Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovui S. J., jo atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, atsakovei V. J. L., jos atstovei advokatei Linai Svirinavičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei V. J. L. dėl garbės ir orumo gynimo bei žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2012-06-06 atsakovė padavė protokolą–pareiškimą apie nusikalstamą veiką (b. l. 54). 2012 m. birželio mėnesį ieškovui pranešta apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos LR BK 146 str. 3 d. padarymo (b. l. 23), 2012-06-07 surašyta pažyma apie kardomosios priemonės dokumentų paėmimą paskyrimą įtariamajam S. J. (b. l. 24), 2012-07-19 ieškovas buvo šaukiamas kaip įtariamasis atvykti procesinių veiksmų atlikimui (b. l. 25). 2012-06-08 ir 2013-03-29 apklausta kaip liudytoja V. S. (b. l. 12–16). 2014-01-01 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nepilnametės U. L. išžaginimo pagal požymius LR BK 149 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos, nesirinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių įtariamojo S. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (b. l. 8–22).

Dėl asmens garbės ir orumo gynimo

Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas (Konstitucijos 21 straipsnis). Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis).

Teisė į garbę ir orumą – tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus tikrovės neatitinkančius ir jo garbę bei orumą žeminančius duomenis. Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gynimas reglamentuojamas CK 2.24 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Remiantis CK 2.24 straipsniu, asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatomas faktas, jog yra paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Paskleidimas sietinas su tam tikrų duomenų apie asmenį pranešimu tretiesiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Z. O., V. O. v. UAB „Didelis pliusas“ byloje Nr. 3K-3-390/2008).

Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektoriniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo.

Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nustatyta, kad atsakovė 2012-06-06 protokole–pareiškime policijai (b. l. 54-55) nurodė, kad 2012-05-26 jos nepilnametę dukrą U. L. išžagino pažįstamas asmuo, vardu S., o pokalbio su liudytoja V. S. metu atsakovė nurodė, kad U. L. S. gimtadienio šventės metu išžagino (liudytojo papildomos apklausos protokolas, b. l. 59-60). Įtariamuoju pripažintas S. J.. 2014-01-02 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nepilnametės U. L. išžaginimo pagal požymius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos, nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo S. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (b. l. 8-22).

Ieškovo teigimu, žinios apie ieškovą paskleistos dviem būdais: kreipiantis protokolu–pareiškimu į teisėsaugos instituciją ir pokalbio su asmeniu, kuris ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas, metu.

Pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Šiuo atveju informacija pateikta dėl galimos nusikalstamos veikos teisėsaugos institucijoms negali būti traktuojama, kaip žinios paskleidimas tretiesiems asmenims. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis L. B. ir kt. v. S. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis A. Č. v. L. A., O. A. byloje Nr. 3K-3-264/2006). Kiekvienoje konkrečioje byloje vertinant, ar asmuo kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti galimą nusikalstamą veiką, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus be jokio pagrindo nusikalstamos veikos padarymu; taip pat svarbu nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti galimos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė į teisėsaugos instituciją kreipėsi kaip nepilnametės atstovė pagal įstatymą, remdamasi dukters pasakojimu apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pastebėtina, kad apie galimą nusikalstamą veiką būtina pranešti kuo greičiau, dėl tyrimo operatyvumo, galimų įrodymų rinkimo ir kt., todėl ieškovo pozicija, kad pati atsakovė prieš rašydama protokolą–pareiškimą turėjo išsamiau, atidžiau išsiaiškinti įvykusią situaciją laikytini nepagrįstais. Be to, pagal LR BPK nuostatas parašius protokolą–pareiškimą ikiteisminis tyrimas nėra besąlygiškai pradedamas, t. y. kompetentingi asmenys sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Pažymėtina, kad asmens pranešimas apie galimą nusikalstamą veiką, yra tik prielaida pradėti tyrimą. Svarbia aplinkybe laikytinas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas, t. y. pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tuo pagrindu, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (LR BPK 212 str. 1 d. 1 p.), o ne dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR CPK 212 str. 1 d. 1 p.). Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytu pagrindu LR BPK 212 str. 1 d. 2 p. ieškovas neskundė. Nenustatyta, kad atsakovei būtų iškelta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. dėl melagingo pareiškimo apie nusikalstamą veiką padavimo. Teismo posėdžio metu šalys paaiškino, kad nesutarimų, pykčių praeityje nėra turėjusios. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų kryptingai, tyčia siekusi apkaltinti ieškovą, nėra pateikta. Asmens garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo faktą įrodinėja ieškovas (CPK 178 str.). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad atsakovės pateiktas protokolas–pareiškimas būtų nesąžiningas. Kitų įrodymų ieškovas byloje nepateikė. Teismas sprendžia, kad atsakovė turėjo pagrindą kreiptis į teisėsaugos institucijas, todėl šiuo atveju nėra teisės pažeidimo – žinių paskleidimo fakto. Teismui nenustačius fakto, jog buvo paskleistos žinios, ir tokiu būdu nesant faktų visumos, asmens garbė ir orumas neginami, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti, kad atsakovė V. J. L. 2012-06-06 protokole–pareiškime paskleidė teiginius, neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovo garbę ir orumą, atmestinas.

Ieškovas teigia, kad atsakovė pokalbio su liudytoja V. S. metu paskleidė teiginius, neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovo garbę ir orumą. Remiasi papildomos liudytojo apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad „į tai U. L. mama atsakė, kad U. L. S. gimtadienio šventės metu išžagino“. Atsakovė paskleidė žinią, kad „U. L. S. gimtadienio šventės metu išžagino“, tačiau ši žinia negali būti laikoma žinia apie ieškovą, nes atsakovė nenurodė, kas išžagino U. L., o teiginyje esantis ieškovo vardas siejamas su nusikalstamos veikos padarymo laiku, o ne nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu. Teismo vertinimu atsakovės pokalbis su V. S. negali būti traktuojamas, kaip žinios paskleidimas, nes iki šio pokalbio metu V. jau buvo apklausta kaip liudytoja teisėsaugos institucijų, apie galimą U. L. išžaginimą. Darytina išvada, kad žinią apie galimą ieškovo nusikalstamą veiką V. S. sužinojo ne iš atsakovės. Teismui nenustačius fakto, kad žinios yra apie ieškovą ir tokiu būdu nesant faktų visumos, asmens garbė ir orumas neginami, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti, kad atsakovė pokalbio su liudytoja V. S. paskleidė teiginius, neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovo garbę ir orumą, atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).

Reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo – pripažinti atsakovės teiginius neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą. Teismui nenustačius žinių paskleidimo fakto ir fakto, kad žinios yra apie ieškovą, negalimas ir išvestinių reikalavimų tenkinimas dėl turtinė ir neturinės žalos atlyginimo.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus ir ieškovui nepateikus įrodymų, kad atsakovė 2012-06-06 protokole–pareiškime ir pokalbio su liudytoja V. S. metu paskleidė teiginius, neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovo garbę ir orumą, ieškovo reikalavimus visa apimtimi atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 178 str.).

Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsakovė patyrė 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovei priteistina 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 88 str., 98 str.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovei V. J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.