Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-124-901/2014 pagal ieškovės D. G. individualios įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Refta“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. G., R. G., J. G., O. U. dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to ar pagrįstai ir teisėtai bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime nepriėmus sprendimo dėl finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo buvo nuspręsta svarstyti kitus klausimus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai ieškinį atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai aiškino bei taikė ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

Bylos duomenimis 2013 m. balandžio 30 d. vyko eilinis visuotinis UAB „Refta“ akcininkų susirinkimas, sušauktas bendrovės direktoriaus A. G., kurio metu turėjo būti sprendžiami šie darbotvarkėje numatyti klausimai: 1) dėl bendrovės auditoriaus išvados dėl 2012 m. bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo pateikimo akcininkų žiniai, 2) dėl 2012 m. audituotų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo, 3) dėl 2012 m. Bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo, 4) dėl privalomojo rezervo sudarymo ir 5) dėl audito įmonės rinkimo 2013 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti, audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo (I t. 19-20, 28-35, 37-39 b.l.). Susirinkime dalyvavo ieškovė D. G. IĮ (520 vnt. akcijų), atstovaujama įmonės savininkės D. G. ir jos atstovų pagal įgaliojimą G. J. ir L. J., atsakovės akcininkai A. G. (272 vnt. akcijų), J. G. (718 vnt. akcijų), atstovaujama A. G. pagal įgaliojimą, O. U. (529 vnt. akcijų), atstovaujama G. J. ir L. J. pagal įgaliojimą, R. G., atstovaujamas M. B. pagal įgaliojimą (407 vnt. akcijų) L. J. kvietimu susirinkime dalyvavo antstolis R. K. bei jo padėjėjas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. (I t. 14-15, 26-28, 34-35, 75 b.l.). Apie 2013 m. balandžio 30 d. vyksiantį eilinį visuotinį UAB „Refta“ akcininkų susirinkimą raštu informuoti UAB „Refta“ akcininkai, tame tarpe ir ieškovės įmonė (I t. 16 b.l.). Paaiškėjus, kad su pradiniu 2013m. balandžio 8 d. pranešimu ieškovės įmonei nebuvo pateikti dokumentai, susiję su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus ir akcininkų paaiškinimus, ieškovės prašymu dalis šių dokumentų pateikti iki susirinkimo kartu su 2013m. balandžio 25 d. raštu, kuri ieškovės įmonė gavo tą pačią dieną, likusioji dalis dokumentų (2012 m. pinigų srautų ataskaita, 2012 m. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas) ieškovės atstovams įteikti susirinkimo metu (I t. 17-18, 21-25, 31, 57-74 b.l.).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek 2013 m. balandžio mėnesį galiojusios tiek dabartinės ABĮ 34 straipsnio 8 dalies nuostatos numato, kad valdyba analizuoja, vertina bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su bendrovės metiniu pranešimu teikia juos stebėtojų tarybai bei visuotiniam akcininkų susirinkimui. Jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba (kaip yra UAB „Refta“), valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas pagal ABĮ 19 straipsnio 4 dalį, UAB „Refta“ Įstatų 13 dalį, 14 dalį atlieka bendrovės vadovas. ( II t. 9-11 b.l.). ABĮ 26 straipsnio 2 dalyje nurodyto turinio pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos (ABĮ 26 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad minėtose ABĮ 26 straipsnio 4 dalies ir 34 straipsnio 8 dalies normose nėra įtvirtinta, kad prie tokio pranešimo būtinai turi būti pridėti darbotvarkėje svarstomų klausimų projektai ar reikiami dokumentai, ABĮ 26 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyta, kad tokiame pranešime nurodoma tik kur ir kaip gauti šiuos dokumentus. Teismas vertino, kad ieškovei paprašius, dokumentai jai buvo pateikti iki susirinkimo, o per klaidą nepateiktoji dalis dokumentų ir trūkstama informacija ieškovės atstovams pateikti susirinkimo metu. Visa tai įvertinęs, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės įmonė ne tik yra UAB „Refta“ akcininkė, tačiau ieškovės įmonės savininkė D. G. be to dar ir dirba UAB „Refta“, teismas pripažino, kad nustatyti trūkumai dėl ieškovės informavimo apie 2013m. balandžio 30d. vyksiantį eilinį visuotinį UAB „Refta“ nėra esminiai, be to buvo pašalinti laiku. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė turėjo galimybes ir iki susirinkimo gauti trūkstamus dokumentus, jei būtų jų pareikalavusi iš UAB „Refta“ vadovo ar administracijos, nes pagrindinė dalis dokumentų jai buvo įteikta 2013m. balandžio 25. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų ginčijusi nurodytas aplinkybes. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dirbo UAB „Refta“, ir su trūkstamais dokumentais galėjo susipažinti ir anksčiau, tačiau, ieškovė neatliko jokių veiksmų, kad susipažintų su trūkstamais dokumentais. Tik susirinkimo metu išreiškė savo poziciją dėl trūkstamų dokumentų. Todėl ieškovė būdama protinga, sąžininga ir pareiginga privalėjo pareikalauti pateikti jai trūkstamų dokumentų dalį. Tokiu būdu būtų išvengusi teisminio bylinėjimosi ir niekaip nebūtų tariamai pažeistos ieškovės teisės. Tačiau ieškovė nesiėmė jokių priemonių ir nesistengė pašalinti įvykusio nesusipratimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galima iš dalies pritarti atsakovės pozicijai, ir nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Taip pat sutiktina su teismo vertinimu, kad ieškovė neįrodė, kad kiti UAB „Refta“ akcininkai būtų netinkamai informuoti apie minėtą susirinkimą (LR CPK 178 straipsnis.). Kadangi teismas nenustatė ieškovės ir kitų akcininkų informavimo apie 2013 m. balandžio 30 d. susirinkimą pažeidimų, o ieškovės nurodyti jos informavimo trūkumai nėra esminiai, teismas apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu pagrįstai pripažino, kad tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamų akcininkų susirinkimo sprendimų (LR CPK 185 straipsnis).

