Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti (duomenys neskelbtini). sudarytą šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – L., priteisti iš atsakovo dukrai E. L. 13 320 Eur išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš atsakovo 1 000 Eur kompensaciją už ieškovei padarytus sveikatos sutrikdymus, dvasines ir emocines kančias, pažeminimus; priteisti iš atsakovo 28 817 Eur už UAB „PREKO plius“ ir jai priklausančio turto įsigijimą išsimokėtinai; priteisti iš atsakovo 3 700,13 Eur įsiskolinimą už buto komunalines paslaugas; priteisti iš atsakovo 4 169 Eur už parduotą cecho įrangą; ieškovės asmenine nuosavybe pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukros E. L., (duomenys neskelbtini) – E. L.. Dukros šiuo metu yra pilnametės. Šalių santuokinis gyvenimas faktiškai iširo prieš trejus metus, tiek laiko kartu negyvena, kadangi atsakovas, nieko nepaaiškinęs, paliko šeimą ir išėjo iš namų. Sutuoktiniai nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio. Atsakovas nedalyvavo dukters E. L. auklėjime, neprisidėjo prie jos išlaikymo. Santuokos iširimo priežastimi tapo atsakovo pasikeitęs požiūris į šeimą, agresijos ir pykčio priepuoliai, neištikimybė. Atsakovas 2013 m. spalio 7 d. sumušė ieškovę. Atsakovas šmeižia ieškovę dėl jos lytinės orientacijos, prisiimtų įsipareigojimų, nesirūpinimo vaikais ir pan. Atsakovas ne kartą užmezgė santykius su kitomis moterimis, dėl šių aplinkybių ji nuolat patirdavo stresą, net prarado kūdikį. Atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiu, vartojo narkotikus, į namus atsivesdavo įvairių žmonių, nesiėmė jokių veiksmų išsaugoti santuoką. Ieškovė patirtą fizinį ir emocinį skausmą įvertino 1 000 Eur. Gyvendami santuokoje, išimtinai ieškovės tėvų lėšomis įsigijo butą Jonavoje, (duomenys neskelbtini), butas išlaikomas ieškovės ir jos tėvų lėšomis. Atsakovas apmokėdavo už buto komunalines paslaugas ieškovės duotais pinigais. Gyvenant santuokoje ieškovė viena rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, jį remontavo, atnaujindavo buitinę techniką ir baldus. Laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. už butą sumokėjo 4 414,76 Eur, už elektros energiją – 1 030,59 Eur, už kitas paslaugas – 2 985,51 Eur, todėl iš atsakovo priteistina pusė šių sumų. Atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje, turi gerai apmokamą darbą, tačiau jis neteikė išlaikymo tuo metu nepilnametei dukrai E. L., nepadėjo ir kitai dukrai. Išėjęs iš bendrų namų, atsakovas išsinešė buitinę techniką, garso aparatūrą, televizorių, be ieškovės leidimo išpardavė įmonių turtą, o gautus pinigus nuo šeimos nuslėpė. Mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir butą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe (paskirti ieškovei). Santuokos metu sutuoktinių įsteigta UAB „Tojus“ įgijo UAB „PREKO plius“. Santuokos metu atsakovas kartu su draugais įkūrė UAB „Bustera“. Abi įmonės (įsteigimas ir įsigijimas) buvo finansuojamos ieškovės lėšomis. Atsakovas, išėjęs iš namų, be ieškovės žinios ir leidimo pardavė visą įrangą, skirtą mėsai perdirbti. UAB „Bustera“ balanse nurodyti krovininiai automobiliai, priklausantys atsakovui, buvo parduoti, o gautos pajamos nuo šeimos paslėptos. Už atsakovo parduotą įrangą ieškovei priteistina pusė sumos. Sprendžiant turto padalinimo klausimą, UAB „Tojus“ paliktina atsakovui asmenine nuosavybe. UAB „PREKO plius“ buvo įsigyta už 57 634 Eur, todėl iš atsakovo priteistina pusė šios sumos. Dukters E. L. išlaikymui ieškovė kiekvieną mėnesį skyrė po 739,69 Eur, atsakovui tenkanti išlaikymo dalis sudaro 370 Eur. Atsakovas dukrai neteikia išlaikymo nuo 2012 m. rugsėjo mėn., todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką pripažįstant, kad ji iširo dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims jų santuokines pavardes; priteisti iš ieškovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; padalinti bendrą šalių turtą tokia tvarka: ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 5 966 Eur; automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 1 000 