- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-16
- Bylos Nr.
- eP-114-502/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05679-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- A. S., A. J.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Nano sprendimai“
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. S. (A. S.) ir A. J. (A. J.) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-5966-811/2015 pagal pareiškėjų A. S. ir A. J. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Nano sprendimai“, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai A. S. ir A. J. per elektroninių paslaugų portalą pateiktu skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. cspr 1-277; 2) pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 30 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Nano sprendimai“ Akcijų pasirašymo sutarties dalį ir taikyti vienašalę restituciją dalyje dėl 2980/255008 dalies (t. y. vienos automobilio stovėjimo vietos) automobilių stovėjimo aikštelės, esančios pastate (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), požeminiame pastato aukšte, kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksu „11“ (toliau – ir Stovėjimo vieta); 3) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti esamus įrašus viešajame Nekilnojamojo turto registre, kuriais nuosavybės teisės į Stovėjimo vietą įregistruotos atsakovo UAB „Nano sprendimai“ vardu, bei įregistruoti daiktines teises pareiškėjams A. S. ir A. J. lygiomis dalimis po 1/2 dalį į Stovėjimo vietą; 4) priteisti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2015 m. vasario 2 d. nutartimi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą bei išaiškino pareiškėjams, jog dėl savo reikalavimų patenkinimo jie turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Įvertinęs pareiškėjų keliamus reikalavimus – panaikinti VĮ Registrų centro 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. cspr 1-277 ir įpareigoti atsakovą panaikinti esamus įrašus viešajame Nekilnojamojo turto registre bei įregistruoti daiktines teises pareiškėjams (administracinio pobūdžio reikalavimai), pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 30 d. UAB „Nano sprendimai“ Akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti vienašalę restituciją dalyje dėl 2980/255008 dalies automobilių stovėjimo aikštelės (civilinio pobūdžio reikalavimai) – teismas darė išvadą, kad pareiškėjų reikalavimai yra mišraus pobūdžio. Spręsdamas pareiškėjų teiginio, kad jų ginčijama Akcijų pasirašymo sutartis yra tik išvestinis sandoris, kuris ginčijamoje dalyje nebūtų sudarytas, jeigu nebūtų neteisingai, galimai per klaidą, atlikta teisinė registracija, teismas vertino bylos medžiagą – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) 16072/63752 dalis nuosavybės teise priklauso UAB „Nano sprendimai“ pagal 2009 m. kovo 30 d. Akcijų pasirašymo sutartį (įrašas galioja nuo 2014 m. balandžio 7 d.) – ir nurodė, kad šis teiginys nepagrįstas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjai siekia paneigti juridinį faktą, kad automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) 16072/63752 dalis nuosavybės teise priklauso UAB „Nano sprendimai“, o tai yra civilinio pobūdžio ginčas. Konstatavo, kad nors byloje ginčijami ir administraciniai aktai, tačiau vyraujančiais laikytini civiliniai teisiniai santykiai, kurie lemia ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui.
II.
2015 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas per elektroninių paslaugų portalą pateiktas pareiškėjų A. S. ir A. J. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje.
Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Vadovaudamiesi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjai su ieškiniu, kuriame buvo nurodyti analogiški reikalavimai kaip ir skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2015 m. birželio 30 d. civilinėje byloje Nr. e2-14867-608/2015 priėmė sprendimą – pareiškėjų ieškinį atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, jog minėta Akcijų pardavimo sutartis ieškovų (pareiškėjų) teisių nepažeidžia, nes pagal byloje esančius duomenis matyti, jog ja Stovėjimo vieta nebuvo perleista. Pareiškėjų teigimu, išsiaiškinus, jog nuosavybės teisė į Stovėjimo vietą niekam nebuvo perleista, darytina išvada, jog per klaidą buvo padarytas VĮ Registrų centro įrašas, pagal kurį tokia teisė neva buvo perleista, taigi liko spręstinas tik Nekilnojamojo turto registre esančių registracijos duomenų panaikinimo klausimas, kuris yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
2. Mano, kad yra Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, kadangi VĮ Registrų centras tik civilinės bylos Nr. e2-14867-608/2015 nagrinėjimo metu pateikė 2009 m. kovo 30 d. Akcijų pasirašymo sutartį, kurią išnagrinėjus ir paaiškėjo, kad ja UAB „Nano sprendimai“ nebuvo perleista 2980/255008 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), kadastro byloje pažymėta indeksu „11“.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nustatytos naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, buvo priimtas 2015 m. birželio 30 d., taigi pareiškėjai nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Atsiliepimas
VĮ Registrų centras atsiliepime prašo pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
1. Pareiškėjai apie UAB „Nano sprendimai“ Akcijų pardavimo sutartį žinojo (turėjo žinoti) dar 2010 m., be to, pateikusi motyvuotą prašymą, jį turėjo teisę gauti ir pareiškėjų advokatė, todėl pareiškėjų teiginys, jog bylos nagrinėjimo metu jie nežinojo ir negalėjo žinoti šios sutarties turinio vertintinas kritiškai. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsta būtų teigti, jog pareiškėjai nepraleido ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Norint, jog būtų pakeisti pareiškėjų nurodyti Nekilnojamojo turto registro duomenys, turi būti nuginčyti ankstesni nuosavybės teisių į Stovėjimo vietą įregistravimo teisiniai pagrindai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nors byloje yra ginčijami ir administraciniai aktai, tačiau joje vyraujančiais laikytini civiliniai teisiniai santykiai, lemiantys šios bylos priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismams.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjų nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14867-608/2015 nėra įsiteisėjęs, nes pareiškėjai jį apskundė apeliacine tvarka. Be to, ABTĮ nenumato, kad ieškinio netenkinimas bendrosios kompetencijos teisme pats savaime yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.
Pareiškėjai A. S. ir A. J. pateiktu prašymu siekia, kad būtų atnaujintas procesas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-5966-811/2015 pagal jų skundą atsakovams VĮ Registrų centro Vilniaus filialui ir UAB „Nano sprendimai“, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrui centrui dėl VĮ Registrų centro 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. cspr 1-277 panaikinimo ir 2009 m. kovo 30 d. UAB „Nano sprendimai“ Akcijų pasirašymo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia.
Pareiškėjų teigimu, procesas administracinėje byloje atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu.
Vertindama pareiškėjų pateiktą prašymą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog administracinėje teisenoje proceso atnaujinimo institutas yra numatytas ABTĮ IV skyriuje. Proceso atnaujinimas yra pripažįstamas išimtine ir galutine įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).
ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šio įstatymo dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog, atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012). Pabrėždamas šios proceso stadijos išimtinumą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog jis (išimtinumas) pasireiškia dviem aspektais: pirma, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais; antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-84/2012).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai proceso atnaujinimą sieja su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario2 d. nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti nagrinėti jų pateiktą patikslintą skundą. Ši Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis apeliacine tvarka apskųsta nebuvo. Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi pareiškėjų skundas buvo nepriimtas nagrinėti teisme, t. y. byla nebuvo nagrinėta iš esmės, todėl ji nėra prilyginama užbaigtai bylai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra užbaigtos administracinės bylos, o tai yra būtina sąlyga sprendžiant klausimą dėl bylos proceso atnaujinimo (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartis negali būti proceso atnaujinimo objektu, o pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje negalėjo būti paduotas, todėl jis yra netenkinamas.
Pažymėtina, jog proceso atnaujinimą reglamentuojantis ABTĮ IV skyrius nenumato prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijos, kurioje būtų galima patikrinti, ar prašymas atnaujinti procesą apskritai gali būti nagrinėjamas teisme. Atsižvelgdama į tai, kad visi klausimai, susiję su prašymo atnaujinti procesą atitikimu įstatymo reikalavimams tikrinami prašymą atnaujinti procesą nagrinėjant iš esmės, teisėjų kolegija, nustačiusi, jog proceso atnaujinimas nėra galimas, atsisako atnaujinti procesą (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-84/2012). Dėl šių priežasčių nėra pagrindo iš esmės pasisakyti dėl pareiškėjų nurodytų argumentų ir pateiktų prašymų.
Iš esmės tokios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P520-102/2013, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P492-184/2013, 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-55-858/2015).
Apibendrindama padarytas išvadas ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą netenkintinas ir procesas administracinėje byloje Nr. eI-5966-811/2015 neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų A. S. (A. S.) ir A. J. (A. J.) prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso administracinėje byloje Nr. eI-5966-811/2015 neatnaujinti.
Nutartis neskundžiama.