Kauno apylinkės teismo nuosprendis, N1-537-954/2016

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-11-16
Bylos Nr.: N1-537-954/2016
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Algirdas Giedraitis
Kaltinamasis: T. B.
Nukentėjusysis: D. G., S. G.
Advokatai: Jurgita Mačiulskienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. N1-537-954/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27856-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; 1.1.11.10; 1.1.11.7;1.2.4.6.8; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis,sekretoriaujant Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,kaltinamajam T. B., jo gynėjai advokatei Jurgitai Mačiulskienei,nukentėjusiems D. G. ir S. G., jo atstovei advokatei R. L.,specialistams S. B., A. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. B., a.k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi Kauno(duomenys neskelbtini), nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini) , Kaune, neteistas, Kauno apylinkės teismo 2013-02-05 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 93 str., pagal BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: - 30 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bei elgesio apribojimą 6 mėn., įpareigojant tęsti mokslą, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. padarė nesunkų sužalojimą iš chuliganiškų paskaitų ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis 2015-05-16 apie 23 val., viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo, Kaune, veikdamas kartu su trimis mažamečiais, kurių atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jų jauno amžiaus, ir trimis ikiteisminiu tyrimu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, bendrais veiksmais išdaužymas daugiabučio gyvenamojo namo kieme stovėjusio, nukentėjusiajam D. G. priklausančio, automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės priekinį stiklą, 50 eurų vertės, po to, toliau eidamas daugiabučių gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaunas, kiemais kartu su trimis mažamečiais, kurių atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jų jauno amžiaus, ir trimis ikiteisminiu tyrimu nenustatytais asmenimis bei tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, bendrais veiksmais ikiteisminiu tyrimu nenustatytu daiktu trankydamas šių namų kiemuose stovinčius automobilius, kartu su visais laipiodamas jais, ko pasėkoje suveikus automobilių signalizacijoms buvo sukeltas triukšmas, sudrumstęs aplinkinių gyventojų ramybę, prie (duomenys neskelbtini). 30-to daugiabučio gyvenamojo namo dėl mažareikšmės priežasties – nukentėjusiojo S. G. išsakytos pastabos dėl įžūlaus jaunuolių elgesio, bendrais veiksmais suduodant smūgius nukentėjusiajam S. G. į veidą bei bandant juos suduoti į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam S. G. mėginant apsiginti, po to, T. B. tyčia, iš ikiteisminiu tyrimu nenustatyto daikto, panašaus į ginklą, šovė ne mažiau 8 (aštuonių) kartų į nukentėjusįjį S. G., ko pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. G. sveikata dėl padarytų šautinių žaizdelių kairio antakio srityje, kaklo dešinėje, kairiame smilkinyje, kairio momens srityje, kaktos kairėje, dešinės plaštakos delne, kairio peties srityje, kiaurinio šautinio kairio žasto sužalojimo, liestinio šautinio dešinio žasto ir dešinės alkūnės sužalojimo, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, abiejose žastuose, kairio peties srityje, juosmens dešinėje, odos nubrozdinimus abiejose plaštakose, lydimų išsivysčiusios kairio viršakinio nervo neuropatijos, T. B., kadangi dėl šio įvykio buvo sutrikdytas aplinkinių daugiabučių namų gyventojų poilsis, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Be to, jis 2015-05-16 apie 23 val., viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini). 30-to daugiabučio gyvenamojo namo, Kaune, dėl chuliganiškų paskatų dėl mažareikšmės priežasties - nukentėjusiojo S. G. išsakytos pastabos dėl įžūlaus jaunuolių elgesio, tyčia šaudamas iš ikiteisminiu tyrimu nenustatyto daikto, panašaus į ginklą, ne mažiau 8 (aštuonių) kartų į nukentėjusįjį S. G., nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. G. sveikatą dėl padarytų šautinių žaizdelių kairio antakio srityje, kaklo dešinėje, kairiame smilkinyje, kairio momens srityje, kaktos kairėje, dešinės plaštakos delne, kairio peties srityje, kiaurinio šautinio kairio žasto sužalojimo, liestinio šautinio dešinio žasto ir dešinės alkūnės sužalojimo, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, abiejose žastuose, kairio peties srityje, juosmens dešinėje, odos nubrozdinimus abiejose plaštakose, lydimų išsivysčiusios kairio viršakinio nervo neuropatijos, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis T. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad gegužės 16 d. apie 22 val. vakaro su draugu G ėjo iki parduotuvės. Norėjo eiti iki „Cento“ parduotuvės, bet 22 val. ji užsidarė, nes jau buvo po 22.01 val., tada ėjo iki „Šilo“, jis dirba ilgiau, iki 23 val. Po 22.10 val. jau buvo prie namų, susitiko pažįstamus „A“ ir „R“, kitų nežino, kurie su jais buvo. Iš viso apie 8, 7 asmenis. Tie kiti asmenys kažkur gal ir matyti, bet labiausiai atsimena „A“ ir „R“, kieme susipažino per bendrus draugus, „kašę“ pažaisti, dar kažką. T. R. numerį, bet nebeturi, nes naujas telefonas. Pavardžių nežino. Susitiko juos prie namų, pakalbėjo, parūkė, jie turėjo alaus. Tie asmenys ėjo iki stotelės (duomenys neskelbtini) gatvėj, sakė važiuos namo, ėjo pro Jaunimo mokyklą. Kai ėjo pro jo namus, kur dvylikaaukštis, pradėjo signalizacija kaukti. Matė, kaip „A“ perbėgo per mašinos stogą. Žino, kad mašina mėlynos spalvos, lygtai „Peugeot“. Kai jie nuėjo, jis ir G ėjo iš karto namo. Namuose buvo mama, jis grįžęs sėdo prie kompiuterio, su E kalbėjo per „Skype“ programą kalbėjo ir žaidė žaidimą. Jam būnant namie, skambino T mama, klausė, kur T, D. Seniai buvo, dabar tiksliai negali įvardinti, ar dar kas skambino. Bute du kambariai, viename jis gyvena, kitame mama. Tą vakarą bendravo su mama. Ji jam paskambino ir sakė tyliau kalbėt. Mama neateidavo, skambindavo, nes tingėdavo keltis. Kai 22 val. grįžo namo, daugiau išėjęs nebuvo. Tie 7-8 jaunuoliai stovėjo netoli jo laiptinės. Ar kokius kaimynus matė išėjusius, neatsimena. Išlindusių kaimynų nematė, nebendravo su niekuo. Prie J namų gal ir buvo nuėjęs, nes su M gal buvo susitikęs, nes M J name gyvena. S. G. pažįsta, buvo prie Jono laiptinės su Matu, prie laiptinės buvo buteliai, prišiukšlinta. S. G. eidamas sakė susirinkti šiukšles. Jis sakė, kad ne jų. S. G. paskui su šuns pavadėliu prismaugė jį, dėl to, kad nesusirinko šiukšlių. Kai buvo tas konfliktas, S. G. sakė: „jeigu man kas nors atsitiks, tu būsi kaltas“. Kada konfliktas buvo, negali pasakyti, gal žiemą, gali būti pusę metų prieš tai. Nežino, kodėl sako, jog matė jį šaudantį, tame įvykyje jis nebuvo. Pneumatinio ginklo neturėjo ir neturi. Su kaimynais sutaria gerai. Įprastai namo grįždavo 22 val., nes vienam draugui būdavo lygtinumas, tai visi eidavo namo. Su mama sutaria gerai, konfliktų su ja nebūna. Mama liepia 22 val. jau būti namuose. Kai būdavo nepilnametis, visą laiką sakydavo 22 val. grįžti. Birželio 29 d., duodamas parodymus, kad sakė namo grįžo 21.40 val., dabar, kad po 22 val., tai nenorėjo iš pradžių sakyti, kad pažįstamas „Arta“ perbėgo per tą mašiną. Tą naktį miegot kada nuėjo, neatsimena. Kiek laiko žaidė, neatsimena. 22.30 val. su B mama bendravo, ne su B. Mama naudoja telefoną, kieno numeris, nežino. Su M dėl ko bendravo, neatsimena. Tą vakarą su mama, kiek kartų bendravo, nežino. Ji būna skambinėja, kai jis ausinės būna užsidėjęs. Kiek minučių šnekėjo su mama, neatsimena. Kad tą pačią naktį tiek 8 min. su B mama kalbėjo, žino, kad paskambino, paklausė, kur jie yra, sakė jai nekelia, pakalbėjo, bet, kad tiek laiko kalbėtų, neatsimena. Kad už pusvalandžio su mama kalbėjo 5 min., tai ir su jo mama B bendrauja. Su B neatsimena, kad būtų bendravęs. Po 3.10 val., kad gavo žinutę iš jo, neatsimena, daug laiko praėjo. Policijoje apklaustas du kartus - birželio 29 d. ir. sausio 7 d. Teisingesni antri jo parodymai, nes pirmą kartą nenorėjo sakyti, kad pažįstamas perbėgo per mašiną. Ar buvo (duomenys neskelbtini) gatvės kiemuose, neatsimena, jam nebuvo išskirtinė diena. Naktį tai tikrai ten nebuvo. Kad iki 3 val. jo naudojamas mobilaus ryšio telefonas nuolat veikė (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini) gatvė prie (duomenys neskelbtini). Jis yra žiūrėjęs per programą ir rodo, kad jis yra (duomenys neskelbtini) gatvėj. Naktį iki 3 val. buvo namuose. Kad prie to paties (duomenys neskelbtini) namo jungėsi ir M. P. ir M telefonai, tai jam sakė, kad D. B. pagavo policija. Dėl ko visų buvo tuo pačiu metu toje pačioje vietoj, negali pasakyti. Kodėl nelikę „Skype“ susirašinėjimų to laikotarpio, tai gal ne per tą programą kalbėta buvo. Kodėl nėra tos nakties įrašo, nežino. Kompiuterio apžiūrėjimas vyko namuose, jis atidariau tik „Skype“ programą. Nežino, kodėl nenurodė tos programos, kurioje bendravo, gal pamiršo. Dėl 14 kontaktų su mama, nežino, ką kalbėjo, tikrai neatsimena. Neatsimena, kodėl mama skambino tuo metu, kai kieme vyko triukšmas. Su mama telefonu kalba, ar žinutėmis rašosi kiekvieną dieną, būna ir naktim paskambina, paklausia: „ką veiki?“, dėl „kompo“, kai sėdi, rėkauja. Gegužės 15 d. 24 val. nakties pokalbis,- nežino ką klausė mama, 1.04 val., 1.05 val., 1.08 val., ką klausė mama, seniai buvo, nežino. Ką mama rašė 3.10 val. siųsdama žinutę neatsimena. Kodėl mama sakė, kad jis namo grįžo 21.40 val. nežino. „Skype“ programoje nenaikino nieko. Įvykio dieną, ar bendravo su M. P., su D. B., neatsimena, D gal ir matė. Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 130,84 eurų už G gydymą, nukentėjusiojo S. G. civilinį ieškinį dėl 1891,18 eurų turtinės žalos, 10 000 eurų neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų nesutinka atlyginti, nes nėra kaltas. Kažkiek savo pajamų turi, dirbo vasarą plovykloje, šiuo metu nedirba. Dabar pradėjo mokytis nuo rugsėjo 1 d. Statybininkų rengimo centre (4 t., b.l.42-45).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, T. B. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

