Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė AB „Swedbank“ (toliau – ieškovė) 2016-03-14 ieškiniu prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovo J. B. 57 332,32 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ji ir UAB „VIPP Sprendimai“ (toliau - kredito gavėjas) 2009 m. spalio 20 d. sudarė kredito sutartį Nr. 09-083883-KL (ši sutartis buvo pakeista ir papildyta 2010 m. lapkričio 18 d. susitarimu Nr. 09-083883-KL-1, 2011 m. sausio 17 d. susitarimu Nr. 09-083883-KL-2, 2012 m. sausio 16 d. susitarimu Nr. 09-083883-KL-3, 2013 m. vasario 7 d. susitarimu Nr. 09-083883-KL-4, 2013 m. rugpjūčio 27 d. susitarimu Nr. 09-083883-KL-5) (toliau - kredito sutartis), remiantis kuria UAB „VIPP Sprendimai“ buvo suteiktas 200 000,00 litų sumos kreditas. Galutinis kredito grąžinimo terminas - 2014 m. vasario 27 d. kredito gavėjas suteikto kredito nustatytu terminu negrąžino.

Kredito gavėjo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas tarp ieškovės ir J. B. (toliau – atsakovas) 2013 m. vasario 7 d. sudaryta Laidavimo sutartimi Nr. 09-083883-LA2 (ši sutartis buvo pakeista ir papildyta 2013 m. rugpjūčio 26 d. laidavimo sutartimi Nr. 09-083883-LA2) (toliau - Laidavimo sutartis), remiantis kuria atsakovas laidavo, kad kredito gavėjas įvykdys visus įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Remiantis laidavimo sutarties 3.1. punktu atsakovas ir kredito gavėjas atsako kaip solidarūs skolininkai. Pagal laidavimo sutarties 3.2 punktą atsakovas atsako ieškovei ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas.

Apie tai, kad kredito gavėjas nevykdo savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį atsakovas buvo perspėtas 2014 m. kovo 31 d. raštu Nr. SR/14-10141, tačiau atsakovas taip pat neįvykdė savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį ir taip pat nepašalino kredito sutarties pažeidimų. Kredito gavėjo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas ieškovei pagal kredito sutartį be laidavimo sutartis taip pat buvo užtikrintas kilnojamojo turto - įrengimų įkeitimu (įkeitimo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2- 4438-590/2014 UAB „VIPP Sprendimai“, juridinio asmens kodas 300590365, iškėlė bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartimi bankroto byloje patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas, tame tarpe 197 957,02 Lt finansinis reikalavimas pagal Kredito sutartį, kas atitinka 57 332,32 Eur.

Atsakovas pažeidė sutarčių vykdymo principus ir CK 6.76 str., 6.81 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.881 str. 1 d., 6.873 str. 1 d. 6.918 str. reikalavimus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, kredito gavėjas privalo grąžinti ieškovei tokią pat pinigų sumą, kokią iš jos gavo, o atsakovas atsakyti už kredito gavėjo neįvykdytas prievoles. Ieškovė atsakovui ieškinį reiškia tokiai pačiai sumai, koks yra ieškovės finansinis reikalavimas pagal kredito sutartį kredito gavėjo bankroto byloje.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas J. B. prašo ieškovės ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė neįrodė, kad ėmėsi visų priemonių skolai išieškoti iš pagrindinio skolininko UAB „VIPP sprendimai“ turto. Teigia, kad iki šios dienos nėra parduotas visas bankrutuojančiai įmonei priklausantis turtas, todėl jį pardavus/perėmus išieškotojams, sumažėtų laiduotojo atsakomybė. Atsakovo teigimu, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti netesybas, kadangi iškėlus įmonei bankroto bylą pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą netesybų ir palūkanų skaičiavimas nutraukimas. Atsakovas sutinka ir siūlo ieškovei sudaryti taikos sutartį, t. y. skolos dydį išdėstyti dalimis tokiam terminui, koks yra atsakovo vykdomos būsto paskolos sutarties, sudarytos su ieškove, terminas, prievolės vykdymą užtikrinant nekilnojamojo turto įkeitimu, o atsakovui atsisakant reikalavimo priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Ieškovė pareiškime į atsakovo atsiliepimą į ieškinį nesutinka su atsakovo išdėstytais argumentais. Nurodo, kad BUAB „VIPP Sprendimai“ visos bankroto procedūros yra baigtos, 2016 m. kovo 3 d. buvo sušauktas paskutinis BUAB „VIPP Sprendimai“ kreditorių susirinkimas, kuris pritarė tam, kad būtų kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą dėl šios bendrovės pabaigos. Teigiama, kad lėšų, iš kurių būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, gauta daugiau nebuvo ir nebus, todėl ieškovės kreditorinis reikalavimas tikrai nebus patenkintas. Nepagrįstas atsakovo argumentas dėl procesinių palūkanų nepriteisimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, jog kreditorius turi teisę reikalauti iš laiduotojų procesinių palūkanų priteisimo, nes tai yra asmeninė laiduotojų atsakomybė už tai, kad jie prievolės nevykdė geruoju, o kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (CK 6.37 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr.3K-P-537/2011). Ieškovė nesutinka su atsakovu sudaryti taikos sutartį. Priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą ir paaiškėjus naujų aplinkybių, taikos sutarties sudarymo klausimą ieškovė svarstytų teismo sprendimo vykdymo proceso metu.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovės atstovas savo ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad neketina nagrinėjant bylą ginčą spręsti su atsakovu taikiai.

