Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo T. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. D. ieškinį atsakovui ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl nepilnametės M. D. gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nustatė laikinąją M. D. gyvenamąją vietą su tėvu T. D. ir uždraudė ieškovei K. D. išvežti vaiką iš jo gyvenamosios vietos be teismo leidimo.

Ieškovė K. D. pateikė teismui prašymą išduoti jai leidimą laikinai, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. balandžio 27 d. imtinai, išvežti dukrą M. D. iš jos gyvenamosios vietos Lietuvoje į ieškovės gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje. Nurodė, kad teismas laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2014 m. sausio 5 d. leido išsivežti nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos Lietuvoje į ieškovės gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, taip suteikdamas galimybę motinai pabendrauti su nepilnamete dukra. Ieškovė nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nepažeidė, dukrą atsakovui grąžino laiku, todėl ieškovė prašo teismo leidimo su dukra praleisti Šv. Velykas.

Išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su ieškovės prašymu sutiko ir prašė teismo jį tenkinti. Nurodė, kad K. D. su nepilnamete dukra bendrauja tik informacinių technologijų pagalba ir trumpam grįžusi į Lietuvą. Tokio amžiaus mergaitei reikalinga motinos meilė, šiluma ir globa. Vaikas turi žinoti, kur ir kokiomis sąlygomis gyvena skyrium gyvenanti motina, taip pat betarpiškai su ja pabendrauti, todėl prašymas yra pareikštas vaiko interesais ir juos atitinka. Motina įsipareigojo grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą ir šį reikalavimą įvykdys.

Atsakovas T. D. prašė ieškovės prašymo netenkinti. Nurodė, kad ieškovė K. D. su nepilnamete dukra šventė Šv. Kalėdų šventę, todėl jis turi teisę su nepilnamete dukra švęsti Šv. Velykų šventę. Atsakovas palaiko šiltus santykius su ieškovės tėvais, todėl šį laikotarpį nepilnametė dukra galės praleisti ir su jais. Atsakovo manymu, ieškovė manipuliuoja vaiku, siekia nuteikti vaiką prieš atsakovą, įtikinėja mažametę, kad ji turi sakyti, jog nori gyventi su motina. Laikina vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu, todėl atsakovas turi teisę ir atsakomybę spręsti dėl vaiko interesų. Atsakovas nekliudo ieškovei bendrauti su nepilnamete dukra informacinių technologijų pagalba ir ieškovei grįžus į Lietuvą, todėl tenkinti ieškovės prašymą dėl dukros išsivežimo nėra teisinio pagrindo. Byloje dar nėra gauta kompetentingos Anglijos institucijos išvada dėl ieškovės buities sąlygų, teismui nėra žinoma, ar ieškovės gyvenamojoje vietoje yra tinkamos sąlygos būti mažamečiam vaikui, su kokiais asmenimis bendrauja ieškovė, ar jos aplinka nedarytų vaikui neigiamo poveikio. Atsakovui nežinoma, su kuo paliekamas nepilnametis vaikas kai ieškovė turi dirbti, ar užtikrinamas vaiko saugumas ir interesai. Ieškovė jau yra bandžiusi slapčia išvežti vaiką į užsienį, todėl yra tikimybė, kad, leidus vaiką laikinai išvežti į užsienį, jis nebus grąžintas į Lietuvą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi ieškovės K. D. prašymą tenkino – išdavė leidimą ieškovei K. D. laikinai, laikotarpiu 2014 m. balandžio 14 d. – 2014 m. balandžio 27 d. imtinai, išvežti dukrą M. D. iš jos gyvenamosios vietos Lietuvoje, į ieškovės K. D. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad nepilnametės šalių dukters laikina gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu T. D. ir jis praleidžia su nepilnamete dukra daugiau laiko nei mergaitės motina. Tėvų teisės ir pareigos nepilnamečių vaikų atžvilgių yra lygios. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į išvadą byloje teikiančios institucijos nuomonę, teismas sprendė, kad ieškovės prašymas išduoti jai teismo leidimą laikinai, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. balandžio 27 d. imtinai, išvežti dukrą M. D. į ieškovės gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, yra pagrįstas. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad nepilnametė galimai nebus grąžinta į jos gyvenamąją vietą Lietuvoje, ir nurodė, kad ieškovei jau buvo suteikta galimybė pabendrauti su nepilnamete dukra žiemos švenčių laikotarpiu, ieškovė teismo nutartį įvykdė, dukrą atsakovui grąžino laiku. Teismas pažymėjo, kad, leidus išvežti nepilnametę M. D. į Jungtinę Karalystę nurodytam laikotarpiui, ieškovė negali trukdyti Lietuvoje liekančiam atsakovui T. D. maksimaliai ir betarpiškai informacinių technologijų pagalba bendrauti su nepilnamete M. D..

