- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-18
- Bylos Nr.
- 2-348/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- A. T., V. G.
- Ieškovas
- DnB NORD bankas
- Trečiasis asmuo
- "Vilniaus žemės grupė" Bankrutuojanti "Vilniaus žemės grupės komercija"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5117-392/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams A. T. ir V. G. , dalyvaujant tretiesiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus žemės grupė“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus žemės grupės komercija“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. T. ir V. G. dėl 13 034 594,32 EUR (45 005 847,27 Lt) skolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų solidariai:
1. 4 981 933,50 EUR (17 134 514,58 Lt) UAB „Vilniaus žemės grupė” įsipareigojimams pagal 2005 m. birželio 30 d. Kredito linijos sutartį Nr. 3935-05IL su vėlesniais pakeitimais įvykdyti bei 9,2 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. l 553 740,30 EUR (5 354 428,98 Lt) UAB „Vilniaus žemės grupės komercija” įsipareigojimams pagal 2005 m. gruodžio 19 d. Kreditavimo sutartį Nr. 5430-05IL su vėlesniais pakeitimais įvykdyti bei 9,65 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. 6 498 920,52 EUR (22 350 063,65 Lt) UAB „Vilniaus žemės grupės komercija” įsipareigojimams pagal 2006 m. birželio 14 d. Kredito linijos sutartį Nr. 2466-06IL su vėlesniais pakeitimais įvykdyti bei 9,65 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad atsakovų skola atsirado minėtų kreditavimo sutarčių ir 2005 m. liepos 18 d. Laidavimo sutarties Nr. 114-05L, 2005 m. liepos 1 d. Laidavimo sutarties Nr. 109-05L, 2005 m. gruodžio 19 d. Laidavimo sutarties Nr. 255-05L, 2005 m. gruodžio 19 d. Laidavimo sutarties Nr. 256-05L, 2006 m. birželio 14 d. Laidavimo sutarties Nr. 94-06L, 2006 m. birželio 14 d. Laidavimo sutarties Nr. 95-06L pagrindu. Teigė, kad atsakovai (laiduotojai) neįvykdė bankui savo įsipareigojimų prisiimtų minėtomis laidavimo sutartimis. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų neįkeisto bankui turto areštą bendrai 10 000 000 Lt sumai, nes nekilnojamojo turto hipoteka, preliminariais duomenimis, yra užtikrinta tik maždaug 35 000 000 Lt dydžio prievolių dalis, nes įkeisto turto vertė sumažėjo ir mažėja toliau. AB DnB NORD bankas nuomone, egzistuoja grėsmė jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovai gali perleisti savo turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, areštavo atsakovui A. T. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bei lėšas 5 000 000 Lt sumai, taip pat areštavo V. G. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bei lėšas 5 000 000 Lt sumai. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškovo turtinius interesus ir būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymą, t. y. jų taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą. Teismas konstatavo, jog preliminari, nekilnojamojo turto hipoteka neužtikrintų, reikalavimų suma – 10 000 000 Lt yra labai didelė, taigi yra pagrindas manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, todėl vien šis argumentas yra pakankamas ieškovo prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimui. Siekdamas nepakenkti ieškovo interesams bei didesnio šios nutarties operatyvumo ir efektyvumo, teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė nepranešdamas atsakovams.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. T. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajam skundui pagrįsti apeliantas nurodo tokius argumentus:
Teismas privalėjo pareikalauti, kad ieškovas atsakovu į bylą įtrauktų ir BUAB ,,Vilniaus žemės grupė“, nes buvo areštuotas ne prievolės negalinčio įvykdyti juridinio asmens, o fizinių asmenų, laiduotojų turtas.Laidavimo sutartys bei jų sudarymo aplinkybės kelia pagrįstų abejonių jų teisine galia.Visa ieškovo reikalaujama priteisti suma yra jau užtikrinta BUAB ,,Vilniaus žemės grupė“ ir BUAB ,,Vilniaus žemės grupės komercija“ nekilnojamojo turto hipoteka ir ieškovui nėra jokios prasmės reikalaujamą sumą priteisinėti iš laiduotojų. Jokios grėsmės, kad reikalaujamos sumos nesumokės skolininkas, nėra. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi jau panaikino analogišką Vilniaus apygardos tesimo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4593-560/2009, nurodęs, kad nėra jokių įrodymų, kad realiai nepakanka įkeisto turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti.Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai taikė laikinąsias apsaugos priemones apie tai nepranešęs atsakovams, nors tokia galimybė teismui numatyta tik išimtinais atvejais. Motyvų nebuvimas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.Teismas nukrypo nuo suformuotos praktikos, nes neatsižvelgė į teisingumo, ekonomiškumo bei proporcingumo principus, be to, neįvertino realios grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, nenustatė, ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB DnB Nord bankas su juo nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