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir UAB „VIPP Sprendimai“ 2009m. spalio 20d. sudarė kredito sutartį Nr. 09-083883-KL ir vėlesnius papildomus susitarimus, pagal kuriuos ieškovė iki 2014m. vasario 27d. suteikė bendrovei 200000 litų kreditą. Nustatyta, kad kredito gavėjo įsipareigojimų pagal gautą kreditą įvykdymas buvo užtikrintas atsakovo J. B. remiantis 2013m. vasario 7d. sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo laidavimo sutartimi su vėlesniais papildymais. Pagal Laidavimo sutarties 3.2 punktą atsakovas laidavimo sutartimi įsipareigojo solidariai atsakyti už paskolos gavėjo prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą ta pačia apimtimi kaip ir paskolos gavėjas. Bylos aplinkybės rodo, kad kredito gavėjas kredito sutartyje nustatytu terminu negrąžino.

Nagrinėjamos bylos duomenimis akivaizdu, kad ieškovė pagal sudarytą kredito sutarti ir papildymus prie sutarties suteikė UAB „VIPP Sprendimai“ 200000 Lt paskolą. Atsakovas J. B. sudarytos paskolos užtikrinimui laidavimo sutartimi ir vėlesniais susitarimais prisiėmė sutartinius įsipareigojimus atsakyti už skolininko prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą ta pačia apimtimi kaip ir pagrindinis skolininkas solidariai. Byloje nustatyta, kad paskolos gavėjas UAB „VIPP Sprendimai“ tarp ieškovės ir jos sudarytų kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir gautos iš ieškovės paskolos negrąžino. Tarp kredito sutarties šalių sudaryti susitarimai dėl ginčo dalyko yra galiojantys ir nėra nuginčyti. Taigi, pripažintina, kad kredito gavėjas UAB „VIPP Sprendimai“ pažeidė paskolos gavėjo pareigą grąžinti kreditą. Kaip matyti iš bylos duomenų, kad UAB „VIIP Sprendimai“ buvo iškelta bankroto byla ir šioje bankroto byloje yra patvirtintas ieškovės 197 957,02 Lt finansinis reikalavimas pagal paminėtą kredito sutartį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir neginčijama, kad 2013m. vasario 7d. laidavimo sutartimi Nr. 09-083883-LA2 ir vėlesniais pakeitimai bei papildymais atsakovas J. B. įsipareigojo, jeigu kredito gavėjas UAB „VIPP Sprendimai“ tinkamai nevykdys kredito sąlygų, tai laiduotojas atsakys už skolininko prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą solidariai.

Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Jeigu pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji, laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Priešingai, atsižvelgiant į CK 6.6 straipsnio 4 dalį, prievolės solidarumas lemia kreditoriaus pasirinkimo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad kredito sutarties nevykdė pagrindinis skolininkas UAB „VIPP Sprendimai“. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovės kreditorinis reikalavimas patvirtintas BUAB „VIPP Sprendimai“ bankroto byloje nebuvo patenkintas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2016m. rugsėjo 27d. teismo posėdyje spręs klausimą dėl šios bankrutavusios įmonės pabaigos. Byloje yra pateikta laidavimo sutartis ir jos pakeitimai bei papildymai, kuriomis atsakovas J. B. yra įsipareigojęs už skolininko netinkamą kredito sutarčių vykdymą atsakyti solidariai. Todėl esant sudarytiems ir nenuginčytiems susitarimams dėl laidavimo už netinkamą kredito sutarties ir papildomų susitarimų vykdymą, atsakovas J. B. turi atsakyti ieškovei su kitu bendraskoliu solidariai ( CK 6. 81 straipsnis).

Ieškovė nurodo, kad pagal atliktą paskaičiavimą skola paskolos davėjui nėra gražinta ir patvirtintas 197 957,02 Lt finansinis reikalavimas bankroto byloje nėra pakitęs. Taigi, atsakovas turi atsakyti tokia pačia apimtimi kaip ir pagrindinis skolininkas, todėl iš laiduotojo priteistina 57 332,32 EUR paskolai grąžinti. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė neįrodė, kad ėmėsi visų priemonių skolai išieškoti iš pagrindinio skolininko BUAB „VIPP Sprendimai“ ir to neatlikus negalima spręsti šio reikalavimo, ginčui spręsti nėra reikšmingos. Tais pačiais motyvais atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovo kiti nurodyti argumentai, kuriais atsakovas atsikirtinėja dėl netesybų ir palūkanų nepagrįsto skaičiavimo.

Byloje atsakovas yra skolininkas, o skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ( CK 6. 261, 6. 210 straipsniai). Taigi, šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Tarp šalių buvo sudarytas sandoris, atsakovas nevykdo prievolės tinkamai, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas ir priteistinos iš atsakovo procesinės 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK 6. 37 straipsnio 2 dalis, CK 6. 210 straipsnio 1 dalis).

Dėl nurodytų argumentų ieškovės ieškinys tenkintinas – iš atsakovo ieškovei priteistina 57332,32 EUR skolos pagal laidavimo sutartį ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinio reikalavimai patenkinti, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė už ieškinį, kurio suma 57332,32 EUR, pateiktą elektroninio ryšio priemonėmis, sumokėjo 1077 EUR, todėl iš atsakovo priteistinas visas sumokėtas žyminis mokestis ieškovei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Iš atsakovo J. B. a/k (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei „Swedbank“ AB į/k 112029651, 57332,32 EUR ( penkiasdešimt septyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt du eurai, 32 euro centai ) paskolos grąžinimui ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, nuo priteistos 57332,32 EUR sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2016m. kovo 14d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Iš atsakovo priteisti ieškovei 1077 EUR žyminio mokesčio.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.