Bylos duomenimis akcininkų balsavimas dėl trečiojo (dėl 2012 m. bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo) ir ketvirtojo ( dėl privalomojo rezervo sudarymo) 2013m. balandžio 30 d. susirinkimo darbotvarkės klausimų nebuvo atidėtas, kadangi dėl atidėjimo „už“ balsavo tik vienos akcininkės O. U., turinčios 529 vnt. akcijų, atstovas, akcininkai A. G. ir D. G. IĮ balsuoti negalėjo, o kiti akcininkai, kurių bendras akcijų skaičius sudaro 1125 vnt., dėl atidėjimo šių klausimų „susilaikė“.

Apeliantė nurodė, kad ABĮ 59 straipsnio 1 dalis numato, kad pirma yra patvirtinamos bendrovės finansinės ataskaitos, ir tik po to (arba kartu) yra paskirstomas paskirstytinasis bendrovės pelnas (nuostoliai), kitokios tvarkos, pavyzdžiui, kad bendrovės akcininkai gali paskirstyti pelną prieš tai nepatvirtinę finansinių ataskaitų rinkinio, ABĮ nenumato.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į ieškovės apeliacinio skundo argumentus kad ABĮ 59 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas tam tikras akcininkų priimamų sprendimų nuoseklumas, kai pirma patvirtinamas finansinių ataskaitų rinkinys, tuomet sprendžiama dėl paskirstytinojo bendrovės pelno paskirstymo ir tada yra atliekami paskirstytinojo pelno pervedimai į privalomąjį rezervą, iš esmės neturi pagrindo nesutikti su apeliantės argumentais, tačiau iš dalies sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši norma, vertinant ją kitų ABĮ ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo normų kontekste nėra imperatyvi, kadangi įstatymai imperatyviai reikalauja tik kad vienu metu būtų tvirtinamas finansinių ataskaitų rinkinys. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs konkrečiu atveju nustatytas aplinkybes dėl spręstinų klausimų, ir atsižvelgęs į tai, kad nors įstatymo rekomenduojamas akcininkų sprendimų nuoseklumas minėtais klausimais nebuvo išlaikytas, pažymėjo, kad vėliau 2012 m. audituotų UAB „Refta“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys be pakeitimų vis tiek buvo patvirtintas, visi šie dokumentai perduoti VĮ Registrų centrui, ką patvirtina byloje pateikti duomenys (II t. 6, 12-34 b.l.). Todėl pagrįstai sprendė, kad nenustatyta, kad tuo būtų pažeistos ieškovės ar kitų akcininkų teisės, įstatymų įtvirtintos imperatyvios normos, juridinio asmens steigimo dokumentai ar protingumo bei sąžiningumo principai.

