Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-01-23 · Civilinė byla Nr. 2-433-569/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-23
Bylos Nr.
2-433-569/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Ieškovas
G. Š.
Atsakovas
A. P.
Advokatai
Aurimas Keidūnas, Vidmantas Lazickas
Civiline byla Nr. 2-433-569/2012m.
Bylos kategorija 2.1.17(S)ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012m. sausio 23d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė,sekretoriaujant Ritai Levickytei, dalyvaujantieškovei G. Š.,jos atstovui advokatui Vidmantui Lazickui,atsakovo atstovui advokatui Aurimui Keidūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui UAB,,Arnola‘‘ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė G. Š. prašo priteisti iš atsakovo A. P. 26 670 Lt skolą, 6666,72 Lt 5 procentų dydžio palūkanų nuo 26670 Lt priteistinos sumos už laikotarpį nuo 2005-07-27 iki 2010-07-27 dienos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1997m. gegužės mėnesį paskolino atsakovui A. P. 27520 Lt pinigų sumą, paskolos santykius įformino 1997-05-15 paskolos sutartimi. Sutartyje yra nurodyta, kad paskolos sutartis pratęsiama, nors iš tikrųjų ankstesne paskolos sutartis raštu įforminta nebuvo. Paskolos grąžinimo terminas baigėsi 1997m. rugpjūčio 15d., tačiau atsakovas iki šios datos pinigų negrąžino, motyvuodamas tuo, kad jo finansinė padėtis yra sunki. Vėliau ji, jos sugyventinis A. A. ir atsakovas A. P. sutarė, kad pinigus atsakovas mokės dalimis į jos dukters K. A. sąskaitą. 2009-2010 metais atsakovas padarė keturis pavedimus, sumokėdamas dalį skolos – 850 Lt - į jos dukters sąskaitą, tačiau likusių pinigų iki šiol negrąžino. Kadangi atsakovas dalį skolos sumokėjo, mano, kad ieškininės senaties terminas jos pateiktam ieškinio reikalavimui netaikytinas.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas advokatas Aurimas Keidūnas nurodė, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad atsakovas iš tikrųjų ketino skolintis pinigų, tačiau ne iš ieškovės, o iš jos sugyventinio A. A.. Todėl buvo sudaryta pagrindinė paskolos sutartis, o paskui surašytas sutarties pratęsimas. Tačiau kadangi atsakovo ketinimai pasikeitė, pinigų pagal paskolos sutartį jis negavo, sandoris neįvyko. Pagrindinė sutartis dėl paskolos su A. A. buvo sunaikinta, o sutarties pratęsimas liko. Kokiu būdu sutarties pratęsimas atsirado pas ieškovę – jis nežino. 2009-2010 pinigus į ieškovės dukters K. A. sąskaitą jis pervedė A. A. prašymu, nes buvo jam skolingas apie 800 Lt, o A. A. jo paprašė grąžinant skolą ją pervesti į dukters sąskaitą išlaikymo įsiskolinimo dengimui, ką jis ir padarė. Dėl byloje esančių duomenų, iš kurių matyti, kad A. A. kreipėsi į policiją dėl skolos grąžinimo, paaiškino, kad atsakovas turėjo skolų A. A., tačiau ne ieškovei. Prašo taikyti ieškinio reikalavimui ieškininę senatį, kadangi ieškovė, pateikdama ieškinį teismui 2010-08-02, ją praleido.

Trečiojo asmens UAB,,Arnola‘‘ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė, prašydama priteisti skolą iš atsakovo, jos ir atsakovo paskolos sutartinių santykių faktą įrodinėja į bylą pateikta 1997 m. gegužės 15 d. skolos sutartimi (pratęsimu) (b. l. 14). Tuo metu, kai ši sutartis buvo sudaryta, paskolos teisinius santykius reglamentavo 1964 m. Lietuvos Respublikos LR CK 293str. Tačiau, vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, ginčo atveju taikytinos 2000m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios paskolos sutarties teisines pasekmes, nes ieškinys pareikštas 2010 m. rugpjūčio 2 d. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas (1964 m. CK 291str. 1 d.) paskolos sutartis priskiriama realinių sutarčių kategorijai. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas (CK 6.870str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui pinigus. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurioms esant, laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Priešingai, nesant bent vienai iš paminėtų būtinų paskolos sutarties sąlygų, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta.

Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178str.). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870str.), todėl kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 str.).

Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui nagrinėjamų santykių reguliavimas iš esmės nepasikeitė, tačiau buvo įvestos tik tam tikros naujos taisyklės. Fizinių asmenų sandorio suma, reikalaujanti rašytinės formos, buvo padidinta iki penkių tūkstančių litų (CK 1.73str. 1 d. 1 p.), paskolos sutarties atveju – dviejų tūkstančių litų (CK 6.871str.1 d.). Lietuvos Respublikos CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Iš šios normos dispozicijos matyti, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrus reikalavimus ne tik skolos dokumento formai, bet ir turiniui. Nagrinėjamoje byloje skolos sutartyje (dėl paskolos sutarties pratęsimo), kuriuo ieškovė įrodinėjo ginčo šalių paskolos santykių buvimą, pinigų perdavimo paskolos davėjui faktas neužfiksuotas, t. y. skolos dokumentas nepilnai atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Dėl to, šioje byloje sprendžiant, buvo 27520 Lt perdavimo atsakovui faktas ar ne, būtina aiškintis šio dokumento nuostatas, jo surašymo aplinkybes, tikrąją šalių valią. Esant ginčui dėl pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo, sutartis aiškintina, vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Nagrinėjamoje byloje, šalims skirtingai nurodant dėl esminės paskolos sutarties sąlygos – pinigų perdavimo paskolos gavėjui fakto – 1997-05-15 skolos sutarties nuostatos aiškintinos prioritetiškai vadovaujantis lingvistinės šio paskolos dokumento teksto reikšmės nustatymo principu, kaip objektyviausiai atspindinčiu tikrąją šalių valią ir ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pristis“ v. UAB „Optometrijos centras“, bylos Nr. 3K-3-290/2007). Teismo vertinimu, 1997-05-15 skolos sutarties turinio formuluotė tiek pagal lingvistinę prasmę, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme, tiek vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu neteikia pagrindo konstatuoti, jog paskolos davėjo 27520 Lt perdavimo ir paskolos gavėjo šios pinigų sumos gavimo faktai įvyko ginčo raštelio pasirašymo metu. Atsižvelgus į šią paskolos raštelio turinio neatitiktį, negalima pripažinti, kad šalių 1997-05-15 skolos sutartis yra skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos dalyko (27520 Lt) perdavimą paskolos gavėjui (atsakovui), todėl darytina išvada, jog šalių nesieja paskolos teisiniai santykiai. Vien ta aplinkybė, jog paskolos raštelio tekste nurodyta „įsipareigoju iki 1997 rugpjūčio 15 d. grąžinti paskolą sumoje 27520 litų“, nesant kitų patikimų šios pinigų sumos perdavimo atsakovui faktą patvirtinančių įrodymų, o atsakovui neigiant, jog gavo nurodytą pinigų sumą, ieškovės pateikta skolos sutartis negali būti pripažinta patvirtinančia, kad ieškovas perdavė atsakovui pagal šią sutartį 27520 Lt. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju A. A. nurodė, kad pinigai, kuriuos paskolino ieškovė, buvo jo ir ieškovės, kad jie buvo perduoti atsakovui dalyvaujant ieškovei, jam ir atsakovui. Tačiau liudytojas A. A. yra ieškovės sugyventinis, paties A. A. teigimu, tik šiuo metu jie gyvena atskirai, jis nurodo, kad paskolinti pinigai yra ir jo. Todėl, nesant kitų įrodymų, remtis vien liudytojo A. A. parodymais ir konstatuoti pinigų perdavimo faktą nėra pagrindo. Be to, liudytojas A. A. nurodė, kad pirminė paskolos sutartis buvo sudaryta, tuo tarpu ieškovė teigia, kad pinigai buvo paskolinti pagal žodinę sutartį. Ieškovės pateiktoje paskolos sutartyje nėra nurodyta, koks asmuo yra kredito davėjas, kam atsakovas privalo grąžinti paskolą. Nors ieškovė nurodė, kad paskolą atsakovas privalo grąžinti jai, atsakovas neigia tokias aplinkybes, paaiškindamas, kad pinigus ketino skolintis iš A. A., o su ieškove jokių paskolų teisinių santykių neturėjo. Iš byloje esančių dokumentų matyti (b.l. 5), kad A. A. 1998-01-05 buvo atsiųstas atsakymas į jo 1997-11-26 pareiškimą, kuriame nurodoma, kad atsakovas A. P. pinigus įsipareigojo jam grąžinti dalimis nuo 1998-01-25. Tačiau iš šio atsakymo nėra aišku, ar kalbama apie ieškovės teigimu 1997m. gegužės mėnesį paskolintą pinigų sumą, nes liudytojas A. A. nurodė, kad yra ne kartą paskolinęs pinigų atsakovui be jokių paskolos raštelių. Apklausta liudytoja K. A. nurodė, kad apie atsakovo skolą ieškovei jai žinoma iš tėvų paaiškinimų, nes tuo metu, kai buvo surašytas paskolos sutarties pratęsimas, ji buvo jauno amžiaus. Pačios medžiagos išreikalauti iš policijos nėra galimybės, nes iš byloje esančių duomenų matyti (b.l. 63), kad ji sunaikinta praėjus nustatytiems laikymo terminams.

