- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-26
- Bylos Nr.
- 2-359-445/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00171-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- O. V.
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjai A. M., suinteresuotam asmeniui O. V., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl praleistų įstatymu nustatytų terminų atnaujinimo ir žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė:
1. Pripažinti, kad ji, P. M., mirusio 2002-04-27, įpėdinė dėl J. M., mirusio 1979-08-04, priklausiusios žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Varėnos r. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.
2. Nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., miręs 1979-08-04, iki žemės nacionalizavimo 1940 m. nuosavybės teise valdė papildomą žemės kiekį – 3,01 ha žemės, kurią įgijo paveldėjimo būdu.
Pareiškėja nurodo, kad jos sutuoktinio P. M., mirusio 2002-04-27, tėvui J. M., mirusiam 1979-08-04, iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė 10 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), dabartiniame Varėnos sen, Varėnos rajone. Po P. M. mirties jo turtą paveldėjo ji, jo sutuoktinė A. M., ir yra jo teisių perėmėja. Jos sutuoktinis P. M. 1991-11-05 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 10 ha žemės, kurią iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdė jo tėvas J. M., Z. . Nuosavybės teisių proceso eigoje, 2002-12-06 pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 23899 pagrindu, P. M. 2003 m. sausio 13 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 38-15845 atkurtos nuosavybės teisės į 4,33 ha žemės. Taip pat dalis žemės - 2,5 ha, atkurta jo sūnui J. M., nes P. M. 1994-11-03 notarine teisės perleidimo sutartimi, reg. Nr. 2-566, perleido teisę atkurti nuosavybę savo sūnui J. M.. J. M. nuosavybės teisės atkurtos 2007-04-16 Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-1660, suteikiant 2,5 ha žemės 4 sklypuose, (duomenys neskelbtini). Daugiau pretendentų į nurodytą žemę nebuvo. Žemėtvarkos institucijai dar 1991 m. buvo pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises į visą tėvo J. M. valdytą žemę - 10 ha, kartu pateikta giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, tačiau nuosavybės teisės atkurtos tik į nurodytais sprendimais grąžintą žemę. Žemėtvarkos institucija dėl viso žemės kiekio atkūrimo pradėjo reikalauti papildomų duomenų, patvirtinančių žemės valdymo nuosavybės teise faktą. Kaip matyti iš pateikiamų dokumentų, jau pateiktame 1991-11-05 prašyme nurodyta, kad J. M. valdė 10 ha žemės. 1993-06-06 (duomenys neskelbtini) pateiktame susitarime, reg. Nr. 545, P. M. prašo grąžinti jam 10 ha žemės. Ir vėliau į žemėtvarkos instituciją ne karta buvo kreiptasi, reikalaujant gražinti visą turėtos žemės kiekį - 10 ha. P. M. išsiųstuose Alytaus AVA atsakymuose nurodoma, kad išanalizavus pateiktus dokumentus, turimus archyvinius dokumentus, nepakako duomenų įrodančių, kad J. M. turėjo 10 ha žemės. Vykstant susirašinejimui su žemėtvarkos institucijomis 2003-06-10 kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą. Jo 2003-06-10 išduotame pažymėjime Nr. R4-3862, nurodoma, kad Jaunųjų ūkininkų ratelio sąjungos archyviniame fonde, jaunųjų ūkininkų ratelių apskaitos byloje, Alytaus apskrities Meškučių jaunųjų ūkininko ratelio 1938-01-18 žiniose įrašytas Z. M., nurodant kad jo tėvai valdė 10 ha žemės, tėvas – J., gyv. (duomenys neskelbtini). Taip pat 1942-01-27 (duomenys neskelbtini) valsčiaus arklių sąraše įrašytas arklio savininkas J. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis 17,66 ha žemės. Nurodyta archyvinė pažyma pilnai patvirtina papildomo žemės kiekio (iš viso - 10 ha) žemės valdymo faktą. Tačiau ir vadovaujantis ja, nėra atkurtos nuosavybės teisės. Po daugkartinių prašymų nurodytas 3,01 ha žemės sklypas buvo kartografuotas, 2007-10-12 surašytas sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas, dalyvaujant liudytojams. Nurodytą žemę J. M. iki nacionalizacijos (faktiškai iki kolūkių susikūrimo) valdė nuosavybės teise, ja naudojosi ir dirbo. Žemė buvo (duomenys neskelbtini), jam ir kitiems (duomenys neskelbtini) gyventojams žinomos žemės sklypų ribos. LR Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstat. 9 str. numato, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kadangi nėra pilnai išlikusių archyvinių dokumentų (jų nepripažįstant žemėtvarkos institucijai), kurie pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str. ir įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punktą pripažintini nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais, dėl šių žemės sklypų valdymo nuosavybės teise nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas. Kaip matyti iš pateiktų archyvinių dokumentų, jos vyro tėvas J. M. valdė (duomenys neskelbtini) iš viso 10 ha žemės. Tačiau šių dokumentų tiesiogiai pateikti žemėtvarkos institucijai nėra galimybių, nes jau pasibaigęs LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytas terminas pateikti žemės valdymą patvirtinančius dokumentus. Terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus praleido dėl svarbių priežasčių. Ji pati, būdama garbaus amžiaus ir tik P. M. sutuoktinė, nežinojo visų aplinkybių apie žemės grąžinimo reikalus, nežinojo, kad trūksta nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, neturėjo galimybių nuolat domėtis žemės sugrąžinimo klausimais, vykti į žemėtvarkos institucijas. Žemės grąžinimo klausimais iki pat savo mirties rūpinosi jos sutuoktinis P. M., miręs 2002-04-27. Jis minėdavęs, kad žemės grąžinimo reikalai tvarkomi, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vykdomas. Tik po jo mirties sužinojo, kad pilnai nėra grąžintas jo tėvui priklausęs visas žemės kiekis. Siekdama susigrąžinti J. M. valdytą žemę, kelis kartus kreipėsi į Varėnos žemėtvarkos skyrių, bet konkretaus paaiškinimo dėl likusios žemės grąžinimo nesulaukė, buvo tik sakoma kad žemės grąžinimui nepakanka dokumentų. Jau po sutuoktinio mirties kreipėsi į archyvus, gauti žemės nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Pateikus ir archyvinę pažymą, nuosavybės procesas nebuvo pilnai vykdomas, nurodant kad praleistas dokumentų pateikimo terminas. Būtent dėl jo nurodytų priežasčių ir ilgai ieškant archyvinių dokumentų, patvirtinančių žemės valdymą, jos prašymas atkurti nuosavybės teises nebuvo nagrinėjamas įstatymo nustatytais terminais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius pateiktu atsiliepimu prašo A. M. reikalavimų netenkinti. Nurodė, kad remiantis giminystės ryšį bei nuosavybės teises įrodančiais dokumentais 2002-12-06 buvo parengta pažyma Nr. 23899 kurioje nurodoma, kad į buvusio savininko J. L. ir M. J. nuosavybės teisėmis valdytos 13,66 ha žemės P. M. turi nuosavybės teisę į 4,33 ha žemės. 2003-01-13 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 38-15845 P. M. atkurtos nuosavybės teisės į 4,33 ha žemės, grąžinant natūra 1,05 ha žemės ir perduodant nuosavybėn neatlygintinai 3,28 ha žemės (duomenys neskelbtini), Varėnos r. Šiuo sprendimu P. M. yra atkurtos nuosavybės teisės į visą jam tenkantį buvusio savininko J. M. valdytos žemės kiekį. Pažymėtina, kad 1910 m. Vilniaus gubernijos Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) plano eksplikacijoje, kurios pagrindu buvo parengta Pažyma, sklypo Nr. 5 savininkais įrašyti L. J. ir Z. M. (dokumente - J. L., S., ir M. S., M.), valdę 12,50 dešimtinių žemės plotą, t.y. 13,66 ha. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.73 straipsnio 2 ir 3 dalimis, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Taigi, darytina išvada, kad Z. M. dalis skl. Nr. 5 yra 6,83 ha žemės. Pažymoje buvę savininkai yra nurodomi L. J. ir J. M.. J. M. gimimo liudijimo byloje nėra, todėl nėra aišku, ar minėtoje plano eksplikacijoje įrašytas Z. M. yra pareiškėjos vyro tėvo J. M. tėvas. Be to, nėra žinoma eksplikacijoje įrašyto Z. M. mirties data, todėl negalima daryti neginčijamos išvados, kad turto nacionalizavimo metu 1940 m. turto savininkas tikrai buvo J. M.. Pareiškėja, mėgindama įrodyti didesnį negu atkurta J. M. valdytos žemės kiekį, remiasi 2003-06-10 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimu Nr. R4-3862, kuriame nurodoma, kad Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos archyviniame fonde, Jaunųjų ūkininkų ratelių apyskaitos byloje, Alytaus apskrities Meškučių jaunųjų ūkininkų ratelio 1938-01-18 žiniose įrašytas Z. M.; skiltyje ,,Amžius“ įrašyta „17“; skiltyje ,,Kiek tėvai ar globėjai valdo žemės ha“ įrašyta ,,10“; skiltyje ,,Ratelio nario tėvo ar globėjo pavardė, vardas ir gyv. vieta“ įrašyta ,,J., (duomenys neskelbtini).