Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Nybrogrus“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2169-485/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nybrogrus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nomilita“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovui ieškovo pateikto granito skaldos spalva neatitiko atsakovo užsakymo ir jo lūkesčių: 1) skaldą atsakovui ieškovas teikė ne pirmą kartą, atsakovui buvo žinoma, kokios spalvos, smulkumo ir paskirties skaldą jis perka iš ieškovo, visą laiką būtent tokios rūšies ir kokybės skaldą atsakovas užsakinėjo ir jokių pretenzijų dėl jos spalvos nereiškė, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovo tiekiamos skaldos kokybė atsakovą visuomet tenkino; 2) tituliniame internetiniame ieškovo puslapyje yra pateikiama tik bendro pobūdžio abstrakti informacija, išgaunama granito skalda (jos savybės, konkretūs atspalviai ir pan.) detaliai nėra aprašyta, visi konkretūs ieškovo išgaunamos granito skaldos parametrai, įskaitant ir spalvą, detaliai nurodomi CE sertifikatuose, kurie yra viešai publikuojami ieškovo internetiniame puslapyje; atsakovas šiuos CE sertifikatus pats pateikė teismui, jų turinys atsakovui, buvo ir yra žinomas, taigi atsakovui turėjo būti žinoma, jog ieškovo išgaunama skalda yra pilka su rausvu atspalviu, todėl nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.327 straipsnio 2 dalies nuostata; 3) skaldos spalva nėra skaldos savybė, kuri vertinama pagal Europos Sąjungos standartus; ieškovas niekada nebuvo įsipareigojęs atsakovui teikti skaldą, kuri atitiktų specifinius jo užsakovų keliamus reikalavimus, ir su tokiais reikalavimais ieškovas nebuvo supažindintas. 4) UAB „Sekargas ir kompanija“ išvada ir RAB „Severniy Kamen“ pretenzija, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pareikštos tiesiogiai atsakovui, o ne ieškovui, todėl būtent atsakovas laikytinas atsakingu už bet kokius skaldos neatitikimus jo užsakovų reikalavimams, nes tokie reikalavimai ieškovui nėra ir nebuvo žinomi; 5) atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad Kaliningrado teritorijoje galiojantys teisės aktai numato kokius nors reikalavimus kelių tiesimui; jokių reikalavimų granito skaldos spalvai nenumato ir tarp atsakovo bei RAB „Severnij kamen“ 2010 m. balandžio 28 d. sudarytas kontraktas Nr. 10/04/28-5; 6) RAB „Severnij kamen“ pretenzija negali būti laikoma tinkamu įrodymu, nes nėra objektyvus žinių šaltinis, be to, ji akivaizdžiai nepagrįsta; 7) atsakovas žinojo, kokią skaldą ieškovas gamina, siekė įgyti būtent tokią skaldą ir tai patvirtina atsakovo elgesys skaldos užsakymo metu; 8) jokių pretenzijų dėl krovinio kokybės ieškovui atsakovas neturėjo, ne kartą žadėjo už krovinį sumokėti, o pretenzijas dėl krovinio kokybės pradėjo reikšti tik ieškovui pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo, todėl bet kokios po ieškinio pateikimo pareikštos atsakovo pretenzijos vertintinos tik kaip siekis išvengti atsiskaitymo (CK 6.348 str. 2 d.).Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo pateikta granito skalda neatitiko kokybės reikalavimų tam, kad ją būtų galima naudoti kelių tiesimui. Ieškovo teigimu, jo išgaunama granito skalda atitinka visus Europos Sąjungos standartus: 1) tiek atsakovui, tiek ir kitiems užsakovams ieškovo parduodama skalda yra atestuota asfalto gamybos naudojimui ir atitinka Europos Sąjungos standartus, išgaunamos skaldos atitiktį Europos Sąjungos standartams patvirtina AB „Nordcert“, atestuoto Švedijos sertifikavimo įstaigos, išduoti CE sertifikatai; 2) ieškovo išgaunamos granito skaldos kokybė, jos atitiktis CE sertifikatuose deklaruojamoms savybėms, yra nuolat tikrinama, be to, skaldos gavybos metu vieną kartą per savaitę ieškovas privalo tikrinti ir tikrina skaldos dalelių dydį, o kartą per mėnesį jų atitikimą SI indeksui; 3) 2010 m. kovo mėn., t. y. prieš pat krovinio pardavimą atsakovui, ieškovas buvo atlikęs savo išgaunamos granito skaldos patikrą, tačiau jokių skaldos kokybės, įskaitant ir skaldos frakcijos dydį, neatitikimų Europos Sąjungos standartams nustatyta nebuvo; 4) parduotoje granito skaldoje tariamai rastos 35 mm frakcijos baltų akmenų priemaišos galėjo patekti po krovinio perdavimo atsakovui, dėl ko ieškovas negali būti atsakingas; 5) pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į Europos Sąjungos standartų reikalavimus ir netinkamai juos taikė, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pagal juos kelių tiesimui turi būti naudojama tik pilkos spalvos skalda; ieškovo teigimu, skaldos spalva apskritai nėra skaldos savybė, vertintina pagal Europos Sąjungos standartus; 6) nuo sutarties sudarymo momento arba krovinio perdavimo atsakovo atsiųstam vežėjui visa krovinio atsitiktinio sugedimo ar žuvimo rizika perėjo atsakovui; pagal 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas atsako už daiktų trūkumus tik tuo atveju, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo; šiuo atveju skaldos krovinys buvo pakrautas Švedijos uoste į atsakovo užsakytą laivą, o patikrintas jau po iškrovimo, todėl po pakrovimo ieškovas negalėjo kontroliuoti, ar į skaldą nepateko priemaišų; byloje nėra jokių įrodymų, kad didesnės frakcijos, nei deklaruojama ieškovo sertifikatuose, granito skaldos dalelės pateko dar iki krovinio perdavimo atsakovui, t. y. pirkėjui.

