Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-12 · Administracinė byla Nr. I-7188-422/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
I-7188-422/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
I. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
  • 20.2.3.2Neturtinė žala
  • 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7188-422/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01348-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 12 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. (I. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, pataisos namai, atsakovės atstovas), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde bei jo papildyme (b. l. 1, 67) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. vasario mėnesio atlikinėjo nuobaudas Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) kamerų tipo patalpoje (iki 15 parų) nežmoniškomis kalinimo sąlygomis. Kameroje Nr. 3 gyveno 2-3 asmenys, kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, didelę dalį ploto užėmė baldai, patalpa buvo blogai ventiliuojama (joje nebuvo orlaidžių), joje buvo pelių, ant sienų buvo pelėsis, trūko kėdžių (gyvenant keturiese buvo trys kėdės, todėl buvo nepatogumų valgant). Dėl šių priežasčių pareiškėjas tapo irzlus, sutriko jo miegas, patyrė diskomfortą, garbės ir orumo pažeminimą, turėjo vartoti stresą mažinančius ir migdomuosius vaistus. Nurodė, kad iki šiol jaučia dvasinius išgyvenimus, jam nuolat skauda galvą, padidėjo baimė ir yra noras save žaloti, tapo uždaras, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog jam nebuvo suteikta tinkama psichologo pagalba, nebuvo įtrauktas į užimtumo programas, nesuteikta galimybė lankytis koplytėlėj.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą bei papildomuose raštuose (b. l. 10-12, 16-17, 71-72) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje nuteistieji į kameras perkeliami atsižvelgiant į kamerose esančių įrengtų gyvenamųjų vietų skaičių. Pareiškėjas buvo baustas nuobaudomis perkeliant jį į kamerų tipo patalpas laikotarpiu nuo 2017-05-03 iki 2019-02-29. Tvirtino, jog pataisos namai vykdė teisės aktų reikalavimus, neteisėtų veiksmų neatliko. Pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kokių išgyvenimų jis patyrė ir kuo pasireiškė priežastinis ryšys tarp pataisos namų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš valstybės prašo priteisti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės PN Kybartų sektoriaus pareigūnų veiksmais laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. vasario mėnesio jam atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, pažeidžiant vienam asmeniui nustatytą gyvenamojo ploto normą, patalpoms neatitinkant higienos reikalavimų, neužtikrinant pareiškėjui teisės gauti psichologinę pagalbą, lankyti koplytėlę, dalyvauti užimtumo programose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.).

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. vasario 13 d. periodiškai bausmę atliko kamerų tipo patalpose Nr. 3, Nr. 1, Nr. 9. Kameros Nr. 3, kurioje didžiąją ginčo laiko dalį praleido pareiškėjas, gyvenamasis plotas 14,46 kv. m, joje ginčo laikotarpiu buvo ne daugiau kaip 3 asmenys (pareiškėjas skunde šią aplinkybę taip pat patvirtino), todėl vienam nuteistajam teko 4,82 kv. m. Kameros Nr. 1 gyvenamasis plotas 8,5 kv. m, joje ginčo laikotarpiu buvo 2 asmenys, todėl vienam nuteistajam teko 4,26 kv. m. Kameros Nr. 9 gyvenamasis plotas 15,81 kv. m, joje ginčo laikotarpiu daugiausiai buvo 3 asmenys, todėl vienam nuteistajam teko 5,27 kv. m (b. l. 13-14).

Taigi, nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visuma nustatyta, jog pareiškėjo nuobaudų atlikimo metu kameroje Nr. 3 Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punkte reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai dėl neužtikrintos gyvenamojo ploto atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl blogo patalpos ventiliavimo, pelėsio ant sienų, graužikų buvimo patalpoje.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių.

Iš atsakovo pateiktų duomenų (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016-11-11, 2018-04-19 patikrinimo aktų) matyti, kad gyvenamosios patalpos kameroje Nr. 3, Nr. 9 vėdinamos pro atveriamą langą, tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. 2018-04-19 patikrinimo aktu nustatyta ir tai, kad patalpoje Nr. 3, kurioje pareiškėjas praleido ilgiausią laiko tarpą, nerasta pelėsio. Be to, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų, tame tarpe ir nuo pareiškėjo. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, susikaupusio pelėsio, drėgmės iš esmės yra grindžiami tik abstrakčiais deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 20 punktą, laisvės atėmimo vietoje, neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Iš teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų, darbų atlikimo aktų (b. l. 50-61) matyti, jog vertinamuoju laikotarpiu ginčo patalpų kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos buvo teiktos. Pažymėtina, kad minėtų darbų atlikimo metu buvo aptikta buitinių parazitų, tame tarpe ir pelių. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu tam tikrais periodais neužtikrino pareiškėjui švarios (be buitinių parazitų) aplinkos, todėl pažeidė Higienos normos HN 134:2015 20 punkto nuostatas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 145 straipsnio 1 d. nustatyta, kad nuteistieji, atliekantys šio kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, į darbą nevedami. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu kameroje Nr. 3 atliko jam paskirtas nuobaudas, todėl jam negalėjo būti sudarytos galimybės dirbti. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė skaityti įvairią literatūrą, pasivaikščioti, jam buvo užtikrintos BVK įtvirtintos teisės, pareiškėjas šių aplinkybių neneigė. Taip pat atsakovės atstovas nurodė, jog pareiškėjo asmens byloje nerasta prašymų dėl lankymosi užimtumo programose. Gavęs atsiliepimą į skundą šios aplinkybės pareiškėjas neginčijo, ją paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų šiame kontekste nenustatyta.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad jam nebuvo suteikta galimybė lankyti koplytėlę. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas neteikė prašymų dėl koplytėlės lankymo. Pareiškėjas šios aplinkybės nepaneigė. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų siekęs tam skirtoje vietoje (koplyčioje) atlikti religines apeigas. Darytina išvada, kad nesant aiškiai išreikšto pareiškėjo pageidavimo būti nuvestam į koplyčią atlikti religines apeigas, pataisos įstaigos administracijai nekilo pareiga imtis atitinkamų veiksmų - t. y. pataisos įstaigos administracija neprivalėjo savo iniciatyva jį nuvesti į koplyčią, susitikti su dvasininku ir t. t. Atsižvelgiant į tai, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, sveikatos, miego sutrikimais.

Marijampolės PN Kybartų sektoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. pažymoje Nr. 14/07K-1653 nurodyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl elgesio sutrikimų kreipėsi ir naudojosi I lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, jam buvo paskirti vaistai emocijų, miego, potraukių simptominei korekcijai pagal asmens poreikį, tačiau joje konstatuota, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo diagnozuoti sveikatos sutrikimai, būdingi netinkamoms kalinimo sąlygoms (b. l. 18). Darytina išvada, kad pareiškėjui buvo suteikta tinkama medicininė pagalba dėl jam diagnozuotų sveikatos sutrikimų. Pareiškėjas tvirtino, jog nebuvo suteikta tinkama psichologo pagalba, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jis dėl to reiškęs pretenzijas, skundus pataisos namų administracijai, todėl šio pobūdžio argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Nors byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiškėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų (neužtikrintos pareiškėjui be buitinių parazitų aplinkos) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Tačiau pažymėtina, jog byloje nesurinkta duomenų apie tai, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas būtų patyręs reikšmingų neturtinių praradimų, t. y. duomenų apie pažeidimų nulemtus fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus.

CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTI 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų sąlyginai neilgą trukmę, nesant duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl jų atsakovės atstovei ar kitoms kompetentingoms institucijoms, taip pat įrodymų apie šio pažeidimo pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1993-858/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. M. (I. M.) skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė