Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, pavaduojančio skyriaus vedėją Lino Baleišio, apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjo D. Z. (D. Z.) atstovės advokatės Jurgitos Žiužnienės skundas tenkintas iš dalies bei Institucijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo Nr. AD-AAD-ANR_N-2410-2023 administracinio nusižengimo byloje dalis dėl D. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 13 dalį (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) panaikinta ir administracinio nusižengimo teisena, pradėta D. Z. pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), nutraukta; krovininis automobilis MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas jo savininkui – valdytojui E. Ž.; patikslinta, kad administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, D. Z. padarė galimo administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), fiksavimo metu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Institucijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu D. Z. buvo nubaustas pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį (2021 m. rugsėjo 23 d. įstatymo redakcija) 2 600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų) bauda ir administracinio poveikio priemone – krovininio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos su krautuvu, konfiskavimu, pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį (2020 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija) 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties) bauda už tai, kad 2023 m. balandžio 8 d., neplaninio patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr. PA-1232) Institucijos Aplinkos kokybės departamento Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė O. V. ir Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas K. Š. nustatė, jog apie 12.20 val. – 12.35 val. D. Z. krovinine transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė nepavojingas (žaliąsias) atliekas ir jas iškrovė žemės sklype (koordinatės: (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)). Institucijos Aplinkos kokybės departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai rulete atlikę iškrautų atliekų kaupo matavimus, nustatė, kad atsikratytų atliekų kaupo tūris – 57,7 m³ bei tai, kad atliekų atsikratymo metu (Patikrinimo aktas Nr. PA-1232) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), esant D. Z. prie autotransporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Institucijos vyriausiasis specialistas K. Š. parodė jam tarnybinį pažymėjimą ir žodžiu pareikalavo D. Z. pateikti jo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir autotransporto priemonės dokumentus, tačiau D. Z. žodiniam uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno reikalavimui nepakluso ir, pradėjęs važiuoti ant pareigūno, taip sukeldamas grėsmę pareigūno gyvybei, iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 9 straipsnį ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro priimto 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės) 65 punkto reikalavimus bei kliudė pareigūnams įgyvendinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 ir 13 punktuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutarimu pareiškėjo D. Z. atstovės advokatės J. Žiužnienės skundas tenkintas iš dalies bei Institucijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo dalis dėl D. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) panaikinta ir administracinio nusižengimo teisena, pradėta D. Z. pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), nutraukta. Taip pat krovininis automobilis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas jo savininkui – valdytojui E. Ž. bei nutarimas patikslintas nurodant, kad administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, D. Z. padarė galimo administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), fiksavimo metu.

3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi Institucijos apeliacinis skundas tenkintas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutarimas panaikintas. Paliktas galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-2410-2023.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis panaikinta ir administracinio nusižengimo byla buvo perduoda iš naujo nagrinėti apygardos teismui. Kasacinis teismas, išnagrinėjęs pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. Z. atstovės advokatės J. Žiužnienės prašymą atnaujintą administracinio nusižengimo bylą (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), konstatavo, jog apygardos teismas tinkamai neįvertino bylos aplinkybes, susijusias su poėmio metu galimai paimtu kitu krovininiu automobiliu, bet ne tuo, kuris buvo panaudotas administraciniam nusižengimui daryti. T. y. apygardos teismas tikrindamas Institucijos nutarimo dalį dėl taikytos D. Z. administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo – teisėtumo ir pagrįstumo, skundžiamoje nutartyje nepasisakė, taip iš esmės pažeisdamas ANK 567, 569 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus, nesilaikydamas ANK 636 straipsnio 4 dalyje nustatytų procesinio sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, visa tai sutrukdė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą dėl ANK 29 straipsnio nuostatų taikymo. Tik nustačius, kuria transporto priemone buvo padarytas ANK 247 straipsnio 13 dalyje nustatytas pažeidimas, kam ta transporto priemonė realiai priklauso, teismas privalo motyvuotai nuspręsti, ar tinkamai buvo taikytos ANK 29 straipsnio nuostatos, taip pat pagrįsti administracinio poveikio priemonės taikymo proporcingumą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

5. Pakartotinai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atsižvelgiant į tai, kad buvo panaikinta visa Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis, teismas pakartotinai apeliacinį skundą nagrinėja iš naujo. Nustatyta, jog Institucijos apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutarimą dėl ANK 247 straipsnio 13 dalies ir šioje dalyje priimti naują nutarimą.