Ieškovas nurodo, kad 2010 m. kovo mėn. buvo atlikęs savo išgaunamos granito skaldos patikrą, atsakovui pateikta 8/11 mm frakcijos granito skalda buvo išgauta 2010 m. kovo mėn. Tačiau šioms aplinkybės pagrįsti nepateikė įrodymų. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad skaldoje rastos 35 mm frakcijos baltų akmenų priemaišos galėjo patekti po krovinio perdavimo atsakovui. Sunku logiškai įsivaizduoti, kad kas nors turėjo materialinių bei technologinių galimybių krovinio gabenimo jūra metu arba iškrovus Kaliningrado uoste 1-2 dienų bėgyje suplanuotai, piktybiškai į 3035 tonas 8/11 mm frakcijos skaldą primesti baltų akmenų 35 mm frakcijos tiek, kad susidarytu įspūdis, jog visame krovinyje yra kitos frakcijos priemaišų. Todėl nėra pagrindo abejoti, jog atsakovas gavo netinkamos kokybės krovinį.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad skaldos atitikimą savo ir savo užsakovų poreikiams atsakovas ne kartą galėjo įvertinti iš ankstesnių siuntų, nes prieš tai gautų krovinių kokybės atsakovas neginčijo, už jas pilnai atsiskaitė, o šios bylos nagrinėjimo dalykas yra konkretaus skaldos krovinio kokybė. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad krovinio kokybė neatitiko nei ieškovo sąskaitoje deklaruojamų standartų, nei šalių susitarimo. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad skaldos spalva nėra skaldos savybė, vertintina pagal ES standartus. Visi skaldos gamintojai nurodo skaldos spalvą, nurodo ją ir ieškovas, nes pirkėjams yra itin svarbi skaldos, kuri yra naudojama paviršiaus apdorojimui, spalva. Asfalto gaminimo technologijoje granitine skalda 8/11 mm yra naudojama išimtinai paviršiniam dangos sluoksniui, kuris sudaro bendrą asfalto dangos vaizdą. Nei Rusijos federacijoje, nei Europos Sąjungoje nėra kelių ar magistralių, kurių asfalto dangos spalva būtų raudono atspalvio.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad skaldos spalva neturi įtakos jos tinkamumui pagal paskirtį ir negali lemti įrengimų gedimų. Ieškovo pakrautos granito skaldos kokybė nepriimtina ne tik buvusiems atsakovo verslo partneriams Rusijoje, bet ir Europos Sąjungos teritorijoje. Pilką skaldą su rausvu atspalviu sumaišius su bitumu, ji pasidaro tamsiai, juodai pilka ir rausva spalva neišsiskiria. Tačiau ginčo atveju asfaltas išeitu su ryškiu raudonu atspalviu.Ieškovas apeliaciniame skunde pripažino, kad atsakovui pardavė prastos kokybės skaldą. Iš bylos duomenų medžiagos matyti, kad ieškovas neturi nenuginčijamų tiesioginių įrodymų, jog atsakovui pakrauta skalda atitiko CE sertifikato parametrams, nes paskutinis granito skaldos (frakcija 8/11 mm) patikrinimas buvo atliktas 2010 m. kovo mėn. 17 d., o patikimų duomenų apie tai, kad konkretus ginčo krovinys buvo paimtas iš likučių ir būtent patikrintų likučių, nėra. Be to, jeigu krovinys ir buvo paimtas iš 2010 m. kovo mėn. išgautų likučių, nėra duomenų, kad skaldos gavybos metu vieną kartą per savaitę tikrinant skaldos dalelių dydį, per savaitę iki patikrinimo ar po jo negalėjo būti išgauta skalda su netinkamo dydžio dalelėmis, nes granitas, turėdamas kietų struktūros savybių, reikalauja inspekcijos kiekvienu gamybos etapu. Nėra pagrindo sutikti su ieškovu, jog atsakovui buvo žinoma apie ieškovo išgaunamos skaldos spalvą. Atsakovas iki šio ginčo nėra gavęs iš ieškovo rausvos spalvos skaldos su kitos žymiai didesnės frakcijos dalelių priemaišomis.Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad ieškovas pakrovė netinkamos kokybės krovinį, ir pripažindamas jį atsakingu už nustatytus kokybės neatitikimus, netinkamai taikė CK nuostatas, nenurodo, kokios būtent CK nuostatos buvo netinkamai taikomos. Tam, kad nagrinėjamu atveju galima būtų taikyti CK 6.333 straipsnio 1 dalį, ieškovas turėjo įrodyti, kad krovinio trūkumai atsirado dėl netinkamo naudojimosi juo, trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra išvardinti visi byloje surinkti įrodymai, atskleistas jų turinys, įrodomoji reikšmė, padarytos išvados grindžiamos faktiniais argumentais. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė argumentus, dėl kurių atmeta kai kuriuos konkrečius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimas keistinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovas atsakovui perdavė tinkamos kokybės krovinį ir ar atsakovui kyla pareiga atsiskaityti už ieškovo perduotą granito skaldos krovinį, kaip už tinkamos kokybės prekę.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog ieškovas atsakovui pateikė netinkamos kokybės daiktą, ir atsižvelgęs į tokios kokybės granito skaldos kainą (20 Švedijos kronų už 1 toną), nusprendė ieškovui iš atsakovo priteisti 46 390 Švedijos kronų dydžio skolą vietoj ieškovo prašomos 307 400 Švedijos kronų dydžio skolos.