Apeliantės teigimu, susirinkimui nepatvirtinus finansinių ataskaitų rinkinio (tarp jų ir - pelno (nuostolių) ataskaitos), nėra pagrindo laikyti bendrovę gavus pelno per ataskaitinius finansinius metus, kadangi tokių ataskaitų projektai, kurie bendrovės vadovo pateikti tvirtinti bendrovės eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, atsižvelgiant į akcininkų pastabas, gali būti koreguojamos ir tvirtinamos kitokio turinio nei pradinis pateiktas projektas.

Tačiau faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad 2013 m. birželio 14 d. įvyko neeilinis visuotinis UAB „Refta“ akcininkų susirinkimas, kurio metu turėjo būti sprendžiamas 2013 m. balandžio 30 d. susirinkimo darbotvarkėje numatytas ir šio susirinkimo metu atidėtas klausimas dėl 2012 m. audituotų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo. Šio susirinkimo metu dalyvavusių akcininkų buvo vienbalsiai nutarta patvirtinti šį rinkinį (I t. 120, 126, 137-142 b.l.). Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnį finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: 1) balansas; 2) pelno (nuostolių) ataskaita; 3) pinigų srautų ataskaita; 4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; 5) aiškinamasis raštas, ir visos pagal šio įstatymo reikalavimus parengtos finansinės ataskaitos sudaro nedalomą visumą. Susirinkime 2012 m. audituotų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys patvirtintas visas be pakeitimų ir toks, koks buvo pateiktas tvirtinimui 2013 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Bylos duomenimis ieškovė susirinkimui nepateikė jokių prieštaravimų ar pasiūlymų taip pat nenurodė, kad kaip nors būtų pažeistos jos teisės.

Apeliantė akcentavo ir tai, kad vėliau akcininkams patvirtinus 2012 metu finansines ataskaitas, pažeidimai, kurie buvo padaryti 2013 m. balandžio 30 d. visuotiniame akcininku susirinkime, pašalinti nebuvo, nes ABĮ pažeidimai, kuomet pirma buvo paskirstytas bendrovės pelnas ir dalis jo skirta į privalomus rezervus, ir tik vėliau buvo patvirtintos finansinės ataskaitos, liko. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad teismo pareiga įvertinti ir kokias pasekmes sukeltų konkrečių susirinkimo sprendimų panaikinimas UAB „Refta“ ir kitiems jos akcininkams, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad 2012 m. audituotų UAB „Refta“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys yra patvirtintas ir kad turėtų būti sprendžiami UAB „Refta“ aktualūs klausimai dėl 2013 m. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad ginčijami sprendimai jai sukėlė kažkokias neigiamas pasekmes (LR CPK 178 straipsnis).