5.1. Skunde teigiama, kad pareigūnai pagrįstai surašė administracinio nusižengimo protokolą D. Z. dėl ANK 247 straipsnio 13 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, padarytų pažeidimų, o apylinkės teismo sprendimas nutraukti dalį administracinio nusižengimo teisenos laikytinas visiškai nepagrįstu, neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų, nevertino įrodymų šaltinių patikimumo, nesiėmė pareigos ištirti visus institucijos į bylą pateiktus įrodymus. Skunde nurodomas ANK 569, 567 straipsniuose įtvirtintas reglamentavimas bei pažymėta, kad netinkamai vertinti liudytojų E. Ž., O. K. (O. K.) parodymai, kurie išimtinai buvo naudingi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. Z. Apylinkės teismas nesivadovavo Institucijos pareigūnų bei policijos pareigūnų duotais parodymais, kurie buvo vienas esminių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių D. Z. kaltę. Tiek D. Z. duoti parodymai, kad jis šakas vežė ir iškrovė jas siekiant ateityje pasidaryti biokurą, tiek liudytojų E. Ž., O. K. duoti parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kaip gynybinė pozicija, siekiant padėti D. Z. išvengti administracinės atsakomybės. Teismas nevertino ir aplinkybės, kad būtent šiame žemės sklype (Nr. (duomenys neskelbtini)) dar 2023 m. vasario 10 d. apžiūros akte Nr. TVR-952 Institucijos pareigūnai fiksavo neteisėtai atvežtas mišrias pavojingas atliekas, iškastas žvyro krūvas, todėl būtent šiame sklype buvo neteisėtai išpilamos, užkasamos įvairios atliekos. Teigiama, kad atvežtos šakos buvo skirtos ne biokurui gaminti, o paslėpti neteisėtos veiklos požymius. Teismas neatsižvelgė į Institucijos pareigūnų posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad dėl D. Z. neteisėtos veiklos Vilniaus apygardos prokuratūros 2-jame baudžiamojo persekiojimo skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdytos neteisėtos atliekų vežimo, surinkimo ir šalinimo į aplinką veikos, susijusios su daroma žala, žemės paviršiui ir gilesniems jo sluoksniams, teršiant pavojingomis ir nepavojingomis atliekomis privačiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Taip pat teismas neįvertino D. Z. asmenybės, kuris net 35 kartus baustas už įvairius administracinius nusižengimus.

5.2. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje, skunde nurodoma, jog D. Z. kaltė padarius šį nusižengimą, yra akivaizdi. Jo atlikti veiksmai – atliekų atvežimas ir išpylimas rodo, kad šiuo atveju buvo tiesioginė tyčia, D. Z. padarė jam inkriminuotus nusižengimus, t. y. jis neabejotinai suvokė, kad atliekų atvežimas ir išpylimas yra neteisėtas, neatitinka tokią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nes tai daro ne pirmą kartą, taip elgėsi ir 2023 m. balandžio 8 d. bei norėjo taip veikti. Aplinkos užteršimas nepavojingomis atliekomis, pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, yra padaromas tiek esant tyčiai, tiek neatsargumui. Šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, siekdamas atsikratyti atliekų, sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, veikė rizikingai, tad turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Apelianto nuomone, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Z. nors ir nenumatė, kad jo veiksmai gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau turėjo ir galėjo jas numatyti, t. y. veikė neatsargiai dėl nerūpestingumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis), todėl jo veikoje yra ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju D. Z. veiksmuose nėra subjektyvaus požymio – kaltės. Skunde taip pat nurodoma aktuali teismų praktika bei teigiama, kad pirmosios instancijos teismas ja nesivadovavo. Pažymėta, jog teismas nevertino to, kad Institucijos specialistai, turi atitinkamą išsilavinimą bei patirtį aplinkosaugos srityje, todėl jie yra kvalifikuoti specialistai galintys spręsti, kas yra laikoma atliekomis, o kas nėra laikoma atliekomis. Tokia formuojama praktika yra sudaromos prielaidos išvengti atsakomybės už aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą.

