Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis, sekretoriaujant Nijolei Agurkienei, dalyvaujant ieškovui A. C. jo atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei, atsakovei A. C., jos atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, trečiojo asmens Kaišiadorių lopšelio-darželio „Spindulys“ atstovei Natalijai Raudeliūnienei ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei Vidai Kalaušienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovei A. C., trečiajam asmeniui Kaišiadorių lopšeliui-darželiui „Spindulys“ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo (institucija, teikianti išvadą byloje, – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) bei A. C. priešieškinį ieškovui A. C., trečiajam asmeniui Kaišiadorių lopšeliui-darželiui „Spindulys“ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (institucija, teikianti išvadą byloje, – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

- iš ieškovo A. C. pateiktos 2014-09-01 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (b.l. 77-79) matyti, kad ieškovas A. C. gyvena nuomojamame bute – (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, už kurį kas mėnesį moka po 300,00 Lt;

- iš ieškovo A. C. pateiktų 2014-06-19 kvitų matyti, kad įsiskolinimas Kaišiadorių lopšeliui darželiui „Spindulys“ už K. C. ir G. C. yra 1275,20 Lt (b.l. 20), iš Kaišiadorių lopšelio darželio „Spindulys“ 2014-11-11 kvitų matyti, kad įsiskolinimas už K. C. ir G. C. yra iš viso 1577 Lt (b.l. 94-95). Kaišiadorių lopšelio darželio „Spindulys“ direktorės Natalijos Raudeliūnienės iniciatyva Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos sprendimu G. C. šiuo metu jau yra išbraukta iš Kaišiadorių lopšelio darželio „Spindulys“ ikimokyklinio ugdymo grupių sąrašo (b.l. 97). Iš LITEKO sistemos matyti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-09-29 preliminariu sprendimu iš A. C. priteista 1289,20 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29,00 Lt žyminio mokesčio ir 500,00 Lt atstovavimo išlaidų Kaišiadorių lopšeliui-darželiui „Spindulys“ (b.l. 113-114), preliminarus sprendimas 2014-10-22 įsiteisėjo ir 2014-10-23 išduotas vykdomasis raštas;

- iš LITEKO sistemos matyti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-20 įsakymu dėl išlaikymo priteisimo iš A. C. yra priteistas išlaikymas sūnui K. C. ir dukrai G. C. po 300,00 Lt kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-05-01 iki vaikų pilnametystės, vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta jų motina A. C..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, pateikiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo, visų pirma sietinas su įstatymų leidėjo imperatyviai nustatytu santuokos nutraukimo bylose spręstinų klausimų apibrėžtumu. Teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, toje pačioje byloje kartu privalo išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.59 str.), t.y. išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, sutuoktinio išlaikymo bei bendro turto padalijimo klausimus (CPK 385 str. 1 d.).

Dėl santuokos nutraukimo

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 str. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Įvertinęs ieškovo A. C. ir atsakovės A. C. paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad ieškovas A. C. ir atsakovė A. C. kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio daugiau kaip metus, santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės. Bylos nagrinėjimo teisme metu šalys susitaikyti atsisakė. Atsižvelgiant į visas bylos nagrinėjimo teisme nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tiek ieškovas A. C., tiek atsakovė A. C. pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl jų santuoka nutrauktina, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60-3.61 str.). Ginčo tarp šalių dėl to nėra.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. C. paliktina pavardė „C.“, o atsakovei A. C. paliktina santuokinė pavardė „C.“ (CK 3.69 str.). Ginčo tarp šalių dėl to taip pat nėra.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir priteisto išlaikymo jiems pakeitimo

Pažymėtina, kad tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje yra įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principas, kurio įgyvendinimas reikalauja, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, pirmiausiai atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Tiek ieškovas A. C. ieškinyje, tiek atsakovė A. C. priešieškinyje prašo teismo nustatyti nepilnamečių vaikų: K. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. C., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jų motina A. C.. Ginčo tarp šalių dėl to nėra. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius tam neprieštarauja. Abu vaikai yra mažamečiai, gyvena su motina – atsakove A. C., o atsakovas A. C. gyvena nuomojame bute, kuriame vaikai taip pat dažnai lankosi. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečių K. C. ir G. C. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina A. C. (CK 3.174 str.).

