Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė, sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei, dalyvaujant ieškovei K. Č., jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Č. ieškinį atsakovui P. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu susipažino 2014 m., du metus draugavo, planavo kurti šeimą, tačiau kartu negyveno. 2016 m. vasario 9 d. gimė sūnus D. Š., kurio biologinis tėvas yra P. Š.. Atsakovas lankė vaiką, bendru pareiškimu pripažino tėvystę, nuo vaiko gimimo skyrė vaiko išlaikymui apie 15 Eur per mėnesį, nupirkdamas sauskelnių. Ieškovė nurodo, kad jos materialinė padėtis labai sunki, ji nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų klasėje, jos gaunamos pajamos 74,58 Eur socialinė pašalpa ir išmoka vaikui. Šiuo metu ji gyvena savo motinai priklausančiame bute, materialinę paramą jai teikia motina. Nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalingos 290 Eur lėšos, kas sudaro po 145 Eur iš kiekvieno tėvo. Ieškinyje nurodoma, kad maistui reikia per mėnesį 116 Eur, drabužiams, avalynei – 45 Eur, vaistams, higienai, sauskelnėms – 50 Eur, žaislams, lavinimo priemonėms – 20 Eur. Buto nuomos, komunalinių mokesčių dalis, tenkanti vaikui – 60 Eur. Nurodo, kad jeigu ne motinos materialinė parama ji nepragyventų. Mano, kad prie materialinio vaiko išlaikymo turi prisidėti ir vaiko tėvas, jis dirba, jo materialinė padėtis gera. Nurodo, kad ji rūpinasi sūnumi, jį išlaiko, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja, t. y. vaiko motina. Ieškovė teigia, kad nėra tikslinga nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nes ji įsipareigoja netrukdyti vaiko tėvui bendrauti su vaiku, tačiau atsakovas privalo apie būsimą bendravimą informuoti K. Č. prieš dvi dienas.

Atsakovui P. Š. ieškinio ir jo priedų nuorašai įteikti tinkamai CPK 122 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius šioje byloje pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad mažamečio vaiko D. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su K. Č. atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko tėvas turi pareigą teikti vaikui išlaikymą, dėl kurio dydžio spręstina teismo posėdyje. Be to, išvadą teikianti institucija neprieštarauja, kad K. Č., kaip mažamečio D. Š. mama bei įstatyminė atstovė, priteistas lėšas naudotų uzufrukto teise.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad K. Č., gimusi (duomenys neskelbtini) ir atsakovas P. Š., gimęs (duomenys neskelbtini)., nėra susituokę. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. Š.. Atsakovas P. Š. pripažino tėvystę. Atsakovas įrašytas vaiko tėvu notaro patvirtinto pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo pagrindu. Šalys niekada kartu negyveno. Šiuo metu ieškovė gyvena su savo motina, pastarosios bute. K. Č. nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų klasėje, jos gaunamos pajamos 74,58 Eur socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, jos materialinė padėtis labai sunki. Atsakovas P. Š. vaiko auginti nepadeda, išlaikymo vaikui neteikia, nuo vaiko gimimo yra keletą kartų nupirkęs sauskelnių.

Atsakovui P. Š. ieškinio ir jo priedų kopijos įteikti jo darbovietėje, apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai. Atsakovas byloje pareikštų reikalavimų neginčijo, juos paneigiančių įrodymų teismui nepateikė. Iš ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad apie vykstantį teisminį procesą ir byloje pareikštus reikalavimus jam yra žinoma, su vaiku ryšių jis neketina palaikyti, išlaikymo teikti nenori. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, atsakovas su juo ryšių nepalaiko, o pareiga išlaikyti vaiką yra imperatyvi ir nepaneigiama, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, padarius išvadą, kad jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti sūnaus D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas šio reikalavimo neginčijo, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo neprašė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaikas yra mažametis, nuo gimimo gyvena su motina, šios aplinkybės patvirtina, kad su motina jį sieja glaudus emocinis ryšys. Ieškovės šeima šiuo metu nėra įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą dėl vaiko teisių pažeidimo ar nepriežiūros, tačiau dėl ieškovės socialinių įgūdžių stokos yra stebima. Vaiko tėvas mažametės gyvenime nedalyvauja. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad mažamečio vaiko D. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su K. Č. atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, mažamečio sūnaus D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina K. Č. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Dėl bendravimu su vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovė, su kuria gyvena vaikas, įsipareigojo netrukdyti vaiko tėvui bendrauti su vaiku, tačiau prašo, kad atsakovas apie būsimą bendravimą informuotų K. Č. prieš dvi dienas. Atsakovas savo nuomonės dėl bendravimo su vaiku tvarkos nepareiškė. Šalių vaikas yra mažametis, gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu jis dar yra kūdikis. Dėl to, įvertinus tokio mažamečio vaiko poreikius, jo dienos rėžimą, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą informuoti ieškovę apie planuojamą susitikimą su vaiku ne mažiau kaip prieš dvi dienas tenkintinas. Apie planuojamą bendravimą su vaiku P. Š. turi pranešti iš anksto vaiko motinai K. Č. ne vėliau kaip prieš dvi dienas.

Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus.

Dėl išlaikymo vaikui

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį dėl prašomo išlaikymo vaikui ir jo dydžio nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko ir savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio teismui neišdėstė. Šios aplinkybės nėra kliūtis bylos nagrinėjimui. Siekiant užtikrinti prioritetinę vaiko teisių apsaugą, teismas atsakovo materialinę padėti nustatė, remdamasis registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad atsakovo vardu registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje nėra. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo. Sodros duomenimis atsakovas dirba, jo pajamos per mėnesį 367 Eur. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovui nustatytą nedarbingumo lygį. Tokiu atveju, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio, vertinamos vaiko interesų naudai.

Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad sūnus gyvena su motina, kurios materialinė padėtis yra itin sunki. Iš bylos duomenų matyti, kad ji vaiku rūpinasi, sulaukia pagalbos iš savo motinos, mokosi, stengiasi sukurti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Teismui pateikti duomenys, kad vaiko būtiniems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia 290 eurų, iš jų apie maistui 116 Eur, drabužiams, avalynei – 45 Eur, vaistams, higienai, sauskelnėms – 50 Eur, žaislams, lavinimo priemonėms – 20 Eur, buto nuomos, komunalinių mokesčių dalis, tenkanti vaikui – 60 Eur. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 74,58 Eur, visi kiti vaiko poreikiai į gyvenamąjį būstą, higienos ir kita yra patenkinami su ieškovės motinos pagalba. Teismo vertinimu ieškovės nurodomos vaiko išlaikymo išlaidos nėra neprotingai didelės, neproporcingos vaiko poreikiams, juolab, kad vaikas yra itin mažo amžiaus, spartaus augimo laikotarpyje, dėl to visos išlaidos teismo vertinimu yra adekvataus, protingo dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 380 eurų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo mažesnio išlaikymo, įvertinus tai, kad atsakovas dirba, pagal savo amžių ir sveikatos būklę turi galimybes dirbti ir uždirbti, teismas neturi pagrindo mažinti prašomo priteisti vaiku išlaikymo dydžio. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas sutinka su ieškovės ir jos atstovo argumentais, jog prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis nepilnamečiui šalių sūnui, t. y. 145 Eur per mėnesį, yra pakankamas minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui periodinėmis kiekvieną mėnesį mokamomis 145 Eur dydžio išmokomis, pripažįstant, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir vaiko tėvų turtinės padėties pusiausvyrą.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 812 Eur (116 Eur x 7) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. spalio 10 d. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo vaiko gimimo 2016 m. vasario 9 d. atsakovas išlaikymo neteikia, duomenys paneigiantys šią aplinkybę teismui nepateikti, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo sudaro 116 Eur per mėnesį, t. y. mažesnis nei prašomas išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, įvertinus tai, kad atsakovas nuo vaiko gimimo keletą kartų yra nupirkęs vaikui sauskelnių, t. y. skyręs jos išlaikymui apie 15 Eur per mėnesį.

Ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra teisėti, pagrįsti, todėl tenkinami. Iš atsakovo P. Š. priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 145,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. spalio 11 d. iki vaiko pilnametystės bei 812 Eur išlaikymo sūnui įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. spalio 10 d. (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba (b. l. 10). Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. lapkričio 17 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 162,12 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, šios išlaidos valstybės naudai turi būti priteistos iš atsakovo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat turi būti priteistas 76 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo (145 Eur x 12 mėn. x 3 proc.=52 Eur) ir jo įsiskolinimo (812 Eur x 3 proc.= 24 Eur) priteisimo bei 41 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iš viso 117 Eur žyminio mokesčio ir 5 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Esant šioms aplinkybėms iš atsakovo priteistina 162,12 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 122 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 79, 88, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ieškovė K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja netrukdyti vaiko tėvui bendrauti su vaiku, tačiau apie planuojamą bendravimą su vaiku P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi pranešti iš anksto vaiko motinai K. Č. ne vėliau kaip prieš dvi dienas.

Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovo P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui D. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 145 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. spalio 10 d. iki vaiko D. Š. pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 812 Eur (aštuonių šimtų dvylikos eurų) išlaikymo įsiskolinimą sūnui D. Š., (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Vaiko D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 12 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Priteisti iš atsakovo P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 122 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.