nukentėjusiojo D. G. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2015-05-16 naktį vėlai grįžo namo, gal 3 val. nakties ir nematė, kad jo automobilio langas išdaužytas. Iš vakaro pastatė tvarkingą automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, apie 17-18 val. kieme priešais laiptinę prie namo. Automobilyje signalizacijos nėra. Ryte gavo skambutį iš namo pirmininkės, kad jo automobilio langas išdaužytas. Išėjo pažiūrėti, sutiko kaimynus, kurie sakė, kad grupė vaikinų šventė prie laiptinės, trankė automobilius, bet tie kaimynai atsisakė liudyti, sakė išsikviesti policiją, nes bus žinomi asmenys. Išsikvietė policiją ir parašė pareiškimą dėl išdaužto lango. Buvo išdaužtas keleivio pusės priekinis langas, daugiau jokių sugadinimų nebuvo, nei įlenkimų. Žino, kad kitiems automobiliams buvo. Žalos dėl to nereikalauja. Apie įvykį nieko daugiau negali pasakyti, jam tik kaimynai pasakė, ką matė. Kad matė, kas trankė automobilius, jie žinojo, kas pastoviai būna, sakė ne pirmą kartą švenčia ir žino tuos asmenis, išvardijo, kur gyvena. Priešais vienas iš jų (duomenys neskelbtini) gatvėje, visi sakė nepilnamečiai. Tarp tų asmenų, ar buvo kaltinamasis, tai vardais, pavardėmis niekas nesakė. Vienintelė namo pirmininkė, kuri sutiko duoti parodymus apie įvykio aplinkybes, A. Z.. Įvykio dieną atsimena gegužės 16 d., 17 d. rytas, todėl, kad sekančią savaitę buvo jo vestuvės ir šventė tą šeštadienį bernvakarį su draugais, todėl taip vėlai grįžo. Jo automobilis stovėjo prie išvažiavimo iš kiemo, tarp konteinerių ir aikštelės pačiame krašte, priešais laiptinę. Kai apžiūrėjo automobilį, jame buvo sudaužyta lėkštė, keraminė, balta, buvo lėkštės šukių ir viduje automobilio, ir lauke. Kažkas metė iš lėkštės ir išdaužė. Jis su kaimynais apžiūrėjo ir kitus automobilius. Buvo kokia 10 automobilių. Kaimynai matė, kurie buvo automobiliai trankomi ir „Volvo“ daugiausiai buvo apgadintas, bagažinėje įlenkimas ar iš kumščio, ar iš kojos. Kaimynai matė pro langus, kaip trankė. Jie bandė skambinti policijai ir bandė filmuoti, bet filmuoti tik garsas gavosi. Buvo trankoma, buvo rėkaujama. Kai kaimynai pasakojo apie įvykį, buvo susijaudinę, gal todėl, kad vieninteliai, kurie aiškiausiai matė ir reikėjo atpasakoti tiksliai, kad būtų nustatyti asmenys. Kokių nors konfliktų neturėjo su kaimynu, neutralūs santykiai, susitikę pasisveikina. Šitą įvykį be policijos su žmona yra aptarinėjęs, su pačiu B nėra aptarinėjęs. Su kaltinamuoju yra kaimynai. Vakarais, nakties metus stoviniuojant, bendraujant, kalbant retai mato, yra matęs vakare, būna kartais laiptinėje, stovi tų jaunuolių, bet nepiktybiški. Negalėtų teigti, kad būtent jį mato vakarais, mato būrį jaunuolių kartais, prie suoliuko kartais būna jaunuolių. Kaimynai, kai pasakojo, ar neminėjo, kad ta pati vaikinų grupė, kuri nuolatos stoviniuoja, sakė, ne pirmą kartą yra užsiautėję. Kaimynai sakė, kad ta pati grupė, kuri nuolat stoviniuoja, kaip nepiktybiški, bet pavartoja alkoholio ir tampa piktybiškais (3 t., b.l.95-97);nukentėjusiojo S. G. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2015-05-16 vakare, po 22 val., grįžo namo į (duomenys neskelbtini), penkta laiptinė. Gyvena su sugyventine ir mažamečiu vaiku. Grįžę namo, pastatė savo automobilį tarp 6-7 laiptinės ir pamatė prie jų laiptinės jaunuolius apie 10 žmonių nuo 15-18 metų amžiaus. Pas juos yra du probleminiai butai, viename girtaujama, kitame gyvena panašaus amžiaus jaunuolis, pas juos renkasi ir šitas kaltinamasis. Jie laiptinėje keikdavosi, šiukšlindavo, spjaudydavosi. Jie bandė papulti į tą butą, bet jų neįsileido, atėjo aiškintis santykius. Jo draugė nuėjo migdyti vaiką, o jis išėjo vedžioti šunis. Jų nebebuvo. Jam bevedžiojant šunis, išgirdo daužant automobilius, suveikė signalizacijos. Jis buvo nuo tos vietos 25-50 metrų atstumu, sakė: „baikit daužyti, iškviesiu policiją ar iškviečiau“. Laiptinė apšviesta, matėsi veidai visų. Nuo butų šviesa, žmonės apie tokį laiką nemiega, mėnulis šviečia. Tai buvo ta pati grupelė, kuri stovėjo prie jų laiptinės. Vienas iš tų jaunuolių, ne šitas, sako: „atsiprašau, ačiū, kad pasakėt“, bet tik tas vienas. Tuo pačiu metu iš nugaros jam trenkė į galvą daiktu. Sukdamasis pasižiūrėti, gavo smūgį, neprarado sąmonės, stovėjo. Sukdamasis pasižiūrėti, lygtai kaip smūgis, lygtai kaip šūvis, sukdamasis, pamatė rankoje ginklą. Jis pastatė ranką dengdamasis veidą. Matė pas kaltinamąjį ginklą. To ginklo apibūdinti negali, perdarytas su mažo kalibro metaliniais šoviniais, arba orinis užtaisomas, bet šaudoma dažnai, mano, kad galėjo būti perdarytas iš dujinio į šovininį. Kai prasidėjo šaudymas, prasidėjo susistumdymas, jis laikė šunis, gavosi stūmimas nuo jo namo kampo į kitą namą. Savaiminis ėjimas į tenai, ten dar daugiau apšviesta. Jie apspito aplinkui, vienas šaudo, kitas puola iš nugaros, automatiškai bandai apsiginti. Vyko tai labai greitai ir sukantis ratu teko gintis. Šunis paleido. Vienu momentu pakėlė galvą į viršų, matė daug šviesų, daug žmonių žiūri. Vienas žmogus išėjo, pradėjo kažką sakyti. Šaudžiusiam baigėsi šoviniai, jie pradėjo trauktis. Lygtai pasigirdo sirenos, priėjo žmogus, paklausė, ar reikia greitosios, sakė pats išsikvies. Jam pasakė operatorė, kad jau gauta gal 8 skambučiai. Priėjo dar keli žmonės, klausė, kas atsitiko. Kai buvo šauta virš akies, jam sutriko koordinacija. Su ta akim sunkiau buvo matyti. Atvažiavo policija, dar sėdo į policijos mašiną pažiūrėti, gal kur nors netoli, bet jie traukėsi(duomenys neskelbtini) gatve ir išsiskirstė į kraštus. Buvo atėjęs vienas žmogus iš kito namo, kiti asmenys, kurie buvo priėję, yra liudytojai. Grįžo su policija, tie, kurie buvo pastebėti, buvo vyresni. Jis grįžo namo, nusivedė šunis, apsiprausė. Atvažiavo greitoji, išiminėjo šratus, vienas buvo kakle, vienas po nosim, tą paliko, nes sakė, kad rizikinga išiminėti. Išėmė 5, o vienas buvo kiauryminis, praėjęs kiaurai. Vienas dar ir dabar yra po nosim, laukia tomografija, kad nustatyti tikslią vietą, kas yra pažeista. Kakle yra pasislinkęs, nuėjęs žemyn, reikia vėl kreiptis, tada švies ir tai yra laiko klausimas, laukimas, turi tarpas praeiti, pastoviai negali gauti rentgeno spindulių. Buvo šauta bent 8 kartus, pagal tai, kiek šratų, vienas kiauryminis ir 7 šratai kūne. Vienas prie nosies, kitas į delną, vienas į kaklą, vienas kiauryminis, į kitą ranka, vienas virš akies, palindęs po nosim ir keturi galvoje, nuo smilkinio link viršugalvio. Tuo metu naktį, kur jis parodė, darė rentgeną nuo kaklo į ranką, ekspertai sakė lyg šauta į petį, gal viduj yra, rentgenas yra darytas nuo kaklo į viršų, kur matėsi kraujosruvos. Ginklą turėjo kaltinamasis, tuo yra tikras, pirmus šūvius jis šovė, vėliau jis gynėsi nuo visų ir nežiūrėjo į asmenį, kuris šaudė. Kad būtų jis kam nors atidavęs šautuvą, nematė. Kitus asmenis kelis yra atpažinęs ikiteisminio tyrimo metu. Be to, kad šaudė, sužeidimų kitokių nėra, tik šaudymo vietos ir galvos sutrenkimas. Jie bandė spirti, trenkti, kai buvo apspitę, bet kažkokių sužalojimų negali tiksliai pasakyti, nenustatyti kiti, tik kur šovimo būdu. To jaunuolio, kuris trenkė iš nugaros į galvą, nematė. Konfliktu nepavadintų, nes ir jis, ir kiti kaimynai yra išviję juos už šiukšlinimą. Jie šunis vedžiodavo ir 2-3 val. nakties, po šio įvykio yra neramumas, prieš tai jokio neramumo nebuvo. Kai buvo užpultas ir šaudomas, tai šunys nelojo, nekėlė triukšmo. Po to su B nesimatė, nekalbėjo. Iš tos kompanijos atpažino 4-5. Tie asmenys, kuriuos atpažino, buvo toje grupelėje ir visi puolė, dalyvavo bendruose veiksmuose jį mušant. Kiek šūvių buvo, neskaičiavo, o pagal vietas pasakė, kad 8. Pagal garsą ar kvapą - kvapo negali pasakyti, garsas buvo, kad šaudo iš ginklo. Visa tai matė 2-3 metrai atstumu, matė šautuvą ir kad šaudė. Jis stengėsi apsiginti, kad nenugriautų, nesumuštų, stengėsi stovėti ant kojų. Kai buvo šaudoma, tik vieną šautuvą matė, aplink daugiau šautuvais nesimosikavo. Matė, kai dengėsi nuo ginklo, buvo šaudoma iš vieno ginklo, iš vieno asmens, tik iš vieno asmens ir vieno ginklo. Kai pamatė ginklą, dengėsi ir jis iš karto šovė, pataikė į delną, kurį buvo atkišęs.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos. Turtinė žala: tai yra išlaidos, važinėjimas, vaistai, dar rado kvitų, nuotraukų darymas, turėtų būti dar didesnė žala. Visos išlaidos su visais mokėjimais pagrįsta dokumentais. Už gydymus, sužalojimus, dėl vaistų pirkimo, dėl to, kad lankėsi gydymo įstaigoje, negalėjo dirbti. Vaistams, nuomos klausimas, nes įmonėje buvo nulinė sąskaita, iš jo santaupų reikėjo mokėti nuomą ir t. t. Negautos pajamos iš prekybos,- tai yra skaičiuojama metai atgal, kadangi ekonomika Lietuvoje gerėjo, pateikta duomenys prieš metus, du. Paskaičiuota, kiek negavo per du mėnesius pajamų. Dėl neturinės žalos - pačioje pradžioje buvo nejauku tamsoje išeiti, jautė baimę ir dabar yra baimė išlikusi, sunku naktimis miegoti, kankina nemiga, problematiška su dešine ranka paimti, paspausti, atsiremti, nestabilu, neprognozuojama. Dėl to įvykio pablogėjo jo psichinė sveikata. Be to, yra likę du šratai jo kūne, vieno neaiški vieta. Gydėsi ambulatoriškai, dar nėra baigtas gydymas, dar reikia gydytis. Paleido jį tą pačią naktį paryčiais, paguldytas nebuvo, vietoje išėmė šratus ir paleido namo. Du mėnesius negalėjo dirbti dėl sužalojimų.106,45 eurų negautos pajamos, sau mokėjo tokį atlyginimą. Sodra jam kompensavo tik 80 procentų, čia 20 procentų jo negauto atlyginimo. Negautos pajamos iš praeitų metų iš mokesčių inspekcijos deklaracijos ištraukta, mokesčių inspekcijos deklaracija, vidurkis dviejų mėnesių už netauriuosius metalus už 2014 metus. Jeigu 2015 metus imti, tai didesnė suma būtų. 64,62 eurų už vaistus, tai dar yra mažai, nes dalis kvitų išblukę, dalis pamestų. „Ksanaksas“ neįtrauktas, „ksanaksą“ išrašė jo gydytojai, nes yra jaudulys, blogai miegojosi, su psichika negerai, reikia gerti „ksanaksą“. Išlaidos, susiję su patalpų nuoma - 718 eurų, teko mokėti iš santaupų, nes sąskaita buvo nulinė. Tai yra uždara akcinė bendrovė, jis sumokėjo tik per tą laiką, kol gydžėsi. Dėl psichinės būsenos kreipėsi pas neurologus. 10 000 eurų čia tik susiję su šaudymu. „Stodal“ sirupas nuo kosulio ir gal vaikui nuo kosulio tuo pačiu metu pirkta, gali būti, kad šitos sumos įtrauktos. Gydėsi du mėnesius, nėjo į drabą. Įmonė užsiima automobilių prekyba, remontu. Tada buvo vienas dirbantis asmuo. Po dviejų mėnesių buvo dar nedarbingas, daug teko atsisakyti, negalėjo dirbti, labai tirpdavo kairė ranka, nes nėjo nei pakelti, nei išlaikyti, teko atsisakyti daug darbų. Važinėja daug į užsienį, daug kelionių teko atsisakyti. Jo darbingumas šiuo metu 20-30 procentų, kai reikia pakelti, kai reikia daugiau jėgos, jis negali pilnai. Žmones šiuo metu pakvietė, kad padėtų atlikti kai kuriuos darbus. Negali atlikti kai kurių darbų dėl dešinės rankos plaštakos, nėra suspaudimo, yra skausminga dalis mažojo piršto. Ją gali valdyti, bet nėra pilno suspaudimo. Po šitų visų incidentų jis kreipėsi tik į savo šeimos kliniką, Dainavos polikliniką ir Kauno klinikas. Dar ir dabar geria raminamus vaistus nuo nemigos. Savo vyrišką jėgą namuose prarado, kai negali kažko padaryti su ranka, yra blogai, daugiau pykstasi su žmona, nestabilumas pasireiškia nei iš šio nei šito pyktis, greičiau sudirgsta, daugiau pykstasi. Gydytojai abejoja dėl visiško pasveikimo. Dėl ko 2014 metus paskaičiavo, nes 2015 metų yra dar nepriduota deklaracija. Jis dirba su verslo liudijimu, paskaičiuota mažesnė suma 2014 metų. Šiais metais iki gegužės 1 d. galima pateikti deklaracijas, galėtų padidėti 20-30 procentų, bet atmetus tuos du mėnesius, kai nedirbo, sunku pasakyti. Kai nėjo į darbą, patalpos buvo visiškai tuščios, prarado klientus, pajamų prarado 20-30 procentų. Moralinė žala įvertinta 10 000 eurų per maža, realiai vertintų 30 000 eurų, nes nėra malonu, kai į tave šaudo ir nežino, koks yra ginklas, gal kovinis. Taip pat nemalonu, kai iš tavo kūno išiminėja šratus nenuskausminus (3 t., b.l.118-122);