Eur; atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 100 proc. UAB „Tojus“ akcijų, kurių faktinė rinkos vertė – 400 Eur; iš ieškovės priteistina 500 Eur kompensacija už jai atitenkantį automobilį; iš atsakovo priteistina 200 Eur kompensacija už jam atitenkančias UAB „Tojus“ akcijas.Nurodė, kad ieškovės teiginiai apie atsakovo smurtą, neištikimybę, nesirūpinimą šeimą yra melagingi. Atsakovas šeima rūpinosi. Praėjus keliems metams po santuokos sudarymo atsakovas išvyko dirbti į Didžiąją Britaniją, nes šalys neturėjo nuosavo buvo, lėšų, už kurias galėtų pradėti verslą. Už užsienyje uždirbtus pinigus šalys įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), įmonę UAB „Tojus“, leidusią šalims sėkmingai pragyventi ilgus metus. Šią įmonę įsteigė ir jai iki 2012 m spalio 9 d. vadovavo atsakovas. Atsakovas buvo rūpestingas tėvas ir ištikimas vyras. Atsakovas iki šiol joms skiria laiko, pinigų. Prieš ieškovę nesmurtavo, nes tuo metu šalys gyveno atskirai, bendraudavo tik verslo tikslais. Ieškovė pirma paliko šeimą. Nuo 2012 m. rudens ieškovė vis rečiau lankėsi šalių namuose, lapkričio mėn. išsikraustė. Išėjusi iš namų, ieškovė gyveno su sugyventiniu M. B. pas draugę R. R., vėliau – pas brolį. Ieškovei beveik pusmečiui laiko palikus šeimą, išsikrausčius gyventi su kitu vyru preziumuotina, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas dėl ieškovės neištikimybės buvo priverstas išsikraustyti pas tėvus. Ieškovei palikus šeimą, atsakovas vienas rūpinosi šalių dukromis – jas prižiūrėjo, auklėjo, mokėjo komunalinius mokesčius. Dėl ieškovės neteisėtų ir amoralių veiksmų atsakovas patyrė pažeminimą ir dideles dvasines kančias, todėl priteistina 3 000 Eur neturtinė žala. Nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių turto padalijimo principo. Atsakovas neprieštarauja priteisti jam asmeninės nuosavybės teise 100 proc. UAB „Tojus“ akcijų, ieškovei kompensuoti pusę faktinės įmonės akcijų vertės – 200 Eur. UAB „PREKO plius“ niekuomet nepriklausė UAB „Tojus“, UAB „PREKO plius“ nebuvo įsigyta, todėl nėra pagrindo spręsti kompensacijos priteisimo klausimo. Ieškovei nepriteistina kompensacija už parduotą cecho UAB „Tojus“ įrangą. Nuo 2012 m. spalio 9 d. UAB „Tojus“ vadovavo ieškovė, todėl ji disponavo įmonės turtu. Ieškovė nepateikia įrodymų, kad atsakovas pardavė įmonės turtą. Ieškovės vardu registruotas automobilis „Opel Omega“, kurio vidutinė rinkos vertė apie 1 000 Eur. Automobiliu naudojasi tik ieškovė, todėl jis pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe, o atsakovui priteistina kompensacija, lygi pusei automobilio rinkos vertės. Nesutinka dėl 3 700,13 Eur priteisimo už privalomąsias komunalines paslaugas. Didžioji dalis šių išlaidų nepriskirtinos prie būtinųjų buto išlaikymo išlaidų, jos nepagrįstos įrodymais. Ieškovė reikalauja kompensacijos už suvartotą elektros energiją tuo laikotarpiu, kai atsakovas gyveno bute ir savo vardu mokėjo komunalinius mokesčius. Ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, nes E. L. šiuo metu jau yra pilnametė. Per didelis išlaikymo įsiskolinimo dydis. Atsakovas niekuomet nenutraukė santykių su dukromis, kiek įmanoma rėmė, E. L. atsakovas visuomet teikė išlaikymą grynaisiais pinigais, pirko drabužius, buitinę techniką.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies. Šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 44), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę pavardę – „L.“, atsakovui – „L.“. Priteisė iš atsakovo ieškovei 8 800 Eur skolą, susidariusią dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo dukrai E. L., išskaičiuojant išieškotas pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį ar paties atsakovo sumokėtas dukros išlaikymui skirtas sumas. Priteisė šalims asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį trijų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ieškovei priteisė asmeninės nuosavybės teise automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui iš ieškovės priteisė 500 Eur kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise tenkantį