Pagal CK 6.333 straipsnio, reglamentuojančio daiktų kokybę, 1 dalies nuostatą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalies nuostatą, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.

Šalys šioje byloje nepateikė pirkimo-pardavimo ar kitos jų sudarytos sutarties, ar užsakymo ar kito dokumento, kurio pagrindu galima būtų nustatyti, kokius reikalavimus perkamam daiktui (granito skaldai) kėlė atsakovas, susitardamas su ieškovu dėl skaldos pirkimo. Byloje pateikta tik 2010 m. gegužės 19 d. ieškovo išrašyta sąskaita – faktūra Nr. 46181 atsakovui (9, 11 b. l., 1 t.), kurioje nurodyta: krovinys iš Flivik; grantinė kelio skalda 8-11 mm., 3 300 tonų, vieneto kaina – 106 SEK. Taigi, iš šio dokumento galima spręsti tik apie tai, kad ieškovo perduodama atsakovui skalda turėjo būti 8-11 mm (frakcijos dydis). Dėl to, kad šią sąskaitą – faktūrą gavo atsakovas, ginčo byloje nėra.

Išvadą, kad atsakovui buvo perduotas netinkamos kokybės daiktas, pirmosios instancijos teismas padarė, atsižvelgęs į nepriklausomos kontrolės agentūros „Sekargas ir kompanija“ inspektorių išvadą (62-63 b. l., 1 t.), granito skaldos 8-11 mm iš Runtorp karjero ir Flivik karjero CE Sertifikatus (168-170, 173-175 b. l., 1 t.), bei į tai, kad, teismo teigimu, pagal standartus paviršiaus apdorojimui turi būti naudojama pilkšvos spalvos skalda. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovo AB „Nybrogrus“ internetiniame tinklapyje (164-167 b. l., 1 t.) yra nurodyta, jog Runtorp akmens skaldykloje yra išgaunamas vidutinio stambumo pilkšvos spalvos granitas, kuris yra tinkamas kelių tiesimui ir asfalto gamybai, o Flivik akmens skaldykloje išgaunamas granitas yra panašus į Runtorp akmens skaldykloje išgaunamą granitą, kuris naudojamas tiems patiems tikslams.

Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo pateiktos granito skaldos spalva neatitiko atsakovo užsakymo. Pažymi, kad jo internetiniame tinklapyje yra pateikiama tik bendro pobūdžio abstrakti informacija, tačiau išgaunama granito skalda (jos savybės, konkretūs atspalviai ir pan.) detaliai nėra aprašyti, o visi konkretūs ieškovo išgaunamos granito skaldos parametrai, įskaitant ir spalvą, detaliai nurodomi CE sertifikatuose, kurie yra viešai publikuojami ieškovo internetiniame tinklapyje. Be to, ieškovas niekada neįsipareigojęs teikti atsakovui skaldos, kuri atitiktų specifinius atsakovo užsakovų keliamus reikalavimus, ir su tokiais reikalavimais ieškovas nebuvo supažindintas.

Atsakovas byloje pateikė 2010 m. gegužės 25 d. patikrinimo pažymėjimą Nr. 321/10NOK, sudarytą UAB „Sekargas ir kompanija“, kaip nepriklausomos kontrolės agentūros, vardu (62-63 b. l., 1 t.). Šiame pažymėjime nurodyta, kad ,,...apžiūrimas krovinys buvo tamsiai raudonos spalvos, kaip mes buvome informuoti, ši spalva neatitinka susitarimo tarp šalių; krūvoje buvo dalis suskaldytų baltų akmenų, kurių frakcijos dydis siekė iki 35 mm; pagal informaciją, gautą iš gavėjo atstovų, šis krovinys negali būti naudojamas tiesiogiai be papildomo prasijojimo, nes gali sukelti įrangos gedimus.“ Skaldos savybėms užfiksuoti pateiktos nuotraukos (64-66 b. l., 1 t.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi šio pažymėjimo turinį, atkreipia dėmesį į tai, kad išvados, jog skaldos spalva neatitiko susitarimo tarp šalių, bei kad pateikta skalda negali būti naudojama tiesiogiai be papildomo prasijojimo, nes gali sukelti įrangos gedimus, yra pagrįstos tik gavėjo atstovų pateikta informacija, o tai iš esmės reiškia, kad šios išvados pagrįstos tik suinteresuoto trečiojo asmens teiginiais. Pažymėtina ir tai, kad pažymėjime pateikta išvada, jog krūvoje (t. y. apžiūrėtoje skaldoje) buvo būtent iki 35 mm baltų akmenų, taip pat kelia abejonių, nes nei pažymėjime, nei nuotraukose neatsispindi, kad apžiūros metu buvo panaudotos matavimo priemonės. Kita vertus, patikrinimo metu taip pat nebuvo nustatyta (bent jau tai nenurodyta pažymėjime), kokia dalis akmenų, didesnių nei nurodyta pardavėjo sąskaitoje (8-11 mm.), t. y. iki 35 mm dydžio akmenų frakcijų (procentais ar pan.) yra apžiūrėtoje skaldoje, nes pažymėjime nėra nurodyta, koks kiekis skaldos buvo ištirtas ir kokia dalis ištirtame kiekyje yra didesnės frakcijos skaldos dalelių (akmenų), kad bent apytiksliai galima būtų nustatyti bendrą tokių akmenų kiekį pateiktoje skaldoje. Todėl kyla apgrįstų abejonių, ar didesnių akmenų, jei jie iš tikrųjų yra tokio dydžio, kaip nurodyta pažymėjime, nebuvo tik skaldos paviršiuje, ar jie negalėjo atsirasti gabenimo ar laikymo po iškrovimo metu (pažymėtina, kad patikrinimas buvo atliktas 2010 m. gegužės 24 d., o skalda iškrauta 2010 m. gegužės 22 d.). Todėl vien pateiktas UAB „Sekargas ir kompanija“ 2010 m. gegužės 25 d. patikrinimo pažymėjimas Nr. 321/10NOK negali būti laikomas patikimu įrodymu, kad krovinys neatitiko įprastų tokiai prekei keliamų reikalavimų ir buvo būtent tokios būklės jo pakrovimo metu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pats atsakovas turėjo pasirūpinti, jog krovinio pakrovimo į jo užsakytą laivą metu būtų patikrinta jo perkamos prekės (skaldos) kokybė, tačiau tai nebuvo padaryta (byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas, kaip pirkėjas, tokius veiksmus būtų atlikęs), o ieškovo perduotos prekės kokybė buvo patikrinta tik po jos iškrovimo krovinio gavėjo, kuris nėra tarp šios bylos šalių susiklosčiusių teisinių santykių dalyvis, nurodytoje vietoje praėjus dviems dienoms. Kadangi aplinkybės, jog pakrovimo į laivą metu skaldoje buvo pardavėjo sąskaitoje nurodyto dydžio neatitinkančių skaldos frakcijų (iki 35 mm dydžio akmenų), atsakovas neįrodė, pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalies nuostatą, jis neturi atsakyti už tokius skaldos neatitikimus.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalies nuostatą, pardavėjas neatsako už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 str. 2 d.).

