- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-21
- Bylos Nr.
- 2K-314/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01015-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Aldona Rakauskienė, Vladislovas Ranonis (pran.)
- Nuteistasis
- F. B., D. P., A. B., E. M., V. A., P. K.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.9Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas (BK 62 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų F. B. (F. B.) ir D. P. (D. P.) kasacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:
F. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams;
D. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šios bausmės ir bausmė, paskirta 2010 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 6 d. nutartis, kuria nuteistųjų F. B. ir D. P. apeliaciniai skundai atmesti.
Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti A. B. (A. B.), E. M. (E. M.), V. A. (V. A.) ir P. K. (P. K.), tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
F. B. ir D. P., veikdami bendrininkų grupe tarpusavyje ir su kitais asmenimis, padarė šias nusikalstamas veikas:
2009 m. rugsėjo 4 d., apie 23 val., Vilniaus r., Skaidiškių k. prie metalinių garažų masyvo pagrobė K. J. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) 800 Lt vertės, kuriuo naudojosi D. P., su viduje buvusiais automobilio dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu, techninės apžiūros talonu, draudimo polisu bei garso kolonėlėmis – 100 Lt vertės, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam D. P. 900 Lt turtinę žalą;
2009 m. rugsėjo 16 d., apie 23.40 val., Vilniaus r., Skaidiškių k., D. P. veikiant kaip vykdytojui, o F. P. – kaip padėjėjui, įsibrovę į sandėlį pagrobė svetimą UAB „M.“ turtą oro kompresorių „Partner“ Nr. MK102-150-3T - 1805 Lt vertės;
2009 m. rugsėjo 16 d., apie 24 val., Vilniaus r., Skaidiškių k., įsibrovę į garažą, pagrobė nukentėjusiojo G. F. turtą: suvirinimo aparatą, benzininį pjūklą, oro kompresorių, elektrinį grąžtą ir kt., iš viso turto už 2990 Lt.
Be to, F. B., veikdamas bendrininkų grupe su kitu nuteistuoju, 2009 m. spalio mėn., tiksliai nenustatytą dieną, apie 20 val., Vilniaus r., Parapijoniškių k., iš neaptverto kiemo pagrobė nukentėjusiojo D. S. automobilį (duomenys neskelbtini) - 10 000 Lt vertės.
Be to D. P., veikdamas bendrininkų grupe su kitais trimis nuteistaisiais, 2009 m. birželio 12 d., apie 1.00 val., Vilniaus r., Rudaminos k., įsibrovę į valgyklos, priklausančios ŽŪB „N. R.“, patalpas pagrobė alkoholinių gėrimų ir maisto produktų už 2177,35 Lt.
Kasaciniais skundais nuteistieji F. B. ir D. P. prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir paskirti jiems bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.
Abiejuose skunduose dėstomi argumentai yra analogiški, todėl šioje nutartyje jie apibūdinami bendrai. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Kasatoriai teigia, kad teismai, skirdami jiems bausmes, turėjo įvertinti jų psichologines savybes ir socialinį vaidmenį. Be to, aktyviais veiksmais jie padėję ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, visiškai prisipažino padarę nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, aplinkybių, sunkinančių jų atsakomybę, byloje nenustatyta, per visą ikiteisminio ir teisminio bylos tyrimo laiką nepadarė jokių nusikalstamų veikų ir pažeidimų, nusikalstamos veikos padarymą lėmė jų bei jų šeimų itin sunki materialinė padėtis. Kasatoriai mano, kad teismai pažeidė bausmės individualizavimo principą. Teismai nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nepaskyrė jiems švelnesnių bausmių. Kasatoriai teigia, kad teismai, atsižvelgdami į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į visas bylos aplinkybes, nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio, nepaskyrė švelnesnės bausmės, nors jų, kaip bendrininkų, vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis.