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir jį auklėti (CK 3.170 str.). Tėvų, negyvenančių kartu, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio, kuri turi būti netrukdomai įgyvendinama, o pats bendravimas turi būti nuolatinis ir pastovus (CK 3.170 str. 3 d.). Pagal CK 3.155 str. abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (3.175 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CK 3.3 str. yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose – pagal CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu 1035 Lt, kiekvienam iš tėvų vaikui skiriant po 517,50 Lt), tačiau šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002).

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Įvertinęs ieškovo A. C. ir atsakovės A. C. paaiškinimus, bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus (duomenis apie šalių gaunamas, pajamas, gyvenamojo būsto kaštus, įrodymus apie šalių turimą turtą) bei išvadą teikiančios institucijos Kaišiadorių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus, taip pat įvertinęs mažamečių vaikų K. C. ir G. C. poreikius (būstas, maistas, drabužiai, vaistai, higienos priemonės ir komunalinės paslaugos, darželis, būreliai, reikmenys mokyklai), vaikų amžių ir sveikatą, ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį (abu neturi turto, abu dirba, augina du mažamečius vaikus, ieškovas gyvena nuomojamame bute, atsakovė šiuo metu gyvena pas motiną, ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį šalyje, taip pat ir tai, kad atsakovė užtikrina mažamečių vaikų gyvenamąjį būstą, teikia vaikams kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, teismas daro išvadą, kad atsakovės A. C. reikalaujamas iš ieškovo A. C. išlaikymo dydis vaikams – po 400,00 Lt per mėnesį, yra pagrįstas, nėra per didelis, atitinka mažamečių vaikų poreikius ir interesus, proporcingas ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai. Todėl atsižvelgiant į tai, priešieškinio dalis dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo tenkintina iš dalies ir pakeistinas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-20 įsakymu priteistas išlaikymas iš A. C., priteisiant iš jo materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. C., gim. (duomenys neskelbtini), mokant kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant A. C. (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.199 str.). Nustatytina ieškovo A. C. ir A. C. vaikų K. C. ir G. C. išlaikymo prievolės dalis – po 400,00 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui (CK 3.194 str., 3.196 str., 3.198 str., 3.199 str. 3.201 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutiko su ieškovo reikalavimu, išdėstytu atsiliepime į priešieškinį, dėl įpareigojimo teikti ataskaitas dėl lėšų, skirtų nepilnamečių K. C. ir G. C. išlaikymo panaudojimo už einamąjį mėnesį iki sekančio mėnesio 10 dienos, šis ieškovo reikalavimas taip pat tenkintinas.

Ieškovui išaiškintina, kad šis teismo sprendimas neužkerta ieškovui kelio, pasikeitus esamai situacijai, kreiptis į teismą dėl teismo nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.), tuo pačiu tokią teisę turi ir atsakovė, tuo atveju jeigu atsirastų pagrindai, numatyti CK 3.201 str.

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo (pakeitimo) vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl dalintino turto ir turimų kreditorinių įsipareigojimų

Teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, privalu išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad, spręsdamas reikalavimus dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas vadovaujasi teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaro turto balansą, nustato bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (CK 3.118 str. 1 d.), nustato turto vertę (CK 3.119 str.), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.118 str. 2 ir 3 d.).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovas A. C. ir atsakovė A. C. santuokos metu įgijo transporto priemonę – „Mazda 323”, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 1995 m., VIN (duomenys neskelbtini), registruotą A. C. vardu, kito bendro dalintino turto neįgijo. Atsižvelgiant į tai, kad šalys tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje sutiko, kad transporto priemonė – „Mazda 323”, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 1995 m., VIN (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų atsakovei A. C., šis bendras santuokinis turtas po santuokos nutraukimo priteistinas atsakovei A. C..