liudytojos A. Z. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji yra namo, kuriame kaltinamasis gyvena, bendrijos pirmininkė. 2015 gegužės mėn. įvykių pati asmeniškai nematė. Iš ryto eidama į darbą, buvo savaitgalio rytas, apie pusę 10 val. pamatė išdaužtą langą. Kadangi atpažino, kurio gyventojo mašina, paskambino D. G.. Automobilis - mėlyna „Škoda“. Buvo langas išdaužtas ir kaip suprato, kad su lėkšte. Paskambino D. G., jis atėjo, dar buvo viena „Volvo“ nukentėjusi. Kadangi ėjo į darbą, juos paliko, nežino, kas toliau ten buvo. Apie tai kas galėjo būti, gyventojai papasakojo. Sakė, kad vakare buvo kažkoks triukšmas pas T. B. namuose ir gal apie 22 valandą, tiksliai negali pasakyti, visi išėjo į lauką. Tada lauke buvo triukšmas ir po kurio laiko, gal po pusvalandžio, matė, kad T grįžo iš kažkur. Matė, kad jis neužilgo grįžo po to, kai lauke buvo tas lėkščių mėtymas. (duomenys neskelbtini) namas turėtų būti truputėlį toliau nuo jų. Su mobiliu telefonu bandė filmuoti, ji žiūrėjo, bet ten tik kontūrai jaunuolių, mėto kažką. Vaizdo įraše matė, kaip lyg ir lėkštė skraidė, jaunimas triukšmavo. Matėsi gal 5 asmenys, tiksliai nepasakys. Iš kontūrų galėtų sakyti, kad iš tos pačios kompanijos, kur ateidavo pas T, bet veidų negali pasakyti. Dabar jų nebemato, anksčiau matydavo, rinkdavosi iš rajono 5-6. Jie labai įvairiai ką veikdavo, šiaip labai mandagūs vaikai, nieko blogo negali pasakyti. Pas juos kieme yra atskiras įėjimas, jie ten dažnai sėdėdavo, „siemkas“ pagliaudydavo, gal parūkydavo, kažkiek patriukšmaudavo, nes, kai daugiau žmonių, triukšmo visą laiką būna. Ji su T mama telefonu kalbėjo, ji sakė, kad T tuo laiku buvo namie. Paskambino jai pakalbėti dėl triukšmo greičiausiai, senai buvo, tiksliai nepasakys. Galėjo būti, kad paskambino T. B. mamai ir pasakė, kad „T chebra apdaužė mašiną“. Šnekėjo su kaimyne ir sutapo tuo metu, kad buvo T draugų, jie išėjo visi, nusileido žemyn, gal paišdykavo. Ar matė kokį T draugą, vaikščiojantį su apibintuota ranka, tai M, jai atrodo, buvo su apibintuota ranka. Tarp tų, ar buvo toks asmuo, negali tiksliai pasakyti, vaizdo įraše, ar matė, neatsimena. Paties įvykio nematė, tik girdėjo, namo gyventojai bendrauja su ja ir pasakė, kad T su draugais vaikščiojo ir buvo išdaužti mašinos langai, kita mašina apspardyta. Kaimynė nesakė, kiek žmonių, matė vaizdo įraše gal 5. Ten yra stogelis, jie po stogeliu stovėjo. Apie 10 tai turėjo būti, paskui jie patriukšmavo ir išėjo iš jų kiemo. Ikiteisminio tyrimo metu, kad sakė grįžo apie 24 val., tai su kaimyne kalbėjo, ji sako, kad buvo tikrai nedaug laiko praėję po to triukšmo, gal šiek tiek anksčiau, negu 24 val., kad apie 22.30 val., nepasakys, bet sakė neužilgo laiko, gali būti po pusvalandžio. Policijoj, kai buvo apklausiama, pasakojo tiesą, stengėsi nemeluoti, nebent neatsimena. Parodymus duotus 2015-08-14, patvirtina, tik dėl valandų gali būti, kad susimaišė. Jos parodymai, praėjus tiek laiko po įvykio, sakytū apie 22 val., bet nėra tuo tikra. Pasak kaimynės nuomonės, tai 22 val., o tada galėjo ir ji susimaišyti, kadangi nežino iš tikrųjų, kada tai įvyko. Su T. B. mama dabar bendrauja kaip ir su visais gyventojais, dabar bendrais bruožais su ja pašnekėjo, klausė, kodėl T tik vienas. Ji sakė, kad kiti išsisuko, nelabai aiškinosi. T. B. namų visi langai į kitą pusę, negu automobilių aikštelė, kur mašinos stovi. Kad T. B. mama sako tikrai jis buvo namuose ir miegojo, o kaimynė matė, tai mama visą laiką vaiką gina, taip pasakytų. Vaizdo įraše, jeigu pagal bendrą išvaizdą, balsus, pagal viską, T turėjo ten būti, bet akivaizdžiai, kad jis ten buvo negali pasakyti, nes apšvietimas, naktis, visi tamsiomis striukėmis, nes čia ne vaizdo kameros, kurios turi raišką, bet pagal viską jis ten turėjo būti. Ji nė vieno akivaizdžiai neatpažino. T mama sakė, kad T tikrai nedalyvavo, buvo sulaikyti kiti du asmenys, įtariami sumušę, jis buvo namuose (3 t., b.l.122-125);liudytojo L. S. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2015 m. gegužės mėnesį su žmona vakare, tiksliai neatsimena, tai buvo penktadienis, ar šeštadienis, savaitgalis, jis su žmona ėjo iš kino teatro ir pakeliui prie 10-to bendrabučio pamatė grupę jaunuolių, kurie buvo nevisiškai adekvačiai nusiteikę. Matė vieną žmogų prie mašinos, atrodė, kad spardė mašiną. Buvo gauja vaikinų, virš 5 žmonių. Buvo pakankamai toli kitoje gatvės pusėje, vengė į juos žiūrėti. Girdėjo, kad spardo ir matė užlipusį žmogų ant automobilio kapoto. Jis buvo apšviestas. Galėjo būti „Volvo“ automobilis, žino tik, kad tamsios spalvos. Grįžo namo, su žmona nuėjo į balkoną pasižiūrėti, išgirdo triukšmą kieme, nustatė jo tikslią lokaciją, kad pakviesti policiją ir paskambino policijai. Vaikinai buvo netoli pilnametystės arba nepilnamečiai, smulkūs jaunuoliai. Gyvena (duomenys neskelbtini). Jie praėjo pro darželį, pro (duomenys neskelbtini) namą, bet toliau nuo jo, ėjo ne per kiemą. Toje vietoje nekreipė dėmesio, ar buvo kokių jaunuolių. Kai išėjo į balkoną, išgirdo triukšmą, po to, kad automobilis veiktų, toks girdėjosi daužymas vyko. Jie su žmona nusprendė, kad kažkoks vandalizmas vyksta, matėsi, kad tai nerimsta. Per balkoną asmenų nematė. Šūkaujančių garsų galėjo būti, kažkokia gauja, balsų negalėjo išskirti, bendras triukšmas. Necenzūrinių žodžių, ar buvo, negali pasakyti, neužfiksavęs. Juos girdėjo apie 5-10 minučių. Po to išgirdo policijos sirenas. Jaunuoliai, kur nuėjo, bandė sakyti policijai, kad jie pajudėjo Pašilės gatve. Šūvių negirdėjo, neužfiksavo, kad kas nors būtų mušamas, negirdėjo. Dėl tokio jaunuolių elgesio buvo sunerimęs. Tokie žmonės vaikšto po gatvę ir daro nesąmones, buvo šokiruotas ir pasipiktinęs. Jų poilsį sutrikdė. Tame name gyvena nuolatos, savo kaimynų dalį pažįsta. Žmona taip pat jautėsi, buvo sunerimus, pasipiktinusi, baimę nežino ar jautė. Jis stengėsi grįžti kuo greičiau, nerimavo ne tik dėl savęs, bet ir dėl žmonos. Siekdamas išvengti susidūrimo skubėjo namo, nes nežinojo pasekmių, nežinojo, gal peilius turi ar ginklus, matėsi neadekvatūs, galėtų prisikabinti, todėl stengėsi greičiau žmoną nuvesti namo. Kai paskambino policijai, kalbėjo su pagalbos centru, pranešė apie situaciją. Neatsimena, ar sakė, kad jis ne pirmas skambina ir policija jau išsiųsta. (duomenys neskelbtini) ir 50 namai tolygiai stovi, jis gyvena pačiam kampiniam. Jis girdėjo triukšmą prie Pašilės g. 30, ten statomi automobiliai (3 t., b.l.125-126);liudytojo K. D. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2015 m. gegužės mėnesį šiek tiek dar atsimena. Išėjo į balkoną parūkyti, tai mano turėjo būti šeštadienis, bet tikrai neatsimena. Buvo tamsus paros metas, apie 23 val. Jis gyvena KTU 10-tame bendrabutyje (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte. Išėjo į balkoną parūkyti ir matė 7-8 asmenų grupę, einančią pro mašinų aikštelę, ten buvo takutis, mašinos sustatytos. Jie tikrai buvo išgėrę. Vienas nuėjo prie mėlyno „Peugeot“, nuo kapoto perėjo stogą. Vienas ant stogo pašokinėjo. Paskui jie nuėjo link daugiabučio kampo. Paskambino policijai, nes stovėjo draugų mašina ir jo mašina. Po kurio laiko pareigūnų automobilis pravažiavo gatve. Jis dar kartą paskambino, jiems pravažiuojant, iš už kampo išlindo tie patys asmenys, vyko muštynės. Pagrindas vyko už namo kampo ir gerai nesimatė, tik kai išlindo. Tik patį veiksmą matė, mušėsi net ne visi, aplinkui kažkas stovėjo, kažkas bėgiojo, matė tik rankų judesius, o kas ką, negali pasakyti. Matė tik nugaras, veidų nematė. Buvo muštynės už jo namo kampo, mano vidinėje namo pusėje, kai jie išlindo. Girdėjo šūvius, kiek, nepasakys. Buvo keli šūviai. Buvo automobilis „Peugeot 307“. Jie kirto (duomenys neskelbtini) gatvę ir nuėjo, nežino adreso. Kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, tai jam parodė brėžinį, tai pagal brėžinį gali būti, kad(duomenys neskelbtini) namas. Kai jie nuėjo, pravažiavo policija. Paskui jie išsilakstė po studentų miestelį (duomenys neskelbtini) gatve. Policijos pareigūnai važinėjo aplinkui, trys ekipažai buvo atvažiavę jų ieškoti. Asmenų neįsidėmėjo ir per aukštai iš 4 aukšto, ir per tamsu, tiesiog pačius įvykius matė. Kad apie 7 asmenis, tai mažiau, negu 10, daugiau, negu 5, tokia grupelė. Tikrai šūvius girdėjo, o šūkavimus viso proceso metu girdėjo, ar jie keikėsi, nepasakys, buvo bendras triukšmas. Tie jaunuoliai, kur einantys ir paskui besimušantys, tie patys 7-8 asmenų grupelė. Kai mušėsi, ar buvo daugiau, sunku pasakyti, nebuvo aiškiai matyti. Paskui buvo su draugais susitikęs, pašnekėti apie įvykius, bet po kelių valandų. Matė tik tą „Peugeot“, užlipo daugiau negu vienas, trys ar du. Matėsi sulankstymai automobilio stogo, kapoto. Kam priklausė automobilis, nežino. Matė atvažiuojant greitąją, kas buvo sužalotas, nematė. Kad dar kas nors būtų išėję, matę įvykį, nematė. Tie jaunuoliai bakalaurinio darbo rašymą sutrikdė. O kitų gyventojų, mano triukšmas sutrikdė, to 28-to namo gyventojų. Šūvius girdėjo, matė kaip mušėsi ir vienas automobilis buvo aplamdytas ir sugadintas. Matė, kad jaunuoliai agresyviai nusiteikę iš judesių, su sportine apranga apsirengę jaunuoliai pasirodė agresyvūs. Kad jie buvo girti, suprato iš kalbėjimo manierų, iš bendrų bruožų atrodė, kad jie yra neblaivūs (3 t., b.l.126-127); liudytojos S. G. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2015-05-16 jie buvo išvykę, grįžo su S. G. ir vaiku, kuriam tada pusantrų metų buvo, grįžo, buvo apie 22 val., gal po 22 val. vakaro. Įėjo į (duomenys neskelbtini), grįžo namo. Laiko du šunis, veda pavedžioti. Grįžtant nieko neįprasto prie namų nematė. Grįžo automobiliu, pastatė, nematė susirinkusių žmonių. S išeidinėjo su šunimis, ji ėjo užtraukti roletus ir pamatė pro langą, kad stovi grupė jaunuolių. Kai ėjo, tuo metu jų nebuvo, o paskui gal po 5 min. buvo, nemažai jų, gal 10, sakė S: „gal tu neik“. Bet išgirdo, kad jis išėjo. Pasižiūrėjo, pamatė, kad S praėjo pro juos tiesiai. Ji nuėjo į kitą kambarį migdyti vaiko. Migdė vaiką ir pagalvojo, kad ilgokai, neįprastai, kaip visada, galvojo užmigs vaikas, eis pasižiūrėti. Vaikas dar 5 minutes neužmigo, tada su vaiku pasiėmė telefoną ir skambino, išgirdo, kad telefonas namie skamba. Paskui kitu telefonu atsiliepė S, ji klausė kur jis dingo, jis sakė: „neišsigąsk, tuoj grįžtu, mane užpuolė, apšaudė, bet einu jau namo“. Gal 15 min. užtruko, kai vedžiojo šunis. Tada ji su vaiku ant rankų, kojos, rankos dreba, grįžo S. Jis buvo kruvinas, galvoj ir kitur, kur buvo pataikyta, bėgo kraujas. Galva, rankos, buvo kiaurai pereita, kaklas, rankos, daugiausiai galva. S sakė grįžinėjo ir pamatė, kad grupė jaunuolių daužo mašinas. S sakė, kad jiems iškvies policiją, vienas: „viskas, viskas, mes jau einam, ačiū“. O kitas: „ką mums padarysi, mes nepilnamečiai“ ir smogė vienas iš nugaros, išsitraukė ginklą ir pradėjo šaudyti. Tie jaunuoliai buvo 15-16 metų amžiaus. Jų kaimynas tokio amžiaus. Kaimyno ji nematė. Jie stovėjo po to kaimyno balkonu, buvo dvi panelės, mano norėjo įeiti pas jį. Merginos stovėjo to kaimyno buto balkone, o jų buvo apie 10, manytų, kad vaikinų. Matytų veidų, pažįstamų tarp jų kaimynų nežino ar buvo, grupė jaunų jaunuolių. Asmuo, kuris yra šioje salėje, negali pasakyti, ar buvo. Jau buvo sutemę. Ta vieta nuo laiptinės dabar tikrai apšviesta, o tuo metu, negali pasakyti. Kai S grįžo namo, ji su juo nėjo iki policijos, nes vaikas. S tik paliko šunis, apsiprausė. Tarp pirmo ir antro aukšto pas juos yra grotos ir prie tų grotų ji išgirdo bruzdesį, atidarė duris ir ten buvo policijos pareigūnas. Jis klausė, ar čia nukentėjusysis, ji pasakė čia ir, kad jis išvažiavo į klinikas. Ji suprato, kad jaunuoliai vartojo alkoholį, nes jų rankose buvo taros ir jų elgesys buvo, kaip išgėrusių, iš to ir bendro vaizdo suprato, kad galimai jie vartoję. Jaunuolių elgesys jai nebuvo priimtinas, nes jie triukšmavo, norėjo, kad S neitų, nes 10 išgėrusių jaunuolių nekelia pasitikėjimo. S įvykio metu buvo sužalotas, po įvykio tapo nervingesnis, dirglus, jį nervina visokie garsai. Vakare vėlai šunų nebevedžioja, baimė atsirado dėl tokio įvykio. Dėl šratų ranka būna aptirpus, jaučiasi aptirpimas ir dažnai galvą skauda. Galvos skausmas dažniau atsirandantis, prieš tai būdavo, bet ne tokie. Nuo vaikinų elgesio jautėsi nesaugiai. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad išgirdo garsą ir tada priėjo roletų užtraukti. Gali būti, kad į balkoną buvo išėjus. Balkonas į tą pusę, kur laiptinės išėjimas. Kai išėjo, nematė nei S, nei nieko kito. Jų penkta laiptinė per vidurį, namo galo nė vieno negali matyti. Išėjus į balkoną kokio nors triukšmo, šūvio negirdėjo. Kai pasakė, kad jį užpuolė, tik ėjo kalba, kad tie patys, kurie stovėjo apačioje, kad su kuriuo anksčiau, neminėjo. Kad ką nors atpažino, ji neklausė, ar sakė, negali pasakyti. Kai vyko ikiteisminis tyrimas, S pasakė, kuris šaudė, ji tiksliai žino, atpažino jį. Sakė tikrai matė, kaip šaudė, pats S taip sakė. S prarado sveikatą, jų šeimai tas įvykis, turėjo įtakos sveikatai, jų santykiams, finansams, sumažėjo pajamos ir buvo nedarbingas. Dabar pilnai tas lygis neatsistatė. T. B. nepažįsta, nežino, ar jos vyras turėjęs konfliktą su šituo asmeniu anksčiau. Saulius po šio incidento pilnai atlikti ūkio darbų negali, remonto darbų nedaro, bet sunkesnių ūkio darbų negali atlikti. Negali sunkiau pakelti, jeigu didelis svoris. Labiausiai tai ne fizinis, o nervinis, dažniausiai vyras piktas būna (3 t., b.l.158-160);specialistės S. B. parodymais, kuriai nustatyta, kad pateikė išvadą ikiteisminio tyrimo metu dėl nukentėjusiojo S. G. sveikatos būklės. Susipažinusi su pateiktais medicininiais dokumentais gali teigti, kad specialisto išvada pati nesikeistų ir sveikatos sutrikdymo mastas taip pat nesikeistų. Kad du likę šratai S kūne nebuvo pateikti, šiuo metu jie nepašalinti, sužalojimas vis tiek lieka nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes pažeisti tik minkštieji audiniai. O pagal bendro prarasto darbingumo procentalumo lentelę vertinami padariniai tik dėl centrinės nervų ir stuburo, vertinami tik stambūs nerviniai rezginiai, nes ranka tirpsta, nėra jokių padarinių, tik minkštųjų audinių sužalojimas, lentelėje tik randai. Yra išreikštas skausminis sindromas, tai nevertinama. Esama situacija neatitinka sunkaus, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kad neatsistatė rankos funkcija, negali suimti, dreba ta ranka, tai vis tiek nenustatyta nervų pažeidimo, nei stuburo lygmenyje, nei petinio rezginio lygmenyje, todėl sakyti, kad nuo to viskas yra, be to šratas kairėje. Tos pasekmės, apie kurias kalba, neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių ir negalima vertinti, kaip sunkų sveikatos sutrikdymą. Turi būti labai sunkūs padariniai, kad atitiktų sunkų sveikatos sutrikdymą. Nerimas, nemiga, baimė išeiti į gatvę tamsiu metu, gyvenimo pokyčiai, gali būti potrauminio streso sindromas, tai turėtų būti patvirtinta specialisto. Dėl viršakinio nervo neuropatijos, dėl žaizdų, kurios sugijo daugiau negu per 10 dienų ir buvo išsivysčiusi kairio viršutinio nervo neuropatija, sveikata sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų. Buvo nustatyta neurologo pagal veido patirpimą, nes kiekvienas nervas turi savo lokalizaciją, kuris būtent nervas buvo sužalotas, buvo padarytas sužalojimas tam tikroje vietoje ir kas pasekmė buvo aptirpimas. Tai patvirtinta medicininiais duomenimis. Prieštaravimų tam nėra (3 t., b.l. 160-161);liudytojo E. Č. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis dirba Kauno apskrities VPK patrulių rinktinėje vyr. patruliu. Patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Be to, kas perskaityta, daugiau nieko pasakyti negali, labai išsamiai viskas pasakyta. Galimai bendravo su nukentėjusiuoju, matė jo kruvinas rankas, veidą. Nepamena, nuo ko buvo sužalojimai ant veido, rankų. Nepamena dėl laiko, kiekvieną dieną tai daro, praėjo pakankamai laiko. Kas nurodyta 2015-06-15 jo parodymuose, patvirtina, sutinku, kad taip viskas teisingai nurodyta. Apklausos metu atsiminė detaliai, nes buvo trumpas laiko tarpas. Kad gavo pranešimą apie 23.15 val., kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, tai kiekvienas įvykis yra registruojamas kompiuterinėje duomenų bazėje. Tas laikas visiškai tikslus. Dirba su R. N. prižiūrimoje teritorijoje. Pagal praktiką nuo pranešimo iš operatyvaus valdymo padalinio iki atvykimo, jie stengiasi kuo skubiau, jeigu nėra kitų įvykių. Jie privalo reaguoti ne ilgiau kaip per 5 min. Negali atsakyti, ar atvažiavo per 5 min., tikėtina, kad per 5-10 min. buvo įvykio vietoje. Betarpiškai bendravo su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis apibūdino, kaip tie jaunuoliai atrodė. Neatsimena, ar jis minėjo, kad kurį nors iš tų jaunuolių pažinojo. Kad nukentėjusysis vieną iš tų jaunuolių gerai žino iš matymo, jeigu taip parašyta, reiškiasi taip yra, kad nukentėjusysis vieną iš tų asmenų pažino. Nukentėjusįjį su savo automobiliu vežiojo. Po to, kai sulaikytus vežė, nebuvo likęs nuo nukentėjusiojo dujų kvapas, sklido dujų kvapas, mano, nuo žmonių. Tuos du žmones su dujų kvapu, ar rodė nukentėjusiajam, nepamena, atrodo, kad ne. Jam atrodo, kad nukentėjusįjį buvo išvežę į gydymo įstaigą. Po to, kai važiavo tą jaunuolį paimti, prie to namo, atsimena, kad moteriškė išėjo, nes jaunuolis beldėsi į duris. Tuos du jaunuolius, kurie dujom kvepėjo, vėliau sulaikė. Tą vakarą pranešimų apie analogiškus įvykius apie sužalotus žmones mano nebuvo (4 t., b.l. 16-17);liudytojo R. N. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis dirba Kauno apskrities VPK patrulių rinktinėje. Gavo pranešimą, kad visą naktį jaunuoliai siautėjo, lakstė ir kiemuose sulaikė. Gali būti, kad sulaikė du jaunuolius (duomenys neskelbtini) kiemuose, ties 48-uoju namu. Nukentėjusįjį atvežė iki namų kiemo, jį išvežė medikai ir paskui juos išvyko. Paskui, ar buvo dar vienas iškvietimas į tą patį namą, - tai ne į tą patį, o į 30-tą namą. Ten ėjo aiškinti, kad kažkoks jaunuolis daužo kaimynų duris. Atvažiavo jo pasižiūrėti ir sulaikė tą asmenį. Ne jis bendravo su moterim. Jis nuvedė jaunuolį į automobilį. Vežant pastebėjo, kad jaunuolis atitinka jaunuolio požymius, prieš tai buvusio įvykio, kurie nubėgo. Ir tada tuos du jaunuolius sulaikė, komisariate išsiaiškino, kad jie broliai. Dujų kvapą jautė nuo tų dviejų jaunuolių, akis griaužti pradėjo. Nuo nukentėjusiojo toks kvapas, man atrodo, irgi buvo. Kad galimai buvo šaudyta iš dujinio ne jie, daugiau nukentėjusysis nurodė. Ar tarp tų asmenų buvo kaltinamasis, šiuo metu neatsimena. Neatsimena, nes ilgas laiko tarpas praėjo. Dėl šaudymo gana dažnai po du, tris rimtesnius įvykius būna. Ar matė sužalotą nukentėjusįjį, neatsimena, jeigu kvietė greitąją, tai ne be reikalo, kviečia, kai būna sužaloti. Tarnybiniame pranešime nurodė aplinkybes, kurias nukentėjusysis nurodė jiems. Nukentėjusysis apie veiksmus to atpažinto jaunuolio pasakojo, kad vedžiojo šuniuką, atėjo tie jaunuoliai, jie ėjo per kiemus ir darė nesąmones (4 t., b.l. 17);liudytojo R. J. parodymais, kuriais nustatyta, kad neatsimins tikrai, kuri diena galėjo būti, gegužės mėnuo, buvo tamsu. Gyvena (duomenys neskelbtini). Apie kelinta buvo valanda, nežino, bet buvo tamsu, gal tarp 22-24 val. Kad ikiteisminio tyrimo metu liepos 27 d., duodamas parodymus, sakė, kad apie 23 val. - tai galėjo būti. Tą dieną, kai apklausinėjo, geriau atsiminė. Girdėjo triukšmą, matė jaunuolius, jų buvo daugiau negu penki. Jo butas pirmame aukšte. Atstumas iki jaunuolių buvo keli metrai. Jaunuoliams gal nuo 15-17 metų, nepilnamečių grupelė. Iš tų asmenų nieko nepažinojo, matytų asmenų, kaimynų nebuvo. Tie jaunuoliai šnekėjosi, rėkavo, truko tai gal pusę valandos. Tuo metu televizorių žiūrėjo, atsistojo prie lango. Paskui nešė šiukšles, eidamas paklausiau: „kas čia vyksta?