5.3. Akcentuota, jog D. Z. yra asmuo nuolat darantis aplinkosauginius pažeidimus. Jis anksčiau teistas ne tik už baudžiamuosius nusižengimus, bet ir už šiurkščius aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus, taip pat net 35 kartus – už įvairius administracinius nusižengimus. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-92-298/2020 D. Z. už ANK 247 straipsnio 13 dalyje, 247 straipsnio 25 dalyje, 247 straipsnio 38 dalyje padarytus pažeidimus buvo skirta 2300 Eur nuobauda. Apelianto manymu šios aplinkybės patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, administracinio poveikio priemonės, kaip drausminančios priemonės, yra neveiksmingos.

2. Atsiliepime į apeliacinį skundą D. Z. atstovė advokatė J. Žiužnienė prašo palikti galioti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutarimą, o Institucijos apeliacinį skundą atmesti.

6.1. Pastebėta, kad apeliantas skunde nedetalizavo parodymų turinio, nenurodė su kuria jų dalimi nesutinka ir kodėl, taip pat nenurodė, kokie parodymai, kurių teismas neįvertino, pagrindžia D. Z. kaltę. Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai atliko visų įrodymų išsamią analizę, teismo sprendimas yra ilgas, išsamus, jame įvertintos visos faktinės aplinkybės, šalių pasisakymai bei D. Z. charakterizuojanti medžiaga.

6.2. Nurodoma, kad asmuo atsako tuo atveju, jei jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. D. Z. buvo kaltinamas ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, t. y. tuo, kad iškrovė šakas, o ne kito menamo pažeidimo slėpimu atvežant šakas. Tokie skundo argumentai išeina už šio skundo nagrinėjimo ribų ir nėra niekaip susiję su šia nagrinėjama byla. Apylinkės teismas aiškiai sprendime nurodė, jog pritaria D. Z. ir jo atstovės išdėstytiems argumentams dėl to, kad šakos nelaikytinos atliekomis, o vertintinos kaip žaliava biokurui gaminti, kad šakos buvo atvežtos į privatų sklypą, kuris yra nuošalioje vietoje, todėl vizualiai jokios žalos nepadarė (paminėta, kad Institucija pripažino, kad šakos yra medžiaga, iš kurios gaminamas biokuras, o žala pasireiškia vizualine tarša), šakos privačiame sklype buvo kaupiamos tikslu jas perdirbti, be to, Institucija nepateikė tikslių duomenų dėl atvežtų šakų kiekio. Tai, kad D. Z. kažkada yra vežęs atliekas ir už tai baustas, jo kaltės, padarius ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatytą nusižengimą, nepatvirtina.

6.3. Teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą byloje, priešingai nei teigia apeliantas, įpareigojo D. Z. pateikti duomenis apie tai, kad jis iš tikrųjų gaminasi biokurą ir nuomojasi tam įrenginius ir jis teismo įpareigojimą įvykdė, pateikė teismui 2022 m. spalio 19 d. su UAB „G.“ sudarytą nuomos sutartį dėl įrenginio, skirto smulkinti šakas, nuomos, bei apklausė teisme sutartį pasirašiusį darbuotoją, kuris patvirtino, kad D. Z. yra nuolatinis klientas, nuomojasi įrankius, be kita ko, ir šakų smulkintuvą. Teismas, įvertino visus apelianto argumentus dėl D. Z. veiklos, iškeltų bylų, atliekamų tyrimų, biografijos ir aiškiai nurodė, kad asmens kaltė, jo veiksmų atitikimas nusižengimo sudėties požymiams turi būti nustatomas kiekvieną kartą atskirai, įvertinus konkrečioje byloje surinktus įrodymus.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną D. Z. atžvilgiu, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

8. Iš apeliacinio skundo turinio yra matyti, kad Institucija nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutarimu bei nurodo, jog nagrinėjamu atveju teismas netinkamai įvertino D. Z. kaltę pagrindžiančių įrodymų visumą ir suteikė nepagrįstai svarbią reikšmę administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei liudytojų E. Ž. ir O. K. parodymams. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais bei įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, priimtas tinkamai neįvertinus visų bylos teisingam išsprendimui reikšmingų duomenų ir nesivadovaujant vyraujančia teismų praktika, todėl yra naikintinas.

