automobilius ir iš įvykio vietos pasišalino. Priimdamas skundžiamą nutarimą teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. G. R. teisiantys įrodymai yra liudytojo L. L., nukentėjusiojo A. Ž. rašytiniai paaiškinimai bei parodymai, duoti teismo posėdžio metu, ATP protokolas, eismo įvykio schema, fofonuotraukos, kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, kurie papildydami bei patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia pakankamai išsamų padaryto administracinio pažeidimo vaizdą bei pagrįstai leidžia atmesti G. R. keliamą versiją, jog nurodytu laiku ji eismo įvykyje nedalyvavo. Nors G. R. neigia padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., nurodo, kad įvykio metu ji buvo darbo biržoje, tačiau tokią apeliantės versiją aukštesnės instancijos teismas vertintina, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekį išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus ir tai prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems įrodymams. Teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo L. L. parodymais, jo paaiškinimu, kad būdamas apie 50 metrų atstumu išgirdo trenksmo garsą, po ko iš vairuojamo automobilio išlipo vairuotoja, pažiūrėjo automobilį ir išvažiavo. Pastebėtina, kad apeliantė skunde daug dėmesio skiria liudytojo L. L. paminėtoms aplinkybėms, kaip antai automobilio modeliui, apeliantės amžiui, tačiau tam tikri neatitikimai ar netikslumai nėra esminiai ir nepaneigia pažeidėjos kaltės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą suteikė tiesioginio įvykio liudytojo L. L. parodymams, kurie buvo logiški, nuoseklūs ir atitinkantys visą faktinę įvykio situaciją. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad šis liudytojas siektų apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti apeliantę ar kitaip būtų suinteresuotas bylos baigtimi, be to, liudytojo parodymai sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis. Byloje esančiuose automobilių sugretinimo nuotraukose matyti, kad automobilių apgadinimai iš esmės sutampa. Iš tiesų, tam tikros detalės policijos pareigūnų nebuvo užfiksuotos, tačiau tai nepaneigia aukščiau išdėstytų aplinkybių. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, jog jis radęs automobilyje užkištą raštelį ir paskambinęs nurodytu numeriu, asmuo, matęs eismo įvykį jam papasakojo įvykio aplinkybes. Tai, kad nukentėjusysis policijai apie eismo įvykį pranešė vėliau, nepašalina apeliantės administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sukritikavo G. R. versiją, jog įvykio metu (apie 9.30 val.) ji buvo darbo biržoje. Byloje yra duomenų, kurie patvirtina, jog G. R. apsilankymas darbo biržoje yra užfiksuotas 10.27 val. (b.l. 55), o ne atmintinėje nurodytu laiku 9.00 val (b.l. 23-24). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių jog aptariamu laiku ir aplinkybėmis automobilį vairavo, pažeidimą padarė ir iš įvykio vietos pasišalino G. R.. Tuo tarpu vertinant liudytojo L. L. parodymus, jog jis būdamas už 50 metrų išgirdo trenksmą, matė, kaip iš automobilio išlipo vairuotoja, kuri apžiūrėjusi automobilį sėdo į jį atgal ir išvažiavo, automobilių padarytus apgadinimus, pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog apeliantė turėjo justi ir juto kontaktą, tačiau pasielgė lengvabūdiškai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiuo atveju G. R. kaltė įrodyta, apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl aukštesnės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Visumoje pastebėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde yra nurodomos įvairios smulkios detalės, neesminiai neatitikimai, sprendimai baudžiamosiose bylose, kai tuo tarpu byla nagrinėjama administracine tvarka ir teismas šių dviejų teisės šakų bei jų sprendimų sukeliamų pasekmių – nelygina. Todėl detaliai atsakant į šiuos argumentus apeliacinis teismas nukryptų nuo bylos esmės ir įstatymo keliamų reikalavimų šiam procesiniam dokumentui.

Taip pat apeliantė prašo taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas ir neskirti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau aukštesnės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju G. R. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuobaudas, atsižvelgė į pažeidimų pobūdį (automobilis buvo apgadintas važiuojant atbulai nedideliu greičiu, apgadinimai yra nežymūs pasireiškiantys dažų nubrozdinimu), pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka nebausta), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių, bei pagrįstai G. R. už pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarymą skyrė sankcijose numatytas minimalias baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog apeliantė netekusi teisės vairuoti transporto priemones, gali apskritai netekti darbo, neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio, negalės sumokėti teismo paskirtos baudos, nelaikytinos ypatingais, išimtiniais atvejais, sudarančiais pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Tai, kad apeliantė dėl šios nuobaudos paskyrimo patirs nemažų nepatogumų savaime neturėtų būti laikoma aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą laikyti niekiniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas (parašas ) Stasys PunysNuorašas tikras:Teisėjas Stasys Punys