“, kažkas atsakė: „nieko čia nėra, viskas gerai“. Nuėjo prie konteinerio, išmetė šiukšles, grįžo, nieko jau nebuvo. Jo langai į kiemo pusę. J yra priešais gyvenantis kaimynas. Jam atrodo, kad tie vaikinai šnekėjo su merginom iš J buto. J tarp tų vaikinų, nei bute, nematė. Be tų jaunuolių, daugiau jokio triukšmo, šūvių negirdėjo. Apdaužytų kokių automobilių nematė. Skambino policijai dėl to jaunuolių triukšmo, kokiu laiku skambino, neatsimena. Pranešė, kad jaunuoliai triukšmavo kieme, nurodė savo namo adresą. Tik sekančią dieną sužinojo apie įvykį. Jaunuolių tikrai neatpažintų, tamsu buvo, vakaras, jaunesni, ir nebendrauja, gal kažkada kažkur matyti. Tarp tų asmenų, ar buvo salėje esantis asmuo, nežino, negali pasakyti. Kitą dieną grįžęs, susitiko kaimyną, jis papasakojo, kad kaimyną užpuolė. Policiją kvietė, nes buvo labai didelis triukšmas po langais. Triukšmas jo netenkino, nervino paprasčiausi, nes buvo ne pirmas kartas. Ar tai ta pati jaunuolių grupė, kuri rinkdavosi, nežino. Jis norėjo ilsėtis, miegoti. Nebuvo sutrikdytas jo režimas, bet ne pirmas kartas. Galvojo atvažiuos policija, išskirstys ir viskas, galvojo šį kartą reikia policijos pagalbos. Sužalotas kaimynas, galvoja yra S. G.. Po įvykio matė kaimyno sužalojimus. Kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog ranka buvo aprišta, tai gali būti. Jis sakė, kad šunį vedžiojo ir jį užpuolė. Kaip užpuolė, nedetalizavo, sakė šautuvas buvo. Šautuvą naudojo, ar jo atžvilgiu, neatsimena, tiesiog minėjo šautuvą. Su kaimynais apie incidentą nebendravo, tik su kaimynu iš antro aukšto. T. B. yra matęs praeinant, bendraut nebendrauja, su kitais vaikinais nerūko. Prie laiptinės jį stovint, nė karto nėra matęs, gal matęs, bet nesureikšmina. T. B. mamos nepažįsta, nėra nė karto bendravęs. Su T. B. po to incidento nėra kalbėjęs dėl incidento ( 4t., b.l. 30-32); specialisto A. Š. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis dirba Kauno apskrities VPK specialių užduočių valdyboj vyresniuoju specialistu. Jis šitame ikiteisminiam tyrime jokių procesinių veiksmų neatlikinėjo, kas susiję su celių nustatymu ir mobilaus ryšio telefonų prisijungimų prie tam tikrų celių vertinimo. Jis gali paaiškinti kaip veikia celių veikimo principas, būnant tam tikroje vietoje abonentų. Čia vertinamos turbūt, celės yra radijo signalo spinduliavimo temos, ten yra kryptinės antenos, kurių viena kryptis 120?, priklausomai nuo bazinės stoties, kiek turi krypčių. Jos tikslas yra padengti visą, yra 360?. Dažniausiai jos dalinamos į tris zonas. Ta viena bazinė stotis gali turėti daug krypčių. Tam, kad apimti visą bokšto teritoriją, reikia minimaliausiai trijų antenų, yra trys celės, kurios turi savo atskirą numerį. Mieste, kokį plotą dengia, būna įvairiai. Net operatorius nepateikia tikslių duomenų, nes tai yra nuo kilometro iki 5, įvairiai, priklauso nuo to, kiek užstatymas, kiek trukdymų, kiek aplinkui stovi kitų bazinių stočių. Pateikiant duomenis, kad nurodė gali būti atstumas nuo 200 metrų iki kilometro, taip tikėtina. Tų celių yra daug. Kiek celė gali apimti vartotojų, jis negali pasakyti. Kad turėtų būti jų daugiau, jeigu daugiau vartotojų, tai realiai ne dėl vartotojų kiekio, o dėl padengiamumo zonos. Yra trys kryptys, kiekviena kryptis pagal atskirus dažnius turi savo antenas. Jos žymėdavosi, celės bokšto numeris trijų skaitmenų, „Tele 2“ yra žymėjimas trys skaičiai bokšto pavadinimas skaitosi ir paskutinis skaitmuo arba raidė yra kryptis. Žemiausias dažnis žymimas raide A, o visi kiti tos pačios krypties yra skaičiai, pagal juos galima spręsti, ar tai 3G, 4G. Ta viena kryptis gali turėti ne vieną, gali turėti iki 5-6 antenų, bet jos visos dirba į vieną pusę. Kiekviena kryptis turi atskirai po vieną anteną. Yra bokšto numeris ir skaičius, kuris apibūdina celę. Iš praktikos žinoma, nes tas skaičius pirmiausia žymi kryptį, o kuriam dažniui priklauso, tai vidiniai operatoriaus dalykai. Kiekvienas operatorius pasirenka savo skaičių. Operatorius visada pateikia informaciją apie tų celių žiūrėjimo kryptį. Baudžiamosios bylos b. l. 125, 1 tomas - įvykio vietos žemėlapis, iš kurio matyti T. B. gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), apačioje jis yra pažymėjęs ir įvykio vieta viršuje, t. y. (duomenys neskelbtini). Šitame žemėlapyje pažymėjus iš baudžiamosios bylos UAB „Tele 2“ raštas, 2 tomas, b. l. 87, kuriame UAB „Tele 2“ pateikia informaciją dėl adreso bokšto. Šita išklotinė paimta iš 2 tomo, b. l. 72. UAB „Tele 2“ pateikta informacija, kad tas bokštas, kuris domina, jo adresas (duomenys neskelbtini), tas taškas, nuo kurio yra kryptys, ilguma, platuma ir svarbiausias dalykas yra kryptys. Iš UAB „Tele 2“ pateiktų duomenų pagrindu jis nubraižė linijas, kryptis A, B, C šito bokšto. Kaip matyti iš išklotinės b. l. 72, 2 tomas, jis mato, kad yra laikotarpis, kuomet abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), apačioje pabraukta, ikiteisminio tyrimo metu nustatytas objektas, kad tai T. B. telefono numeris kontaktuoja 2015 m. gegužės 16 d. 23:04:04 val. prie bokšto į kryptį 2106. Abonentas (duomenys neskelbtini), kas byloje nustatyta yra kaltinamasis, apklausos metu teigia, kad tuo metu buvo namuose (duomenys neskelbtini), ar technine prasme tai yra galima,- tai pagal bokšto aptarnavimo visus dalykus tai negalima. Kaltinamasis manė, kad jis buvo įvykio vietoje(duomenys neskelbtini) , ką rodo jungimosi bokštų informacija ir, ar buvo galimybė abonentui (duomenys neskelbtini) tuo laikotarpiu, apie kurį ekspertas kalba, būti (duomenys neskelbtini), ar jis buvo įvykio(duomenys neskelbtini) , įvykio vietoje,- pagal bokštų aptarnavimo, tuos visus dalykus, pagal veikimo principą, ta kryptis 2106 priklauso A krypčiai, o žemėlapyje žymimos nuo 0, atskaita nuo šiaurės, ir kur yra kryptys pateikta antenos pagrindinė kryptis. Būna įvairiai, būna ir 50?, 60? iki 120?, atskaita skaičiuojama nuo šiaurės, tai A raidė šiuo atveju sutampa su 0, ji žiūri į šiaurę. Šneka jis apie 2106 celę. Jos būna pasuktos įvairiai, bet atskaita nuo 0, būtent nuo šiaurės. Jos visos turi 120?. Šiuo atveju Tele2 pradėjo nuo 0 ir vedė iki 360?. Šita celė yra nukreipta į šiaurę. Šita 2106 žiūri į šiaurę, ji atitinka pažymėtą A kryptį. Jeigu telefonas būtų čia, kur gyvenamasis namas, iš principo taip nebūna, nes šita vieta padengiama kitų papildomų dviejų celių. Jeigu telefonas būna tarp dviejų celių, tada gali jo ryšys šokinėti tarp vienos ir antros gretimos celės. Jis niekada neperšoka į priešingą kryptį. Permuštų signalą. Tas telefonas galėtų būti virš to namo, 120?, faktiškai būti (duomenys neskelbtini) kaltinamasis negalėjo. Gegužės 16 d. 23.04 val. ir 23.16, 23.05 val. du abonentai,- čia yra skambučiai į kaltinamojo telefoną. Laikotarpiu tą pačią dieną 19.26 val., 19.29 val., 19.34 val. kryptys 2106, 2100, 2106, 2101 šitoje vietoje esantys jungimosi faktai, ar patvirtina tą faktinę aplinkybę, kad jis buvo prie savo namų (duomenys neskelbtini), ar paneigia.- Tai čia yra ta pati situacija, pagal bokštą 2100 ekspertas nemato sąraše, bet imant 2106 vėlgi negalėtų būti (duomenys neskelbtini) gatvėj. Ar kaltinamasis buvo netoli įvykio vietos, lygiai taip pat,- jis gali teigti, kad kaltinamasis buvo tame rajone, kuris apima (duomenys neskelbtini) gatvė, darželis, visas tas rajonas, kuris yra aukščiau (duomenys neskelbtini) g. pagal žemėlapį, į viršų nuo to bokšto. Dėl 2015 m. gegužės 16 d. 18.11 val. iki šitų pažymėtų krypčių 19:26:24 val. tas periodas iki krypčių, jungimosi kryptys,- tai yra kryptys, jos jungiasi pagal žemėlapyje pažymėtą B kryptį, tai jo buvimo vietą galima apibrėžti, nes šokinėja signalas tarp dviejų apatinių, tai jo buvimo vieta žemiau (duomenys neskelbtini) namo. Čia gyvenamasis namas įeina į tą teritoriją. Kad gegužės 16 d. 23.04 val. šitie du jungimaisi negalėjo būti,- rodo, kad tuo metu jungimasi buvo iš tos krypties, kur išeina iš apatinės zonos. Dešinėje pusėje 2107, 2105, 2109 teisingai pažymėjot šitas kryptis. Abonentas (duomenys neskelbtini) šiuo atveju skambučio metu, jeigu jungtųsi prie šitų krypčių,- tai jo buvimo vieta būtų maždaug, apibrėžti negalima, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės vidurio 9-to namo iki (duomenys neskelbtini) gatvės, kur matau 28-tas namas galėtų įeiti į tą pačią zoną. Gali būti kryptis maždaug nuo (duomenys neskelbtini) maždaug į apačią einant iki pat (duomenys neskelbtini). Jeigu abonentas jungtųsi prie 2107, 2107, 2109, tai jo kryptis ne visai nuo C, bet nuo vidurio krypčių. Ta kryptis apima tą teritoriją 120?, pagal nubrėžtas schemas, išsiplečia iki 120? ir pasidalina, būna užlipa. Ta zona, kuri susiliečia, jų susilietimo laipsnis yra nedidelis. Nėra, kad per pusę zonos jos susijungia viena su kita. Nuo 22 valandos gegužės 16 d. matyti, kad šis numeris buvo prisijungęs prie 2105, 2109, 2108 vertinant iki 23 val. tai patvirtina, kad tas telefonas nebuvo vienoj vietoj, migravo,- negalima pasakyti, ar migravo, skambučiai yra vienas šalia kito, persijungimai, gali būti ir toj pačioj vietoj, bet gali skambučiai jungtis prie vieno bokšto. Yra (duomenys neskelbtini) namas ir, jeigu būtų (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), tada būtų C kryptis, jeigu būtų tos vietos, kurios susijungia, gali šokinėti. Ir 7 ir 8 į tą pusę žiūri, toj vietoj gali plaukioti, negalima sakyti, kokia tai vieta. Jeigu nukreipta į šiaurinę zoną, jis yra virš bokšto, o už minutės ir vėliau 8 zona, arba 2104 čia ta pati C zona, į kurią patenka ir(duomenys neskelbtini) . Jis juda nuo šiaurinės zonos, nuo 0 buvo išeita į viršų, buvo apatinėj zonoj, išeita į šoną ir vėl grįžta į apatinę. 4346 yra kitas bokštas (duomenys neskelbtini), čia kitas bokštas šiaurėj. R plentas, tas bokštas neapima, pagal signalų stiprumą gali persimesti. Bokštas ne tas, pagal žemėlapį jis turėtų būti kitoj vietoj. Jeigu 4346 čia pažymėta, jeigu būtų 4366, tai jo kryptis būtų į šiaurę, tada taip, teisingai. Bet galėtų tik tarp tų dviejų krypčių, kuri žiūri į viršų ir, kuri žiūri į apačią. Abonento jungimasis gegužės 16 d. naktį į 17 d. 23.58 val. prie bokšto, kurio adresas R gatvėj, 4346. Bokštas, esantis (duomenys neskelbtini), ar galima paneigti, kad jis buvo namuose (duomenys neskelbtini) negali ekspertas atsakyti į šitą klausimą, nes nemato. Ką reiškia „FFF bokštas“ 3.10 val., tai būna kaip, operatorius, jeigu F raidė, tai reiškia telefonas neišeina į ryšį, pats telefono aparatas, operatorius nesusiriša, ne ryšio zonoj, tai klaidos kodas. Kad pagal 16 d. naktį iki 17 d. ir vėliau, imant iki paskutinio skambučio 11.49 val., ar galima teigti, kad abonentas buvo vienoje vietoje, ar galima teigti, kad turėjo judesį ir judėjo po atitinkamą rajoną.