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovas užsakymo metu žinojo, kokiomis savybėmis pasižyminčią skaldą ieškovas parduoda.

Atsakovas pats pateikė teismui CE sertifikatus, kuriuose nurodyti konkretūs ieškovo išgaunamos granito skaldos iš Runtorp ir Flivik karjerų parametrai, įskaitant ir spalvą (168-170, 173-175 b. l., 1 t.). Ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad šių sertifikatų turinys (taigi, ir jame nurodyti duomenys apie ieškovo išgaunamos skaldos spalvą) atsakovui, kaip skaldos prekyba besiverčiančiam asmeniui, buvo žinomas.

Kaip jau nustatyta, atsakovas iš ieškovo įsigijo granito skaldą, išgautą iš Flivik karjerų. Flivik karjere išgaunamos granito skaldos CE sertifikate 1505-CPD-CB219 yra nurodyta, kad granito skalda yra pilkai raudona (170 b. l., 1 t.). Runtorp karjere išgaunamos skaldos spalva CE sertifikate nurodyta pilkšvos spalvos su raudonais ir žaliais vidutinio dydžio akmenukais (175 b. l., 1 t.). Taigi, pagrįstas yra ieškovo teiginys, kad nėra pagrindo remtis vien ieškovo internetiniame tinklapyje pateikta bendra informacija, pagal kurią minėtų karjerų išgaunamos skaldos spalva yra pilkos spalvos. Kita vertus sertifikatai patvirtina, jog skalda, išgaunama iš minėtų karjerų, turi pilkos spalvos atspalvį. Be to, byloje pateikti susirašinėjimai patvirtina, kad apie tai, kokios tiksliai kokybės ir spalvos skaldos reikėjo atsakovui, ieškovas nebuvo informuotas, o atsakovas buvo informuotas ir jam buvo žinoma, kokios kokybės skaldą ieškovas išgauna Flivik (-e) ir Kalmar(-e) (Runtorp) (87 b. l., 1 t.).