“ Vertinant šiuos archyvinius duomenis kaip pagrindą nuosavybės teisėms į žemę atkurti pažymėtina, kad šie duomenys negali tiesiogiai patvirtinti J. M. valdytos žemės kiekio (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, nes remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 12 punktu nuosavybės teisę į žemę gali patvirtinti kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai. Nuosavybės teisės taip pat gali būti atkuriamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-05-20 nutarimo Nr. 349 ,,Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ 1 punkte nurodytus dokumentus, t. y. žemės perleidimo aktus ir sutartis, taip pat ištraukas iš kaimų žemės suskirstymo viensėdžiais projektų planų, teismų sprendimus, notarų patvirtintus testamentus, išrašus iš hipotekos ir notarų aktų knygų bei kitus piliečių išsaugotus dokumentus, išduotus 1920-1939 metais Lenkijos įstaigų, tvarkiusių žemės ir turto reikalus Vilniaus, Druskininkų miestuose, Ignalinos, Molėtų, Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų, Trakų, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonuose, taip pat pagal nurodytųjų dokumentų pagrindu valstybinių archyvų piliečiams išduotus pažymėjimus ir agrarinės reformos tarnyboms pateiktus šių dokumentų nuorašus bei išrašus. Darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriuje turimas 1910 m. Vilniaus gubernijos Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) planas ir jo eksplikacija, pagal kuriuos ir atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjos vyrui P. M., yra tinkamas dokumentas iki nacionalizacijos valdytam žemės kiekiui nustatyti ir nuosavybės teisėms atkurti. Aukščiau minėtose teisės normose nėra nustatyta, kad nuosavybės teisės galėtų būti atkuriamos pagal Jaunųjų ūkininkų ratelių apyskaitos bylas ir jose esančius duomenis. Archyvo pažymėjime taip pat nurodytas (duomenys neskelbtini) arklių savininkų 1942-01-27 sąrašas, kuriame įrašytas M. J., gyv. (duomenys neskelbtini). Skiltyje ,,Turimos žemės plotas ha“ įrašyta „17,66“. Šis sąrašas laikomas tik kaip žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodantis papildomas dokumentas. Pagal Tvarkos 13 punktą papildomi dokumentai nagrinėjami, jei nepateikti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Remiantis šia nuostata tiek minėtas 1942 m. sąrašas, tiek ir Jaunųjų ūkininkų ratelių apyskaitos bylos negali būti nagrinėjami, nes yra pateikti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Taigi šie dokumentai negali būti pagrindas nustatant J. M. nuosavybės teise valdytos žemės kiekį. Be to, archyvo pažymėjimo duomenys neleidžia teigti, kad kalbama apie tą patį asmenį J. M., kadangi iš Varėnos skyriuje esančioje archyvinėje nuosavybės teisių atkūrimo į J. M. žemę byloje esančių giminystės ryšio dokumentų nėra patvirtinančių, kad J. M. turėjo sūnų Z., gimusį apie 1921 metus. Taip pat nėra aiški archyvo pažymėjime nurodomos 10 ha žemės vieta, kurią valdė Alytaus apskrities Meškučių jaunųjų ūkininkų ratelio nario Z. M. tėvas J., kadangi Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) yra prie pat Varėnos ir Alytaus rajonų ribos, Meškučių kaimas taip pat yra ne Varėnos, o Alytaus rajone, todėl J. M. valdyta žemė galėjo būti ir Alytaus rajone. Archyvo pažymėjime nurodoma M. J. buto-ūkio lapo informacija taip pat patvirtina abejones, kad Archyvo pažymėjimo pirmoje pastraipoje nurodoma informacija galbūt nėra apie tą patį asmenį, nes M. J., kuris