9. Kaip nurodyta pirmiau, administracinio nusižengimo byla, kurioje D. Z. kaltinamas administracinių nusižengimų, numatytų ANK 247 straipsnio 13 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, padarymu, apeliacine tvarka peržiūrima nebe pirmą kartą. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi jau buvo sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi šį teismo sprendimą panaikino atsižvelgdamas į tai, jog buvo netinkamai išspręstas klausimas dėl krovininio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas išanalizavęs pareiškėjos prašymą sprendė, kad dalis argumentų, susijusių su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi (kartu ir Institucijos) nustatytų faktinių aplinkybių (pavyzdžiui, kad į žemės sklypą atvežtos medžių šakos nėra nepavojingos (žaliosios) atliekos, jomis nebuvo užteršta aplinka) ginčijimu, nebuvo šios atnaujintos bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas ne tik apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl D. Z. kaltės, bet ir klausimas dėl krovininio automobilio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo pagrįstumo.

Dėl D. Z. kaltės pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį, 505 straipsnio 1 dalį.

10. Pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) aplinkos užteršimas penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

11. Pažymėtina, jog ANK 247 straipsnio 13 dalies dispozicija suformuluota kaip blanketinė, dėl to jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 49 dalį, nepavojingos atliekos – visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms. Taip pat aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Atliekų tvarkymo taisyklių 65 punktas nustato, kad žaliųjų (sodų, parkų ir želdynų tvarkymo) atliekų turėtojai šias atliekas turi rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir apdoroti kompostavimo įrenginiuose patys arba perduoti jas tokių atliekų apdorojimo įmonei. Minėtas įsakymas žaliąsias atliekas apibrėžia kaip sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžias atliekas (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos (Atliekų tvarkymo taisyklių 5.13 punktas). Atsižvelgiant į anksčiau paminėtą teisinį reglamentavimą, taip pat į Institucijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarime išdėstytą pažeidimo esmę darytina išvada, jog 2023 m. balandžio 8 d. apie 12.20 val. – 12.35 val., krovinine transporto priemone, kurią vairavo D. Z., atvežtos ir žemės sklype (koordinatės: (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) iškrautos šakos atitinka nepavojingų, žaliųjų, atliekų sąvoką.

12. Įstatymų leidėjas ANK 247 straipsnyje nustatė atsakomybę už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą, šio straipsnio dalyse diferencijuodamas atsakomybę pagal padarytų veikų pavojingumą. Apygardos teismas pažymi, kad iš ANK 247 straipsnio skirtingose dalyse išdėstytų teisės normų dispozicijų matyti, jog minėtame straipsnyje nustatyti skirtingi atliekų kiekiai nuo kurių kyla administracinė atsakomybė. Kaip minėta, ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyta atsakomybė už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu. Taigi, šiuo atveju svarbu nustatyti ir minėtame žemės sklype išpiltų nepavojingų atliekų (šakų) kiekį.

13. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad D. Z. neneigė, jog žemės sklype (koordinatės: (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) atvežė ir išpylė šakas, tačiau teigė, jog išpiltų nepavojingų atliekų kiekis buvo mažesnis nei penki kubiniai metrai. Be to, šakas į minėtą sklypą jis atvežė ir iškrovė turėdamas tikslą jas susmulkinti bei vėliau panaudoti biokuro gaminimui, t. y. jas sandėliavo (ne pirmą kartą atvežė), bet neturėjo tikslo užteršti aplinką. Pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus, sprendė, kad byloje tikslus D. Z. atvežtų šakų kiekis nėra tinkamai nustatytas, tačiau skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pozicija.

14. Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus ir atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus 2023 m. balandžio 8 d. patikrinimo akte užfiksuota, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 2023 m. balandžio 8 d. D. Z. sunkvežimiu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 12.20 val. – 12.35 val. atvyko į sklypą, atsirakino pakeliamą kelio užtvarą, kuris buvo užrakintas pakabinama spyna ir ribojo patekimą į sklypą, atvežė nepavojingas atliekas (žaliosios atliekos) bei jomis atsikratė. Institucijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai rulete atliko iškrautų atliekų kaupo, pagal formą artimo taisyklingam stačiakampiui matavimus. Matavimo metu nustatyta atsikratytų atliekų kaupo matmenys: plotis – 448 cm, ilgis – 477 cm, aukštis – 270 cm, tūris – 57,7 m³ . Taip pat iš prie minėto patikrinimo akto pridėtų fotonuotraukų matyti, jog toks matavimas iš tiesų buvo atliktas (t. 1, b. l. 8-20), tai patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojais Institucijos pareigūnai K. Š. ir O. V. Be kita ko, minėti liudytojai parodė, kad fiksuotos buvo tik tos atliekos, kurios buvo atvežtos bei iškrautos 2023 m. balandžio 8 d. K. Š. ir O. V. apklausų metu pastebėjo, jog atskirti naujai atvežtas žaliąsias atliekas nuo jau seniau tame sklype buvusių – nesudėtinga, seniau jau buvusios žaliosios atliekos nebuvo matuotos (3 t., b. l. 117–144). Todėl, nors D. Z. ir nesutinka, kad į įvykio vietą atvežė ir iškrovė 57,7 m³, tačiau apygardos teismo įsitikinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad paminėtų nepavojingų atliekų (žaliosios atliekos) kiekis negalėjo būti mažesnis nei 5 m³. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti Institucijos pareigūnų kompetencija, atliktais skaičiavimais bei jų duotais parodymais (pirmosios instancijos teisme šie asmenys parodymus teismui davė būdami įspėti dėl melagingų parodymų davimo ir už tai gresiančios administracinės atsakomybės). Byloje nenustatytas joks pagrindas minėtiems pareigūnams apkalbėti D. Z., iškreipti ar teikti melagingus duomenis apie atvežtos ir išmestos nepavojingos atliekos (žaliosios atliekos) kiekį.

15. Nepagrįstais pripažintini ir D. Z. argumentai, susiję su biokuro gamyba. Pastebėtina, jog D. Z. nors ir teigė, kad sandėliavo medžių šakas ketindamas jam vėliau panaudoti šildant savo ir tėvo namus, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių teiginių. Vien tai, kad liudytoju apklaustas O. K. parodė, kad D. Z. buvo paėmęs nuomai iš UAB „G.“ laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2022 m. spalio 26 d. (3 t., b. l. 159) šakų smulkintuvą, nesudaro pagrindo išvadai, kad 2023 m. balandžio 8 d. žemės sklype (koordinatės: (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) išmestos medžių šakos turėjo būti panaudotos biokuro gamybai, t. y. namų šildymui. Be to, šiuo atveju pripažinti gynybiniais D. Z. teiginiai dėl šakų sandėliavimo minėtame sklype, kadangi šis jas galėjo rūšiuoti, sandėliuoti būtent jų susidarymo vietoje (kaip nurodė pats D. Z., žaliosios atliekos buvo atvežtos iš kitų jam ir jo tėvui nuosavybės teise priklausančių sklypų), bet ne sukrauti, vežti į kitą sklypą, ten jas iškrauti ir laikyti, tokiu būdu užteršiant aplinką nepavojingomis atliekomis didesniu nei 5 m³ kiekiu. Apygardos teismo vertinimu, aplinkybė, kad D. Z. įvykio metu priešinosi Institucijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams, nurodymams taip pat patvirtina tai, jog asmuo suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą. Taigi, skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, aplinkos užteršimas penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu nagrinėjamu atveju neabejotinai įrodytas administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų. Dėl nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ginčo nėra, todėl skundą nagrinėjantis teismas detaliau dėl šio nusižengimo nepasisako, tik konstatuoja, kad šis nusižengimas yra pagrįstas byloje surinktais ir teisme ištirtais duomenimis, kuriais abejoti pagrindo nėra.

Dėl administracinės nuobaudos dydžio.

16. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (ANK 32 straipsnio 1 dalis). ANK 34 straipsnio 1 dalis numato, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

17. Kaip jau paminėta, už ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, įstatymas numato baudą nuo 2 300 Eur iki 2 900 Eur. Už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, įstatymas numato baudą nuo 80 Eur iki 780 Eur. D. Z. už administracinį nusižengimą numatytą ANK 247 straipsnio 13 dalyje skirta 2 600 Eur, o už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – 430 Eur bauda. Remiantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, D. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 600 Eur. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta nei D. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei sunkinančių, apygardos teismo vertinimu, Institucijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už anksčiau paminėtų administracinių nusižengimų padarymą paskirtos baudos tinkamai individualizuotos, bei paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda nėra per griežta.

