Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaivai Samušytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui K. J. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad abi dukros lanko ikimokyklinę klasę (duomenys neskelbtini), į kurią nuveža ieškovės tėvai, todėl susidaro papildomos kelionės išlaidos. Ieškovė dirba, tačiau gaunamų pajamų nepakanka vaikams išlaikyti, jai materialiai padeda tėvai, kiti giminaičiai. Atsakovas per visą laiką, kai pradėjo gyventi atskirai, mergaičių poreikiais nesidomėjo, jokios paramos neteikė.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl vaikų gyvenamos vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma teismo sprendimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skirtingose valstybėse, atsakovas su ieškove ryšių nepalaiko, atsakovui nebendraujant klausimo dėl vaikų gyvenamosios vietos išsprendimas tėvų susitarimu nėra galimas.

Šalys turi du nepilnametes dukras G. J., gim. 2015 m. birželio 13 d., ir A. J., gim. 2016 m. rugpjūčio 12 d., nepilnametės gyvena su ieškove.

Ieškovė siekia, kad dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsakovo nuomonė dėl dukrų gyvenamosios vietos nustatymo nėra žinoma.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistams lankantis ieškovės šeimoje nustatyta, kad ieškovė su nepilnametėmis dukromis gyvena su savo tėvais senelei nuosavybės teise priklausančiame name, kur yra visi būtini patogumai, namuose švaru ir tvarkinga, vaikai turi savo kambarį, kuriuo dalijasi su mama. Šalių nepilnametės dukros yra tik ketverių ir penkerių metų, todėl negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl nuolatinio gyvenimo su vienu iš tėvų, tačiau nepilnametė Gabija pokalbio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboms specialistėms nurodė, kad su mama gera būti ir kad labai myli mamą. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad abi mergaitės namuose jautėsi ramiai, kartu žaidė, kalbinamos glaudėsi prie mamos ir senelės. Šios fiksuotos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, leidžiančios užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą, kad ieškovės ir nepilnamečių santykiai yra artimi, emociškai šilti.

Byloje nėra duomenų apie ieškovės kaip motinos, netinkamą pareigų vykdymą. Ieškovės darbo pobūdis nesudaro kliūčių jai rūpintis dukromis, ji turi. realias galimybes vaikų dvasiniams, psichologiniams, socialiniams, turtiniams bei kitokiems poreikiams patenkinti.

Remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo nuomonė dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra žinoma, teismas sprendžia, kad vaikų poreikiai tinkamai ir toliau bus užtikrinami mamos gyvenamojoje aplinkoje, gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks geriausius vaikų interesus, todėl teismas tenkina ieškovės ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

Pažymėtina, kad pasikeitus šalių gyvenimo aplinkybėms ar šalims susitarus, vaikų gyvenamoji vieta gali būti keičiama.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Nagrinėjamoje byloje nustačius vaikų gyvenamą vietą su ieškove, nustatytina atsakovo bendravimo tvarka su nepilnametėmis dukromis.

CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog vaiko interesus atitinka maksimalus bendravimas su abiem skyrium gyvenančiais tėvais ir tik išskirtiniais išimtinais atvejais šis bendravimas gali būti ribojamas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko ryšys yra svarbus su abiem tėvais, todėl teismas turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės principas reiškia, kad teismas privalo nustatyti tokią tėvų bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas.

Vertinant ieškovės nustatytiną bendravimo su nepilnamečiais tvarką, pastebėtina, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra nekonkreti ir neužtikrintų bendravimo su vaikais apibrėžtumo, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovo teisė bendrauti su vaikais nėra ginčijama, nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių atsakovės bendravimas turėtų būti ribojamas, ieškovės siūloma tvarka būtų užtikrintas maksimalus atsakovo bendravimas su dukromis. Atsakovas paskutinius metu pagal ieškovės paaiškinimus su dukromis nebendrauja, atsakovo gyvenimo vieta ir sąlygos nėra žinomos, todėl ieškovės siūloma bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas be ieškovės raštiško sutikimo neturi teisės išsivežti nepilnamečių vaikų į užsienį, užtikrintų vaikų interesus. Atsakovas savo siūlymų dėl bendravimo su vaikais tvarkos neteikė, bendravimo su vaikais tvarka nustatytina pagal ieškovės siūlymą.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaikais tvarkos susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu. Tuo labiau, kad visi galimi bendravimo su vaikais aspektai negali būti numatyti ir išspręsti teismo. Bendravimo tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaikais, kai tai atitinka vaikų poreikius. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja resjudicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. nustato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovas išlaikymo dukroms neteikia, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas.

CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą privalo įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, visas jų pajamas, turtą, būtinas išlaidas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė dirba, jos gaunamos pajamas per mėnesį sudaro apie 500 Eur, ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra įgijusi.

Atsakovo turinė padėtis nėra žinoma, pagal byloje esančius duomenis atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, tikėtina turi pajamų, užtikrinančių pragyvenimą užsienyje.

Ieškovė prašo vaikų išlaikymui priteisti iš ieškovo periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, nurodydama, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 620 Eur, šios lėšos skiriamos būtinųjų poreikių tenkinimui. Įrodymų apie turimas išlaidas vaikų išlaikymui nepateikė. Tačiau nėra ginčo dėl to, kad vaikams reikalingos lėšos maistui, rūbams, avalynei, sveikatinimui, lavinimui, būsto išlaikymui, todėl ieškovė neturi įrodinėti visiems žinomų aplinkybių. ieškovės nurodomas išlaikymo dydis atitinka teismų praktikoje pripažįstamą išlaikymo sumą, reikalingą vaikui kas mėnesį, todėl išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis. Tėvų pareiga užtikrinti materialines sąlygas vaikams dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, sudaryti galimybes vaiko deramai raidai, ugdymui ir gebėjimų tobulinimui.

Abu tėvai privalo išlaikyti vaikus, išlaikymas skiriamas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas kiekvieną dieną, įvertinus byloje esančius duomenis ir šalių turtinę padėtį, vaikų amžių ir poreikius, iš atsakovo priteistinas prašomo dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį.

Priteisus išlaikymą, vaiko mama, atsakovė, skirtina priteisto vaikams išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 20 d.

Civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu vaikų išlaikymui pinigų nemokėjo, jokios kitos paramos neteikė. Atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jis teikė išlaikymą, atsakovas šių aplinkybių neįrodinėjo.

Ieškovės paskaičiavimu vaikų poreikiams per mėnesį buvo būtina 200 Eur suma, todėl įsiskolinimas sudarytų 7 200 Eur. Ieškovės nurodoma suma, skaičiuojant po 200 Eur mėnesiui, yra pakankama tik būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 7 00 Eur išlaikymo įsiskolinimą teismas vertina kaip pagrįstą ir tenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.).

Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos išieškotinos iš atsakovo (CPK 99 str.). Pagal pateiktą pažymą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 299 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti dukrų G. J., gim. 2015 m. birželio 13 d., ir A. J., gim. 2016 m. rugpjūčio 12 d., gyvenamąją vietą su motina L. Š.

Nustatyti K. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. J., gim. 2015 m. birželio 13 d., ir A. J., gim. 2016 m. rugpjūčio 12 d., tvarką: su dukromis gali bendrauti kada tėvas ir nepilnametės dukros pageidaus, apie pageidavimą pranešant ieškovei prieš 2 dienas SMS žinutes; išvykti už Lietuvos Respublikos ribų kartu su nepilnamečiais vaikais K. J. gali tik prieš tai gavęs raštišką L. Š. sutikimą.

Priteisti iš K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. J., gim. 2015 m. birželio 13 d., ir A. J., gim. 2016 m. rugpjūčio 12 d., periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2020 m. liepos 21 d. iki vaikų pilnametystės.

Paskirti L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių G. J., gim. 2015 m. birželio 13 d., ir A. J., gim. 2016 m. rugpjūčio 12 d., išlaikymui išieškomų lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš K. J. 7 200 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų Eur) išlaikymo įsiskolinimą L. Š.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš K. J. 108 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT744010051001324763 AB DNB banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, Nr. LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, Nr.LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT122140030002680220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Nr. LT427230000000120025 AB Medicinos banke, įmokos kodas 5660) ir 299 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT2473000101 12394300 AB „Swedbank“, Nr. LT78729000000013 0151 AB „Citadele“, Nr. LT74401005100132 4763 AB DNB banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, Nr. LT747400000008723870 „Danske Bank A/S, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.