buvo šeimos galva pagal 1942 m. duomenis, turėjo išlaikomą tėvą, taip pat J. M.. Iš pateiktos archyvinių dokumentų analizės matyti, kad nėra pagrindo nustatyti juridinį faktą dėl 3,01 ha žemės kiekio, kurį (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone galėjo valdyti pareiškėjos vyro tėvas J. M., kadangi nėra pateikta dokumentų, kurie galėtų patvirtinti šį faktą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant bylas dėl Juridinio žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra pasisakyta, kad leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šios kategorijos bylose pripažįstami rašytiniai įrodymai; teismas, spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, įrodymais, patvirtinančiais nuosavybės teisę, gali pripažinti ne tik Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 ir 13 punktuose nurodytus dokumentus, bet ir kitus bet kokius faktinius duomenis, kurie pagal CPK atitinka sąsajumo ir leistinumo reikalavimus; CPK nedraudžiama žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodinėti dokumentais, surašytais jau po žemės nacionalizavimo, tačiau kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali būti įrodinėjamas tik pateikiant teisės aktuose išvardytus dokumentus bei įvertinant šių įrodymų visetų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-2-187/2012). Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nepateikė jokių leistinų įrodymų žemės įsigijimo faktui pagrįsti. Nuosavybės teisės pareiškėjos vyrui P. M. yra atkurtos remiantis minėta 1910 m. Vilniaus gubernijos Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) plano eksplikacija, kuri pagal minėtus teisės aktus yra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, o pareiškėjos pateikiama Archyvo pažyma neįrodo didesnio žemės kiekio.
Dėl termino atnaujinimo.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik nuo pareiškėjos valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus per įstatymo nustatytą terminą. Faktinis terminas dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimtį metų. Toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai. Prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė pareiškėjos vyras P. M., kuris mirė 2002-04-27. Pats pretendentas P. M. iki savo mirties nereiškė pretenzijų dėl žemės kiekio, į kurį jam bus atkurtos nuosavybės teisės. Jau po P. M. mirties pareiškėja kreipėsi į Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių prašydama atkurti nuosavybės teises į 10 ha, valdytų J. M.; Archyvo pažymėjimas buvo gautas 2004-02-24, t.y. pasibaigus dokumentų pateikimo terminui, tačiau 2009-01-27 Alytaus apskrities viršininko administracijos raštu Nr. 4-52-(1.28.) pareiškėjos atstovei O. J. buvo raštu paaiškinta, kad Archyvo pažymėjimui pateikti reikalinga atnaujinti terminą, taip pat, kad reikia kreiptis į teismą dėl papildomo žemės kiekio valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Tačiau į teismą pareiškėja kreipėsi tik 2012-04-26. Kaip svarbias įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastis pareiškėja nurodo tai, kad ilgai užtruko dokumentų paieška, kad visais atkūrimo reikalais rūpinosi vyras ir ji nežinojo apie žemės grąžinimo reikalus. Šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis priežastimis, trukdžiusiomis įstatymo nustatytu terminu pateikti turimus nuosavybes teises įrodančius dokumentus žemėtvarkos tarnybai, juolab kad pats Archyvo pažymėjimas buvo gautas pareiškėjos dar nepasibaigus dokumentų priėmimo terminui, tačiau dėl neaiškių aplinkybių pareiškėja iki 2003 metų pabaigos šio dokumento žemėtvarkos tarnybai nepateikė. Be to, nėra nurodoma objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų tai, kodėl pareiškėja iš karto nesikreipė į teismą po to, kai tik sužinojo apie būtinybę atnaujinti terminą dokumentams pateikti ir nustatyti juridinį faktą. Termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis pateikti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai ar jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus, pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams. Alytaus