Kaip jau minėta, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad atsakovui buvo žinoma, kokios kokybės skalda yra išgaunama ieškovo Flivik karjeruose, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent tokio atspalvio skalda, kokia buvo pateikta atsakovui, neatitiko atsakovo lūkesčių bei šalių susitarimo. Pažymėtina, kad atsakovas ne vieną kartą žadėjo ieškovui už krovinį sumokėti (21-24 b. l., 1 t.), o pretenzijas dėl krovinio kokybės pradėjo reikšti tik, kai ieškovas pareiškė jam ieškinį teisme, kas taip pat leidžia abejoti atsakovo teiginių teisingumu. Aplinkybė, kad ieškovo pateikta skalda neatitiko atsakovo užsakovo lūkesčių, teisinės reikšmės šioje byloje nagrinėjamam ginčui neturi, kadangi jokių susitarimų su atsakovo užsakovu ieškovas nebuvo sudaręs, o aplinkybės, kad atsakovas ieškovą informavo apie tai, kokius reikalavimus granito skaldai kelia Rusijos Kaliningrado srities įmonė RAB „Severniy Kamen“ ir kad tokius reikalavimus jis pats kėlė ieškovo tiekiamai skaldai, atsakovas neįrodė. Kita vertus, atsakovas nepateikė ir duomenų, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad ieškovo išgaunama skalda iš tiesų netinka Rusijos Kaliningrado srities kelių klojimui.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, netinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę už perduotos prekės kokybę bei pačių daiktų kokybę (CPK 330 str.), todėl nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas atsakovui perdavė netinkamos kokybės krovinį ir dėl to yra pagrindas sumažinti prekės kainą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas atsakovui pardavė ne tokios kokybės daiktą (skaldą), kokio pagrįstai tikėjosi atsakovas ir kad parduotas daiktas neatitinka jam keliamų įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d., CPK 178 str.). Todėl atsakovas privalo visiškai atsiskaityti už jam faktiškai perduotą daiktą – 3 035 t granito skaldos, jos kainą apskaičiuojant, pagal ieškovo sąskaitoje – faktūroje Nr. 46181 (11 b. l., 1 t.) nurodytą 1 t skaldos kainą (1 t. kaina 106 SEK), t. y. sumokėti 321 710 Švedijos kronų už parduotą prekę (106 SEK x 3 035 t. = 321 710).

Kadangi ieškovas iš parduotos prekės kainos išskaičiavo atsakovo nuostolius dėl nepakrautos skaldos, kurie sudaro 14 310 Švedijos kronų (5 b. l., 1 t.), šią nuostolių sumą atsakovas pats nurodė ieškovui adresuotame savo pranešime (39 b. l., 1 t.), teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas iš atsakovo ieškovui už perduotą krovinį priteisti 307 400 Švedijos kronų (321 710 – 14 310 = 307 400).

Atsakovui pateiktoje sąskaitoje – faktūroje numatyta, kad po mokėjimo datos skaičiuojamas 10 proc. dydžio metinis mokestis (11 b. l., 1 t.). Sąskaitos – faktūros apmokėjimo terminas suėjo 2010 m. gegužės 20 d., atsakovas iki šiol su ieškovu nėra atsiskaitęs. Ieškovas prašo priteisti delspinigius už 6 mėnesius, todėl iš atsakovo ieškovui taip pat iš viso priteisiama 15 159,45 Švedijos kronų delspinigių (307 400 x (10 proc. /365) x 180). (CK 6.71 str.).

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatą, tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).

Ieškovas prašė teismo priteisti 9 885,33 Lt išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (129-130 b. l., 1 t.) ir šioms išlaidoms pagrįsti pateikė sąskaitas (131-142 b. l., 1 t.) bei jų apmokėjimą patvirtinančius duomenis (143-145 b. l., 1 t.).

Sąskaitoje Nr. 2682-N nurodyta, kad buvo patirtos išlaidos, susijusios su mokesčio antstoliui mokėjimu ir informacijos rinkimu (131, 133 b. l., 1 t.), tačiau kad būtent tokio dydžio išlaidos buvo patirtos, kreipiantis į antstolį ir apmokėtos, įrodymų nepateikta. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog kanceliarinės išlaidos sudarė 1 127 EUR (135, 137 b. l., 1 t.), kad buvo patirtos būtent tokio dydžio kelionės išlaidos, kaip nurodytos sąskaitose Nr. 2922-N ir Nr. 2922-N (139, 140, 141, 142 b. l., 1 t.). Iš sąskaitų Nr. 2922-N ir Nr. 2922-N, išrašytų 2011 m. rugpjūčio mėn. (139, 140, 141, 142 b. l., 1 t.) matyti, kad prašoma priteisti sumas už advokato suteiktas paslaugas – informacijos rinkimą, rengimąsi atstovauti ir atstovavimą Kauno apylinkės teisme. Bylos duomenys patvirtina, kad iki minėtų sąskaitų išrašymo advokatas G. M. ieškovui atstovavo tik parengiamajame teismo posėdyje (116-117 b. l., 1 t.). Todėl vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.18 punktu, už atstovavimą teisme ieškovui iš atsakovo yra pagrindas priteisti 120 Lt, o ne tokias sumas, kokios yra nurodytos minėtose sąskaitose.