Apeliantė nurodė, kad būdama akcininke turi teisėtą bei pagrįstą suinteresuotumą, kad bendrovė kaip įmonė būtų tinkamai valdoma, jos turtu (nagrinėjamu atveju - pelnu) disponuojama tik įstatymuose numatyta tvarka, o akcininkai priimtų tik teisėtus sprendimus. Priimant neteisėtus sprendimus, nors ir nesukeliančius turtinės žalos pačiai ieškovei, yra pažeidžiami ieškovės, kaip bendrovės akcininkės teisės ir interesai, kadangi įmonės turtu yra valdoma ir disponuojama netinkamai - pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus bei protingumo principą. Be to nurodė, kad teikdama ieškinį teismui, ieškovė net neturėjo jokio pagrindo apskritai tikėtis, kad 2013 m. birželio 14 d. įvyks bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame bus patvirtintos 2012 metų finansinės ataskaitos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad finansinių ataskaitų rinkinys buvo patvirtintas visas ir be jokių pakeitimų, toks, koks buvo pateiktas tvirtinti 2013m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu, t.y. ieškovė jokių pastabų ar pasiūlymų dėl 2012 finansinių ataskaitų rinkinio, tame tarpe ir dėl pelno (nuostolio) ataskaitos neturėjo. Nors rekomenduojamo nuoseklumo numatyto ABĮ 59 straipsnio 1 dalyje nebuvo laikomasi, tačiau priimtas ir patvirtintas finansinių ataskaitų rinkinys vis tik buvo, todėl ieškovės teisės ir kitų akcininkų teisės nebuvo ir negalėjo būti kaip nors pažeidžiamos. Ieškovė nepateikė jokių svarių argumentų, kad patvirtintu finansinių ataskaitų rinkiniu būtų padarytos neigiamos pasekmės, ar kad nepanaikinus ginčijamų sprendimų būtų padaryta žala bendrovei.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje nepateikta duomenų, kad ginčijami sprendimai sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes. Ieškovei pristatytas 2013 m. balandžio 30 d. finansinių ataskaitų rinkinys 2013 m. birželio 14 d. visuotinio UAB „Refta“ akcininkų susirinkimo metu buvo patvirtintas be jokių pakeitimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės argumentai, kad 2013m. balandžio 30 d. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime jos manymu padaryti pažeidimai, pašalinti nebuvo ir vėliau, konkrečiu atveju atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra teisiškai reikšmingi. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad nors balsavimas antruoju klausimu ir būtų buvęs atidėtas pirmame susirinkime, ieškovė vis tiek nebūtų galėjusi balsuoti dėl ginčijamų priimtų sprendimų ir kitame visuotiniame akcininkų susirinkime.

Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, siekdama įgyvendinti savo kaip akcininkės teises, turi teisę kreiptis į teismą dėl, jos manymu, pažeistų teisių gynybos (LR CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimtų sprendimų pripažinimas negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai ieškovei, nei kitiems akcininkams, pačiai bendrovei prieštarautų protingumo, teisingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo principams.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos šio įstatymo imperatyvios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, pravedimą ar nutarimų priėmimą, šis pažeidimas pažeidė ieškovo interesus arba viešą interesą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais. Sprendžiant visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, taip pat svarbu išsiaiškinti, kokią įtaką visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų priėmimui būtų turėjęs ar turėtų ieškovas, jeigu tie pažeidimai nebūtų buvę padaryti arba susirinkimas būtų organizuojamas ir pravedamas iš naujo (Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2001) .

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (LR CPK 176–185 straipsniai), tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, išsamiai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teismo padarytos išvados atitinka byloje nustatytus faktus, įstatymų nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Bylinėjimosi išlaidos atmetus apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 800,00 Lt atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijų 8.15. punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 minimalios mėnesinės algos, t. y. 1500,00 Lt. Atsižvelgiant į pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, keliamus klausimus, vertintina, kad atsakovės išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra paskaičiuotos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas, bei atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkintinas, iš ieškovės atsakovei priteistini 800,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. G. IĮ, į.k. 244920080, atsakovei UAB „Refta“, į.k. 145161856, 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.