Pagal teismui pateiktus įkeisto turto vertinimus, įkeisto turto vertė yra tik 13 466 000 Lt. Apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi neturėtų būti remiamasi, nes nesutampa šių dviejų bylų aplinkybės.Atsakovų ir trečiųjų asmenų prievolė yra solidari, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų bet kuris iš skolininkų (CK 6.6 str. 4 .).Teismas turėjo pagrindo nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą apie tai nepranešęs atsakovams, nes ieškovas buvo pateikęs įrodymus, jog atsakovai Nekilnojamojo turto registre yra išsiėmę pažymas sandoriams. Aplinkybė, kad atsakovams reikalavimus pareiškė ir kiti kreditoriai patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kito nenumato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Tai reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas ir kreditorius prievolę įvykdytų tiek kartu, tiek atskirai. Tarp ieškovo ir atsakovų sudarytomis laidavimo sutartimis atsakovai kaip laiduotojai įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui (kreditoriui), jeigu tretieji neįvykdys prievolių pagal kreditavimo ir kreditavimo linijos sutartis (t. 1, b. l. 14-65). Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo pagrindinio skolininko mokumo ieškovas (kreditorius) gali reikšti reikalavimą įvykdyti prievolę tiek laiduotojams (atsakovams) atskirai, tiek laiduotojams ir skolininkams kartu.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tas, kad jų nesiėmus būsimo teismo sprendimo įvykdymas ar ieškovo teisių įgyvendinimas dėl esamos faktinės padėties pasikeitimo pasidarytų nebeįmanomas arba iš esmės pasunkėtų. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių skolininkas ir laiduotojas gali be apribojimų disponuoti savo turtu iki teismo sprendimo priėmimo. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tam, kad užkirsti kelią pavojui įvykdyti būsimą teismo sprendimą, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Minėta, kad atsakovų pareiga įvykdyti prievolę yra solidari ir ieškovas turi teisę reikalauti, kad jie, kaip solidarūs skolininkai, įvykdytų prievolę (CK 6.6 str. 4 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad kredito linijos ir kredito sutarčių sąlygų įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimais, ką patvirtina Centrinės hipotekos įstaigos informacija (t. 1, b. l. 87-227). Kartu pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-174/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-984/2008). Todėl nagrinėjamu atveju reikia vertinti, ar įkeisto nekilnojamojo turto realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui.
Iš byloje esančių ieškovo į bylą pateiktų įrodymų (įkeisto turto vertinimo pažymų) matyti, kad trečiųjų asmenų ar kitų asmenų įkeisto turto vertė yra 13 466 000 Lt (t. 2, b. l. 36-76), o ieškiniu iš atsakovų prašoma priteisti 45 005 847,27 Lt skolos. Taigi, ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad įkeisto nekilnojamojo turto realiai nepakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui. Remdamasi minėtais dokumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka tokių priemonių taikymo tikslus. Atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių mastą darytina išvada, kad minėtos priemonės nepažeidžia skunde nurodytų teisingumo, ekonomiškumo bei proporcingumo principų, o apelianto minima Apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Nr. 2-928/2010 nagrinėjamu atveju remtis negalima, nes, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, nesutampa nagrinėjamos ir anksčiau nagrinėtos bylų aplinkybės, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-928/2010 nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys įkeisto turto vertę.
Pagal bendrąją taisyklę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas išsprendžia apie prašymo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą pranešęs atsakovui (CPK 148 str. 1 d.). Tuo iš esmės atsakovui sudaroma galimybė pateikti argumentus, paneigiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Nepranešus atsakovui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomą. Tokia grėsmė teismo nutartyje turi būti motyvuota (CPK 148 str. 1 d., 291 str. 1 d. 5 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas atsakovams apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, ir išspręsti šį klausimą jiems nepranešęs, kadangi ieškinio suma, kaip minėta, yra didelė, o atsakovai turėtų galimybę perleisti jam priklausantį turtą tretiesiems asmenims. Tuo labiau, kad apeliantas nepaneigė ieškinyje nurodytų teiginių, jog atsakovai yra gavę pažymas sandoriams sudaryti (nekilnojamajam turtui perleisti), kas patvirtina grėsmę kreditoriaus interesams (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija nesvarsto atskirojo skundo argumentų dėl ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tame tarpe ir dėl trečiųjų asmenų procesinės padėties, kurie gali būti nagrinėjami iš esmės nagrinėjant bylą (CPK 320 str., 338 str.).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai pakeisti ar panaikinti, ir sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.