Atskiruoju skundu atsakovas T. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės K. D. prašymo dėl teismo leidimo laikinai išvežti nepilnametį vaiką netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Kol byla nėra išspręsta iš esmės ir kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta bei išspręsta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, tikėtina, kad ieškovė manipuliuoja vaiku, siekia nuteikti ją prieš apeliantą, įtikinėja mažametę, kad ji turėtų sakyti, jog nori gyventi su ieškove. Esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kuriomis vaiko laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, byloje esant duomenų, kad apeliantas nekliudo ieškovei bendrauti su vaiku tiek internetinių ryšių pagalba, tiek ieškovei grįžus į Lietuvą, bei nesant nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, tenkinti ieškovės prašymo išsivežti vaiką į užsienį nėra teisinio pagrindo. Teismas, leisdamas išsivežti nepilnametę, nepagrįstai ir neteisėtai iš anksto sprendžia dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

2) Teismas, duodamas leidimą laikinai išvežti vaiką į Jungtinę Karalystę, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad byloje dar nėra gauta Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos išvada apie ieškovės K. D. gyvenamosios aplinkos buities sąlygas ir nei apeliantui, nei teismui šiuo metu nėra žinoma, ar ieškovės gyvenamojoje vietoje yra tinkamos sąlygos būti mažamečiui vaikui, su kokiais asmenimis gyvena ieškovė, ir ar ši aplinka nedarytų neigiamo poveikio vaikui. Asmenys, su kuriais kartu ieškovė nuomojasi butą, mažamečiui vaikui yra svetimi. Apelianto žiniomis, trijų kambarių butą ieškovė dalijasi kartu su kitais penkiais asmenimis, visi jie dalijasi viena vonia ir virtuve. Apeliantas turi duomenų, kad ieškovės sužadėtinis, kuris gyvena su ieškove, vartoja narkotines medžiagas. Neįsitikinus, kad mažametis vaikas užsienyje bus saugioje aplinkoje, teismas negali duoti ieškovei leidimo laikinai išvežti vaiką į užsienį.

3) Yra pagrindo manyti, kad, teismui leidus laikinai išsivežti vaiką į užsienį, vaikas nustatytu laiku nebus parvežtas į Lietuvą ir grąžintas tėvui. Nors ieškovė prašyme įsipareigoja vaiką parvežti nurodytu laiku, tačiau 2013 m. rugpjūčio 17 d. ji taip pat buvo pažadėjusi apeliantui grąžinti vaiką po paros laiko, tačiau savo pažado netesėjo ir vietoj to tris paras nekėlė telefono ragelio ir, pateikusi melagingus duomenis Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai, neteisėtai skubos tvarka padarė vaiko asmens dokumentus bei, žinodama, kad teismas nesutiko nustatyti vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ja, siekė slapčia išsivežti vaiką į užsienį.

4) Kadangi dukra Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus praleido su ieškove, Šv.Velykų šventę su dukra turi teisę švęsti apeliantas, kuris, net vykstant ginčui teisme, palaiko šiltus santykius ir nuolat bendrauja su dukters seneliais – ieškovės tėvais, todėl M. D. turėtų galimybę šventinį laikotarpį leisti ir su kitais artimaisiais, o ne užsienyje su nepažįstamais jai asmenimis.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė K. D. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) Šiuo metu nėra sprendžiamas klausimas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, todėl tai, kad dar nėra gauta iš Jungtinės Karalystės išvada apie ieškovės gyvenamąsias ir buities sąlygas, negali būti pagrindu, užkertančiu kelią vaikui betarpiškai matytis su mama jos gyvenamojoje vietoje. Priešingai, atsakovui gera valia neleidžiant ieškovei matytis su dukra užsienyje, ieškovė, laikydamasi 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kreipėsi į teismą dėl leidimo išdavimo. Teismo nutartis išduoti leidimą laikinai išvežti vaiką nereiškia bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