- per visą šitą laikotarpį negali pasakyti, kur buvo, bet tai yra vėlgi išėjimas į kito bokšto zoną, neaišku, kiek jis aptarnauja. Visas tas laikas rodo, kad jis buvo prie kito bokšto, bet ekspertas negali pasakyti koks atstumas yra, kad jis judėjo. „Tele 2“ pateiktas raštas, kur nurodytos celės 2106 ir pateikta informacija, „kadangi adresas(duomenys neskelbtini) , Kaune yra šalia bazinės stoties, galėjo jungtis prie visų celių ir mobilaus ryšio telefonas, esantis toje pačioje vietoje, keičiantis bazinių stočių veikimo stiprumui, kokybiškumui, taip pat gamtos reiškiniams, reljefo ypatumams ir panašiai, gali jungtis prie skirtingų tą teritoriją aptarnaujančių celių, tik priklauso nuo to, kuri bazinė stotis tuo metu veikia stipriausiai, kokybiškiausiai“,- ši pateikta informacija yra teisinga. Tai jų informacija yra teisinga, nes ji yra abstrakti, imant gedimo atvejus, imant kitus atvejus, jeigu pvz. sudegtų stotis, yra kita stotis, yra galimybė, kad prisijungtų. Bet, kiek rodo praktika, niekada neteko matyti, kad perliptų bokštas į priešingos krypties anteną. Jis drąsiai galėtų prisijungti prie „Maximos“ bokšto, bet jis nesijungtų prie to. Jeigu pvz. tos dvi antenos neveiktų, sugestų, ta tikimybė yra, kad jis galėtų prisijungti, bet dažniausiai perima, padengia aplinkui esamos bazinės stotys. Jeigu sugenda kryptys einančios į apačią, 2107, 2108 einančios į C zoną, tai 2106, einanti į šiaurę, negali perimti jos signalo, o tikėtina perims kitas bokštas, nukreiptas į šiaurę arba gretimai esantis (4 t., b.l.56-58); 2015-05-17 S. G. pareiškimu, kuriuo nustatyta, kad 2015-05-16 apie 23 val. (duomenys neskelbtini)., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) , Kaune, pareiškėjas buvo užpultas grupės jam nepažįstamų asmenų (apie 8 asmenys), kurie jį daužė rankomis, o vienas jų išsitraukė ginklą ir apie 8 kartus šovė į S. G. į įvairias kūno dalis (1 t., b. l. 3,4); 2015-05-20 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune (1 t., b. l. 15-18);2015-05-17 D. G. pareiškimu dėl apgadinto automobilio, kuriuo nustatyta, kad 2015-05-17 apie 10.00 val. pastebėjo, kad apgadintas automobilis Škoda Fabia, valstybinis nr.(duomenys neskelbtini) kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) kieme (1 t., b.l.33,34);Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė T. B. civilinį ieškinį dėl 130,84 € žalos atlyginimo (1 t., b.l.43-46);Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinė 4-ojo būrio vyr. patrulio E. Č. ir vyr. patrulio R. N. tarnybiniais pranešimais, kuriose nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir jų apklausų metu (1 t., b.l.98,99);Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjos V. K. 2015-05-21 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepilnamečių V. G. ir T. B. atžvilgiu, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal BK 284 str. 1 d. (1 t., b.l.106);2015-06-29 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriuo nustatyta, kad nukentėjusysis S. G. atpažino įtariamąjį T. B. (1 t., b. l. 119-121);2015-06-29 karto protokolu, kuriuo iš T. B. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Kaune, kratos metu paimti du pneumatinio šautuvo suspausto oro balionėliai su užrašu „Swiss Arms“, plastikinė ginklo apkaba (1 t., b.l.135,136). Kauno apylinkės teismo 2015-07-01 nutartimi patvirtintas kratos, atliktos 2015-06-29, įtariamojo T. B. bute ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausančiose D. B., darymo teisėtumas (1t., b.l.139); 2015-07-24 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo S. G. pateikė megztinį ir 4 šaratus (1 t., b.l.144,145), kurie 2015-08-18 apžiūros protokolu apžiūrėti (2 t., b. l. 3-6);2015-01-17 apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti garso įrašai (padarytos pokalbių stenogramos), gauti iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įrašuose užfiksuoti skambučiai asmenų (iš viso 7 pranešimai), kurie pranešė apie grupę jaunuolių (8 ar 10 žmonių), kurie šokinėjo ant automobilių, daužo juos, triukšmauja, todėl žmonės negali miegoti, kažkam grasina, sumušė S. G., šaudė. Dalis skambinusiųjų prisistatė, dalis asmenų nenorėjo prisistatyti (1 t., b. l. 150 – 153); 2015-07-28 apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtos įtariamojo T. B. namuose esančių dviejų kompiuterių „Skype“ programų susirašinėjimų istorijos. Nustatyta, kad 2015 metų gegužės mėnesio susirašinėjimų istorijų išlikusių nėra (2 t., b. l. 1-2);2015-11-03 apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas „Senukų“ prekybos centro 2015-10-14 vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti T. B. su M. P. (mažamečiu), kurį nukentėjusysis atpažino, kaip asmenį, kuris tiriamo įvykio metu galimai buvo vienas iš grupės jį sumušusių jaunuolių, kartu su T. B. (2 t., b. l. 7-11);2015-07-10 apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti daiktai paimti iš T. B. namų krato metu (2 t., b.l.12,13), ginklo apkaba grąžinta T. B. (2 t.,b.l.20);Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1340/15(02) konstatuota, kad S. G. padaryta aklos šautinės žaizdelės kairio antakio srityje, kaklo dešinėje, kairio smilkinio, kairio momens srityje, kaktos kairėje, dešinės plaštakos delne, kairio peties srityje, kiaurinis šautinis kairio žasto sužalojimas, liestiniai šautiniai dešinio žasto ir dešinės alkūnės sužalojimai, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, abiejuose žastuose, kairio peties srityje, juosmens dešinėje, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose. Sužalojimus lydėjo išsivysčiusi kairio viršakinio nervo neuropatija. Aklos šautinės žaizdelės kairio antakio srityje, kaklo dešinėje, kairio smilkinio, kairio momens srityje, kaktos kairėje, dešinės plaštakos delne, kairio peties srityje, kiaurinis šautinis kairio žasto sužalojimas, liestiniai šautiniai dešinio žasto ir dešinės alkūnės sužalojimai padaryti šaunant iš šaunamojo ginklo galimai užtaisyto šratais, galimai 11 šūvių pasėkoje. Poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, abiejuose žastuose, kairio peties srityje susiformavo užtekėjus kraujui iš šautinių žaizdelių. Poodinė kraujosruva juosmens dešinėje padaryta kontakto su kietu buku daiktu galimai smūgiuojant. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2015-05-16. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl aklų šautinių žaizdelių kairio antakio srityje, kaklo dešinėje, kairio smilkinio, kairio momens srityje, kaktos kairėje, lydimų kairio viršakinio nervo neuropatijos S. G. sveikata buvo sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui (2 t., b. l. 24-25); 2015-08-12 Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 20-(U-1648)-IS1-1273, kurioje nurodyta, kad: 1. Tirti pateiktos keturios (4 vnt.) pramoninės gamybos 4,5 mm (.177-to) kalibro „BB“ („Raund“) tipo kulkos, skirtos daugelio modelių 4,5 mm (.177-to) kalibro pneumatiniams ginklams (pistoletams, šautuvams), prie šaudmenų nepriskiriamos, o traktuojamos kaip D ir C kategorijų pneumatiniams ginklams skirti sviediniai. 2. Tikėtina, kad šios kulkos galėjo būti iššautos iš 4,5 mm (.177-to) kalibro pneumatinio ginklo (pistoleto ar šautuvo). Nustatyti iš kokio ginklo, negalima, kadangi nėra požymių, pagal kuriuos galima būtų apie tai spręsti. 3. Tirti pateikta apkaba nėra šaunamojo ginklo dalis. Tikėtina, kad tai pramoninės gamybos pneumatinio (ar elektropneumatinio) ginklo, skirto šaudyti 6 mm skersmens plastikinėmis rutulio formos „BB“ („Raund“) tipo kulkomis, dalis. Nustatyti kokio ginklo (rūšis, modelis), negalima, kadangi ant pakabos nėra požymių, pagal kuriuos galima būtų apie tai spręsti. 4. Pateiktos tirti kulkos (4,5 mm (.177-to)kalibro) netinka šaudyti iš ginklo, kurio apkaba pateikta tirti. (2t. b.l. 45-46); 2015-12-01 Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK KPS vyresniosios tyrėjos V. K. tarnybiniu pranešimu apie išklotinių analizę, kuriuo atlikus kaltinamojo T. B. naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), V. G. naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio(duomenys neskelbtini) , T. B. naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), M. P. naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio(duomenys neskelbtini) , D. B. naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2015-05-16 iki 2015-05-17 skambučių ir SMS pranešimų išklotinių analizę, nustatyta, kad tarp T. B. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir V. G. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-05-16 iki 2015-05-17 nustatyti bendravimai: 2015-05-16 d. 02.55 val., 18.11 val., 19.04 val., 19.34 val., 20.08 val, 20.23 val., 2015-05-17 d. 21.40 val. V. G. naudojama SIM kortelė 2015-05-16 laikotarpiu nuo 20.16 val. iki 23.32 val. veikė prisirišdama prie mobilaus ryšio operatoriaus bazinės stoties adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tarp T. B. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir T. B. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-05-16 iki 2015-05-17 nustatytas bendravimas 2015-05-16 17.05 val. T. B. naudojama SIM kortelė 2015-05-16 laikotarpiu nuo 21.37 val. iki 03.34 val. veikė prisirišdama prie mobilaus ryšio operatoriaus bazinės stoties adresu Pašilės g. 37, Kaunas. Tarp T. B. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir D. B. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-05-16 iki 2015-05-17 nustatyti bendravimai: 2015-05-16 d. 13.57 val., 14.04 val., 14.08 val., 20.28 val., 20.33 val., 20.40 val., 22.30 val., 23.04 val., 2015-05-17 d. 03.10 val., 04.15 val., 15.48 val., 15.52 val., 17.22 val. D. B. naudojama SIM kortelė laikotarpiu nuo 21.49 val. iki 2015-05-17 00.03 val. veikė prisirišdama prie mobilaus ryšio operatoriaus bazinės stoties adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tarp T. B. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir M. P. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-05-16 iki 2015-05-17 nustatyti bendravimai: 2015-05-16 d. 18.13 val., 23.18 val., 23.23 val., 23.30 val., 23.36 val., 2015-05-17 d. 00.16 val., 17.24 val., 18.32 val., 18.33 val. (2 t., b. l. 84-85);UAB „Tele 2“ 2015-12-18 raštu, kuriame nurodyta, kad mobilaus ryšio telefonas buvęs (duomenys neskelbtini), Kaune, galėjo jungtis prie celių 2105, 2109, 2108, 2106, 21A4, 2107, 2103, 2104, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bei prie celės 4346, esančios(duomenys neskelbtini) , Kaune (2 t., b.l.87-89); kaltinamajam 2015-06-29 nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (2 t., b. l. 140,141);nukentėjusysis S. G. pareiškė kaltinamajam T. B. civilinį ieškinį dėl 1891,18 € turtinės žalos atlyginimo, 10000 € neturtinės žalos atlyginimo bei visų turėtų bylinėjimosi išlaidų (3 t., b.l.56-91);rentgeno nuotraukomis, iš kurių matyti kurioje vietoje buvo šratai galvoje bei rankoje ir kurie iš jų yra likę (4 t., b.l.11-13); iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo S. G. matyti, kad akytkaulio celių projekcijoje kairėje matoma 4,5 m dydžio apvalus rentgenokontrastinis svetimkūnis. Rekomenduojamas chirurginis gydymas (4 t., b.l.39); Iš maps.lt pateikto žemėlapio matyti zonos, į kurią pusę yra nukreiptos Tele 2 bokšto celės (4 t., b.l.51);Iš žemėlapių matyti koks atstumas yra tarp kaltinamojo namų ir parduotuvių, esančių(duomenys neskelbtini) , Kaune ir (duomenys neskelbtini), Kaune (4 t., b.l.61-64);Iš Skype programos nustatymų matyti, kad automatiniu būdu Skype programos istorija saugojama amžinai (4 t., b.l.65,66).

Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte, pasireiškia tuo, kad nesunkiai sužalojamas ar susargdinamas asmuo dėl chuliganiškų paskatų. Numatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Išklausius teisme nukentėjusiųjų, liudytojų bei specialistų parodymus, įvertinus byloje esančius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, apžiūros protokolus, specialistų išvadas bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis T. B. veikdamas kartu su trimis mažamečiais, kurių atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jų jauno amžiaus, ir trimis ikiteisminiu tyrimu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, bendrais veiksmais išdaužydamas daugiabučio gyvenamojo namo kieme stovėjusio, nukentėjusiajam D. G. priklausančio, automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės priekinį stiklą, nenustatytu daiktu trankydamas šių namų kiemuose stovinčius automobilius, kartu su visais laipiodamas jais, po pasėkoje suveikus automobilių signalizacijoms buvo sukeltas triukšmas, sudrumstęs aplinkinių gyventojų ramybę, prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo dėl mažareikšmės priežasties – nukentėjusiojo S. G. išsakytos pastabos dėl įžūlaus jaunuolių elgesio, bendrais veiksmais suduodant smūgius nukentėjusiajam S. G. į veidą bei bandant juos suduoti į įvairias kūno vietas, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. G. sveikatą. Kaltinamasis T. B. kaltę neigė, nurodė, kad įvykio metu buvo namuose ir žaidė kompiuterinį žaidimą, be to kompiuteriu bendravo su draugu. Kaltinamojo neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad jis įvykio metu buvo namuose, žaidė kompiuteriu ir bendravo per Skype su draugu paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų S. G. ir D. G., liudytojų A. Z., L. S., K. D., S. G., R. J., policijos pareigūnų E. Č. ir R. N., specialistų S. B. ir A. Š. parodymai. Nukentėjusysis S. G. teisiamojo posėdžio metu davė išsamius parodymus, matė kaltinamąjį iš labai arti ir atpažinimo metu būtent kaltinamąjį T. B. atpažino kaip asmenį sužalojusį jį. Tai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Aplinkybių, kurios verstų abejoti nukentėjusiojo S. G. duotais parodymais, nėra, jis matė pas kaltinamąjį rankose ginklą, jis yra tikras, kad šovė tikrai kaltinamasis T. B.. Liudytojos S. G. bei policijos pareigūnų E. Č. ir R. N. parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis S. G. buvo sužalotas, nuo jo sklido dujų kvapas, kaip ir nuo sulaikytų T. B. ir V. G., kas leidžia teigti kad šie asmenys dalyvavo įvykyje. Specialistas A. Š., analizuodamas kaltinamojo T. B. telefono (duomenys neskelbtini) judėjimą, pagal šio telefono išklotines, patvirtino, kad T. B. įvykio metu nebuvo namuose (duomenys neskelbtini), kadangi mobilaus ryšio abonentas, kurį naudojo kaltinamasis įvykio metu 23.04 val. ir 23.06 val. jungėsi prie celės 2106 (2 t., b.l.72), kurios veikimo kryptis yra nukreipta į šiaurę nuo bokšto, esančio(duomenys neskelbtini) , 120° kampu, ir jokiu būdu negali apimti T. B. gyvenamosios vietos. Kaltinamojo mobilaus ryšio telefono išklotinių analizė ( 2 t., b.l.70-73) paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl buvimo namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, kadangi laikotarpiu nuo 2016-05-16 21.58 val. iki 2015-05-17 03.10 val. mobilaus ryšio telefonas jungėsi prie skirtingų celių nukreiptų į skirtingas puses nuo bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune. Kaltinamasis teigė, kad Skype programos istorija neišsaugojo dėl galimai kompiuterio sistemos auto atstatymo funkcijos, nors iš standartinių nustatymų matyti, kad istorija saugoma amžinai. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis iš chuliganiškų paskatų sužalojo nukentėjusįjį S. G.. Liudytoja A. Z. patvirtino, kad gyventojai kalbėjo, kad tą dieną pas T buvo triukšmas ir apie 22 val. jie visi išėjo į lauką. Vaizdo įraše matė kontūrus jaunuolių, kurie triukšmavo ir metė lėkštę, ir kad tai tie patys jaunuoliai, kurie lankydavosi pas kaltinamąjį. Tai patvirtina aplinkybes, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir ramybė. Liudytojas L. S. patvirtino, kad tą vakarą grupė nepilnamečių jaunuolių triukšmavo, spardė mašiną, toks jų elgesys jį šokiravo ir papiktino. Liudytojas K. D. patvirtino, kad apie 23 val. matė 7-8 jaunuolių grupę, kurie apgadino automobilį, vėliau matė kaip ta pati jaunuolių grupė mušėsi, girdėjo kelis šūvius. Toks jų elgesys sutrikdė jo darbą ir ramybę. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo įžūlus elgesys ir nepagarba aplinkiniams pasireiškė, tuo, kad jis 2015-05-16 apie 23 val., viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo, Kaune, veikdamas kartu su trimis mažamečiais, kurių atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jų jauno amžiaus, ir trimis ikiteisminiu tyrimu nenustatytais asmenimis, bendrais veiksmais išdaužė automobilio keleivio pusės priekinį stiklą, daugiabučių gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaunas, kiemuose nenustatytu daiktu trankė šių namų kiemuose stovinčius automobilius, kartu su visais laipiodamas jais, po pasėkoje suveikus automobilių signalizacijoms buvo sukeltas triukšmas, sudrumstęs aplinkinių gyventojų ramybę, prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo dėl mažareikšmės priežasties – nukentėjusiojo S. G. išsakytos pastabos dėl įžūlaus jaunuolių elgesio, bendrais veiksmais sudavė smūgius nukentėjusiajam S. G. į veidą bei bandant juos suduoti į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam S. G. mėginant apsiginti, tyčia, iš ikiteisminiu tyrimu nenustatyto daikto, panašaus į ginklą, šovė ne mažiau 8 kartų į nukentėjusįjį S. G., padarydamas šautines žaizdeles kairio antakio srityje, kaklo dešinėje, kairiame smilkinyje, kairio momens srityje, kaktos kairėje, dešinės plaštakos delne, kairio peties srityje, kiaurinio šautinio kairio žasto sužalojimo, liestinio šautinio dešinio žasto ir dešinės alkūnės sužalojimus, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, abiejose žastuose, kairio peties srityje, juosmens dešinėje, odos nubrozdinimus abiejose plaštakose, lydimas išsivysčiusios kairio viršakinio nervo neuropatijos, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskaitų bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 p., ir įrodyta virš aptartais įrodymais.

Dėl bausmės

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 80-81 str., 90-91 str. numatytais bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytų poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas, skirdamas bausmę, veikos metu buvusiam nepilnamečiu, T. B., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytos tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstamos veikos padarytos siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), padaryti du nusikaltimai, kurie sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, jie priskiriami prie nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą.

T. B. neteistas, Kauno apylinkės teismo 2013-02-05 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 93 str., pagal BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones (2 t.,b.l.101,102,105-111), administracine tvarka nebaustas (2 t., b.l.100), VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro apskaitoje nėra registruotas (2 t., b. l. 97), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b.99), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje socialinės rizikos šeimų apskaitoje neregistruota, T. B. socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2013 m., žinomas kaip vaikas linkęs vagiliauti, teistas (2 t., b.l.113), Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinės charakteristikoje nurodoma, kad T. B. U. U. vidurinėje mokykloje mokosi nuo 2014-06-30, atvyko iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos. Mokymosi vidurkis 5,38 balo. Mokymosi motyvacija žema. Per mokslo metus praleido 304 pamokas, 223 iš jų be pateisinamos priežasties. Klasėje su kitais mokiniais bendrauja mažai, su mokytojais elgiasi pagarbiai. Motina D. B. rūpinasi sūnaus elgesio ir mokymosi rezultatais, prireikus spręsti problemas, į mokyklą atvyksta nedelsdama (2 t., b. l. 115), T. B. nėra įrašytas į (duomenys neskelbtini) policijos nuovados, policiją dominančių vaikų apskaitą (2 t., b.l.117).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis neteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo metu mokosi, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtina griežčiausia BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinus tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, yra neteistas, bausmės dydis nustatytinas artimas bausmės minimumui.

Įvertinus tai, kad, nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, yra neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, šiuo metu mokosi, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad T. B. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant mažiausiam bausmės vykdymo atidėjimo terminui nepilnamečiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje byloje nukentėjusysis kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį (3 t., b. l. 56-91), kuriuo prašo priteisti 1891,18 € turtinės žalos atlyginimą, 10000 € neturtinės žalos atlyginimą bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl šio užpuolimo jo sveikatai buvo padaryta tokia žala: sutinęs veidas, poodinė hematoma po kaire akimi, po kairiu antakiu žaizda, palpuotas kietas darinys; kietas darinys kaklo dešinėje pusėje, kairiame žaste priešingose pusėse dvi žaizdelės (dėl kiaurai išėjusio šrato šaudymo metu); žaizda kairės mentės srityje; žaizda dešiniame delne (išimtas šratas). Ambulatoriškai buvo gydytas laikotarpiu nuo 2015-05-18 iki 2015-07-17, todėl šiuo laikotarpiu turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Gydymo metu skaudėjo galvą, veidą. Dažnai svaigdavo galva, pradėjo tirpti kaktos kairė pusė ir dešinė ranka. Sutriko miegas. Visą gydymo laikotarpį vartojo gydytojo paskirtus vaistus: „Pentoxifilin" 200 mg, B grupės vitaminus, „Cerucali" 10 mg, „Vinpocetini“ 10 mg, „Pramiracetam“ 600 mg, „Alprazolam“, „Lioton" tepalą. Buvo atliekami sužalotos rankos perrišimai, papildomos specialistų konsultacijos. Po papildomų gydytojų konsultacijų nustatyta, jog yra likęs šratas po nosikauliu, taip pat vienas šratas yra likęs kakle, jo lokacija nėra aiški. Dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sukelto sveikatos sužalojimo, jis patyrė tiesioginių finansinių nuostolių, susijusių tiek su gydymo išlaidomis (vaistai, transporto išlaidos), tiek su visiškai apribota galimybe vykdyti savo tiesiogines darbo funkcijas. Gydymo laikotarpiu buvo priverstas gerti įvairius vaistus, kurių išlaidos sudarė viso 64,62 Eur. Taip pat, turėjo nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiu nuo 2015-05-18 iki 2015-07-17, ko pasėkoje prarado dalį atlyginimo bei buvo visiškai sutrikdyta jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Iš įmonės gaunamos pajamos yra pagrindinės jo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis. UAB „(duomenys neskelbtini) " pagrindinė vykdoma veikla yra automobilių remontas. Įmonės vykdoma veikla visiškai priklauso nuo jo, kadangi jis yra ir direktorius (organizuoja įmonės veiklą), ir vienintelis įmonės darbuotojas (pats atlieka automobilių remonto darbus)). Visą jo nedarbingumo laikotarpį, jis ir jo šeima, buvo priversti gyventi tik iš jo gaunamos nedarbingumo pašalpos ir iš jų šeimos santaupų. Iš savo santaupų buvo priversti mokėti nuomos mokestį UAB „KKL investicijų valdymas“ už įmonės nuomojamas patalpas. Taip pat dengti nuomojamų patalpų komunalinius mokesčius. Taigi, šie patirti tiesioginiai nuostoliai (viso - 778 Eur). Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini) " per mėnesį uždirba 134,85 Eur. Dėl nedarbingumo jam buvo išmokėta tik 163,25 Eur, todėl negauto atlyginimo dalis, susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykiais, sudaro - 106,45 Eur. Nedarbingumo laikotarpiu, t.y. nuo 2015-05-18 iki 2015-07-17, jis taip pat negalėjo užsiimti savo papildoma veikla - prekyba netauriųjų metalų laužu. 2014 metais viso pajamų, susijusių su šia vykdoma veikla, atskaičiavus mokesčius, gavo - 19517,40 Lt. Į mėnesį iš prekybos metalų laužu apytiksliai gauna 1626,45 Lt. Kadangi dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų negalėjo dirbti net du mėnesius, prarado 3 252,9 Lt (942,11 Eur) planuotų gauti pajamų, todėl jos taip pat turi būti įskaitytinos į jo patirtą turtinę žalą. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jis patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Dėl patirtų sužalojimų buvo priverstas ambulatoriškai gydytis net keletą mėnesių, šratai buvo išimami be nuskausminamųjų, o padaryti sužalojimai lėtai gijo, todėl viso gydymosi metu jautė itin didelį skausmą veido ir kaklo srityje, taip pat nuolat svaigo galva, tirpo kaktos kairės pusė, dešinė ranka, todėl didžiąją laiko dalį turėjo praleisti lovoje - gulėdamas, kadangi jėgų pakilti iš lovos visiškai nebuvo. Iki šiol jam yra visiškai sutrikęs miegas, dėl ko yra priverstas nuolat gerti vaistus (Herbastres), taip pat nuolat užklumpa epizodiniai galvos skausmai, patrūkčioja po kairiu antakiu. Savo dešinės plaštakos, su kuria dengėsi veidą iki šiol negali valdyti: negali iki galo atlenkti pirštų, be to ji nuolat tirpsta. Iš jo kūno nebuvo pašalinti visi šratai. Vienas šratas yra likęs po nosikauliu, dėl kurių yra numatyta tomografija, o kitas šratas yra kakle, kurio lokalizacija nėra aiški. Užpuolimas lėmė stiprius neigiamus jo dvasinius išgyvenimus, ir traumavo jį psichologiškai. Nebepasitiki savo jėgomis, prarado pilnavertiškumo jausmą, užsidarė savyje ir nejučiomis pradėjo vengti aplinkinių žmonių, kankina nuolatinis nerimas ir baimė, kad panašus įvykis gali pasikartoti. Fizinis skausmas, liekamieji sveikatos sutrikdymo reiškiniai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, sumažėjusios bendravimo galimybės, prarasta psichologinė ir emocinė pusiausvyra, dvasinis sukrėtimas dėl užpuolimo tai patirta neturtinė žala, kurią vertina 10 000,00 Eur.

