Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2010-03-05 · Civilinė byla Nr. 2-297-653/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-03-05
Bylos Nr.
2-297-653/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Atsakovas
A. D.
Civilinė byla Nr. 2-297-653/10
VILNIAUS MIESTO TREČIASIS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 05 d.Vilnius

Vilniaus m. trečiojo apylinkės teismo teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. V. Kirpičnikovui, atsakovo atstovei adv. pad. A. Grikienytei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui A. D., kur trečiuoju asmeniu įtraukta S. B., dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 2176,07Lt įsiskolinimą už 2003-12-12 iki 2008-12-31 laikotarpiu suteiktas paslaugas, tiekiant šilumos energiją, 141,18 Lt delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2008-07-16 iki 2009-01-06, 5 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-3, 149-153).

Atsiliepimas

Atsakovas A. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 24-26, 157-159), kuriame su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuo pat buto įsigijimo bendrasavininkė S. B. neleido atsakovui apsigyventi. 2004-04-06 buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo S. B. buvo įpareigota išsikelti į jai priklausančias patalpas ir netrukdyti atsakovui naudotis jam priklausančia buto dalimi, tačiau iki šiol atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali realiai naudotis jam priklausančiu turtu, o įsiskolinimas susidarė atsakovui priklausančiame kambaryje neteisėtai gyvenant S. B.. Ieškovas teigia, kad jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Ieškovas nereikalavo iš atsakovo mokėti už karštą vandenį, nes jis karštu vandeniu nesinaudojo, todėl atsakovas neturi pareigos apmokėti ir už šilumą. Nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2008 m. vasario mėn. atsakovui sąskaitose nebuvo skaičiuojami nuostoliai už šilumą karšto vandens palaikymui, visos šios sąnaudos buvo įtrauktos į S. B. sąskaitas. Dėl to reikalavimas priteisti papildomai iš atsakovo pusę S. B. išrašytose sąskaitose nurodytų sąnaudų sumos (iš viso 682,21 Lt) yra nepagrįstas. 1995-01-26 įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenimis“, kurio ieškovas grindžia reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, šiuo atveju netaikytinas, o sutartyje šalys nebuvo susitarę dėl delspinigių dydžio.

Tretysis asmuo S. B. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad sąnaudų apskaičiavimą nustato ne sąskaitos, o teisės aktai. Ieškovas gavo nepilną informaciją iš bendraturčių, todėl galimi netikslumai sąskaitose. Mokesčius už karštą vandenį ieškovui apmoka S. B., todėl ieškovas neturi intereso juos skaičiuoti atsakovui. Už šildymą ir šilumos sąnaudas nėra apmokėta. Šilumos sąnaudos susidaro ir dėl karšto vandens cirkuliacijos palaikymo, ir palaikant šilumą vonios kambaryje, t.y. turtas apsaugomas nuo drėgmės. Kadangi atsakovo bute yra „gyvatukas“, jam kyla prievolė apmokėti už sąnaudas.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad vartotojas turi žinoti kiek turi apmokėti už paslaugas. Jei sąskaitose yra klaida, ieškovas ir turi prisiimti už tai atsakomybę. Ieškovas neįrodė, kad atsakovo bute yra dvivamzdė karšto vandens sistema. Kokia sistema yra atsakovo bute, ar yra „gyvatukas“ atstovė nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad 44,02 kv.m. bendrojo ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½) priklauso S. B. (nuo 2001-06-28) ir A. D. (nuo 2003-12-23) – b.l. 10, 11, 28. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo bei teismo sprendimų (b.l. 27-29) matyti, kad 2001-02-05 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu nustatyta naudojimosi šiuo butu tvarka, pagal kurią S. B. priskirta naudotis 17,22 kv.m. kambariu, o atsakovui, jam įsigijus butą, priskirtas naudotis 13,89 kv.m. kambarys, bendram naudojimui paliktas koridorius, vonia, virtuvė. Iš atsakovo atstovės paaiškinimų, byloje esančio 2004-04-06 teismo sprendimo už akių, 2006-02-21 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, 2006-05-17 teismo nutarties (b.l. 29-33) nustatyta, kad tarp bendraturčių iki šiol vyksta ginčas dėl naudojimosi butu.

Pagal teisės aktus, reglamentuojančius šilumos energijos pirkimo pardavimo teisinius santykius (CK 6.383 str., Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 32 d., Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles bei Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas) yra nustatyta bendroji taisyklė, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir šilumos vartotojas - butų savininkas. Nepaisant to, kas naudojasi patalpomis, kurioms tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra patalpų savininkas (2008-01-30 LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-3/2008). Jei butų savininkų yra keletas, įstatymai nedraudžia šilumos tiekėjui ir visiems patalpų savininkams susitarti dėl to kas iš savininkų apmokės už teikiamas paslaugas. Tačiau, jeigu tokio susitarimo nėra, visi patalpų savininkai yra atsakingi prieš šilumos tiekėją.

