- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-13
- Bylos Nr.
- 2-1727/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01470-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- UAB „Ortitas“, "Ortitas" "K31"
- Ieškovas
- UAB „K31“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Ortitas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų priemonių taikymo iki ieškovo UAB „K31“ ieškinio atsakovui UAB „Ortitas“ pareiškimo Vilniaus komerciniame arbitraže.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „K31“ pateikė prašymą iki ieškinio atsakovui UAB „Ortitas“ pareiškimo Vilniaus komerciniame arbitraže nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ne mažesnei kaip 1 546 929,16 Lt sumai atsakovui priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ruošiamo Vilniaus komerciniam arbitražui ieškinio reikalavimai susiję su 2013 m. gegužės 13 d. rangos sutarties nutraukimu dėl netinkamų įsipareigojimų vykdymo, preliminariai patirti nuostoliai – 1 546 929,16 Lt, t. y. 266 067,16 Lt ieškovo permoka atsakovui už atliktus darbus ir 1 280 862 Lt tiesioginiai nuostoliai dėl sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad vedamos derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo užsitęsė, būtinumą pagal ginčo kompleksiškumą parengti didelės apimties įrodymus reikalavimams pagrįsti, būtinumą nedelsiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš karto nebuvo paruoštas ir pateiktas ieškinys. Pažymėjo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja reali grėsmė būsimo ieškovui palankaus arbitražo sprendimo tinkamam vykdymui, nes reikalavimų 1 546 929,16 Lt suma neabejotinai yra didelė, atsakovo nekilnojamasis turtas yra įkeistas, dalis turto areštuota, be to, atsakovo finansinė padėtis nėra pakankamai gera ir kelia abejones dėl sugebėjimo ateityje atsiskaityti su ieškovu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 10 d. nutartimi tenkino prašymą ir ieškovo UAB „K31“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo „Ortitas“ nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, teisinėms teisėms, priklausančioms atsakovui ir esančioms pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio reikalavimų – 1 546 929,16 Lt sumos; nesant ar nepakankant ieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, turtinių teisių, areštą atsakovo piniginėms lėšoms, priklausančioms atsakovui ir esančioms pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant ieškinio reikalavimų sumos; leido atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei atsiskaityti su ieškovu; nustatė ieškovui UAB „K31“ keturiolikos dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos ieškiniui Vilniaus komerciniam arbitražui pateikti ir Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Teismas, įvertinęs balanso duomenimis atsakovo finansinę padėtį (įmonės nekilnojamasis turtas sudaro 18 498 555 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 7 888 262 Lt, visas nekilnojamasis turtas yra įkeistas), pripažino, kad siekiamo pareikšti ieškinio reikalavimų 1 546 929,16 Lt suma yra didelė. Duomenų, paneigiančių tokią išvadą, nebuvo pateikta.
Teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių priimto ieškovui palankaus arbitražinio teismo sprendimo atveju, jo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovui perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, priteistą ieškovui sumą būtų sudėtinga arba nebegalima išieškoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Ortitas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą turėjo atidėti iki pateikimo įrodymų, patvirtinančių būtinybę jas taikyti, kadangi ieškovo nurodyti grėsmės dėl galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo argumentai yra tariami ir deklaratyvūs;Ieškovas neįrodė būsimo ieškinio reikalavimų prima facie pagrįstumo;Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principus bei prieštarauja pačiam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui, iškreipia proceso šalių pusiausvyrą, suteikia ieškovui nepagrįstą procesinį pranašumą ir apsunkina atsakovo padėtį. Turto arešto įregistravimas viešuosiuose registruose neigiamai paveiks atsakovo reputaciją santykiuose su klientais, partneriais, be to pakenks kreditingumui, kas neigiamai įtakos veiklos pelningumą ir galimai sąlygos nemokumą;Ieškovas nebuvo išnaudojęs privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „K31“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai nurodė, kad nebuvo įrodytas ieškinio prima facie pagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, kad iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo tarp šalių vyko intensyvios derybos ginčą išspręsti taikiai, atsakovui buvo žinomos pretenzijos, todėl siekdamas užtikrinti ir išlaikyti atsakovo turtinės padėties status quo iki ieškinio arbitražui parengimo ir pateikimo, nedelsiant kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas nurodė pagrindines ginčo faktines aplinkybes, teisinius argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia aplinkybes, kad būsimas ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos ir proporcingos, atsakovo nurodytos neigiamos pasekmės yra neišvengiamos, nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties, nepaneigia būtinybės taikyti atsakovo turto areštą ieškovo reikalavimams užtikrinti. Jeigu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ir mastas pernelyg varžo atsakovo veiklą, yra įtvirtinta procesinė galimybė pateikti teismui prašymą taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mąstą, pateikti adekvačių ieškinio užtikrinimo priemonių pasiūlymą. Be to, įrodinėjant teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, nėra būtina pateikti įrodymų, apie ketinimus slėpti, švaistyti, perleisti turtą, pakanka nustatyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tokia galimybė išlieka. Atsakovas per teismo nutartyje nustatytą terminą Vilniaus komerciniam arbitražui pateikė ieškinį, todėl atsakovo teiginiai apie turto arešto naudojimą kaip spaudimo priemonę visiškai nepagrįsti. Pažymėjo, kad rangos sutartyje nustatyta