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė bei tai patvirtino teisiamojo posėdžio metu, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinę žalą – 64,62 € išlaidų už vaistus, 718,54 € išlaidos susijusios su darbinių patalpų nuoma, 59,46 € išlaidų už nuomojamų darbinių patalpų komunalines paslaugas, 106,45 € negautų pajamų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykiais ir 942,11 € negautos pajamos iš prekybos netauriųjų metalų laužu. Iš prie civilinio ieškinio pateiktų kasos čekių matyti, kad nukentėjusysis už vaistus yra sumokėjęs 64,62 € (3 t., b.l.64,65). Kaltinamasis nesutiko atlyginti nukentėjusiojo civilinio ieškinio. Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė sužalojimus. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusio nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo yra tiesioginis priežastis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl išlaidos, susijusios su vaistų įsigijimų, laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią normą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. negautos pajamos turi būti ne spėjamos, o realiai galimos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 4 d. nutartyje Nr. 2K-12/2005). Iš byloje esančios SODRA pažymos matyti, kad nukentėjusysis S. G. buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2015-05-18 iki 2015-07-07 (3 t., b.l.71), UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo laikotarpiu negavo jokių pajamų (3 t., b.l.70). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m sausio mėn. iki balandžio mėn. S. G. uždirbo per mėnesį 134,85 € (3 t., b.l.69), o laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2015 m. liepos mėn. išmokėjo tik 163,25 € ( 3 t., b.l.68), dėl to S. G. negavo 106,45 € darbo užmokesčio. Šios pajamos buvo numatytos iš anksto gauti, buvo tikėtinos ir negautos dėl kaltinamojo padarytų veiksmų, dėl kurių nukentėjusysis buvo nedarbingas. Prašomos priteisti 106,45 € negautos pajamos, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykiais yra pagrįstos ir tuo pagrindu priteistinos iš kaltinamojo. Nukentėjusysis prašo priteisti ir 718,54 € išlaidas susijusias su darbinių patalpų nuoma bei 59,46 € išlaidas už nuomojamų darbinių patalpų komunalines paslaugas. Iš byloje esančių PVM sąskaitų – faktūrų Nr.KKL00375 ir Nr.KKL 000466 matyti, kad UAB „KKL investicijų valdymas“ pateikė sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už patalpų nuomą pagal sutartį – 718,54 € bei PVM sąskaitas – faktūras Nr.KKL 000511, Nr.KKL00421, Nr.KKL 00349 dėl kompensacijos už elektros energiją ir vandenį 59,46 € (3 t., b.l.83-85). Nukentėjusysis laikotarpiu nuo 2015-05-18 iki 2015-07-17 buvo nedarbingas, jis yra vienintelis įmonės darbuotojas ir įmonės direktorius (3 t., b.l.70), įmonė yra jo šeimos verslas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad UAB „KKL investicijų valdymas“ pateiktas sąskaitas už patalpų nuomą bei kompensacijas už elektros energiją ir vandenį apmokėjo jo sugyventinė S. G. iš savo asmeninės sąskaitos, duomenų pateikti šiuo metu negali (4 t., b.l.87). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pateiktų sąskaitų apmokėjimą. Iš nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad sąskaitas apmokėjo jo sugyventinė iš savo asmeninės sąskaitos. S. G. nėra įtraukta į procesą kaip civilinė ieškovė, sąskaitas apmokėjo už jai priklausantį juridinį asmenį. Esant šioms aplinkybėms, nesant duomenų, kad pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos nukentėjusiojo S. G., šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Nukentėjusysis prašo priteisti ir 942,11 € negautas pajamas iš prekybos netauriųjų metalų laužu. Iš S. G. metinės pajamų deklaracijos matyti, kad 2014 m. S. G. gavo 20285,40 Lt pajamų, atskaičius mokesčius, pajamos yra 19517,40 Lt (3 t., b.l.72-74). Šias pajamas neatskaičius mokesčių sudaro 6000 Lt pajamos susijusius su darbo santykiais ir 14285,40 Lt netauriųjų metalų laužo pardavimo ir kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos (3 t., b.l.74). Teisiamojo posėdžio metu S. G. nurodė, kad 6000 Lt pajamos yra susijusius su darbo užmokesčiu mokamu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b.l. 87), todėl šios pajamos nesusijusios su netauriųjų metalų prekyba ir negali būti vertinamos skaičiuojant šias gautas pajamas. Nukentėjusysis 2014 m. gavo 13571,40 Lt netauriųjų metalų laužo pardavimo ir kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, atskaičius mokesčius (14285,40 Lt - 37 Lt – 610Lt – 67 Lt), todėl per mėnesį vidutiniškai gavo 1130,95 Lt pajamų. Nukentėjusysis laikotarpiu nuo 2015-05-18 iki 2015-07-17 nedirbo ir negavo pajamų. Nukentėjusysis daugiau nei metus reguliariai prekiavo netauriųjų metalų laužu, tai buvo jo pajamos, kurias jis tikėjosi gauti ir dėl kaltinamojo veiksmų jis šių pajamų negavo. Kadangi nukentėjusysis du mėnesius nedirbo, todėl negavo 2261,90 Lt (655,09 €) pajamų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinis ieškinys dalyje dėl negautų pajamų tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinos 655,09 € negautos pajamos iš prekybos netauriųjų metalų laužu.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad T. B. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. G. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Specialisto išvada Nr. G1340/15(02) konstatuota, kad S. G. padaryta aklos šautinės žaizdelės kairio antakio srityje, kaklo dešinėje, kairio smilkinio, kairio momens srityje, kaktos kairėje, dešinės plaštakos delne, kairio peties srityje, kiaurinis šautinis kairio žasto sužalojimas, liestiniai šautiniai dešinio žasto ir dešinės alkūnės sužalojimai, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, abiejuose žastuose, kairio peties srityje, juosmens dešinėje, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose. Sužalojimus lydėjo išsivysčiusi kairio viršakinio nervo neuropatija. Aklos šautinės žaizdelės kairio antakio srityje, kaklo dešinėje, kairio smilkinio, kairio momens srityje, kaktos kairėje, dešinės plaštakos delne, kairio peties srityje, kiaurinis šautinis kairio žasto sužalojimas, liestiniai šautiniai dešinio žasto ir dešinės alkūnės sužalojimai padaryti šaunant iš šaunamojo ginklo galimai užtaisyto šratais, galimai 11 šūvių pasėkoje. Poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, abiejuose žastuose, kairio peties srityje susiformavo užtekėjus kraujui iš šautinių žaizdelių. Poodinė kraujosruva juosmens dešinėje padaryta kontakto su kietu buku daiktu galimai smūgiuojant. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku t. y. 2015-05-16. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl aklų šautinių žaizdelių kairio antakio srityje, kaklo dešinėje, kairio smilkinio, kairio momens srityje, kaktos kairėje, lydimų kairio viršakinio nervo neuropatijos (2 t., b. l. 24-25). Šiuo atveju nukentėjusiojo įvykio metu patirti sužalojimai leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė tiek fizinius skausmus, tiek ir dvasinius išgyvenimus. Dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiajam buvo sutinęs veidas, poodinė hematoma po kaire akimi, žaizdos kakle, mentėje, dešiniame delne. Jis gydėsi du mėnesius ambulatoriškai, jam svaigdavo galva, pradėjo tirpti kaktos kairė pusė ir dešinė ranka, visą gydymosi laikotarpį naudojo vaistus. Vienas šratas likęs po nosikauliu, taip pat vienas šratas yra likęs kakle, jo lokacija nėra aiški. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nukentėjusiojo gyvenimo kokybė pablogėjo, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi.

Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatą iš chuliganiškų paskaitų, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 10000 Lt, t.y. 2896,20 € iki 40000 Lt, t.y. 11584,80 € (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-534/2009, Nr.2K-83/2010, Nr.2K-314/2011, Nr.2K-181/2014, Nr.2K-509/2015)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai didesnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis kaltės nepripažino, šiuo metu nedirba, mokosi Statybininkų rengimo centre, pajamų negauna, išlaikytinų asmenų neturi, turi pastovią gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei įvertinant kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo neturėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos suma – 10000 €, ne visiškai atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Kaltinamasis nedirba, pajamų negauna, tačiau yra jauno amžiaus ir darbingas, nukentėjusysis nėra pilnai pasveikęs po nusikalstamos veikos padarymo, nėra pašalinti visi svetimkūniai esantys jo kūne, todėl įvertinus šias aplinkybes, nukentėjusiojo prašoma priteisti suma mažintina ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 9000 € neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumą, kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamojo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Nukentėjusysis S. G. civiliniu ieškiniu prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. G. už teisines paslaugas sumokėjo 800 € (1 t., b.l.26, 3t., b.l.88,89, 4 t., b.l.40) bei 1,30 € už procesinių dokumentų siuntimą kaltinamajam (3 t., b.l. 90). Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (BPK 104 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusysis S. G. dėl nusikalstamos veikos patyrė išlaidų, susijusių su teisinėmis paslaugomis bei procesinių dokumentų siuntimo, todėl 800 € išlaidos už teisines paslaugas bei 1,30 € už procesinių dokumentų siuntimą priteistinos iš kaltinamojo.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė T. B. civilinį ieškinį dėl 130,84 € žalos atlyginimo (1 t., b.l.43-46). Ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusiajam S. G. 2015-05-17 suteiktos ambulatorinės gydytojų specialistų konsultacijos dėl galvos žaizdos, 2015-05-19 specialisto konsultacija dėl svetimkūnio prienosiniame antyje, 2015-05-21 konsultacija dėl minkštųjų audinių svetimkūnio tipo granuliomos bei 2015-05-26 dėl svetimkūnio nosies landoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, paslaugų suteikimo kaina – 130,84 €. Tarp T. B. veiksmų bei padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi šis straipsnis nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese. Regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami, regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014). Atsižvelgiant į tai, kad Kauno teritorinės ligonių kasa pareiškė regresinį ieškinį, jos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – nukentėjusiojo S. G. megztinis, 4 vnt. šratų, du CO2 suspausto oro balionėliai „Swiss Arms“, 12 g., saugomi Dainavos PK (2 t., b. l. 21), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, UAB „Senukų prekybos centras“ pateikta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu (2 t., b. l. 11), kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro pateiktais 2015-05-16 piliečių pranešimų garso įrašais (1 t. b. l. 154), paliktini prie bylos, nukentėjusiojo S. G. asmens sveikatos istorijos (2 egzemplioriai) (prie 3 t.), grąžintini UAB „Saulės šeimos medicinos centras“.

T. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str., 105 str., 106 str. 2 d., 272 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 (vienus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 5 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 92 str., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 2 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą ar dirbti.

Nukentėjusiojo S. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam iš kaltinamojo T. B. 826,25 € (aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus 25 ct) turtinės žalos, 9000 € (devynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos ir 801,30 € (aštuonis šimtus vieną eurą 30 ct) atstovavimo ir pašto išlaidų.

Kitoje dalyje nukentėjusiojo S. G. civilinį ieškinį atmesti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 130,84 € žalos atlyginimo kaltinamajam T. B. palikti nenagrinėtu.

T. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – nukentėjusiojo S. G. megztinį, 4 (keturis) vnt. šratų, 2 (du) CO2 suspausto oro balionėlius „Swiss Arms“, 12 g., sunaikinti, UAB „Senukų prekybos centras“ pateiktą kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro pateiktais 2015-05-16 piliečių pranešimų garso įrašais, palikti prie bylos, nukentėjusiojo S. G. asmens sveikatos istorijas (2 egzempliorius), grąžinti UAB „Saulės šeimos medicinos centras“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Algirdas Giedraitis