Šiuo atveju tarp ieškovo ir buto savininkų nebuvo sudaryta rašytinės sutarties dėl energijos tiekimo. Kadangi energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, minėto buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijunti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, laikytina, kad tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų. Taigi, nesant susitarimo tarp šilumos tiekėjo ir visų buto savininkų pagal individualiai aptartas sąlygas, nesant susitarimo ir tarp pačių bendraturčių dėl atsiskaitymo už šilumą, laikytina, kad atsakovas, kaip buto bendraturtis prisiėmė prievolę apmokėti buto išlaikymo išlaidas. Bendraturčių nesutarimai dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe neturi teisinės reikšmės šios bylos išsprendimui, o atsakovo atsikirtimai dėl negalimumo naudotis jam priklausančiu turtu būtų reikšmingi sprendžiant bendraturčių regresinius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo.

Ieškovo pateikta įsiskolinimo pažyma, ieškovo paaiškinimai įrodo, kad už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiekiamą šilumą nėra atsiskaityta. Įsiskolinimas paskaičiuotas remiantis Vilniaus m. savivaldybės valdybos 1998-02-26 sprendimu Nr. 329V; 2001-03-29 sprendimu Nr. 535V patvirtina tvarka, 2005-05-05 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu patvirtintą šilumos paskirstymo metodą, o šilumos sąnaudos apskaičiuotos pagal 2000-12-29 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 193 bei 2004-11-11 Nr. 03-121 patvirtintas taisykles; įsiskolinimą sudaro 2176,07 Lt laikotarpiu nuo 2008-07-16 iki 2009-01-06. Nurodytas įsiskolinimas apskaičiuotas proporcingai atsakovo nuosavybės teise turimam plotui. Ta aplinkybė, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2005-01 iki 2008-02 sąskaitose nebuvo nurodomos šilumos sąnaudos, neatleidžia nuo pareigos apmokėti už suteiktas paslaugas. Vartotojams teikiamų sąskaitų tikslas yra informuoti apie mokėtinas sumas ir terminus. Nors ieškovas laiku neinformavo atsakovą apie privalomas apmokėti mokesčius, vėlesnėse sąskaitose šis netikslumas buvo pašalintas, nurodant susidariusią skolą. Taigi, sąskaitų netikslumas neatleidžia nuo prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas teisės aktais reglamentuotus mokesčius, bet turi reikšmę, sprendžiant klausimą dėl netesybų mokėjimo už laiku nesumokėtus mokesčius.

Atsakovas atsiliepimuose į ieškinį negrindė nesutikimo su ieškiniu tuo, kad bute nėra šilumos cirkuliacijos karšto vandens temperatūros palaikymui ir vonios patalpų sanitarinių higienos sąlygų užtikrinimui. Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad ji nežino yra ar nėra bute atitinkama sistema. Dėl šių aplinkybių ieškovas neturėjo pareigos įrodinėti aplinkybes, kuriomis atsakovas negrindė savo nesutikimo su ieškiniu. Papildomai pažymėtina, kad byloje esantis S. B. prašymas dėl mokesčių apskaičiavimo (b.l. 119), kuriame nurodyta, kad yra įrengtas „gyvatukas“, aplinkybė, kad bendraturčiai, gaudami sąskaitas su nurodytais sąnaudų mokesčiais, prieštaravimų atsakovui dėl šio mokesčio nepagrįstumo ieškovui nereiškė, nekilnojamojo turto išrašas, kuriame nurodyta, kad bute yra centralizuotas šildymas iš centralizuotų sistemų, patvirtina, jog ieškovas pagrįstai skaičiuoja sąnaudų mokestį. Be to, atsakovas, kaip turto savininkas, priešingų įrodymų nepateikė. Kadangi pagal 2004-11-11 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu patvirtintų taisyklių 5.10.2 p. ši šilumos dalis skirta karšto vandens temperatūros palaikymui bei vonios patalpų sanitarinių higienos sąlygų užtikrinimui, atsakovas privalo apmokėti su jam priklausančio turto dalies išlaikymu susijusias išlaidas.

Prievolės turi vykdomos tinkamai, sąžiningai, laiku. Kadangi atsakovas už ieškovo suteiktas paslaugas nesumokėjo, 2176,07 Lt įsiskolinimo suma priteistina iš atsakovo ieškovo naudai (CK 6.38 str., 6.383 str.-6.391 str.).

Pagal CK 6.71 str. 1 d. prievolė mokėti netesybas gali būti numatyta įstatymuose arba sutartyje. Pagal CPK 6.72 str. susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Kadangi šalys nesudarė rašytinės sutarties, kurioje būtų numatyta prievolė mokėti netesybas už laiku nesumokėtus mokesčius bei aptartas netesybų dydis, o 1995-01-26 įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenimis“, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimą, netaikomas ieškovo veiklos sričiai, laikytina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius nepagrįstas, todėl atmestinas. Šiuo atveju netesybų teisinių santykių reglamentavime nėra spragos, todėl analogija negali būti taikoma (CK 1.8 str.).

Patenkinus pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo ieškovo naudai CK 6.37 str., 6.210 str. pagrindu priteistinos 5 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą sumą (2176,07Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-02-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies (94 proc.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 str. taisykles – iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 256 Lt ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (b.l. 6-9, 13-19). Taip pat iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 88 str.,93 str., 98 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. D. 2176,06 Lt (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt šešis Lt, 07 ct) skolos bei 256 Lt (du šimtus penkiasdešimt šešis Lt) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai.

Priteisti iš atsakovo A. D. ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai 5 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą sumą (2176,07Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-02-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. D. 16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Šiškina