apskrities viršininko administracija ėmėsi aktyvių veiksmų ir informavo pareiškėją apie kliūtis nuosavybės teisių atkūrimui, tačiau pati pareiškėja elgėsi aplaidžiai, laiku nepateikė turimo Archyvo pažymėjimo, delsė kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, todėl terminas nuosavybės teises įrodantiems dokumentams pateikti pareiškėjai neturėtų būti atnaujintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl terminų atnaujinimo yra pažymėjęs, kad procesas dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo nėra savitikslis. Jo paskirtis - sudaryti galimybes (pašalinti kliūtis) atkurti nuosavybės teises tiems asmenims, kurie dėl svarbių priežasčių negalėjo pateikti kompetentingoms institucijoms tokių dokumentų, kurie yra būtini sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti. Taigi dokumentas, kurio pateikimui prašoma atnaujinti terminą kompetentingai institucijai turi būti būtinas ir apskritai reikalingas sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į konkretų nekilnojamąjį turtą (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-429/2011). Iš anksčiau šiame atsiliepime pateiktos archyvinio dokumento, kuriam pateikti šioje byloje yra prašoma atnaujinti terminą, analizės galima daryti išvadą, kad šis dokumentas neįrodo didesnio negu atkurta pareiškėjos vyrui žemės kiekio ir jo pateikimas nesukurtų pareiškėjai norimo rezultato - nuosavybės teisių atkūrimo į didesnį negu 6,83 ha J. M. valdytos žemės kiekį (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone.
Pareiškėja pareiškimą palaikė ir prašo tenkinti pilnai pareiškime nurodytais pagrindais ir motyvais. Terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, amžiaus, nežinojo visų aplinkybių apie žemės grąžinimo reikalus, todėl šis terminas atnaujintinas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius 2011-07-08 atsakydamas į prašymą informavo, kad P. M. 2003 m. sausio 13 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 38- 15845 nuosavybės teisės atkurtos į 4,33 ha žemės. J. M. į 2,5 ha žemės, kuriuos jam 1994-11-03 P. M. perleido notarine sutartimi, nuosavybės teisės atkurtos 2007-04-16 Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-1660, suteikiant 2,5 ha žemės 4 sklypuose, (duomenys neskelbtini). 1991 m. lapkričio 5 d. rašytam prašyme P. M. nurodo, kad J. M., Z. (duomenys neskelbtini) turėjo 10,0 ha žemės. Tačiau išanalizavus turimus archyvinius dokumentus nepakako duomenų, įrodančių kad J. M., Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 10,0 ha žemės (duomenys neskelbtini). Dėl 3,01 ha žemės būtina kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Minėtas kartografuotas žemės sklypas, kurio plotas 3,01 ha po paskutinio patvirtinto Pilvingių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, laisvos valstybinės žemės plane, pažymėtas kaip laisvo valstybinio žemės fondo sklypas (b.l. 6).
Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003-06-10 pažymėjime nurodyta, kad Jaunųjų ūkininkų ratelių sąįungos archyviniame fonde, Jaunųjų ūkininkų ratelių apyskaitos byloje, Alytaus apskrities Meškučių jaunųjų ūkininkų ratelio 1938-01-18 žiniose įrašytas Z. M.; skiltyje ,,Amžius” įrašyta: „17”; skiltyje “Kiek tėvai ar globėjai valdo žemės ha” įrašyta: “10”; skiltyje “Ratelio nario tėvo ar globėjo pavardė, vardas ir gyv. Vieta” įrašyta: “J., (duomenys neskelbtini).” Alytaus apskrities viršininko archyviniame fonde, įvairių statistinių žinių byloje, (duomenys neskelbtini) 1942-01-27 (lydraščio data) arklių sąraše įrašytas arklio savininkas M. J.; skiltyje “Gyvenamoji vieta/kaimas” įrašyta: “(duomenys neskelbtini).”; skiltyje ,,Turimos žemės plotas ha” įrašyta: „17,66”. Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose, Alytaus apskrities (duomenys neskelbtini) gyventojo M. J. buto-ūkio lape įrašyti: M. J., šeimos galva, ūkininkas, šeimininkas su samdiniais; žmona V. (vardas-taip dokumente); sūnūs: Z., J., P.; dukra N.; tėvas M. J., išlaikomas sūnaus; samdinė D. O..