Atsiliepimas
Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo nuteistųjų F. B. ir D. P. kasacinius skundus atmesti. Prokuroras nurodo, kad bylą nagrinėję teismai išsamiai išanalizavo kasatorių baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, pažymėjo, kad nuteistųjų teiginiai, jog jie suvokė savo neteisėto veikimo pasekmes ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, yra sveikintini, tačiau tam, kad jiems būtų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nėra visų būtinų minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų. Kasatorių argumentas, kad byloje nenustatyta jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nepagrįstas, nes teismai pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe. Pirmosios instancijos teismas kasatoriams paskyrė laisvės atėmimo bausmes, įvertinęs visas bylos aplinkybes kaip visumą, atsižvelgė į jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į kiekvieno iš jų įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nusikalstamų veikų skaičių ir vaidmenį jų padaryme, motyvus, tikslus, jų kaltės formą, padarytos žalos dydį ir įvertinęs jų asmenybes vadovaudamasis BK 56 straipsniu. Kaltinamojo asmenybė vertinama visų bylos aplinkybių kontekste. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo teiginys, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai garantavo, kad kasatoriams nebus paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, yra deklaratyvus, neargumentuotas ir nėra kasacijos pagrindas. Kasatorių motyvas, kad per visą ikiteisminį tyrimą jiems nebuvo paskirta griežčiausia procesinė prievartos priemonė – suėmimas, nepagrindžia teiginio, kad teismas turėtų skirti laisvės atėmimo bausmes. Suėmimas negali būti tapatinamas su bausme. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo skirtas suėmimas, neleidžia kvestionuoti paskirtosios bausmės. Prokuroro nuomone, visiškai nepagrįstas kasatorių prašymas sušvelninti paskirtąsias bausmes pritaikius BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio taikymo
Kasatoriai prašo pakeisti žemesnių instancijų teismų sprendimus ir paskirti jiems nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę. Vienas iš kasatorių argumentų yra tas, kad, jų vertinimu, teismai nepagrįstai jiems netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatų. Toks argumentas neatitinka šių teisės normų turinio. Jose nurodytais pagrindais teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
Šioje byloje abu kasatoriai nuteisti už keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. Šiame įstatyme, be laisvės atėmimo bausmės, numatytos ir trys alternatyvios švelnesnės bausmės – bauda, areštas ir laisvės apribojimas. Taigi nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės skyrimas už tokias nusikalstamas veikas galimas tiesiogiai, netaikant BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatų, todėl kasatorių argumentai dėl šių normų pažeidimo yra nepagrįsti.
Dėl BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymo
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą bei rūšį ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Motyvuodamas konkrečią bausmę teismas aprašo byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertina kiekvienos iš jų reikšmę ir nurodo, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį. Pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą F. B. ir D. P. motyvavo tuo, kad yra tiek lengvinančių, tiek sunkinančių jų atsakomybę aplinkybių, abu dirba, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad jie yra padarę keturis apysunkius nusikaltimus, F. B. turi neišnykusį teistumą, nusprendė skirti jiems sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Bausmės už atskirus nusikaltimus artimos minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui, galutinė subendrinta bausmė paskirta nuteistiesiems palankesniu būdu, iš dalies sudedant bausmes, o galutinės subendrintos bausmės už visus šioje byloje inkriminuotus nusikaltimus dydis yra mažesnis už šios bausmės vidurkį, kuris taikomas skiriant bausmę už vieną nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam D. P. galutinė subendrinta bausmė paskirta ir pagal BK 63 straipsnio 9 dalies taisykles, pridedant dalį neatliktos bausmės pagal pirmesnį nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų, kurie iš esmės atkartojami jų kasaciniuose skunduose, pripažindamas, kad jie neduoda pagrindo sušvelninti pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių. Kolegija neturi įstatyminio pagrindo teisės taikymo aspektu padaryti kitokių išvadų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu šioje byloje nuteistiesiems F. B. ir D. P. paskirtos bausmės yra subendrintos su bausmėmis, paskirtomis vėlesniu nuosprendžiu. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu nuteisti: F. B. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, pagal šiuos straipsnius paskirtas bausmes subendrinus ir pridėjus neatliktą bausmę pagal 2008 m. liepos 24 d. baudžiamąjį įsakymą, laisvės atėmimu trejiems metams ir 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda; D. P. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartimi nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimis nuteistiesiems F. B. ir D. P. skundžiamu 2010 m. spalio 20 d. nuosprendžiu ir 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos BPK 347 straipsnio tvarka: nuteistajam F. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams ir 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, nuteistajam D. P. – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams ir 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda. Tokios nutartys kasacine tvarka neskundžiamos (BPK 367 straipsnio 4 dalis), o 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendis ir 2011 m. vasario 28 d. nutartis nėra šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistųjų F. B. ir D. P. kasacinius skundus.