Be to, ieškinyje ieškovas prašė nustatyti, kad po santuokos nutraukimo 1275,20 Lt skola Kaišiadorių lopšeliui-darželiui „Spindulys“ padalintina lygiomis dalimis abiem šalims po 637,60 Lt. Atsakovė A. C. prieškinį teismui pateikė ir jis buvo priimtas 2014-11-04 (b.l. 61-64), priešieškinyje ji su tokiu ieškovo reikalavimu sutiko ir taip pat pareiškė analogišką reikalavimą, tačiau nenurodė, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-09-29 preliminariu sprendimu iš A. C. priteista 1289,20 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29,00 Lt žyminio mokesčio ir 500,00 Lt atstovavimo išlaidų Kaišiadorių lopšeliui-darželiui „Spindulys“ (b.l. 113-114), preliminarus sprendimas 2014-10-22 įsiteisėjo ir 2014-10-23 išduotas vykdomasis raštas. Atsižvelgiant į tai, kad toks ieškovo ir atsakovės reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo iš esmės jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas šioje dalyje bylą nutraukia ir nesprendžia prievolės Kaišiadorių lopšeliui-darželiui „Spindulys“ likimo po santuokos nutraukimo (CPK 293 str. 1 d. 3 p.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Atsižvelgdamas į tai, kad šalių procesinis elgesys bylos eigoje buvo tinkamas, šalys savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, teismo posėdžio metu pareiškė, jog kiekviena lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias šiuo atveju sudaro abiejų šalių sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį ir priešieškinį – 145,00 Lt, teismas nei ieškovui, nei atsakovei jų patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisia (CPK 93 str. 4 d.)

Pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.).

Už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atsakovė, pareikšdama priešieškinį, nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

Priešieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, nuo kurio atsakovė buvo atleista – 120,00 Lt (100,00 Lt x 2 = 200,00 Lt x 12 = 4000,00 Lt x 3% = 120,00 Lt) (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.), bei 14,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (b.l. 2) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje susidarė 21,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (b.l. 2), kad šalių procesinis elgesys bylos eigoje buvo tinkamas, šalys savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, kad šioje byloje tiek ieškinys, tiek priešieškinis tenkintini iš dalies, o dalijant išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, sumą per pusę šios išlaidos yra artimos nustatytai minimaliai valstybei priteistinai bylinėjimosi išlaidų sumai – 10,00 Lt, teismas mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo 96 str. 1-3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir nepriteisti iš šalių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 96 str. 5 d., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-270 str., 385 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

A. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl abiejų kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. C. palikti santuokinę pavardę – C., A. C. palikti pavardę – C.

Nepilnamečių vaikų K. C., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. C., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini)), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina A. C. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-20 įsakymu priteisto iš A. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. C., gim. (duomenys neskelbtini)(a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. C., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini)) dydį, priteisiant iš A. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. C., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. C., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini)) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct, t.y. 115,85 Eur*) kiekvienam vaikui nuo priešieškinio padavimo į teismą dienos (2014-10-23) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiams vaikams K. C., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. C., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini)) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki jų pilnametystės paskirti jų motiną A. C. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti ieškovo A. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų K. C., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. C., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini)) bendravimo tvarką:

- vaikų atostogų metu tėvas A. C. ir nepilnamečiai vaikai K. C. ir G. C. bendrauja atsižvelgiant į tėvo A. C. slenkantį darbo grafiką per visas jo laisvas dienas;

- mokslo metų laiku tėvas A. C. bendrauja su nepilnamečiais vaikais, atsižvelgiant į tėvo A. C. slenkantį darbo grafiką per jo laisvas dienas kas antrą savaitgalį (1 ir 3 arba 2 ir 4), paimant vaikus iš motions A. C. namų penktadienį 18.00 val. ir parvežant juos sekmadienį 17.00 val., informuojant motiną A. C. prieš 2 dienas visais atvejais, jei su vaikais bendravimo savaitgalis yra tėvo darbo savaitgalis, jis perkeliamas į kitą po jo einantį savaitgalį;

- nepilnamečiai vaikai K. C. ir G. C. ne mažiau kaip dvi dienas per savaitę nakvoja pas tėvą A. C. jo namuose.

Kitoje dalyje ieškinį dėl bendravimo tvarkos, priešieškinį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo atmesti.

Bylą dalyje dėl ieškinyje ir priešieškinyje pareikšto reikalavimo dėl įsiskolinimo priteisimo Kaišiadorių lopšeliui-darželiui „Spindulys“ nutraukti.

Priteisti iš A. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) 120,00 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų, t.y. 34,75 Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai (šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (įm. kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo (pakeitimo) vykdyti skubiai.

Sprendimo kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir išvadą teikiančiai institucijai – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.