išankstinė privaloma ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarka neužkerta ir negali užkirsti kelio ginti pažeistas teises pareiškiant ieškinį arbitraže, kadangi teisės aktai nereglamentuoja teisinių padarinių nesilaikant sutartyje nustatytos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl taikymo laikinųjų apsaugos priemonių yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo arbitraže, neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, todėl nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota, pažeidžianti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo ir proporcingumo principus, tuo tarpu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių tikslams, apsunkina atsakovo veiklą ir sąlygoja didelius nuostolius. Taigi, atskiruoju skundu iš esmės keliamas klausimas ar buvo pagrindas iki ieškinio pateikimo arbitraže taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 27 str. 1 d. šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, ir pateikti įrodymai, patvirtinantys grėsmę pareiškėjo interesams. Pažymėtina, kad CPK144 straipsnio 1 dalis numato bendrąjį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą – reikalavimą, kad asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat turi tikėtinai (prima facie) pagrįsti savo ieškinio reikalavimą. Taigi, iš minėtų teisės normų turinio seka, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo kaip teisme, taip arbitraže gali būti taikomos nustačius visumą aplinkybių: 1) ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto; 2) įrodymais patvirtinta grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams; 3) ieškinio reikalavimų prima facie pagrindimas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tiesiogiai nepasisakė ir nenagrinėjo ieškovo nurodytų priežasčių, kodėl ieškinys nebuvo reiškiamas arbitražui iš karto. Aplinkybė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo buvo tenkintas, leidžia daryti išvadą, kad teismas, konstatuodamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, tuo pačiu įvertino ir ieškinio nepareiškimo priežastis, nors to konkrečiai ir nenurodė skundžiamoje nutartyje, kadangi priešingu atveju teismas prašymo nebūtų tenkinęs. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas UAB „K31“ teismo nustatytu terminu pateikė Vilniaus komerciniam arbitražui ieškinį atsakovui UAB Ortitas“ dėl nuostolių atlyginimo pagal rangos sutartį. Atsižvelgiant į tai, nurodyta pirmoji aplinkybė, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, yra nebe aktuali.
Kaip žinia, aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1539/2014). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams ir kt., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009). Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012). Atsakovas gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str.,). Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo balanso duomenimis finansinius rodiklius, pripažino, kad reiškiama reikalavimų 1 546 929,16 Lt yra didelė. Atsakovas su atskiruoju skundu šios aplinkybės neginčijo, nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl grėsmės galimo palankaus arbitražo sprendimo įvykdymo ateityje.
Pagal teismų praktiką ieškinio reikalavimų prima facie pagrindimas aiškinamas kaip pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų preliminarus vertinimas, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog ieškovas pateikė pakankamai ieškinio faktinį pagrindą patvirtinančių įrodymų, kuriems pasitvirtinus, ieškinys galėtų būti patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-487/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus arbitražo sprendimas. Atskirajame skunde atsakovo nurodytos aplinkybės dėl reiškiamų reikalavimų aktualios sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą iš esmės arbitraže. Kaip žinia, preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad yra pagrindas iki ieškinio pateikimo arbitraže taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirajame skunde atsakovas akcentuoja, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, neekonomiškos ir prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių tikslui, pažeidžia jo interesus, iškreipia proceso šalių pusiausvyrą, suteikia ieškovui nepagrįstą procesinį pranašumą ir apsunkina atsakovo padėtį. Kaip žinia, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei taikomi ribojimai atsakovui gali sukelti didelius nuostolius, tai įstatymo nustatyta tvarka, pagrindęs įrodymais galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį, gali kreiptis į teismą su prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d., Komercinio arbitražo įstatymo 27 str. 1d.). Be to, įsiteisėjus arbitražo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, atsakovas turi galimybę galėtų reikalauti nuostolių, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo (CPK 147 str. 3 d., CK 6.249 str.).
Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, yra galimai pranašesnėje padėtyje ir apsunkina atsakovo padėtį. Įstatymas suteikia ieškovui prašyti teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos (CPK 147 str. 3 d.). Naudojimasis įstatymo numatytomis priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nereiškia nesąžiningo elgesio ar piktnaudžiavimo įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis.
Kiti atskirojo skundo argumentai apie neigiamas pasekmes, kurias gali sukelti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos nutartį, nes šių priemonių taikymu yra siekiama užtikrinti, kad būtų įmanoma įvykdyti būsimą ir ieškovui galimai palankų arbitražo sprendimą.
Atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas nebuvo išnaudojęs pagal rangos sutartį privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, nėra pagrindas teismui atsisakyti spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str., 147 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad byloje pateikti įrodymai ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str.1 d. 1 p., 388 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį nepakeistą.