2) Atskirasis skundas yra grindžiamas niekuo nepagrįstomis prielaidomis apie ieškovės gyvenamąsias ir buities sąlygas, ieškovės manipuliaciją vaiku. Skundas grindžiamas argumentais, kuriais atsakovas prieštarauja pats sau. Atsakovui yra puikiai žinoma, kokiomis sąlygomis gyvena ieškovė, apie tai, kad ji gyvena ne bute, o name, kuris turi atskirą kiemą, apie tai, kad M. D. yra įrengtas atskiras kambarys, ir kad ieškovė namą nuomojasi su kita tvarkinga ir žalingų įpročių neturinčia mergina.

3) Ieškovė niekada nemanipuliavo ir nemanipuliuoja vaiku, niekada neigiamai neatsiliepė ir neatsiliepia apie atsakovą, niekada nepasakojo apie T. D. elgesį su ieškove, slėpė bet kokius neigiamus jo bruožus, tam, kad duktė matytų ir kalbėtų apie atsakovą tik labai gerai. Tą patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai mergaitės išsakytas pageidavimas gyventi su abiem tėvais. Mergaitei atvykus į Jungtinę Karalystę, ieškovė sužinojo, jog T. D. kalba mergaitei apie neva labai blogą dėdę, su kuriuo mama gyvena.

4) Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovė siekia išsivežti vaiką į Jungtinę Karalystę ir ketina jo negrąžinti vaiko tėvui. Ieškovė teismui yra pateikusi rašytinius dokumentus, patvirtinančius visai kitas aplinkybes, susijusias su M. D. paso pagaminimu. Byloje yra 2013 m. liepos 20 d. pareiškimas Vilniaus apskrities VPK, taip pat kiti susiję dokumentai, kurie patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. ieškovės motinai, M. D. močiutei, buvo suteikta laikina globa, kadangi ieškovė ir atsakovas buvo laikinai išvykę į užsienį užsidirbti. Atsakovas, neįspėjęs vaiko močiutės, 2013 m. liepos 18 d. pasiėmė dukrą iš jos ir pavogė visus M. D. asmens dokumentus, tarp jų ir leidimą vežti anūkę į Rusiją, kur buvo suplanuotos mergaitės ir močiutės atostogos. Būtent dėl šios priežasties ieškovė užsakė ir pagamino naują pasą mergaitei. Kadangi T. D. neprisipažino pasą paėmęs, ieškovė manė, kad pasas yra pamestas, tikėjosi, kad atsakovas leis dukrai važiuoti į iš anksto suplanuotas atostogas, tačiau atsakovas to padaryti neleido. Pats faktas, kad teismui 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi tenkinus ieškovės prašymą laikinai, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2014 m. sausio 5 d., išvežti vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, ieškovė laiku mergaite grąžino tėvui ir nepažeidė teismo nutarties, patvirtina, jog ieškovė tinkamai vykdo visus teismo nurodymus ir nėra bei negali būti jokių abejonių dėl to, kad ji negrąžins vaiko tėvui ir pažeis teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

5) M. D. turėjo papildomas pavasario atostogas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 17 d. iki 2014 m. vasario 23 d., šių atostogų metu atsakovas turėjo galimybę visą savaitę pabūti su dukra. Apie tai žinodama ieškovės mama prašė nors kelioms dienoms leisti anūkei pabūti su ieškovės tėvais, tačiau atsakovas to padaryti neleido, todėl akivaizdu, jog atsakovas taip elgsis ir dabar. Ieškovė, įvertinusi tą aplinkybę, kad vienas atostogas (po žiemos atostogų) tėvas galėjo pabūti su dukra, prašo, kad ateinančias atostogas dukra praleistų su mama.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl teismo nutarties, kuria leista ieškovei K. D. laikinai išvežti nepilnametę dukrą iš Lietuvos Respublikos. Apelianto vertinimu, leisdamas laikinai išvežti šalių nepilnametę dukrą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Šis apelianto argumentas pripažintinas nepagrįstu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 2 dalimi, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi uždraudė ieškovei K. D. bylos nagrinėjimo metu išvežti vaiką iš jo gyvenamosios vietos be teismo leidimo. Galiojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, ieškovė gali realizuoti teisę betarpiškai bendrauti su dukra savo gyvenamojoje vietoje tik turėdama teismo leidimą. Tenkindamas ieškovės prašymą, pirmosios instancijos teismas iš esmės nesprendė dėl šalių bendravimo su vaiku tvarkos, o tik suteikė ieškovei laikiną galimybę pabendrauti su dukra ieškovės gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad tai, jog šalių nepilnametės dukters laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakovu, nereiškia, kad atsakovui yra suteikiama išimtinė teisė spręsti dėl vaiko bendravimo su motina būdo (tuo pačiu ir nuspręsti, ar vaikas gali bendrauti su motina jos gyvenamojoje vietoje) – kaip pažymi pats apeliantas, bendravimo su vaiku tvarka šiuo metu teismo dar nėra nustatyta, o, vadovaujantis CK 3.170 straipsnio 3 dalimi, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios.