automobilį. Priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise 100 proc. UAB „Tojus“ akcijų, kurių vidutinė rinkos vertė 400 Eur; iš atsakovo ieškovei priteisė 200 Eur kompensaciją už jam asmeninės nuosavybės teise atitenkančios įmonės akcijas. Kitas patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.Sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys kito sutuoktinio kaltę dėl šeimos iširimo grindė savo paaiškinimais, jokių neginčytinų įrodymų į bylą nepateikė. Teismas negalėjo padaryti kategoriškos išvados, kad būtent atsakovas kaltas dėl iširusios šeimos. Liudytojų parodymai patvirtino, kad ieškovė kurį laiką gyveno su kitu vyru. Ieškovė, nepasibaigus skyrybų procesui, 2017 m. sausio 2 d. susilaukė vaiko su kitu vyru. Konfliktai šeimoje kildavo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys nesugebėjo surasti abiems priimtino krizinės situacijos išsprendimo būdo, netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas. Ieškovė pageidavo pasilikti santuokoje turėtą pavardę, atsakovas tam neprieštaravo. Atsižvelgęs į tai, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę (apie 20 metų), šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir jų išgyvenimų pobūdį, nusprendė šalims nepriteisti kompensacijos už santuokos nutraukimą. Ieškovė nepagrindė reikalavimo padalinti butą nukrypstant nuo lygių dalių principo. Šalys šiuo metu nepilnamečių vaikų neturi, todėl, padalinus butą lygiomis dalimis, niekaip nebus pažeisti ieškovės, šalių pilnametės dukros interesai. Iki atsakovas išsikraustė, už butą visus komunalinius mokėjimus atliko atsakovas. Atsakovas visada dirbo šeimai priklausančioje UAB „Tojus“, nuolat į įmonę įnešinėjo skolintas ir asmeniškai uždirbtas pinigines lėšas; išvykęs dirbti į Norvegiją, pagal išgales siuntė pinigus vaikams. Tai paneigė aplinkybę, kad atsakovas neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo ir gerovės. Atsakovas sutiko kompensuoti ieškovei pusę faktinės UAB „Tojus“ akcijų vertės, todėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 100 proc. UAB „Tojus“ akcijų, ieškovei išmokant kompensaciją už pusę faktinės įmonės akcijų vertės. Atmetė reikalavimą priteisti ieškovei 4 169 Eur kompensaciją už UAB „Tojus“ turto pardavimą. Ieškovė nepateikė neginčytinų įrodymų, kad atsakovas pardavė UAB „Tojus“ priklausančią įrangą ir kad turtas buvo parduotas už nurodytą kainą. Atsakovas iš šalims priklausančio buto išsikraustė 2013 m. kovo mėn. pabaigoje, tuo metu UAB „Tojus“ vadovavo ieškovė, todėl, būdama įmonės direktore, teisę disponuoti įmonės turtu turėjo ieškovė. Ieškovei nepagrindus, kad UAB „Tojus“ įsigijo UAB „PREKO plius“, nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovo kompensacijos už turtą, kuris nebuvo įgytas. Santuokoje įgytą automobilį „Opel Omega“ nuosavybės teise paliko ieškovei, atsakovui išmokant pusę automobilio rinkos vertės. Automobiliu naudojasi tik ieškovė, atsakovas gyvena ir dirba užsienyje. Ieškovė iš esmės neprieštaravo, kad automobilis būtų pripažintas jos asmenine nuosavybe. Nepriteisė iš atsakovo įsiskolinimo už buto komunalines paslaugas. Ieškovė neįrodė patirtų išlaidų būtinumo, jų dydžio, nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų, neįrodė, kad išlaidos už suvartotą elektros energiją ir kitos išlaidos buvo būtinos buto išlaikymui. Ieškovė reikalavo kompensacijos už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2013 m. kovo mėn., kai atsakovas dar gyveno bute ir savo vardu mokėjo komunalinius mokesčius. Nustatė, kad šalių turtinė padėtis panaši. Ieškovė, prašydama priteisti dukrai išlaikymo įsiskolinimą, nurodė beveik dvigubai didesnę sumą nei numatyta teismų praktikoje, dėl ko abejojo, ar realiai ieškovė išleido nurodomą sumą. Išlaikymo įsiskolinimą vienam mėnesiui skaičiavo po 200 Eur. Įvertinęs, kad dalis šalių reikalavimų sutampa, dauguma reikalavimų yra turtiniai, sprendė, jog gana sudėtinga nustatyti jų patenkinimo ir atmetimo procentinę išraišką. Laikė, kad ieškinys patenkintas 24 procentais, o priešieškinis – 50 procentų. Atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, turto padalinimo, kompensacijų priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, rėmėsi išimtinai atsakovo paaiškinimais. Liudytoja R. R. paneigė, kad ieškovė ir M. B. buvo pora. Liudytoja R. R. su M. B. yra seni draugai. R. R. pastarajam pasiūlė kurį laiką gyventi jos namuose, kadangi jai buvo diagnozuota onkologinė liga ir atlikta sudėtinga operacija. M. B. padėjo jai rūpintis jos vaikais. Vėliau liudytoja paprašė ieškovės pagalbos. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Ieškovė tinkamai įrodė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovo neištikimybę patvirtino liudytojai, kurių parodymų patikimumu nėra pagrindo abejoti. Teismas nevertino šalių pastangų išsaugoti šeimą. Ieškovė kelis kartus atleido atsakovui jo neištikimybę, bandė kurti naują gyveną. Atsakovas jokių realių veiksmų santuokai išsaugoti nesiėmė. Ieškovė vaiko susilaukė praėjus daugiau nei 3 metams nuo faktinio santuokos iširimo. Tai neįrodo ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, pagal kasacinio teismo praktiką vertintina kaip nepagarba atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-99-969/2016). Teismas nepagrįstai nenukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas nuo lygių dalių principo galėjo nukrypti atsižvelgdamas į šalių elgesį proceso metu (ieškovės daromas nuolaidas, kad atsakovas du kartus atsisakė sudaryti taikos sutartį), šalių tarpusavio įtemptus santykius, negalėjimą kartu valdyti bendro turto. Atsakovas gyvena užsienyje, tačiau buto savininko pareigų nevykdo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas, išeidamas iš namų, išsinešė buitinę techniką, televizorių, kompiuterį, garso technika, o šeimai paliko dengti skolas. Ieškovė negavo kompensacijos už atsakovo išneštus daiktus. Teismas neįvertino liudytojų parodymų, kad ginčo butas įgytas už ieškovės asmenines santaupas. Pinigus apmokėti komunalinius mokesčius atsakovui duodavo ieškovė. Atsakovui išėjus iš namų paaiškėjo, kad jis nemoka mokesčių, todėl ieškovė mokesčius padengė savo lėšomis. Liudytoja J. L. parodė, kad, atsakovui palikus šeimą, ieškovei susirgus ir sunkiai finansiškai besiverčiant, apmokėdavo susidariusį įsiskolinimą už komunalines paslaugas. Atsakovas neįrodė, kad butą įgijo už savo pinigus. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovas, išvykęs dirbti į Norvegiją, pagal išgales siuntė pinigų vaikams. Keli mokėjimai neįrodo atsakovo rūpinimosi šeima. Be to, tai atsakovas padarė ieškovei kreipusis į antstolį. Dalydamas santuokinį turtą teismas turi atsižvelgti, kuriam iš sutuoktinių šis turtas yra labiau reikalingas. Butas yra labiau reikalingas ieškovei, atsakovas Lietuvoje negyvena ir neprisideda prie buto išlaikymo. Atsakovas pripažino, kad savo buto dalies neišlaiko, nemoka būtinųjų komunalinių išlaidų.Teismui konstatavus, kad atsakovas išsikraustė 2013 m. kovo mėn. pabaigoje, neaišku, kodėl nepriteista ieškovei komunalinių mokesčių kompensacijos už laikotarpį nuo 2013 m. kovo mėn. pabaigos iki 2016 m. rugsėjo mėn. Mokesčiai už šilumos energiją, elektrą bendroms namo reikmėms, šiukšlių išvežimą neįrodinėtini kaip visuotinai žinomas faktas, šiuos mokesčius privaloma mokėti nepriklausomai nuo naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis. Be to, atsakovo išsikraustymo laikotarpis nustatytas remiantis atsakovo žodžiais. Tai leidžia suabejoti teismo nešališkumu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas pardavė UAB „Tojus“ priklausančią įrangą, nepagrindė UAB „PREKO plius“ įsigijimo. Teismas nevertino, kad ieškovė neturėjo galimybės (net būdama direktore) turėti įmonių dokumentus. Ieškovė prašė teismo išreikalauti minėtus dokumentus iš atsakovo, prašymas buvo patenkintas, tačiau atsakovas jo neįvykdė. Teismas nepagrįstai priteisė kompensaciją už automobilį „Opel Omega“. Ieškovė nėra šio automobilio savininkė. Atsakovas šio reikalavimo atsisakė.Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui, teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (jo nesant, buvo atidėti teismo posėdžiai, derinamos taikos sutartys, kurių vėliau atsakovas atsisakydavo).Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog, vertindamas šalių santuokos iširimo priežastis, teismas turėjo kitaip vertinti ieškovės išėjimą iš namų 2012 m. rudenį ir faktą, jog ji santuokos metu susilaukė vaiko nuo kito vyro. Teismas teisingai sprendė, kad pagyvenimas pas draugus nesuderinamas su šeimos interesais, tinkamu sutuoktinio pareigų vykdymu. Ieškovė nepagrindė išsikraustymo iš namų būtinumo. R. R. onkologinė liga nėra logiška ir pagrįsta priežastis pažeisti šeimos interesus. Draugė gyvena netoliese, iki tol ją prižiūrėjo jos senas draugas M. B., su kuriuo, pasak liudininkės R. R., išėjusi iš namų ir apsigyveno ieškovė. Ieškovė turėjo nutraukti santuoką su atsakovu ir tada turėti artimų santykių su kitais vyrais. Ieškovė neįrodė atsakovo neištikimybės. Šią aplinkybė ieškovė įrodinėjo liudytojų parodymais, tačiau nė vienas iš jų tiesiogiai šios aplinkybės nepatvirtino. Ieškovės kviestų liudytojų ir pačios ieškovės paaiškinimai iš esmės skiriasi, kas sudaro pagrindą juos vertinti kritiškai. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog nebuvo išsikėlusi gyventi pas R. R., o M. B. apskritai negyveno Lietuvoje. Tuo tarpu liudytojai ir pati ieškovė apeliaciniame skunde nurodo priešingas aplinkybes. Teismas pagrįstai sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti jai visą butą. Bendraturčių tarpusavio santykiai negali būti pagrindas apriboti vieno iš sutuoktinių teises į dalinamą bendrąją nuosavybę, juolab kad butas yra vienintelis dalintinas nekilnojamasis turtas. Ieškovė nepagrindė atsakovo įsiskolinimo už buto komunalinius mokesčius. Mokestis už elektros energiją ar vandenį nėra būtinieji buto mokesčiai, mokėtini kito bendraturčio, nesinaudojančio bendrąja nuosavybe. Reikalavimas dėl skolos už privalomus bendrojo daikto išlaikymo mokesčius kildinamas ne CK 3.123 str., o CK 4.82 str. 3 d. pagrindu, reglamentuojančiu bendraturčių santykius dėl bendrojo naudojimo daiktų išlaikymo, todėl šis reikalavimas laikytinas savarankišku reikalavimu, išeinančiu už bylos nagrinėjimo ribų. Sutuoktinių turto sumažinimas gali įtakoti bendro turto padalinimą, jeigu jis įvyko ne daugiau kaip prieš metus iki bylos iškėlimo (CK 3.123 str. 3 d.). Atsakovas išėjo iš namų daugiau kaip prieš trejus metus, todėl sutuoktinių turto padalinimo neįtakoja atsakovo išsinešti daiktai. Neįvykęs šalių susitarimas nėra pagrindas skųsti teismo sprendimą. Ieškovė neįrodė, kad butas įgytas ir išlaikomas už jos asmenines santaupas. Subjektyvus ir teisiškai nereikšmingas motyvas, kad butas labiau reikalingas ieškovei. Ieškovė, turėdama abejonių dėl teismo nešališkumo, turėjo teisę reikšti bylą nagrinėjusiam teismui nušalinimą.Teismas teisingai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti kompensaciją už UAB „Tojus“ įrangos pardavimą ir už UAB „PREKO plius“ įmonės įsigijimą. UAB „Tojus“ pirktas ar parduotas turtas nėra šeimos turtas, šeimos turtas yra UAB „Tojus“ akcijos, kurių nuvertėjimą dėl tariamai sudarytų sandorių turėjo įrodinėti ieškovė. Įmonei padarytos žalos ieškovė nebandė įrodinėti. Ieškovė, o ne atsakovas turėjo prieigą prie įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Įrodymus apie tai, kad UAB „Tojus“ įsigijo kitą įmonę, ieškovė turėjo galimybę gauti iš VĮ „Registrų centro“ tvarkomo Juridinių asmenų registro, tačiau jų nepateikė. Teismas pagrįstai priteisė atsakovui kompensaciją už ieškovei priklausiusį automobilį. Atsakovo žiniomis, pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, ieškovė automobilį padovanojo šalių dukrai E. L..Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog teismas netinkamai paskirstė ir priteisė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas daug laiko praleidžia dirbdamas Norvegijoje ir vieną kartą dėl objektyvių priežasčių negalėjo atvykti į paskirtą teismo posėdį, tačiau tai nėra vertintina kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Ieškovė ne mažiau kaip du kartus prašė atidėti bylos nagrinėjimą ir du kartus tikslino ieškinį, papildydama jį nepagrįstais reikalavimais dėl žalos už UAB „Tojus“ turtą.