Ieškovė, prašydama priteisti skolą, tarp jos ir atsakovo buvusius paskolos teisinius santykius taip pat įrodinėja dukters A. A. sąskaitoje esančiais duomenimis apie atsakovo piniginių sumų pervedimą į dukters sąskaitą. Iš byloje esančių sąskaitų išrašų matyti (b.l. 15-17), kad atsakovas 2009-2010 metais pervedė į ieškovės dukters sąskaitą dalimis 850 Lt sumą. Ieškovė nurodė, kad pagal jos, A. A. ir atsakovo susitarimą atsakovas buvo įsipareigojęs, dengdamas skolą, pinigus pervesti į ieškovės dukters sąskaitą. Tačiau atsakovas neigia, kad į šią sąskaitą pervedė paskolos dalį pagal 1997-05-15 skolos sutartį, nurodo, kad buvo skolingas A. A. apie 800 Lt ir jo prašymu dengė skolą sumokėdamas pinigus į K. A. sąskaitą, su juo yra visiškai atsiskaitęs. Sąskaitų išrašuose nurodyta, kad pinigai pervesti sąskaitos papildymui, nėra nurodoma pervedamų lėšų paskirtis. Kaip jau buvo minėta, A. A. nurodė ne kartą paskolinęs pinigų atsakovui be jokių sutarčių. Ieškovė nurodė, kad tuo metu, kai atsakovas sutiko skolą dengti pervesdamas pinigus į dukters sąskaitą, buvo ji, A. A. ir atsakovas, tai buvo ieškovės pasiūlymas. Tuo tarpu liudytojas A. A. nurodė, kad tokį susitarimą priimant buvo tik jis ir atsakovas.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė perdavė 1997-05-15 skolos sutartyje nurodytą pinigų sumą atsakovui. Be to, teismas laiko, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10str. numato, kad šio kodekso terminai taikomi reikalavimams, kurių ieškinio senaties terminai nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. LR CK 84str. (1964m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso redakcija) numatė trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris šiuo atveju baigėsi 2000m. rugpjūčio 15d., dar neįsigaliojus 2000 metų Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui. Kadangi atsakovas prašo taikyti ieškininę senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškinys atmestinas.

Ieškinį atmetus, vadovaujantis LR CPK 98str., iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagal byloje pateiktus kvitus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-269 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui UAB,,Arnola‘‘ dėl skolos ir palūkanų priteisimo atmesti.

Priteisti atsakovui A. P. iš ieškovės G. Š. 1250 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Lina Muchtarovienė