Dėl administracinio poveikio priemonės taikymo.

18. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju pripažinus pirmosios instancijos priimtą skundžiamą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, svarbu pasisakyti ir dėl D. Z. Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – krovininio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

19. Kaip minėta, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). ANK 247 straipsnio 52 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių, kuriais atliekomis buvo atsikratoma, transporto priemonių, kuriomis atliekos buvo vežamos ir atliekomis atsikratoma, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimas.

20. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutarimu D. Z. pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, o krovininis automobilis MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), su krautuvu grąžintas jo savininkui E. Ž., tačiau iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu užfiksuota transporto priemonė ir poėmio metu paimta transporto priemonė nebuvo ta pati. Tai akivaizdžiai matyti iš patikrinimo akto 2023 m. balandžio 8 d. pridėtų fotolentelių, o būtent, fotolentelėje Nr. 1 užfiksuotas sunkvežimis MAN, iš kurio iškraunamos šakos, o fotolentelėje Nr. 2 užfiksuotas tuščias sunkvežimis MAN, kuriuo D. Z. atvyko į žemės sklypą 13.55 val. ir kuris buvo paliktas, o vėliau paimtas poėmio metu. Vizualiai palyginus šiose fotolentelėse užfiksuotus sunkvežimius, akivaizdu, kad jie yra skirtingi, skiriasi jų priekinės dalys ant vieno sunkvežimio priekio yra nurodytas telefono numeris „(duomenys neskelbtini)“, ant poėmio metu paimto sunkvežimio priekio šių skaičių nėra, yra užrašas didelėmis raidėmis „MAN“, taip pat kairėje pusėje yra raidė „L“ (t. 1, b. l. 13-19). Taigi, šiuo atveju yra pagrindas išvadai, jog Institucija, 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu paskyrusi administracinio poveikio priemonę – krovininio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, netinkami taikė įstatymą, kadangi ši transporto priemonė nėra susijusi su ANK 427 straipsnio 13 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu.

21. Administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtina, kad įvykio metu D. Z. į žemės sklypą (koordinatės: (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) atvyko krovininiu automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. būtent šis krovininis automobilis buvo administracinių nusižengimų padarymo priemonė. Byloje taip pat nustatyta, jog ši transporto priemonė priklauso ne pažeidimą padariusiam D. Z., o E. Ž. Tai patvirtina D. Z. ir E. Ž. duoti paaiškinimai apie sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat išrašas iš transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 12). ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, jog, be kita ko, už ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Pagal ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar krovininės transporto priemonės savininkas žinojo apie daromą administracinį nusižengimą.

22. Pažymėtina, jog apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytoju E. Ž. patvirtino, jog jis gyvena Fabijoniškėse, nupirktos mašinos neturėjo kur pastatyti, todėl paprašė D. palikti ją pas jį, laikinai. Nuo įsigijimo jis tuo automobiliu nesinaudojo. Jo D. Z. paprašė pasinaudoti mašina, jis leido ir viskas. Kam D. Z. naudojo tą mašiną, jis nežino, tai buvo vienkartinis atvejis. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti šio asmens nurodomas aplinkybes, tai, jog transporto priemonė nepriklauso D. Z., apygardos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas D. Z. skirti administracinio poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Pagal teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal duomenis apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą, kuri, vadovaujantis byloje esančiais VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje duomenimis, sudaro 3 450 Eur (t. 4, b. l. 36) su PVM, todėl ši suma konfiskuotina iš D. Z.

23. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas: Institucijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo dalis, kuria administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 247 straipsnio 13 dalyje ir ANK 505 straipsnio 1 dalyje, paliktina nepakeista, o minėto nutarimo dalis dėl administracinio poveikio priemonės – krovininio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, keistina išieškant iš D. Z. konfiskuotino turto vertę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutartį – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo dalį, kuria D. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 247 straipsnio 13 dalyje ir ANK 505 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė 2 600 Eur bauda, palikti nepakeistą, o kitą šio nutarimo dalį dėl administracinės poveikio priemonės taikymo pakeisti, nurodant konfiskuoti krovininio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 450 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų) ir ją valstybės naudai išieškoti iš D. Z.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.