P. M. mirė 2002-04-27 ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas (b.l. 8).
Liudytojas J. V., gim. 1932 m. nurodė, kad jis pažįsta A. M., nes visą laiką gyveno kaimynystėje. P. M. buvo draugas. J. M. buvo P. tėvas, turėjo žemės (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone. Kiek žemės turėjo nežino, bet ji buvo vienoje vietoje, J. tą žemę dirbo.
Liudytojas V. R., gim. 1936 m. nurodė, kad A. M. pažįsta, nes yra kaimynė. P. M. ir jo tėvą J. M. taip pat pažinojo. Jis turėjo prie jų (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, žemės ir dar Meškučių kaime, Alytaus rajone. Tikslaus žemės kiekio nežino, bet buvo ne vienas ha. Šalimais M. sklypo (duomenys neskelbtini) buvo jo tėvų žemė.
Liudytoja V. B., gim. 1937 m. nurodė, kad P. M. buvo jos kaimynas. J. M. taip pat pažinojo. J. M. turėjo pirktos žemės (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone. Jos mama visą laiką sakydavo, kad ten M. pirkta žemė. Jos motina - J. O.. Jų žemė rubežiavosi su J. M. žeme.
Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus, bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti arba, kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Tie duomenys nustatomi – pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir t.t. (CPK 177 str. 2 d.).
Surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais įrodyta, kad J. M., miręs 1979-08-04, iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 10 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone. Nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas pagrįstas, nors ir netiesioginiais, archyviniais įrodymais. Galima būtų abejoti aplinkybėmis tuo atveju, jeigu nebūtų laisvos žemės, atkuriant nuosavybės teises pagal pareiškėjo nurodomas aplinkybes, bet tokių aplinkybių nenurodžiusi institucija, kuriai pavesta atkurti nuosavybės teises iki nacionalizavimo valdytą žemę.
Nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojantys norminiai teisės aktai nustato prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turinį ir formą (LR įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” 11 str., LR Vyriausybės 1991-08-15 nutarimas Nr.331, dėl patvirtinto prašymo dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo, LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 7 ir 9 p.).
Dėl termino, pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, atnaujinimo
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodo, kad prieštarauja dėl termino atnaujinimo, nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimui.
Įstatymo, atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, suformuluota nuostata, kad visi nurodyti dokumentai turi būti pateikiami kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, ir tik nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai gali būti pateikti vėliau. Nuo 2004-10-26 LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytas dokumentų pateikimo terminas tapo atnaujinamuoju, t.y. terminas gali būti atnaujinamas. Tai reiškia, kad nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti pateikti vėliau, negu pats prašymas atkurti nuosavybės teises ir praleidus nustatytą terminą, šis terminas gali būti atnaujinamas, jeigu praleistas dėl svarbių priežaščių.
Pareiškėjos amžius, teisinių žinių, išsilavinimo stoka patvirtina, kada pareiškėja negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių. Taigi daryti išvadą, kad pareiškėja elgėsi nerūpestingai, neatidžiai, jau vien tokiu pagrindu būtų nepagrįsta ir nesąžininga.
Administravimo procedūrose dalyvaujančios šalys turi bendradarbiauti, suteikti žinias pareiškėjai apie nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvimą, nes koncentruotumo principas padeda išsamiau ir greičiau ištirti bei nustatyti aplinkybes. O tam pagrindas buvo, pareiškėja prašė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. M. visą valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę.
Pareiškėjos elgesys ir veiksmai, atkuriant nuosavybės teises, nėra aplaidūs ir nerūpestingi. Iš to darytina išvada, kad pareiškėja įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams praleido dėl svarbių priežasčių ir šis terminas atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p. , 443 str. , 444 str.2 d.5 d., 448, 577 - 578 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti .
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., miręs 1979-08-04 iki nacionalizacijos 1940 metais, nuosavybės teisėmis valdė papildomą žemės kiekį – 3,01 ha, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone.
Faktas nustatytinas atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą.
Atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą teisinę reikšmę turinčiam veiksmui atlikti ne teisme ir nustatyti, kad A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), per tris (3) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi teisę paduoti nuosavybės teises pavirtinančius dokumentus valstybės įgaliotai institucijai – Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atkuriant nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. M., mirusio 1979-08-04, išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo per Varėnos rajono apylinkės teismą .