Apeliantas taip pat teigia, kad, priimdamas ginčijamą nutartį, pirmosios instancijos teismas neįsitikino, ar ieškovės gyvenamojoje vietoje yra tinkamos sąlygos būti mažamečiui vaikui, be to, apelianto teigimu, ieškovė gali vengti grąžinti vaiką, pasibaigus teismo leidime nurodytam terminui. Teismas pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog laikinas dukters buvimas motinos gyvenamojoje vietoje keltų grėsmę vaiko saugumui. Apelianto argumentai, susiję su ieškovės buitinėmis gyvenimo sąlygomis, bus teismo vertinami sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vien tai, kad šiuo momentu teismas neturi tikslių duomenų apie ieškovės gyvenimo sąlygas, negali būti pagrindu riboti motinos ir vaiko bendravimą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės K. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išdavė leidimą ieškovei K. D. laikinai, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2014 m. sausio 5 d. (imtinai), išvežti dukrą M. D. iš jos gyvenamosios vietos Lietuvoje į ieškovės K. D. gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties turinio matyti, kad atsakovas nesutikimą su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė iš esmės analogiškais argumentais t. y. kad byloje nėra gauta Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos išvada apie ieškovės K. D. gyvenamosios aplinkos buities sąlygas, ir nei atsakovui, nei teismui šiuo metu nėra žinoma, ar ieškovės gyvenamojoje vietoje būtų tinkamos sąlygos būti mažamečiui vaikui, taip pat, kad yra pagrindo manyti, jog, teismui leidus laikinai išsivežti nepilnametę šalių dukrą į užsienį, vaikas nustatytu laiku nebus parvežtas į Lietuvą ir grąžintas tėvui. Duomenų apie tai, kad ieškovė būtų negrąžinusi vaiko į Lietuvą laiku, byloje nėra, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2014 m. sausio 5 d. šalių nepilnametė dukra būtų buvusi laikoma mažamečiam vaikui netinkamose sąlygose, ar palikta be motinos priežiūros.

Apeliantas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia ar gali pažeisti vaiko interesus. Priešingai, įvertinus bylos medžiagą bei išvadą byloje teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsiliepimą, sutiktina su ginčijamoje nutartyje nurodytais argumentais, kad tokio amžiaus mergaitei reikalinga motinos meilė, šiluma ir globa, nepilnametės dukros M. D. laikinąją gyvenamąją vietą nustačius su tėvu atsakovas praleidžia su nepilnamete dukra daugiau laiko nei mergaitės motina, todėl leidimas šalių nepilnametei dukrai betarpiškai pabendrauti su užsienyje gyvenančia motina šalių nepilnamečio vaiko interesus atitinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendravimas su motina informacinių technologijų pagalba negali atstoti betarpiško motinos ir vaiko bendravimo.

Apelianto noras Šv. Velykas švęsti kartu su dukra, atsižvelgiant į tai, kad Šv. Kalėdas mergaitė praleido su ieškove, yra suprantamas, tačiau šis argumentas nėra pakankamas pripažinti ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šalių nepilnametė dukra laikinai gyvena su tėvu, o ieškovės galimybės betarpiškai bendrauti su dukra, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gyvena ir dirba užsienyje, yra labai ribotos. Nepilnamečio vaiko interesai apima galimybę bendrauti su abiem tėvais, nepagrįstas bendravimo galimybių susiaurinimas šių vaiko interesų neatitinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko interesui betarpiškai bendrauti su abiem tėvais šiuo atveju turi būti teikiamas prioritetas atsakovo intereso su vaiku praleisti šventes atžvilgiu.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.