Sąskaitoje Nr. 2682-N (132, 134 b. l., 1 t.) nurodyta, jog buvo suteiktos šios paslaugos: ieškinio rengimas, ieškinio galutinių pakeitimų atlikimas, Kauno apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo analizė, kliento informavimas, prašymo teismo antstoliui dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo priverstinio vykdymo rengimas, Kauno apylinkės teismo nutarties analizė ir kliento informavimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų, jog buvo rengtas prašymas antstoliui, byloje nėra, todėl išlaidos už šio dokumento rengimą negali būti priteistos, o Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad maksimalus atlyginimo dydis už ieškinio rengimą yra 2 400 Lt. Todėl būtent tokio dydžio sumą ir yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovui už ieškinio paruošimą.

Sąskaitoje Nr. 2831-N (136, 138 b. l., 1 t.) nurodyta, kad buvo suteiktos ir šios paslaugos: atsiliepimo į UAB „Nomilita“ 2011 m. gegužės 18 d. prašymą peržiūrėti Kauno apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimą, bendravimas su teismo antstoliu dėl UAB „Nomilita“ finansinės padėties ir dokumentų įteikimo p. C. įrodymų, kliento informavimas, atsiliepimo į UAB „Nomilita“ argumentus dėl vėlavimo pateikti atsakymą dėl AB „Nybrogrus“ pretenzijos rengimą, Kauno apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo analizė, kliento informavimas, UAB „Nomilita“ 2009 m. balanso analizė, kliento informavimas dėl galimybės bendrovei UAB „Nomilitas“ iškelti bankroto bylą.

Teisėjų kolegija netenkina ieškovo prašymo priteisti išlaidas, susijusias su bendravimu su teismo antstoliu ir dokumentų įteikimu C., nes duomenų, kad šios paslaugos tikrai buvo suteiktos, byloje nėra. Tuo tarpu išlaidos, susijusios su atsiliepimo į UAB „Nomilita“ argumentus dėl vėlavimo pateikti atsakymą dėl AB „Nybrogrus“ pretenzijos rengimu ir UAB „Nomilita“ 2009 m. balanso analize, kliento informavimu dėl galimybės bendrovei UAB „Nomilitas“ iškelti bankroto bylą, nėra išlaidos, susijusiomis su šios bylos nagrinėjimu. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti sąskaitoje nurodytus 483 Lt (140 Eur) už atsiliepimo į UAB „Nomilita“ 2011 m. gegužės 18 d. prašymą peržiūrėti Kauno apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimą rengimą, kadangi šis dydis atitinka Rekomendacijose numatytą dydį.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultaciją. Tuo tarpu galimybė priteisti išlaidas, patirtas advokatui teikiant paslaugas, susijusias su informacijos apie priimtus teismo procesinius sprendimus teikimu klientui ar konkrečių procesinių dokumentų analizės atlikimu, įstatyme nenumatyta. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo gali būti priteistos tik tos išlaidos, kurios yra susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir atstovavimu teisme – t. y. iš viso 3003 Lt (120 + 2400 + 483). Kadangi ieškovas už paduotą ieškinį sumokėjo 3531 Lt žyminio mokesčio (40 b. l., 1 t.), ši suma taip pat priteisiama iš atsakovo ieškovui visa apimtimi (CPK 93 str.).

Kadangi ieškovo apeliacinis skundas buvo patenkintas visa apimti, yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovui ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str., 98 str.).

Ieškovas pateikė prašymą priteisti 4 350,28 Lt atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti ir 3 133 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už paduotą apeliacinį skundą (36-37 b. l., 2 t.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Rekomendacijų 8.9 punkte nustatyta, jog maksimalus užmokestis už apeliacinio skundo surašymą yra 2400 Lt, sprendžia, jog iš viso iš atsakovo ieškovui yra pagrindas priteisti 5533 Lt (2400 Lt + 3133 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą pakeisti, ieškovo ieškinį patenkinant visiškai (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AB „Nybrogrus“ iš atsakovo UAB „Nomilita“ 307 400 SEK skolos, 15 159,45 SEK delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos (322 559,45 SEK) nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui AB „Nybrogrus“ iš atsakovo UAB „Nomilita“ 3531 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinio padavimą, ir 3003 Lt atstovavimo išlaidoms pirmosios instancijos teisme apmokėti.“

Priteisti ieškovui AB „Nybrogrus“ iš atsakovo UAB „Nomilita“ 5533 Lt bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.